A-624-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-624-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05262-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 33

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–2), kurį patikslino (I t., b. l. 9–13, 74–80), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-2162590; 2) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui priklausančią išmoką, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad 2012 m. birželio 15 d. atsakovui pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką. Už deklaruotus plotus privalėjo būti išmokėta 291 827,38 Lt tiesioginės paramos išmokos suma. Atsakovas 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendime nurodė, jog 2010 m. bei 2011 m. pareiškėjo valdoje ir pateiktų paraiškų plotuose buvo atliktos deklaruotų duomenų patikros vietoje, nustatyti pažeidimai, už kuriuos buvo pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija ir parama sumažinta 21 proc., išvardinti 2012 m. spalio 26 d. pareiškėjo valdoje atliktos deklaruotų duomenų patikros vietoje metu nustatyti pažeidimai.

Pažymėtina, kad 2012 m. spalio 26 d. patikros metu deklaruotos valdos plotuose nenustatytas nė vienas tyčinis pažeidimas. Atsakovui vilkinant priimti sprendimą dėl išmokų skyrimo, pareiškėjui kilo abejonių, ar jo deklaruotos valdos plotuose 2012 m. spalio 26 d. buvo atlikta patikra. Todėl pareiškėjas su prašymu bei pakartotiniu prašymu kreipėsi į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą (toliau – ir Centras), prašydamas pateikti informaciją, ar atsakovas jiems pateikė duomenis apie 2012 m. spalio 26 d. atliktą patikrą vietoje.

Centras 2013 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 1S-9379 informavo, kad iš atsakovo negavo 2012 m. A. M. deklaruojamuose žemės ūkio naudmenų plotuose atliktų patikrų vietoje matavimo duomenų. Vadinasi, 2013 m. rugsėjo 10 d. atsakovo priimto sprendimo turinys neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes turi būti nustatyti tyčiniai pažeidimai, ko pasėkoje taikoma 100 proc. išmokų mažinimo sankcija, o atsakovo 2012 m. spalio 26 d. atliktos patikros vietoje metu pareiškėjo deklaruotos valdos plotuose nebuvo nustatytas nė vienas tyčinis pažeidimas.

Skundžiamame sprendime taip pat išvardinamos kitų teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis buvo atliekamas pateiktos paraiškos vertinimas, tačiau nepaaiškinama, kaip šios normos pritaikytos šiame sprendime, nenurodyti faktiniai duomenys, kurie pagrindė šių teisės normų taikymo būtinybę. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu atsakovo surašytas sprendimas yra ydingas ir tuo aspektu, kad jame išdėstytos faktinės aplinkybės, tačiau teisinis reglamentavimas, kurių pagrindu nuspręsta taikyti 100 proc. sankcijas, yra klaidingas.

Iš sprendimo turinio neįmanoma nustatyti, koks yra faktinis sankcijos pritaikymo pagrindas, kadangi neaišku, su kokia faktine aplinkybe siejamos sprendime išdėstytos teisės aktų normos. Dėl atsakovo darbuotojų tyčinių veiksmų pareiškėjas negalėjo disponuoti jam priklausančiomis paramos lėšomis, todėl patyrė ne tik didžiulius emocinius išgyvenimus, bet ir kitokius nepatogumus bei finansinius nuostolius.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra su skundu nesutiko ir atsiliepimu (I t., b. l. 95–99) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodė, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 15 d. pateikė paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2012 metams. Paraiškoje deklaravo 716,26 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 4,55 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“. Pareiškėjo 2012 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2012 m. taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d.

įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – ir 2012 m. Taisyklės); Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (toliau – ir AGRO taisyklės); Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašu, patvirtintu Žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir GAAB aprašas); Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – ir Sankcijų metodika). Agentūroje 2012 m. rugsėjo 25 d. buvo gautas pareiškėjo raštas dėl deklaruotų duomenų tikslinimo, kuriame jis atsisakė kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 deklaruoto 5,65 ha ploto, nes sklypas šlapias, neįvažiuojamas. Agentūroje 2012 m. spalio 9 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas „neišskaičiuoti pinigų sumos, gautos už kraštovaizdžio tvarkymą 2011 m., kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 už 18,81 ha“.

NMA 2012 m. spalio 25 d. raštu informavo pareiškėją, kad už ploto, dėl kurio jis įsipareigojo, sumažinimą sankcijos bei paramos susigrąžinimas nebūtų taikomi, jei A. M. pateiktų Agentūrai duomenis ar dokumentus, patvirtinančius prašyme nurodytą teiginį, jog minėto žemės sklypo nuoma buvo nutraukta valstybės iniciatyva. Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamento Pažeidimų prevencijos ir patikrinimų skyriaus vyr. specialistas E. Š. 2012 m. spalio 22–26 d. atliko pareiškėjo 2012 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje.

NMA tikrintojas patikrą vietoje atliko tinkamai, nepažeisdamas įstatymų ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Apie patikros vietoje rezultatus pareiškėjas buvo informuotas NMA 2012 m. lapkričio 5 d. raštu, prie kurio pridėta ir patikrinimo ataskaitos kopija. Atliekant patikrą, pareiškėjo dalyvavimas ar jo informavimas nėra privalomas. Pateikdamas paraišką pareiškėjas sutiko, jog „Agentūra neįspėjusi gali atlikti patikrinimą mano ūkyje“. Be to, tikrintojas neprivalo įspėti pareiškėjo apie planuojamą atlikti patikrą vietoje.

Pareiškėjo valdoje 2010 m. rugpjūčio 25-27 d., 2010 m. rugsėjo 7 d. buvo atliktos 2010 m. birželio 17 d. pateiktoje paraiškoje gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (toliau - ir 2010 m. Paraiška), deklaruotų duomenų patikros vietoje, kurių metu nustatyti GAAB aprašo 1.2 punkto (toliau – ir 10GAAB2 reikalavimo pažeidimas), GAAB aprašo 1.4 punkto (toliau – ir 10GAAB4 reikalavimo pažeidimas) ir GAAB aprašo 1.6 punkto (toliau – ir 10GAAB6 reikalavimo pažeidimas) pažeidimai.

Už pareiškėjo valdoje nustatytą GAAB apraše nurodyto 10GAAB6 reikalavimo netyčinį bei 10GAAB2 ir 10GAAB4 reikalavimų tyčinius pažeidimo atvejus pareiškėjui pagal 2010 m. paraišką buvo pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija – parama sumažinta 21 proc. Pareiškėjas 2010 m. priimto Agentūros sprendimo neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka. Už patikros vietoje metu nustatytą pakartotinį netyčinį 12GAAB2 reikalavimo pažeidimą ir pakartotinį tyčinį GAAB4 reikalavimo pažeidimą pagal 2012 m. paraišką pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija – pagrindinė tiesioginių išmokų dalis ir parama pagal Priemonės Programos veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ sumažinta 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus.

Atsakovas rėmėsi 2012 m. Taisyklių 9 punkto, GAAB Aprašo 7 punkto nuostatomis ir nurodė, kad 2012 m. Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 718,74 ha pievų (iki 5 m.) plotą, daugiamečių ganyklų (pievų) (5 m. ir daugiau) bei natūralių ir pusiau natūralių pievų plotą, o visas tiesioginėms išmokoms deklaruotas ir tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 716,26 ha. Taigi Pareiškėjo deklaruoti ganyklų–pievų, daugiamečių ganyklų (pievų) bei natūralių ir pusiau natūraliu pievų plotai 2012 m. sudaro 100 proc. (718,74 ha ganyklų–pievų (iki 5 m.), daugiamečių ganyklų (pievų) (5 m. ir daugiau) bei natūralių ir pusiau natūralių pievų plotas (716,26 ha viso ploto x 100 proc. = 100 proc.) (t. y. daugiau nei 30 proc.) viso 2012 m.

Paraiškoje deklaruoto ploto. Vadovaujantis Centro Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, minėtu 2012 m. laikotarpiu (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.) pareiškėjas turėjo 36,35 SG (sutartinio gyvulio), kuris atitinka 363,50 ha pievų – ganyklų, daugiamečių ganyklų (pievų) (5 m. ir daugiau) bei natūralių ir pusiau natūralių pievų ploto, todėl GAAB žemės ūkio naudmenoms reikalavimo pažeidimas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto bei einamaisiais metais parama bus sumažinta 3 proc. ((718,74 ha deklaruotas ganyklų–pievų, daugiamečių ganyklų (pievų) bei natūralių ir pusiau natūralių pievų plotas) – 363,50 ha (sutartiniais gyvuliais dengiamas ganyklų–pievų, daugiamečių ganyklų (pievų) ir daugiau bei natūralių ir pusiau natūralių pievų plotas)) 718,74 ha (deklaruotas ganyklų–pievų, daugiamečių ganyklų (pievų) bei natūralių ir pusiau natūralių pievų plotas)*100 proc. = 49,43 proc. = 49 proc.).

Kadangi pareiškėjo deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti yra 718,74 ha, o faktiškai nustatytas 716,26 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 2 ha, tai, vadovaujantis 2012 m. Taisyklių 42.1.1 punktu, pagrindinė išmokos dalis sumažinama už 4,96 ha (718,74 ha – 716,26 ha = 2,48 ha x 2 = 4,96 ha; 4,96 ha x 406,93 Lt = 2 018,37 Lt).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ atsiliepime (I t., b. l. 93–94) paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 21 d. gavo pareiškėjo prašymą pateikti duomenis apie 2011 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus, paraiškoje deklaruotuose plotuose atliktas patikras, prašymą persiuntė NMA, kuri atsakinga už Lietuvos integruotos administravimo kontrolės sistemos (administraciniai patikrinimai, patikra vietoje, kryžminė duomenų patikra kompiuterinėmis duomenų bazėmis ir nuotolinė patikra) įgyvendinimą. Centras 2013 m. gruodžio 10 d. gavo pareiškėjo pakartotinį prašymą dėl informacijos pateikimo. Atsakyme A. M. informavo, kad prašymas, gautas 2013 m. lapkričio 21 d., buvo perduotas NMA ir kad Centras iš NMA negavo 2012 m. pareiškėjo deklaruojamuose žemės ūkio naudmenų plotuose atliktų patikrų vietoje duomenų. Vadovaujantis Taisyklių 31.8 punktu, NMA teikia Centrui patikrų vietoje duomenis, reikalingus kontrolinių žemės sklypų duomenų bazei tikslinti. Planinių patikrų duomenys teikiami nuo einamųjų metų patikrų vietoje ar nuotolinių patikrų pradžios iki einamųjų metų lapkričio 1 d., kitų patikrų – iki kitų metų sausio 15 d. Pareiškėjai, prisijungę prie paraiškų priėmimo informacinės sistemos, gali peržiūrėti NMA atliktų patikrų vietoje duomenis. Centras naudoja NMA patikrų vietoje duomenis kontrolinių žemės sklypų duomenų bazei tikslinti, o pagal Centro ir NMA pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, Centras šių duomenų negali teikti tretiesiems asmenims.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu (I t., b. l. 196–203) pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies: panaikino NMA 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. BR6-2162590; įpareigojo NMA pakartotinai išnagrinėti A. M. prašymą dėl paramos išmokų skyrimo pagal jo 2012 m. birželio 15 d. pateiktą prašymą.

Teismas nustatė, kad A. M. 2012 m. birželio 15 d. pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje iš viso deklaravo 725,58 ha žemės ūkio naudmenų, už kurias mokamos tiesioginės išmokos (b. l. 67–72). NMA Rizikų vertinimo ir valdymo departamento pažeidimų prevencijos ir patikrinimų skyriaus specialistas E. Š. 2012 m. spalio 26 d. surašė patikrinimo vietoje ataskaitą, kurioje pareiškėjo deklaruotuose paramai gauti laukuose nustatyti Žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų aprašo 1.2 ir 1.4 punktų pažeidimai (b. l. 49–57). NMA 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. BR6-2162590 nuspręsta A. M. pagal 2012 m. birželio 15 d. paraišką paramos neskirti (b. l. 84–87). Minėtame sprendime atsakovas pažymėjo, kad administruojant pareiškėjo 2010 m. teiktą paraišką paramai gauti, buvo nustatyti tyčiniai pažeidimo atvejai, nes buvo padaryti GAAB aprašo 1.2 ir 1.4 punktų pažeidimai. Todėl, atsižvelgus į tai, jog patikros metu buvo nustatyti pakartotinis netyčinis GAAB aprašo 1.2 punkto ir pakartotinis tyčinis 1.4 punkto reikalavimo pažeidimas, vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimų taikymo metodikos (toliau – ir Sankcijų metodika) 22 punkto nuostatomis (įvertinus tai, kad pagal Sankcijų metodikos 23 p., nustačius vienoje srityje tyčinį kurio nors reikalavimo pažeidimą, kitiems reikalavimų pažeidimams toje pačioje srityje esant netyčiniams, taikomos tik už tyčinį pažeidimą apskaičiuotos sankcijos), pagrindinė tiesioginių išmokų dalis ir parama pagal priemonę „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ sumažinta 100 proc. (b. l. 86–87).

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo NMA 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Iš NMA 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo matyti, kad pareiškėjui sankcija buvo paskirta vadovaujantis Metodikos 23 punkto nuostatomis, nes kontroliniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) (lauke Nr. 1) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (lauke Nr. 1) nustatyti GAAB aprašo 1.4 punkto pažeidimai, kuriuos atsakovas įvertino kaip tyčinius. Taip pat nurodoma, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2, Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2, Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 buvo nesilaikoma GAAB aprašo 1.2 punkto reikalavimų ir šie pažeidimai vertinti kaip pakartotiniai netyčiniai.

Sprendžiant ginčą taikytinos ir aiškintinos GAAB aprašo (redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2012 m. gruodžio 16 d. ir Sankcijų metodikos (redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.) nuostatos.

GAAB aprašo 1.2 punkte nustatyta, kad ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos. Soduose ir uogynuose, kurių tarpueiliuose laikoma veja ar pieva, turi būti laikomasi šiame punkte nurodytų šienavimo ar ganymo terminų. Ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.) ir pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG/ha; 1.4 punkte sakoma, jog ariamojoje žemėje, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti krūmų ir medžių, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis ir kurie ariamojoje žemėje netrukdo auginamos produkcijos gavimui tokiu pat būdu, kaip ir plotuose, kuriuose nėra pavienių medžių. Ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotai, didesni nei 0,01 ha, medžiais neturi būti apaugę taip tankiai, kad nebūtų prieinami gyvuliams ganyti. Ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose šio reikalavimo pažeidimu nelaikomi atvejai, kai pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius sudaro ne mažiau kaip 0,1 SG/ha ir ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.).

Sankcijų metodikos 2 punkte tyčinis reikalavimų pažeidimas apibrėžiamas kaip pareiškėjo veika siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas metodikoje nustatytu atveju ir tvarka taip pat laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu; pakartotinis reikalavimo pažeidimas – to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo ar standarto, valdymo ir (ar) trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimo pažeidimas daugiau negu vieną kartą per trejus metus iš eilės, nors žemės ūkio veiklos subjektas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus reikalavimų pažeidimus ir turėjo galimybę juos pašalinti.

Tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, išvardinti Sankcijų metodikos 17.1–17.6 punktuose, t. y., kai pareiškėjo valdoje nustatytas šios Sankcijų metodikos 1 priedo 2 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimas įvertinamas kaip sunkus (pagal šios Sankcijų metodikos 1 priedo 2 p.) ir laukų, kuriuose nustatytas šis pažeidimas, faktinis plotas sudaro daugiau kaip 50 proc. viso faktinio tinkamo paramai ploto; nustatomas šios Sankcijų metodikos 1 priedo 4 ar 12 punkte nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas; nustatomas šios Sankcijų metodikos 1 priedo 6 punkte nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas, kuris NMA nustatyta tvarka įvertintas kaip tyčinis; nustatomi šios Metodikos 2 priedo 2, 3, 13, 26 ar 29 punktuose nurodytų valdymo reikalavimų pažeidimai; nustatyto šios Metodikos 2 priedo 1 punkte nurodyto valdymo reikalavimo pažeidimo plotas sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto.

Taigi, minėtuose Sankcijų metodikos papunkčiuose nurodyti tyčiniai pažeidimai detalizuojami Sankcijų metodikos 1 ir 2 priede nustatytais kokybiniais ir kiekybiniais kriterijais.

Įvertinus aptartas teisės normas, darytina išvada, kad kiekvienas tyčinis pažeidimas turi būti pagrįstas Sankcijų metodikos 17 punkto atitinkamo papunkčio bei Sankcijų metodikos prieduose nurodytų kriterijų nuostatomis. Iš skundžiamo NMA 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo matyti, kad ginčo atveju yra nustatyti GAAB aprašo 1.2 punkto ir 1.4 punkto pažeidimai (20 kontrolinių žemės sklypų iš pareiškėjo deklaruotų 85), tačiau pačių pažeidimų vertinimas Sankcijų metodikos 17.1–17.6 punkto bei 1 ir 2 priedų taikymo prasme nepateiktas, neanalizuota, ar šie pažeidimai atitinka Sankcijų metodikos atitinkamuose prieduose nustatytus kriterijus. Pažymėtina, kad NMA 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendime yra išvardintos Sankcijų metodikos atskirų punktų nuostatos, tačiau jos niekaip nėra siejamos su pačiame sprendime aprašytais pažeidimais. Tai, jog Sankcijų metodikos atskiruose punktuose nurodyti pažeidimai negali būti atsietai vertinami nuo Sankcijų metodikos prieduose įtvirtintų nuostatų, o šios teisės normos taikytinos ir aiškintinos sistemiškai, pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (2011 m. lapkričio 17 d. nutartis adm. byloje Nr. A492-3457/2011, 2012 m. liepos 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-1973/2012 ir kt.). Be to, skundžiamame sprendime yra cituojamos Sankcijų metodikos 1 priedo 15 punkto redakcijos, įsigaliojusios nuo 2013 m. gegužės 1 d. ir netaikytinos nagrinėjamo ginčo atveju, nuostatos.

NMA Rizikų vertinimo ir valdymo departamento pažeidimų prevencijos ir patikrinimų skyriaus specialisto E. Š. 2012 m. spalio 26 d. surašytoje patikrinimo vietoje ataskaitoje, nurodant pareiškėjo padarytus pažeidimus, pažymima, jog kontroliniuose žemės sklypuose „mažesnė lauko dalis nenušienauta ir nenuganyta“, „mažesnėje lauko dalyje auga medžiai ir krūmai“. Taigi, nenurodoma jokia konkreti kontrolinio žemės sklypo lauko ploto dalis, kurioje fiksuoti nurodyti pažeidimai (b. l. 52).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pažymėtina, jog LVAT savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai pareiškėjo valdoje nustatomi Sankcijų metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punkte nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai, jie yra priskiriami tyčiniams pažeidimams, atsižvelgiant į tai, kokiame plote šie pažeidimai nustatyti (2011 m. liepos 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A822-2773/2011; 2011 m. spalio 17 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-2454/2011 ir kt.).

Nagrinėjamo ginčo atveju nei 2012 m. spalio 26 d. ataskaitoje, nei NMA 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendime nėra nurodyti atitinkamų kontrolinių žemės sklypų plotai, kuriuose GAAB aprašo 1.2 ir 1.4 punktų pažeidimai yra nustatyti, todėl nėra galimybės tiksliai įvertinti pareiškėjo padarytų pažeidimų mastą, taip pat ir taikomų sankcijų pagrįstumą.

Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Agentūra 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė netinkamai, minėtas sprendimas pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.

Vertinant A. M. skundo reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjui paramos išmokas, pažymėtina, kad Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamento pažeidimų prevencijos ir patikrinimų skyriaus specialisto E. Š. 2012 m. spalio 26 d. surašytoje patikrinimo vietoje ataskaitoje nurodyti pažeidimai byloje esančiais įrodymais iš esmės nėra paneigti, tačiau skundžiamame sprendime yra pateiktas netinkamas šių pažeidimų faktinis bei teisinis vertinimas. Todėl aptartas skundo reikalavimas negali būti patenkintas, o NMA įpareigojama pakartotinai įvertinti A. M. 2012 m. birželio 15 d. pateiktą paraišką dėl paramos išmokų skyrimo ir ginčo klausimu priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė detalių apskaičiavimų, patvirtinančių byloje patirtas išlaidas. Todėl, atsižvelgus į LVAT praktiką, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje byloje gali būti išspręstas ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas adm. byloje Nr. A62–1367/2011 ir kt.).

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra apeliaciniu skundu (II t., b. l. 1–9) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiomis pat aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodoma:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio, kuriame nurodoma, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo manymu, teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą sprendimą.

2. Atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, jog 2012 m. spalio 26 d. patikroje nenurodyta konkreti kontrolinio žemės sklypo lauko ploto dalis, kurioje fiksuoti pažeidimai. Taikant sankcijas už GAAB2 reikalavimo (nenušienauta, nenuganyta) pažeidimą, atsižvelgiant į Metodikos priedo „Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimo įvertinimo pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus lentelė“ 2 punktą, yra svarbu, kokioje lauko dalyje yra nustatytas pažeidimas, o taikant sankcijas už GAAB4 (medžiai, krūmai) reikalavimo pažeidimą nėra aktualu, kokioje lauko dalyje šis pažeidimas nustatytas, nes GAAB reikalavimų pažeidimo kriterijai bet kokiu atveju bus tie patys: mastas bus laikomas mažu, sunkumas visada laikomas sunkiu, o poveikio trukmė – nepastovi. Pareiškėjo atveju aktualus GAAB4 reikalavimo pažeidimas. Vadovaujantis Metodikos 23 punktu, nors taikant sankcijas už 2012 m. paraišką ir buvo nustatytas netyčinis GAAB2 pažeidimas, buvo pritaikyta sankcija už pakartotinį GAAB4 reikalavimų pažeidimą.

Pareiškėjas A. M. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 22–26) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kurioje atsisakyta įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui išmokas pagal 2012 m. birželio 15 d. paraišką, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą arba šią sprendimo dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą išmokėti paramos išmoką.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pateikė teismui prašymą išreikalauti iš atsakovo ir VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ svarbius duomenis, kurie turėjo esminės įtakos sprendžiant klausimą dėl įpareigojimo išmokėti jam priklausančias išmokas. Taigi, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

3. Teismas nepasisakė dėl 2014 m. kovo 25 d. pareiškėjo teismui pateikto prašymo „Dėl dokumentų išreikalavimo“, kuriame A. M. nurodė, jog 2010 m. tikrintojui deklaruotuose plotuose atliekant patikrą ir nustatant pažeidimus, tikrintojas naudojo žemėlapio fragmentą, kuriame aiškiai nustatytos patikrai atrinktos laukų ribos, kitų pareiškėjų laukų ribos, blokų ribos; šiame fragmente taip pat aiškiai buvo matyti, kad nustatant pažeidimus ir jų mastą, naudojamas mastelis, tačiau 2012 m. spalio 26 d. atliekant patikrą vietoje tikrintojas tokio žemėlapio fragmento nenaudojo, nenustatė plotų dydžio, o apsiribojo darytomis fotonuotraukomis, iš kurių nesuprantama, kur jos darytos, bei koks nušienautos pievos dydis nustatytas; šioje tikrintojo fotonuotraukoje tik nurodyta, jog mažesnė ar didesnė lauko dalis nenušienauta, nenustatant nušienautų laukų plotų. Atsakovas, priimdamas 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, rėmėsi 2012 m. spalio 26 d. atlikta patikra. Vadinasi, pareiškėjui ne be reikalo kyla abejonė, kad patikra atlikta nesilaikant NMA teisės aktų, reglamentuojančių patikros atlikimą vietoje (ji išvis nebuvo atlikta). Be to, teismui šie žemėlapių fragmentai nebuvo pateikti, todėl, pareiškėjo manymu, jų išvis nėra.

4. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nustatyti pažeidimai buvo rasti būtent pareiškėjui priklausančiuose deklaruotuose žemės plotuose.

5. Atsakovas 2014 m. birželio 13 d. raštu Nr. BR6-2162590 „Sprendimas dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ dar kartą atsisakė pareiškėjui išmokėti išmoką.

Pareiškėjas A. M. 2014 m. liepos 10 d. (spaudas ant voko, II t., b. l. 53) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (per Vilniaus apygardos administracinį teismą) pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (II t., b. l. 36–37).

Pareiškėjas A. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo NMA apeliacinį skundą (II t., b. l. 61–64). Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kurie pateikti pareiškėjo apeliaciniame skunde. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad, jo manymu, atsakovas naujų aplinkybių nenurodė, o pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą toje dalyje, kurioje pareiškėjo skundą tenkino (pareiškėjas sutinka su teismo argumentais).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateikė atsiliepimą į atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros apeliacinį skundą (II t., b. l. 66–67), kuriame nurodo, jog su NMA apeliaciniu skundu sutinka.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 72–76), kuriuo prašo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas paaiškina, kad 2012 m. Taisyklių 31.8 papunktyje numatyta, jog NMA teikia Centrui patikrų duomenis, reikalingus kontrolinių žemės sklypų duomenų bazei tikslinti: nuo einamųjų metų patikrų vietoje ar nuotolinių patikrų pradžios iki einamųjų metų lapkričio 1 d. planinių patikrų, kitų patikrų iki sausio 15 d. Šiuo atveju pareiškėjo 2012 m. valdoje buvo atliekama kompleksinės paramos reikalavimų patikra vietoje, kurios metu buvo tikrinama ir vizualiai apžiūrima, ar pareiškėjo 2012 m. Paraiškoje deklaruoti laukai atitinka GAAB reikalavimus; matavimai 2012 m. nebuvo atliekami, todėl NMA neteikė Centrui duomenų, susijusių su pamatuotais laukais. Pagrindinis pareiškėjo valdoje 2012 m. nustatytų GAAB pažeidimų įrodymas yra NMA tikrintojo nuotraukose užfiksuoti pažeidimai ir kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita, todėl žemėlapių fragmentai, kuriuose matyti matavimų duomenys, šiuo atveju nėra aktualūs (tikrinama gera agrarinė būklė, o ne matuojami deklaruoti laukai). Be to, NMA 2014 m. birželio 13 d. raštas Nr. BR6-2162590 buvo išsiųstas dėl Supaprastintos tiesioginių išmokų informacinės sistemos klaidos, tai nėra papildomas NMA sprendimas dėl 2012 m. Paraiškos.

Pareiškėjas A. M. 2015 m. vasario 18 d. bei 2015 m. vasario 20 d. pateikė atsiliepimus į atsakovo NMA atsiliepimą (į pareiškėjo apeliacinį skundą).

Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo klaidina teismą, teigdami, jog atliekant patikrą nustatytas GAAB2 pažeidimas nebuvo didelio masto. Tai netiesa, nes visi laukai, kuriuose nustatyti tariami pažeidimai, ribojosi su nešienautais laukais, o ne javais ar daržais. Kad laukai ribojasi su nešienautais laukais, matosi iš tikrintojo padarytų fotonuotraukų, kuriuose užfiksuota tik labai maža dalis pareiškėjo lauko, o nešienautas plotas – nepriklauso pareiškėjui. Nepagrįstai nurodytas ir GAAB4 pažeidimas tikrintojo išvadose nurodytuose trijuose laukuose (kontroliniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1), kadangi pareiškėjas kartu su sūnumi patys išmatavo šiuos laukus ir nustatė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 buvo vos 0,53 ha kompiuterio neapibrėžtų krūmų, kai lauko bendras plotas 24,71 ha; kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 buvo 0,47 ha kompiuterio neapibrėžtų krūmų, kai lauko bendras plotas 15,89 ha, o kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 – 0,64 ha kompiuterio neapibrėžtų krūmų, kai lauko bendras plotas 21,24 ha. Šie trys plotai, tikrintojo nurodyti kaip GAAB4 ir GAAB2 pažeidimai, turėjo būti neįskaičiuojami, kaip atitinantys normos ribas (nenušienauta gali būti iki 10 proc. lauko ploto).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau argumentų, pagrindžiančių šį prašymą, nepateikė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą bei byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog žodiniam bylos nagrinėjimui būtinumo nekilo. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau po apeliacinės instancijos teismo posėdžio (2015-02-25) pateikti dokumentai nevertinami.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. M. ginčija Nacionalinės mokėjimo agentūros 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-2162590, kuriuo atsakovas neskyrė pareiškėjui paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus (pagal jo 2012 m. birželio 15 d. paraišką) bei taikė kompleksinio paramos susiejimo sankciją, t. y. išmokos sumą sumažino 100 proc. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą, kuriuo teismas iš dalies patenkino A. M. skundą ir ginčijamą NMA 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. BR6-2162590 panaikino, taip pat įpareigojo Agentūrą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl paramos išmokų skyrimo pagal 2012 m. birželio 15 d. pateiktą prašymą. Pareiškėjas A. M. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti tą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas jo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išmokėti paramos išmoką.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad pagal ABTĮ 136 straipsnio 1 dalį administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. ABTĮ 136 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Todėl, vadovaudamasi šiomis įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertina visas bylos aplinkybes, reikšmingas bylos teisingam išsprendimui, nepriklausomai nuo proceso šalių pateiktų argumentų dėl administracinės bylos esmės.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir ginčijamą Agentūros sprendimą panaikino konstatavęs, jog atsakovas ginčo sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė netinkamai, todėl minėtas sprendimas nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra yra viešojo administravimo subjektas, kuris privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme (žr., LVAT 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį adm. byloje Nr. A756-1486/2010, publikuotą LVAT biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2011 m., psl. 474–486). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ginčijamas Agentūros sprendimas yra individualus administracinis aktas, jis turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą adm. byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą adm. byloje Nr. A556-15/2010, publikuotus LVAT biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010, psl. 192–215, 329–340).

Iš ginčijamo NMA 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo matyti, jog jis priimtas atsižvelgiant į NMA Rizikų vertinimo ir valdymo departamento pažeidimų prevencijos ir patikrinimų skyriaus specialisto E. Š. 2012 m. spalio 22 d. – 2012 m. spalio 26 d. atlikto Kompleksinės paramos reikalavimų patikrinimo vietoje duomenis (2012 m. spalio 26 d. surašyta patikrinimo vietoje ataskaita, I t., b. l. 49–57) bei vadovaujantis šiais teisės aktais: Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės 2012 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (sprendime nurodomi 4 p., 9 p., 42.2.3 p., 46 p.); Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašu, patvirtintu Žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (nurodomi 1 p., 1.2 p., 1.4 p., 7 p.); Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, patvirtinta Žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-306 (nurodomi 2 p., 3 p., 4 p., 5 p., 5.3.1 p., 5.3.2 p., 7 p., 8 p., 8.2 p., 8.4 p., 8.6 p., 9.2 p., 17.2 p., 22 p., 23 p., 1 priedo 15 p.), taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa, patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, su pakeitimais, patvirtintais 2009 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2009)10216.

Vertindama ginčijamą aktą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog jame iš esmės tik išvardinamos teisės aktų nuostatos, vadovaujantis kuriomis buvo atliekamas pareiškėjo 2012 m. paraiškos vertinimas, taip pat išvardinami pareiškėjo deklaruoti žemės sklypai, kuriuose nustatytas GAAB aprašo 1.2 arba 1.4 punkto pažeidimas, tačiau nepaaiškinama, kaip šios teisės normos pritaikytos nagrinėjamu atveju, nenurodomi faktiniai duomenys, kurie pagrįstų būtent šių teisės normų taikymo būtinybę. Iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kodėl nurodytuose žemės sklypuose nustatyti GAAB aprašo 1.2 ir 1.4 punktų pažeidimai. Be to, iš 2012 m. spalio 26 d. surašytos patikrinimo vietoje ataskaitos bei prie jos pridėtų fotonuotraukų (I t., b. l. 49–57), kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, negalima daryti pagrįstos išvados, kad fotonuotraukose užfiksuoti laukai (arba dalis jų) priklauso būtent pareiškėjui (bylos duomenimis nustatyta, kad atliekant patikrą vietoje pareiškėjas nedalyvavo, taigi jis negalėjo parodyti tikrintojui, kur konkrečiai yra jam priklausančių žemės sklypų ribos; I t., b. l. 49–57, 17–19). Pažymėtina ir tai, kad 2012 m. spalio 26 d. patikrinimo vietoje ataskaitoje, nurodant kad atitinkamuose pareiškėjui priklausančiuose žemės sklypuose nustatyti GAAB aprašo 1.2 ir 1.4 punktų reikalavimų pažeidimai, vartojami abstraktūs terminai „mažesnė lauko dalis“, „didesnė lauko dalis“, tačiau nei patikrinimo vietoje ataskaitoje, nei ginčijamame Agentūros sprendime nenurodyta, kokį konkretų plotą užima pareiškėjo lauke aptikti pažeidimai, atsakovas nepateikė tokio ploto skaičiavimų.

Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėjui apskaičiuota sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą yra (minus) 2 018,37 Lt, o kompleksinio paramos susiejimo sankcija – (minus) 290 989,11 Lt. Sprendime pažymėta, kad kompleksinio paramos susiejimo sankcija skiriama, t. y. išmokos suma mažinama 100 proc. pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimo taikymo metodikos 22 ir 23 punktus. Kita vertus, atsakovas ginčo sprendime nurodo, jog sprendimas priimtas ir sankcijos taikytos, be kita ko, ir pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimo taikymo metodikos 7, 8, 8.2, 8.4, 8.6, 9.2, 17.2 punktus, taip pat šios metodikos 1 priedo 15 punkto nuostatas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu toks ginčijamo sprendimo surašymo būdas yra ydingas ir tuo aspektu, kad jame nėra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, kurių pagrindu nuspręsta taikyti kiekvieną iš nurodytų sankcijų. Analizuojant ginčo sprendimą, iš jo turinio sunku nustatyti, koks yra sankcijų pritaikymo pagrindas, t. y. neaišku, su kokia konkrečiai faktine aplinkybe (ar aplinkybėmis) siejamos sprendime išdėstytos teisės aktų (Metodikos 7, 8, 8.2, 8.4, 8.6, 9.2, 17.2 punktų ir 1 priedo 15 punkto) nuostatos.

Be to, ginčo sprendime nurodyta, kad sprendimas priimtas vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa, patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, su pakeitimais, patvirtintais 2009 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2009)10216. Tačiau jokia tikslesnė nuoroda į šį aktą nepateikta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Šiame kontekste apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Agentūra turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas (žr., LVAT 2013 m. spalio 29 d. nutartį adm. byloje Nr. A756-1229/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs (pvz., administracinės bylos Nr. A822-134/2011; A444-3076/2011), jog Agentūra, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 p.), privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais. Taigi, padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus pareiga tenka Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytą teiginį, jog nėra svarbu, kad 2012 m. spalio 26 d. patikroje nenurodyta konkreti kontrolinio žemės sklypo lauko ploto dalis, kurioje fiksuoti GAAB aprašo 1.4 punkto pažeidimai, nes šio pažeidimo kriterijai bet kokiu atveju visada bus tie patys. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog pareiškėjo valdoje nustatomi Sankcijų metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punkte nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai yra priskiriami tyčiniams pažeidimams atsižvelgiant į tai, kokiame plote šie pažeidimai nustatyti (pvz., 2011 m. liepos 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A822-2773/2011; 2011 m. spalio 17 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-2454/2011 ir kt.).

Šiuo aspektu pažymėtina, jog sankcijų skyrimo už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimą tvarką reglamentuojančios Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 2 punkte apibrėžiamas tyčinis reikalavimų pažeidimas kaip atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba sąmoningai aktyviais veiksmais daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat atvejis, kai Metodikoje nustatytu atveju konstatuojamas pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas. Netyčinis reikalavimų pažeidimas apibrėžiamas kaip pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Ginčui aktualios redakcijos Metodikos 17.2 punktas numatė, kad tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomas šios Metodikos 1 priedo 4 ar 12 punktuose nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas. LVAT 2011 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-2773/2011, aiškindamas iš esmės analogišką situaciją (tuo metu galiojusios redakcijos Metodikos 13 p. prie tyčinių reikalavimų pažeidimų, be kita ko, priskyrė ir Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 p. nustatytus GAAB reikalavimų pažeidimus), pažymėjo, jog teisės norma turi būti aiški ir nedviprasmiška, kadangi, kaip šiuo atveju, jos pagrindu diferencijuojama pareiškėjui taikoma sankcija. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai taip pat kyla abejonių, ar tais atvejais, kai pareiškėjo valdoje nustatomas Metodikos 1 priedo 4 ar 12 punktuose nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas (t. y., be kita ko, ir GAAB aprašo 1.4 punkto pažeidimas), jis jau yra automatiškai priskiriamas tyčiniams pažeidimams, nesvarbu kokiame plote jis nustatytas. Kadangi atsakovas (taip pat ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių Metodikos 17.2 punkte nurodytą normą aiškinti kitaip, nei ją aiškino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti nuo LVAT praktikos, kuria rėmėsi ir ją taikė Vilniaus apygardos administracinis teismas apeliaciniais skundais skundžiamame sprendime.

Apeliantas A. M. nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išmokėti paramos išmoką. Pažymėtina, kad pastarasis pareiškėjo skundo reikalavimas netenkintas pagrįstai, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu, nors skundžiamas NMA 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimas panaikintas, tačiau atsakovas įpareigotas pakartotinai išnagrinėti A. M. prašymą dėl paramos išmokų skyrimo pagal jo 2012 m. birželio 15 d. pateiktą prašymą.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas A. M. 2014 m. liepos 10 d. (spaudas ant voko, II t., b. l. 53) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (per Vilniaus apygardos administracinį teismą) pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (II t., b. l. 36–37). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo proceso metu, šis prašymas perduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo teisingai taikytos materialinės teisės normos, tinkamai įvertintos bylos aplinkybės, todėl atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros ir pareiškėjos A. M. apeliaciniai skundai netenkintini. Ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. M. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė