AS-817-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-817-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02736-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 85 000 Lt neturtinę žalą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu (b. l. 183–192) pareiškėjo V. K. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui V. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas V. K. 2015 m. kovo 9 d. (pagal spaudą ant voko) išsiuntė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.

Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas V. K. pateikė prašymą (b. l. 204), kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, sprendimas jam buvo įteiktas 2015 m. vasario 23 d., prašė bylos apskundimo terminą skaičiuoti nuo 2015 m. vasario 24 d.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi (b. l. 206) pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo panaikinimo atsisakė priimti ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti jį padavusiam asmeniui, nes skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsniu. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo paskutinė apskundimo diena laikyta 2015 m. kovo 3 d., pareiškėjas kreipdamasis į teismą 2015 m. kovo 9 d. praleido apeliacinio skundo padavimo teminą ir neprašo jo atnaujinti.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 210), kuriame nurodė, kad prie apeliacinio skundo buvo pridėtas prašymas praleistam terminui atstatyti. Pažymėjo, jog jis manė, kad nuo gavimo momento teismas laikys, kad sprendimas yra paskelbtas.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi (b. l. 212–213) panaikino 2015 m. kovo 13 d. nutartį, kuria buvo nutarta V. K. atskirąjį skundą atsisakyti priimti ir nutarčiai įsiteisėjus grąžinti jį padavusiam asmeniui. V. K. prašymo netenkino ir neatnaujino termino apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo paduoti. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 150 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pažymėjo, kad V. K. kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikęs 2015 m. kovo 9 d. prašymą. Kadangi pareiškėjo prašymas neatitiko nustatytų reikalavimų, nebuvo įvardintas kaip prašymas dėl termino atnaujinimo, taip pat iš prašymo turinio nebuvo galima spręsti, ar pareiškėjas prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, teismas V. K. apeliacinį skundą atsisakė priimti, nes buvo paduotas praleidus jam nustatytą terminą ir neprašė jo atnaujinti. Susipažinus su V. K. atskiruoju skundu, kuriame jis nurodė, kad būtent 2015 m. kovo 9 d. prašymu jis teismo prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, ir šiame prašyme išdėstė aplinkybes, dėl ko praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, teismas laikė, jog tai tinkamas prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Teisėjas, sutikdamas su V. K. atskiruoju skundu, naikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį ir sprendė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti.

Teismas vadovavosi ABTĮ 127 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pareiškėjas savo teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis. Šioje byloje sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. vasario 17 d., taigi paskutinė apskundimo diena laikytina 2015 m. kovo 3 d., pareiškėjas kreipdamasis į teismą su apeliaciniu skundu 2015 m. kovo 9 d. (spaudas ant voko) praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateiktame prašyme atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą nurodė, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, jam sprendimas buvo įteiktas 2015 m. vasario 23 d., todėl jo bylos apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo 2015 m. vasario 24 d. Atsižvelgiant į ABTĮ normas šie pareiškėjo teiginiai atmesti kaip nepagrįsti. Teismo nuomone, V. K. įgyvendindamas savo procesines teises ir atlikdamas procesinius veiksmus buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, veikė pasirinktu elgesiu, todėl jo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių būtų galima atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Teismo nuomone, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko paruošti apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo, o kitų priežasčių pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad V. K. apeliacinio skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti neatnaujintinas. Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas pats savaime įprastai nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Dėl to pareiškėjo argumentas dėl teisinių žinių trūkumo taip pat nelaikytas sudarančiu pagrindą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Be to pareiškėjas savarankiškai paruošė apeliacinį skundą ir atskirąjį skundą, kas rodo, jog jis geba paruošti ir pateikti teismui procesinius dokumentus.

III. Pareiškėjas V. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 215), kuriuo prašo atnaujinti skundo padavimo terminą, terminą pradėti skaičiuoti nuo 2015 m. vasario 24 d.

Atskirajame skunde nurodo, kad į Marijampolės pataisos namus 2015 m. vasario 18 d. buvo gauta skundžiamo sprendimo kopija. Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo. Teigia, kad sprendimo negalėjo apskųsti, nes nežinojo jo turinio. Todėl apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2015 m. vasario 24 d. Pažymi, jog kadangi nėra teisininkas, jis vos spėjo per 14 d. nuo šios datos surašyti skundą pats.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento.

Pažymi, kad pareiškėjas nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą, tačiau apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. 2015 m. vasario 18 d., t. y. nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos, pareiškėjui buvo išsiųstas Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriame buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka.

Pareiškėjas nenurodo svarbios ir objektyvios priežasties, kodėl jis apeliacinį skundą pateikė praleidęs nustatytą terminą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir neveikė pakankamai operatyviai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo V. K. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju paskutinė apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo padavimo diena buvo 2015 m. kovo 3 d. Tačiau pareiškėjas apeliacinį skundą išsiuntė 2015 m. kovo 9 d., t. y., kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, praleidęs įstatymo nustatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008). Pažymėtina, jog termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006; Nr. AS6-247/2006; Nr. AS6-208/2006).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiek prašyme dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, tiek ir atskirajame skunde iš esmės remiasi tik ta aplinkybe, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimas jam buvo įteiktas 2015 m. vasario 23 d., todėl prašo terminą apeliaciniam skundui paduoti pradėti skaičiuoti nuo 2015 m. vasario 24 d.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Pastebėtina, jog ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012). Pabrėžtina, jog apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo, bet ne nuo jo įteikimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką laikoma, kad ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti siejamas ne su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio sužinojimo momentu, o su tokio sprendimo paskelbimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. TA143-53/2011).

Pažymėtina, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir dėl to jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad, kaip nurodė pats pareiškėjas, jam Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo įteiktas 2015 m. vasario 23 d., t. y. dar likus 8 dienoms iki termino paduoti apeliacinį skundą pabaigos. Taigi, pareiškėjas, gavęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, turėjo laiko pateikti apeliacinį skundą nustatytu terminu. Pareiškėjas apeliacinį skundą paruošė ir išsiuntė 2015 m. kovo 9 d., t. y. apeliacinio skundo padavimo terminą praleidęs 6 dienomis. Objektyvių ir pakankamai svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas apeliacinio skundo negalėjo surašyti ir pateikti anksčiau, pareiškėjas nenurodė nei prašyme dėl termino atnaujinimo, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomą termino praleidimo priežastį – sprendimo įteikimą ne jos paskelbimo dieną, negalima pripažinti pakankamai svarbia, kad sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai rūpestingas, ir neveikė operatyviai.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Teismo sprendimą gavęs 2015 m. vasario 23 d., pareiškėjas turėjo dar 8 dienas skundą paruošti ir paduoti nepraleidęs termino, tačiau to nepadarė. Aplinkybė, jog pareiškėjas nėra teisininkas, taip pat negali būti laikoma pakankama priežastimi, pateisinančia termino paduoti apeliacinį skundą praleidimą. Kitų objektyvių priežasčių, kurios sukliudė pareiškėjui skundą išsiųsti laiku, pareiškėjas nenurodė.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkintas ir jo apeliacinį skundą atsisakyta priimti, teisėjų kolegijos vertinama kaip teisėta ir pagrįsta. Pagrindų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, nenustatyta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė