A-438-247-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-247/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00941-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. G. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl įsakymo panaikinimo, valstybinės pensijos perskaičiavimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. A. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir atsakovas, NTA) direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 9FB‑6‑(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. A. G.“ (toliau – ir 2010 m. birželio 7 d. įsakymas, ginčijamas įsakymas); 2) įpareigoti NTA perskaičiuoti jam paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių 12 dienų jo darbo teisėju stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti jam 31,35 proc., skaičiuojamų nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutinius 5 metus prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, pensiją, t. y. 3956,13 Lt, neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jo patiriamus nuostolius – 46018,88 Lt.

Paaiškino, kad NTA jam pritaikė Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią teisėjui, turinčiam 10 metų teisėjo darbo stažą, skiriama 20 proc. gauto darbo užmokesčio dydžio pensija, nors pareiškėjo darbo teisėju stažas yra 13 metų 9 mėnesiai 12 dienų, t. y. į jo darbo stažą neįskaičiavo 3 metų 9 mėnesių ir 12 dienų. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime pripažino, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jų įgaliojimams, sampratos, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisingumo, proporcingumo, protingumo reikalavimų. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą jo pensija turi būti perskaičiuota taip: (35 proc. – 20 proc. = 15 proc. / 5 m. = 3 proc. x 3 m. = 9 proc.) + (3 proc. / 12 mėn. = 0,25 proc. x 9 mėn. = 2,25 proc.) = 11,25 proc. + (0,25 proc. / 30 d. = 0,083 x 12 d.) = 0,1 proc.). Teigė, kad jam turi būti mokama 31,35 proc. dydžio pensija, skaičiuojama nuo teisėjo vidutinio mėnesinio atlyginimo per 5 paskutinius darbo teisėju metus. NTA, ribodama pensijos dydį nuo 2010 m. gegužės 25 d., t. y. nuo teisės įgijimo gauti pensiją dienos, nepagrįstai taikė 2009 m. gruodžio 8 d. pakeistą Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad maksimalus valstybinės pensijos dydis ir tam pačiam asmeniui paskirtos kitos valstybinės socialinio draudimo pensijos suma sumažinama nuo 1,5 iki 1,3 Statistikos departamento prie Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikomas specialusis – Teisėjų valstybinių pensijų – įstatymas. Konstitucinis Teismas prieštaraujančiu Konstitucijai pripažino ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ta apimtimi, kuria jis apima teisėjų valstybines pensijas. NTA taikant Konstitucijai prieštaraujančias teisės normas, pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala (nuostoliai), kurią sudaro negautos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis), t. y. pensijos skirtumas.

Pareiškėjo teigimu, prie paskutinių 5 metų jo darbo teisėju gauto atlyginimo, kurį apskaičiavo NTA, dar turi būti pridėta per laikotarpį nuo 2005 m. spalio 31 d. iki 2008 m. spalio 31 d. nesumokėto darbo užmokesčio dalis, susidariusi Vyriausybei neteisėtai sumažinus teisėjo darbo užmokestį – 96703,4 Lt. Perskaičiavus pareiškėjui skirtinos pensijos dydį nuo paskutinių 5 metų darbo teisėju vidutinio atlyginimo, ji yra 3956,13 Lt ir turi būti mokama nuo 2010 m. lapkričio 17 d. Tokiu būdu jam turėjo būti išmokėta 63298,08 Lt (3956,13 Lt x 16 mėn.), nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. kovo 28 d. buvo išmokėta 17279,2 Lt, todėl susidaręs skirtumas yra 46018,88 Lt.

Nurodė, kad Lietuvos valstybė nesilaikė Konstitucijos, nepašalino jos pažeidimų, o priimdama 2012 m. biudžetą, neskyrė pakankamai lėšų NTA, kad ši realiai galėtų užtikrinti pensijų mokėjimą, todėl ji privalo atlyginti pareiškėjui nuostolius. Pareiškėjo manymu, teismas atsiradusią teisinio reguliavimo spragą privalės užpildyti tiesiogiai taikydamas Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010). Be to, ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs analogiškus skundus administracinėse bylose Nr. I‑212-437/2010 bei Nr. I-2754-121/2011, yra sukūręs teisinį precedentą, kuriuo remiantis turėtų būti priimtas sprendimas ir pareiškėjo byloje.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Sutiko su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartyje nurodytais 29 proc. ir prašė pensiją skaičiuoti imant 29 proc. nuo 12184 Lt darbo užmokesčio (pridėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi priteista 96307,40 Lt suma). Mano, kad jam priklauso 3533 Lt pensija (12184 Lt x 29 proc.), kuri taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – ir Laikinasis įstatymas) mažintina iki 2826 Lt. Pensijos nepriemoką prašė priteisti nuo 2010 m. lapkričio 18 d. įskaitytinai, t. y. už 2010 m. lapkričio mėnesį atsižvelgiant į dienų skaičių priteisiant 805,63 Lt, o už 2011 m. – 21831,45 Lt (33920,40 Lt – 12088,75 Lt), už 2012 m. – 33920 Lt. Taigi jam iki 2012 m. gruodžio 31 d. priklausytų 43724,47 Lt.

Atsakovas Nacionalinė teismų administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 21‑25) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjui 2114,47 Lt pensija buvo paskirta 2010 m. birželio 7 d. įsakymu, kuris buvo priimtas vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsniu, 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 7 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68, bei Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos, sudarytos NTA direktoriaus 2009 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 6P-78-(1.1) (toliau – ir Komisija), 2010 m. birželio 7 d. išvada Nr. 15FB-06-(4.46).

Nurodė, kad oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą 2010 m. lapkričio 16 d. ir iki šiol nesant naujo teisinio reguliavimo, NTA neturi galimybių skirti, mokėti ir / ar perskaičiuoti pensijų, kad jos atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. NTA direktorius 2010 m. lapkričio 17 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), kuriuo nurodė mokėti pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, iki bus priimti pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai. Tokiu būdu bus ne tik užtikrintas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas NTA, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigos vykdymas, bet ir nepaneigta teisėjų pensijų esmė bei paskirtis. NTA 2012 m. vasario 21 d. raštu 4R-347-(4.34) pareiškėjas buvo informuotas, jog 2012 m. vasario 17 d. NTA direktorius priėmė įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46).

Paaiškino, kad vykdant įstatymu priskirtą pareigą, proporcingai skiriamiems asignavimams, nesant pakankamai biudžeto lėšų 2012 m. bei neturint kitų finansavimo šaltinių, buvo priimtas 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46), kuriuo pripažintas netekusiu galios NTA direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46) ir nurodyta, kad pensijos bus skaičiuojamos ir mokamos pagal NTA direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB‑10‑(4.46).

Teigė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. ribojimas, nustatytas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (1,3), taikomas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai. Be to, Laikinasis įstatymas įsigaliojo, kaip ir Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d.

Pažymėjo, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas galiojant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms, todėl pareiškėjo pensijos dydis negalėjo būti apskaičiuojamas kitaip, negu nustato įstatymas. Darė išvadą, kad pareiškėjo teiginys, jog į jo darbo stažą neįskaičiuota 3 metai 9 mėnesiai 12 dienų, yra nepagrįstas. Be to, Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime nėra nurodęs, kaip turėtų būti skaičiuojamas pensijos dydis. Vilniaus apygardos administracinis teismas, skaičiuodamas priteistiną pensijos dydį, teisėjo darbo stažą pensijai gauti vertino metais (2011 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2754-121/2011, 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I‑212‑437/2010).

Nurodė, kad tuo atveju, jei teismas sprendimu įpareigotų NTA pareiškėjui mokėti tam tikro dydžio pensiją, pažeistų Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, t. y. teismas iš esmės pasisakytų dėl klausimų, kuriuos pagal kompetenciją priklauso spręsti įstatymų leidžiamajai valdžiai. Pagal konstitucinę jurisprudenciją pensinio aprūpinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriamos ir mokamos pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, taip pat pensijų dydžiai nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Teismas, patenkindamas pareiškėjo reikalavimą, išspręstų klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių reglamentavimu. Tokiu atveju gali atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų su atitinkamais teisės aktais laiko atžvilgiu. Be to, teismas galėtų įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl pensijų skaičiavimo ir mokėjimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-212-437/2010).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (I t., b. l. 51‑57) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė pareiškėjui iš Nacionalinės teismų administracijos 4654,24 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d., įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pensiją pagal 13 metų 9 mėnesių jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti jam 31,25 proc. pensiją, skaičiuojamą nuo jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, jos neribojant Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, bet pareiškėjo teisėjo valstybinės pensijos ir socialinio draudimo pensijų suma negali būti didesnė negu teisėjo paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkis (neto).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundą, 2013 m. kovo 25 d. nutartimi (I t., b. l. 77–92) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeitė. Šio sprendimo dalį, kuria buvo priteista pareiškėjui iš Nacionalinės teismų administracijos 4654,24 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d., bei sprendimo dalį, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo ir jo visiško įvykdymo, paliko nepakeistą. Kitą sprendimo dalį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 7 d. sprendimu (I t., b. l. 179‑187) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją pakeisti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 9FB-6-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo V. A. G.“ paskirtos teisėjo valstybinės pensijos dydį ir nustatyti, kad pareiškėjui nuo 2010 m. lapkričio 16 d. yra paskirta 29 proc. nuo paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensija – 3150,85 Lt, jos neribojant Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, taip pat priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, 36085,73 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. kovo 28 d.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. kovo 25 d. nutartyje išaiškino, jog vienerių metų teisėjo darbo stažo „vertė“ yra 3 proc. (35 proc. – 20 proc. = 15 proc. / 5 m.), ir, įvertinusi pareiškėjo darbo teisėju stažą (13 metų), padarė išvadą, kad pareiškėjui turi būti nustatyta 29 proc. dydžio teisėjų valstybinė pensija, apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo pensija apskaičiuota nuo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. rašte nurodytos sumos – 10572,33 Lt. Iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. rašto Nr. TR-81 matyti, kad teismas perskaičiavo pareiškėjo darbo užmokesčio vieno mėnesio vidurkį, jį padidindamas iki 10865 Lt. Tokio dydžio darbo užmokestis pensijai skaičiuoti buvo patvirtintas ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. rašte Nr. TR-384. Iš prie šio rašto pridėtos pažymos matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A143-1183/2009 pareiškėjui priteista 96703,40 Lt suma buvo visiškai įskaičiuota į pareiškėjo darbo užmokestį. Taigi pareiškėjo argumentas dėl minėtos sumos neįskaičiavimo į darbo užmokestį nėra teisingas. Tačiau kartu teismas konstatavo, kad pareiškėjui priklausanti valstybinė teisėjo pensija paskaičiuota nuo mažesnės sumos nei nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. rašte Nr. TR-81 ir 2013 m. gegužės 10 d. rašte Nr. TR-384. Pastarajame Vilniaus apygardos teismo rašte konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti, dėl kokios priežasties skyrėsi 2010 m. pažymoje ir 2013 m. pažymoje nurodytas pareiškėjo darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šioje byloje skundą grindžia neteisingu darbo užmokesčio paskaičiavimu, daroma pareiškėjui palanki išvada, jog darbo užmokesčio vidurkio skirtumas galėjo atsirasti dėl netinkamo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A143-1183/2009 pareiškėjui priteisto darbo užmokesčio įskaičiavimo. Tuo vadovaudamasis teismas pripažino, kad pareiškėjui paskirtina pensija sudaro 3150,85 Lt (10865 Lt x 0,29).

Teismas nurodė, kad NTA 2010 m. birželio 8 d. raštu Nr. 4R-885-(4.34) pareiškėjas buvo informuotas, kad jog jam ginčijamu įsakymu paskirta pensija mokama pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą apribojimą. Iš NTA pateiktos pažymos matyti, kad toks sumažinimas pareiškėjo atžvilgiu taikytas realiai. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. priėmė Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo inter alia pakeitė Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą maksimalų valstybinės pensijos dydį bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalų dydį sumažino nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio. Šis įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Tuo tarpu Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas nebuvo atitinkamai pakeistas, t. y. liko galioti šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytas ribojimas 1,5. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau įstatymų leidėjas šios teisės normos nepakeitė. Atsižvelgiant į tai, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra specialus įstatymas, atsakovas iki 2010 m. lapkričio 16 d. galėjo taikyti tik Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatą, pritaikiusi ribojimą, jog teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma negali viršyti minėto 1,5 dydžio. Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d., todėl nuo tos dienos nėra teisinio pagrindo pareiškėjui mokamą pensiją riboti šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą teismas pažymėjo, kad šio įsakymo panaikinimo teisinė pasekmė būtų pareiškėjo teisės į teisėjo valstybinę pensiją praradimas, o tai iš esmės pažeistų pareiškėjo interesus. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, kad priimant šį įsakymą buvo pažeistos teisės normos. Pareiškėjas turėjo teisėjo stažą, pateikė reikiamus dokumentus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio pagrindai, kuriems esant administracinis sprendimas gali būti panaikinamas, nenustatyti, todėl skundas šioje dalyje atmetamas. Pareiškėjo siekiamas tikslas – pensijos perskaičiavimas, gali būti pasiektas ne naikinant minėtą įsakymą, tačiau tenkinant pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo perskaičiuoti jam paskirtą pensiją. Šis pareiškėjo skundo reikalavimas tenkinamas iš dalies nustatant, kad jam turi būti paskiriama 29 proc. nuo 10865 Lt darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensija, sudaranti 3150,85 Lt. Ši suma gali būti mažinama pagal Laikinojo įstatymo I priedo formulę, t. y. taikant koeficientą 0,8, nes pareiškėjo pensija didesnė nei 1800 Lt.

Teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti įsiskolinimą tenkino iš dalies. Iš atsakovo pateiktos 2013 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. 3R-694 matyti, kad pareiškėjui sumažinta pensija buvo mokama iki 2013 m. sausio 1 d. NTA direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 9FB‑1‑(4.46) nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos nuo 2013 m. sausio 1 d. bus mokamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, netaikant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies ribojimo ir įskaitant kiekvienus teisėjo darbo metus. Nuo 2013 m. sausio 1 d. skaičiuojant teisėjo valstybinę pensiją už 13 metų teisėjo darbo stažą pareiškėjui ir taikant Laikinojo įstatymo I priedą mokama 2520,68 Lt teisėjo valstybinė pensija. Per pažymoje nurodytą laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. pareiškėjui buvo išmokėta 35771,30 Lt, o turėjo būti išmokėta 71857,03 Lt. Taigi pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, priteistina neišmokėta pensijos dalis – 36085,73 Lt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi (II t., b. l. 35–37) išaiškino savo 2013 m. birželio 7 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, 36085,73 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka priteisiama už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai.

IV. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 12–14), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti pareiškėjui 3533,37 Lt pensiją ir priteisti 45630,53 Lt pensijos nepriemoką bei pensijos nepriemoką nuo 2013 m. liepos mėnesio iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodo, kad esminis klausimas šioje byloje yra pareiškėjo 5 paskutinių metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, vidutinio darbo užmokesčio dydis. Nuo šio teisingai nustatyto juridinio fakto priklauso visų kitų pareiškėjo reikalavimų teisingas sprendimas (jam priklausančios teisėjo pensijos dydis, pensijos nepriemokos suma). Teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad buvusi pareiškėjo darbovietė teismui pateikė dvi pažymas, kuriose nurodyti du skirtingi vidutinio darbo užmokesčio dydžiai. 2010 m. birželio 4 d. rašte nurodyta, kad pareiškėjo darbo užmokesčio 5 paskutinių darbo teisėju metų vidurkis yra 10572,33 Lt. Tačiau į šį darbo užmokesčio vidurkį neįskaityti 96703,40 Lt, kurie buvo išmokėti tik 2012 m. kovo 6 d. (akivaizdu, kad ši suma ir negalėjo būti įskaityta į atlyginimo vidurkį, apskaičiuotą 2010 m.). Šį faktą patvirtina ir NTA 2012 m. liepos 19 d. raštas Nr. 4R1448(113). Teisingai skaičiuojant darbo užmokesčio vidurkį, prie 10572,33 Lt pridėjus 1611,72 Lt (96703,40 Lt / 60 mėn. (5 m.) = 1611,72 Lt), vidutinio atlyginimo dydis yra 12184,05 Lt.

Teigia, kad nesutinka ir su teismo sprendimu priteisti pensijos nepriemoką tik už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. kovo 28 d., nes sumažinta pensija mokama iki šiol, nors nuo 2013 m. sausio 1 d. ir mažesne apimtimi. Pareiškėjo skaičiavimu, jam turėtų būti paskirta 3533,37 Lt (12184,05 Lt x 0,29) dydžio pensija, o pritaikius 0,8 koeficientą, išmokama 2826,69 Lt.

Pareiškėjas pateikia pensijos nepriemokos skaičiavimą. Už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki lapkričio 30 d. yra 13 darbo dienų. 2826,69 / 30 = 94,22 (už 1 darbo dieną) x 13 darbo dienų = 1224,90 Lt. Atėmus 419,27 Lt, kurie buvo faktiškai sumokėti, nepriemoka sudaro 805,63 Lt. Už 2010 m. gruodį: iš 2826,69 Lt atėmus faktiškai sumokėtus 967,56 Lt, nepriemoka – 1859,13 Lt. Už 2011 metus: 2826,69 Lt x 12 mėn. = 33 920,03 Lt; iš šios sumos atėmus faktiškai sumokėtus 12088,95 Lt, nepriemoka – 21831,45 Lt. Už 2012 metus: 2826,69 Lt x 12 mėn. = 33920,4 Lt; iš šios sumos atėmus faktiškai sumokėtus 14622,15 Lt, nepriemoka – 19298,25 Lt. Taigi iš viso neišmokėta pensijos dalis per nurodytą laikotarpį yra 43794,47 Lt.

Teigia, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. jam yra mokama 2520,68 Lt, todėl kiekvieną mėnesį nepriemoka yra 306,01 Lt. Apeliacinio skundo surašymo dienai nepriemoka yra 1836,06 Lt (306,01 Lt x 6 mėn.). Todėl bendra pensijos nepriemoka yra 45630,53 Lt. Kartu turi būti priteista pensijos nepriemoka iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kurios dydžio pareiškėjas nurodyti negali.

Nacionalinė teismų administracija, kaip atsakovas ir kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 41–43) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime kartoja skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus. Papildomai pažymi, kad pareiškėjui priklausanti teisėjo valstybinė pensija paskaičiuota nuo jo vidutinio darbo užmokesčio – 10865,00 Lt ir paskirta 3150,85 Lt dydžio teisėjo valstybinė pensija. Tokio dydžio teisėjo valstybinė pensija apskaičiuota netaikant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo, įskaitant kiekvienus teisėjo darbo stažo metus. Pritaikius Konstitucinio Teismo pripažinto kaip neprieštaraujančio Konstitucijai Laikinajame įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuostatas pareiškėjo atžvilgiu, jam skirtinos valstybinės teisėjo pensijos dydis – 3150,85 Lt yra mažinamas taikant Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą, todėl kas mėnesį išmokėtina teisėjų valstybinės pensijos suma sudaro – 2520,68 Lt, kuri pareiškėjui mokama nuo 2013 m. sausio 1 d., nes, nesant naujo teisinio reglamentavimo ir iki 2013 metų nebuvus tinkamo finansavimo, Nacionalinė teismų administracija neturėjo galimybių perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pensiją vadovaujantis tiesiogiai taikomoje Konstitucijoje įtvirtintais tokių pensijų apskaičiavimo principais, išaiškintais Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime.

Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi išaiškino 2013 m. birželio 7 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas, jog pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, 36085,73 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka priteisiama už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad teismas neteisingai apskaičiavo, o tuo pačiu ir nustatė neteisingo dydžio pareiškėjo paskutinių 5 metų darbo užmokesčio vidurkį, kuris sąlygoja ir skiriamos pensijos dydį. Pareiškėjo teigimu, dėl šios klaidos, teismas priteisė tiek per mažą valstybinę pensiją, tiek jos nepriemoką, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. sausio 1 d..

Šios rūšies pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 patvirtintų Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 3.6.; 20 punktus, minėtas darbo užmokesčio vidurkis (jo dydis) apskaičiuojamas, remiantis pažymomis, kurias išduoda atitinkami teismai, kuriuose paskutinius penkerius metus dirbo teisėjas.

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad atitinkamo teismo išduota pažyma, byloje aptariamu klausimu, yra tas pakankamas ir leistinas įrodymas, kuriuo remiantis gali būti nustatytas (apskaičiuotas) teisėjo darbo užmokesčio vidurkis, reikalingas pensijai skirti.

Tačiau šiai pažymai, kaip ir bet kuriam kitam įrodymui, gali būti taikomi įrodymų patikimumo kriterijai, kuriais remiantis gali būti patvirtinami arba paneigiami šiose pažymose užfiksuoti faktiniai duomenys.

Pareiškėjas savo argumentus grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. pažymos Nr. TR-439 išdavimo metu jo darbo užmokesčio vidurkis, reikalingas pensijai skirti, sudarė 10572,33 Lt (t. 1 b. l. 107). Tačiau už tą patį laikotarpį už kurį buvo apskaičiuotas darbo užmokesčio vidurkis, jam 2012 m. buvo išmokėta 96703,40 Lt darbo užmokesčio nepriemoka, kuri turėtų būti įskaityta į darbo užmokesčio vidurkį ir sudaryti ne 10572,33 Lt, o 12184,05 Lt.

Iš bylos matyti, kad kilus neaiškumams dėl pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkio dydžio, teismo iniciatyva iš Vilniaus apygardos teismo buvo paprašyta iš naujo apskaičiuoti, atsižvelgiant į pareiškėjui išmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką, pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį, reikalingą pensijai skirti bei pateikti tuo reikalu pažymą (t. 1 b. l. 115). Pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. pažymą Nr. TR- 384, pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkis, reikalingas pensijai skirti, sudaro – 10865 Lt (t. 1 b. l. 117).

Iš aptartų pažymų matyti, kad jose nurodyti duomenys apie pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį, reikalingą pensijai skirti, yra skirtingi.

Vertinant šias pažymas jų patikimumo aspektu, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažymose yra pateikiama tik apibendrinta informacija, kuri paprastai gaunama atitinkamai susisteminus bei apdorojus kitų (pirminių arba ne) šaltinių duomenis. Todėl pažymose pateikiamos informacijos patikimumas ir tikslumas priklauso nuo to, kokio informacijos šaltinio duomenys buvo panaudoti, pateikiant apibendrintą informaciją pažymoje, bei kokių metodų pagalba buvo sisteminta ir apdorota pati informacija.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. pažymos Nr. TR- 384 matyti, kad apskaičiuojant pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį, reikalingą pensijai skirti, buvo panaudota informacija iš metinių apskaitos kortelių, kuriose užfiksuoti duomenys apie pareiškėjui byloje aktualiu laikotarpiu priskaičiuotą darbo užmokestį ir dirbtą darbo laiką (t. 1 b. l. 119). Prie minėtos pažymos pateiktas pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkio apskaičiavimo iššifravimas, patvirtina, kad į pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį, reikalingą pensijai skirti, buvo įskaityta ir 96703,40 Lt suma, kurią pareiškėjas gavo kaip darbo užmokesčio nepriemoką (t. 1 b. l. 117-119).

Šiuo aspektu vertinant Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. pažymą Nr. TR-439, tai joje duomenų apie tai iš kokių pirminių šaltinių buvo naudojama informacija, nustatant pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį, reikalingą pensijai skirti (10572,33 Lt), nėra. Taip pat nėra nurodyta ar atitinkama dalis minėtos darbo užmokesčio nepriemokos buvo įskaityta į šį vidurkį ar ne, nors bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui 2009 m. lapkričio 30 d., t. y., iki jo išėjimo į pensiją, buvo išmokėta dalis - 16828 Lt, darbo užmokesčio nepriemokos (t.1 b. l. 109). Toks šios pažymos pobūdis lemia, kad nėra galimybės patikrinti šioje pažymoje nurodytos informacijos teisingumo.

Ir priešingai Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. pažymoje Nr. TR- 384 pateikta informacija apie pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį, yra paremta detaliu darbo užmokesčių sumų už visą penkerių metų laikotarpį apskaičiavimu, leidžiančiu nustatyti tiek pačias darbo užmokesčio sumas tam tikrais metų mėnesiais, tiek matematinių veiksmų su šiomis sumomis teisingumą. Byloje kitų duomenų, kurie paneigtų šios pažymos teisingumą, nėra. Tokių įrodymų teismui nepateikė ir pareiškėjas.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada, remtis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. pažyma Nr. TR- 384, nustatant pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį, reikalingą pensijai skirti (10865 Lt), yra atitinkanti įrodymų vertinimo kriterijus, o tuo pačiu pagrįsta ir teisinga.

Šių duomenų (apie pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį) pagrindu teismas teisingai nustatė pareiškėjui mokėtinos valstybinės pensijos dydį – 3150,85 Lt bei jos nepriemokos dydį – 36085,73 Lt, susidariusį už laikotarpį nuo 2010 m.lapkričio 16 d. iki 2013 sausio 1d..

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais taip pat nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas