2K-403/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-403/2014

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00052-2007-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Aido Dzikaro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 22 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda. Taip pat šiuo nuosprendžiu V. J. baudžiamoji byla nutraukta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

V. J. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu už tai, kad jis, vykdydamas susitarimą su A. D. ir K. S. neteisėtai veiklai vykdyti įsteigtų įmonių (duomenys neskelbtini) vardu versliškai ir stambiu mastu organizuoti komercinę veiklą, neturint jai licencijos, kuriai ši reikalinga, t. y. tabako gaminių cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), paslėptų santechnikos įrangoje– vandens šildymo katiluose, išvežimą pardavimui į Didžiąją Britaniją. V. J. kartu su kitais organizuotos grupės nariais, pasitelkdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis kaip pagalbininkus, atliko planuojamai nusikalstamai veiklai vykdyti parengiamuosius veiksmus; t. y.

K. S. 2006 m. lapkričio 6 d.–2007 m. kovo 15 d. laikotarpiu per 10 kartų iš UAB „Senukų prekybos centras“ parduotuvių įsigijo 38 vnt. vandens šildymo katilų, į kuriuos buvo slepiami tabako gaminiai – cigaretės, organizavo krovininį transportą automobilius „Ford Tranzit“ (duomenys neskelbtini) ir „Ford Tranzit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriais buvo vežami krovinių transportavimo įmonėms vandens kaitinimo katilai gofruoto kartono dėžėse su juose paslėptomis cigaretėmis „Marlboro“. A. D. nurodymu V.

Z. (nežinodamas apie planuojamą nusikalstamą veiklą) 2006 m. spalio 18 d. statytinio asmens vardu įsteigė (duomenys neskelbtini), kurios vardu per (duomenys neskelbtini) iš Didžiosios Britanijos buvo grąžinami tie patys (jau be cigarečių „Marlboro“) vandens kaitinimo katilai, pritaikyti juose slėpti cigaretes, pakartotinam jų panaudojimui; be to A. D. (duomenys neskelbtini) vardu 2007 m. vasario 9 d., 2007 m. balandžio 2 d. ir 2007 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) užsakė pagaminti gofruoto kartono dėžes, iš viso 540 vnt., į kurias buvo įdedami vandens šildymo katilai su juose paslėptomis cigaretėmis.

Jis pats ir pasitelkdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, kaip pagalbininkus, 2006 m. spalio 8 d. išgalvoto asmens A. L. vardu išsinuomojo garažo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini); 2007 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) vardu iš UAB „Ergo Lietuva Investicija“ išsinuomojo komercines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini); 2007 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini) vardu išsinuomojo komercines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugpjūčio 3 d. prisistatydamas (duomenys neskelbtini) darbuotoju išgalvota pavarde „A.

V. “ išsinuomojo garažo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatydamas (duomenys neskelbtini) vadybininku iš (duomenys neskelbtini) atsiėmė A. D. užsakytas gofruoto kartono dėžes.

V. J. su organizuotos grupės nariais A. D. ir K. S. , atlikęs parengiamuosius veiksmus, neteisėtai veiklai vykdyti įsteigtų (duomenys neskelbtini) vardu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 14 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 14 straipsnio 7 ir 8 punktus, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, neturint licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, o būtent: kartu su organizuotos grupės nariais A. D. ir K. S. , atlikdamas iš anksto pasiskirstytus vaidmenis, organizavo minėtų cigarečių vežimą bei apmokėjimą už jų išvežimą pardavimui į Didžiąją Britaniją; ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytose prekybos vietose įsigijo 182 751 vnt. (9 137 pakelių x 4,07 Lt = 37 187,59 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), kurias be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2007 m. balandžio 6 d. bei organizavo minėtų cigarečių paslėpimą, sudedant jas į vandens šildymo katilus; A. D. melagingai prisistatydamas kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu, elektroniniu paštu 2007 m. balandžio 5 d. sudarė (duomenys neskelbtini) vardu su transporto paslaugas tiekiančia įmone (duomenys neskelbtini) vienkartinę krovinio gabenimo sutartį dėl vandens šildymo katilų išvežimo į Didžiąją Britaniją, o jis (V. J.), koordinuodamas veiksmus su K. S., organizavo automobilį „Ford Tranzit“, kuriuo uždarai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), pristatė minėtą krovinį – 8 vnt. vandens šildymo katilų su juose paslėptomis cigaretėmis „Marlboro“, įpakuotų į 8 vnt. gofruoto kartono dėžes. Taip 2007 m. balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini) vardu, neturint licenzijos ir be tabako gaminių gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų per (duomenys neskelbtini) buvo išvežta 182 751 vnt. (9 137 pakelių, 37 187,59 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ Didžiojoje Britanijoje neegzistuojančiai firmai (duomenys neskelbtini);

Tęsdamas nusikalstamą veiklą jis kartu su organizuotos grupės nariais A. D. ir K. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytose prekybos vietose įsigijo 373 756 vnt. (18 687 pakelių x 4,07 Lt = 76 056,09 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), kurias be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2007 m. gegužės 18 d. ir 2007 m. gegužės 31 d. bei organizavo minėtų cigarečių paslėpimą vandens šildymo katiluose; A. D., melagingai prisistatydamas (duomenys neskelbtini) vadybininku, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu, elektroniniu paštu, 2007 m. gegužės 17 d. ir 2007 m. gegužės 31 d. sudarė (duomenys neskelbtini) vardu su transporto paslaugas tiekiančia įmone (duomenys neskelbtini) krovinio pervežimo užsakymus dėl vandens šildymo katilų išvežimo į Didžiąją Britaniją, o jis (V. J.), koordinuodamas veiksmus su K. S. , organizavo automobilį „Ford Tranzit“, kuriuo į (duomenys neskelbtini), kuriai nebuvo žinoma apie jų nusikalstamus veiksmus, pristatė paslėptas cigaretes. Taipper du kartus 2007 m. gegužės 18 d. bei 2007 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini)vardu neturint licencijos ir be tabako gaminių gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų per (duomenys neskelbtini) buvo išvežta 373 756 vnt. (18 687 pakelių x 4,07 Lt = 76 056,09 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ Didžiojoje Britanijoje neegzistuojančiai firmai (duomenys neskelbtini);

Tęsdamas nusikalstamą veiklą jis kartu su organizuotos grupės nariais A. D. ir K. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytose prekybos vietose įsigijo 523 720 vnt. (26 186 pakelių x 4,07 Lt = 106 577,02 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), kurias be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2007 m. liepos 20 d. organizavo šių cigarečių paslėpimą į pakuotes su maisto produktais. A. D. , melagingai prisistatydamas (duomenys neskelbtini) atstovu, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu, elektroniniu paštu, 2007 m. liepos 17 d. IĮ „Dilvita“ vardu su transporto paslaugas tiekiančia įmone (duomenys neskelbtini) sudarė krovinio gabenimo užsakymą dėl maisto produktų išvežimo į Didžiąją Britaniją, o jis ( V. J. ), koordinuodamas veiksmus su K. S. , organizavo minėto krovinio pakrovimą (duomenys neskelbtini), į A. L. transporto paslaugų įmonei priklausantį automobilį „Renault“ (duomenys neskelbtini), kuris jį pristatė (duomenys neskelbtini) tolimesniam jo išvežimui į Didžiąją Britaniją. Taip 2007 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) vardu, neturint licencijos ir be tabako gaminių gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, per (duomenys neskelbtini) buvo išvežta 523 720 vnt. (26 186 pakelių, 106 577,02 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ Didžiojoje Britanijoje realiai neegzistuojančiai firmai (duomenys neskelbtini);

Tęsdamas nusikalstamą veiklą jis kartu su organizuotos grupės nariais A. D. ir K. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytose prekybos vietose įsigijo 276 680 vnt. (13 834 pakelių x 4,07 Lt = 56 304,38 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), kurias be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2007 m. rugsėjo 10 d. ir organizavo šių cigarečių paslėpimą vandens šildymo katiluose. A. D. , melagingai prisistatydamas (duomenys neskelbtini) atstovu, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu, elektroniniu paštu, faksu, 2007 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini) vardu su transporto paslaugas tiekiančia įmone (duomenys neskelbtini) sudarė užsakymą – sutartį dėl vandens šildymo katilų išvežimo į Didžiąją Britaniją, o jis (V. J. ), koordinuodamas veiksmus su K. S. , organizavo minėto krovinio pakrovimą iš (duomenys neskelbtini) vardu išnuomoto garažo, adresu (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) priklausantį transportą „Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo gabenimui į (duomenys neskelbtini). Taip 2007 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini) vardu, neturint licencijos ir be tabako gaminių gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, per (duomenys neskelbtini) buvo išvežta 276 680 vnt. (13 834 pakelių x 4,07 Lt = 56 304,38 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ Didžiojoje Britanijoje realiai neegzistuojančiai firmai (duomenys neskelbtini);

Tęsdamas nusikalstamą veiklą jis kartu su organizuotos grupės nariais A. D. ir K. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytose prekybos vietose įsigijo 500 000 vnt. (25 000 pakelių x 4,07 Lt = 101.750 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ (su lietuviškomis banderolėmis), kurias be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2007 m. spalio 28 d. ir organizavo šių cigarečių paslėpimą tarp konservuotų daržovių krovinio. A. D. , melagingai prisistatydamas kaip (duomenys neskelbtini) atstovas, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefonu bei faksu, 2007 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini) vardu su transporto paslaugas tiekiančia įmone (duomenys neskelbtini) sudarė krovinio gabenimo užsakymą dėl maisto produktų išvežimo į Didžiąją Britaniją, o jis (V. J.), koordinuodamas veiksmus su K. S. , organizavo minėto krovinio pristatymą į (duomenys neskelbtini). Taip 2007 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) vardu, neturint licencijos ir be tabako gaminių gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, per (duomenys neskelbtini) buvo išvežta 500 000 vnt. (25 000 pakelių x 4,07 Lt = 101.750 Lt vertės) cigarečių „Marlboro“ Didžiosios Britanijos firmai (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras A. Dzikaras kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl padarytų esminių BPK 44 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 326 straipsnio 1 dalies pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prokuroras nurodo, kad, baigus ikiteisminį tyrimą 2010 m. gruodžio 29 d. kaltinamuoju aktu, baudžiamoji byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui, kaltinant K. S. ir V. J. organizuota grupe padarius nusikalstamas veikas, numatytas 202 straipsnio 1 dalyje, taip pat V. J. kaltinant padarius ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, baigęs įrodymų tyrimą, V. J. baudžiamąją bylą išskyrė ir atidėjo, nes jis dėl ligos negalėjo toliau dalyvauti procese. Tuo tarpu baudžiamoji byla dėl K. S. buvo baigta nagrinėti. Šios aplinkybės lėmė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas K. S. apkaltinamąjį nuosprendį priėmė 2012 m. spalio 26 d. (nuosprendis įsiteisėjęs), o V. J. 2013 m. gegužės 9 d.

Kasatorius pažymi, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme iš esmės buvo nagrinėjama dėl K. S. ir V. J. organizuota grupe padarytų bendrų nusikalstamų veikų. Jei dėl V. J. , baigus įrodymų tyrimą teisme, baudžiamoji byla nebūtų buvusi išskirta, tai dėl abiejų kaltinamųjų būtų priimtas vienas nuosprendis. Todėl šiuo atveju tam tikras abiejų nuosprendžių tapatumas (identiškas įrodymų išdėstymas, eiliškumas ir kt.) aiškinamas kaip loginės vykusio proceso pasekmės rezultatas, nesuteikiantis pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas šiai aplinkybei neteikė reikšmės, todėl neteisingai ir per plačiai aiškino BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas. Skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, atskleisdamas objektyvaus nešališkumo pažeidimo požymius, iš esmės išdėstė apkaltinamojo nuosprendžio turinio trūkumus, t. y. pirmosios instancijos teismo šališkumą susiejo su BPK 305 straipsnyje įtvirtintų aprašomosios nuosprendžio dalies reikalavimų nesilaikymu, tačiau tokie apkaltinamojo nuosprendžio trūkumai nesudaro pagrindo pripažinti bylą nagrinėjusį pirmosios instancijos teismą šališku. Kasatorius pažymi, kad įstatymų leidėjas yra numatęs, jog BPK reikalavimų pažeidimus, net jei jie pripažįstami esminiais, apeliacinės instancijos teismas turi ištaisyti skundžiamą nuosprendį panaikinant ir priimant naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 dalis), o ne taikant BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas turi visus procesinius įgaliojimus ir gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines aplinkybes, taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas nuosprendžio surašymo klaidas. (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, kad konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jų konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50/2009, 2K-198/2009,2K-425/2012).

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo nuteistojo V. J. apeliacinį skundą, kuriame apeliantas, nesutikdamas su apkaltinamuoju nuosprendžiu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos baudos, prašė apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba sumažinti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą. Šis teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo, nurodydamas, kad nuosprendis surašytas skubotai ir neįsigilinus į bylos aplinkybes, padarius BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų pažeidimus, kadangi įrodymus, teismo išvadas dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei bausmės skyrimo motyvus bylą nagrinėjęs teisėjas perkėlė iš nuteistojo K. S. (pagal kaltinamąjį aktą bendrininkavusio su V. J.) nuosprendžio. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepateikė jokių motyvų dėl V. J. kaltės ir bendrininkavimo nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo negalintis ištaisyti konstatuotų BPK pažeidimų, nes pirmosios instancijos teismas visiškai teisine prasme neįvertino nuteistojo veiksmų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prasme. Šiuos klausimus iš esmės išsprendus nagrinėjant apeliacinį skundą, proceso dalyviai nebetektų galimybės teismo sprendimą skųsti apeliaciniu skundu.

Pagal teismų praktiką dėl apeliacinio proceso paskirties apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį (BPK 326 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416/2007). Svarbu ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis (užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys) turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į teisingo bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką (trial within a reasonable time).

Nagrinėjamos bylos kontekste pasakytina, kad baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, o ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008). Objektyvusis nešališkumas, kuris dar vadinamas struktūriniu ar organizaciniu nešališkumu, reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir (ar) procesinės teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą, o ne BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas nuosprendžio surašymo klaidas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010, 2K-425/2012, 2K-246/2014).

Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo nei konstatuoti apkaltinamąjį nuosprendį surašiusio teisėjo asmeninį tendencingumą, nei daryti išvadų apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu. Teismo šališkumo argumentavimas vien konstatuojant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus dėl nuosprendžio turinio ir formos nėra pakankamas, kad būtų galima pagrįsti BPK 326 straipsnio 4 dalies taikymą ir pateisinti bylos grąžinimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo teisėjas, kuris nuosprendžio priėmimo metu surašė šio nuosprendžio aprašomąją dalį (beje joje nurodęs, kokios bylos aplinkybės V. J. pripažintos įrodytomis), tačiau bylos įrodymų aprašymui ir įvertinimui, veikos kvalifikavimui ir bausmės skyrimui panaudojo dalį kito asmens apkaltinamojo nuosprendžio teksto, apeliacinės instancijos teismo prašomas pakeisti kitu teisėju, kuris faktiškai įpareigojamas iš naujo tirti bylos įrodymus, juos vertinti ir surašyti naują nuosprendį. Kolegija sprendžia, kad toks nuosprendžio trūkumų šalinimo būdas tiek nuteistojo teisių į teisingą bylos nagrinėjimą užtikrinimo, tiek proceso spartos prasme aiškiai netinkamas.

BPK pažeidimai, padaryti teismui priimant neatitinkantį BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų nuosprendį, net jei jie yra esminiai, savaime negali būti pagrindas konstatuoti teismo šališkumą. Tokie pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai ir jų sukelti padariniai gali būti ištaisyti pakeičiant nuosprendį (BPK 328 straipsnyje numatytas pagrindais) ar priimant naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Naujo nuosprendžio priėmimas, bylos aplinkybių remiantis teismų išnagrinėtais įrodymais nustatymas, patikslinimas, pakeitimas, trūkstamų bausmės motyvų išdėstymas nereiškia, kad suvaržomos nuteistojo teisės, nes apeliacine tvarka byla nagrinėjama pagal jo skundą laikantis teisingo proceso garantijų, teismo posėdyje galint patikrinti įrodytomis nustatytas aplinkybes, bendrininkavimo faktus ir apeliacinės instancijos teismui turint pareigą pateikti motyvuotus atsakymus į apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus.

Neteisinga apeliacinės instancijos teismo išvada, kad BPK 305 straipsnio pažeidimus ištaisius nagrinėjant apeliacinį skundą, proceso dalyviai nebetektų galimybės tokį teismo sprendimą apskųsti.

Lietuvos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime išaiškinta, „kad pagal Konstituciją bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas <....> tuo atveju, kai, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, BPK nustatyta tvarka yra pakeičiamos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos esminės nusikalstamos veikos aplinkybės, nėra teisinio pagrindo teigti, kad nuteistasis praranda teisę kreiptis į teismą. Pagal BPK 369 straipsnį toks asmuo turi teisę kreiptis į kasacinės instancijos teismą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, taip pat dėl esminių BPK pažeidimų, kurie buvo padaryti apeliacinės instancijos teisme nustatant nusikalstamos veikos aplinkybes“. Šis išaiškinimas aktualus ir byloje nagrinėjamai situacijai, kur apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi jurisdikciją ir BPK normų suteiktas galimybes ištaisyti žemesnės instancijos teismo padarytus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies procesinius pažeidimus.

Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas akcentavo nuosprendžio surašymo trūkumus, be pagrindo nurodydamas, jog šie trūkumai neva rodo pirmosios instancijos teismo objektyvųjį šališkumą. Taigi šis teismas priėmė nepagrįstą sprendimą panaikinti V. J. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip iš esmės neišnagrinėjo šio nuteistojo apeliacinio skundo ir padarė BPK 44 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 4 dalies pažeidimus.

Nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai teisėjų kolegijos pripažįstami esminiais, nes jie sukliudė teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Pažeidimų sukelti teisiniai padariniai taisytini iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pagal paduotą apeliacinį skundą pakartotinai patikrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Aldona Rakauskienė

Tomas Šeškauskas