eR-17-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-17-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00020-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. Š. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – K. B., V. E., L. K., L. R., A. S., D. Š., A. T., Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Visuomeninis rinkimų komitetas „Mažeikių kraštas“, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Kitaip“, Partija Tvarka ir teisingumas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, Mažeikių rajono savivaldybės rinkimų apygardos komisija) dėl uždraudimo Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai atlikti veiksmus priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

I. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. vasario 23 d. buvo gautas pareiškėjo A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma:

1) uždrausti atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – ir atsakovas, VRK, Vyriausioji rinkimų komisija) skelbti tinklalapyje http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/440_lt/Apygardos/Apygarda7786/KandidataiApygardos7786.htm kandidatus K. B., V. E., L. K., L. R., A. S., D. Š., A. T. į tarybos narius – merus 2015 m. kovo 1 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimuose ir viešinti visose masinės informacijos priemonėse;

2) uždrausti atsakovui VRK organizuoti rinkimus į tarybos narius – merus 2015 m. kovo 1 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimuose.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą Nr. XII-1096 „Dėl 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimų“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12466), kurio 1 straipsnyje nutarė „Skirti savivaldybių tarybų rinkimus 2015 m. kovo 1 d.“, kuris įsigaliojo 2014 m. spalio 1 d. 2014 m. lapkričio 20 d. VRK priėmė sprendimą Nr. Sp-278 (TAR, 2014, Nr. 17386) „Dėl rinkimų apylinkių ribų Akmenės, Alytaus, Anykščių, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Mažeikių, Panevėžio, Plungės, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų rajonų ir Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų ir Birštono, Kalvarijos, Marijampolės, Pagėgių, Rietavo savivaldybių teritorijose pakeitimo“, kuriuo keitė dalį 2008 m. birželio 30 d.

VRK priimto norminio administracinio akto Nr. 35 dėl rinkimų apylinkių pakeitimo inter alia ir Mažeikių rajone. 2014 m. gruodžio 3 d. Visuomeninio rinkimų komiteto „Mažeikių kraštas“ koordinatorė D. Š. VRK per elektroninę prieigą EDEPAS ir paštu pateikė pareiškinius dokumentus dėl Visuomeninio rinkimų komiteto „Mažeikių kraštas“ įregistravimo. 2014 m. gruodžio 8 d. VRK pirmininko įgaliota komisijos narė Ž. V. priėmė sprendimą Nr. PK 2–2015STR-S300 dėl Visuomeninio rinkimų komiteto „Mažeikių kraštas“ įregistravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu. 2014 m. gruodžio 29 d. buvo išduota VRK pažyma Nr. 2014-2979 apie Visuomeninio rinkimų komiteto „Mažeikių kraštas“ įregistravimą dalyvauti 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose. 2014 m. gruodžio 31 d. per elektroninę pateikimo sistemą Visuomeninis rinkimų komitetas „Mažeikių kraštas“ pateikė iškeltų kandidatų sąrašą ir kandidatų pareiškinius dokumentus įteikė Mažeikių rajono savivaldybės rinkimų komisijai. 2015 m. sausio 2 d. iš Mažeikių rajono savivaldybės rinkimų komisijos buvo gauti parašų rinkimų blankai. 2015 m. sausio 5 d. po elektroninio skundo VRK įjungė kandidatų sąrašo arba kandidato parėmimą elektroniniu būdu. 2015 m. sausio 20 d. parašų rinkimų blankai su parašais, remiančiais Visuomeninio rinkimų komiteto „Mažeikių kraštas“ kandidatų sąrašą bei kandidatą į tarybos narius – merus D.

Š., buvo pateikti Mažeikių rajono savivaldybės rinkimų komisijai. 2015 m. sausio 20 d. Mažeikių rajono savivaldybės rinkimų komisija Nr. 26 posėdyje nusprendė teikti VRK, kad ši registruotų kandidatus, keliamus politinių partijų. 2015 m. sausio 22 d. VRK tinklalapyje http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/440_lt/Apygardos/Apygarda7786/KandidataiApygardos7786.htm paskelbė kandidatus K. B., V. E., L. K., L. R., A. S., D. Š., A. T. į tarybos narius – merus 2015 m. kovo 1 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimuose.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2015 m. sausio 30 d. VRK sprendimas Nr. Sp-54 „Dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų, dalyvaujančių 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, paskelbimo“ neįsigaliojęs, nes Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 (Žin., 2012, Nr. 110-5564) 19 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka Teisės aktų registre nepaskelbtas. 2015 m. vasario 2 d. Mažeikių rajono savivaldybės rinkimų komisija išdavė pareiškėjui kandidato pažymėjimą Nr. T-26-11-20. Pareiškėjo teigimu, iki 2015 m. sausio 28 d.

Mažeikių rajono savivaldybės rinkimų komisija, patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus, privalėjo priimti sprendimą įregistruoti kandidatus, tačiau skundo pateikimo dieną nėra duomenų apie Mažeikių rajono rinkimų apygardos sprendimą įregistruoti kandidatus 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose ir kandidatus į tarybos narius – merus.

Pareiškėjas skunde be minėtų faktinių aplinkybių išdėstymo, taip pat nurodo, jog atsakovo neteisėtas ir nepagrįstas veikimas pasireiškė šiais pagrindais:

1. Atsakovas neteisėtai organizavo ir paskelbė savo tinklalapyje Mažeikių rajono savivaldybės renkamus tarybos narius – merus, kadangi tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintam teisinės valstybės principui bei 119 straipsnio 1 ir 2 daliai, kai savivaldos teisė įgyvendinama per savivaldybių tarybas, kurių nariai renkami vienodomis teisėmis, ir nėra numatytas atskirai renkamas subjektas tarybos narys – meras.

2. Politinės partijos, keliančios kandidatus į tarybos nario – mero pareigas, nėra registravusios Mažeikių rajono savivaldybėje juridinio asmens filialo ar atstovybės, todėl nėra susijusios su šia savivaldybe jokiais ryšiais bei pažeidžia vietos bendruomenės Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, todėl galbūt prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei 119 straipsnio 1 ir 2 daliai, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 1 daliai ir Europos vietos savivaldos chartijos 2 straipsniui.

3. Atsakovo veikimas, skelbiant kandidatus į Mažeikių rajono savivaldybės renkamus tarybos narius – merus, laikantis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) Nr. XII-966 43 straipsnio 1 dalies ta apimtimi, kai įteisinamas subjektas tarybos narys – meras kolegialaus organo savivaldybės tarybos nariu ir jos vadovu, yra neteisėtas, nes galbūt prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei 119 straipsnio 1 ir 2 daliai, kai savivaldos teisė įgyvendinama per savivaldybių tarybas, kurių nariai renkami vienodomis teisėmis ir nėra numatytas atskirai renkamas subjektas tarybos narys – meras.

4. Atsakovo veikimas, organizuojant kandidatus į Mažeikių rajono savivaldybės renkamus tarybos narius – merus, laikantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XII-966 1 straipsnio 3 ir 4 dalių, 3 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių, 36 straipsnio 4, 5, 6, 8, 11, 12, 13 dalių, 39 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 dalies ta apimtimi, kai įteisinamas subjektas tarybos narys – meras kolegialaus organo savivaldybės tarybos nariu ir jos vadovu, yra neteisėtas, nes galbūt prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei 119 straipsnio 1 ir 2 daliai, kai savivaldos teisė įgyvendinama per savivaldybių tarybas, kurių nariai renkami vienodomis teisėmis ir nėra numatytas atskirai renkamas subjektas tarybos narys – meras.

5. Atsakovo veikimas, skelbiant kandidatus į Mažeikių rajono savivaldybės renkamus tarybos narius – merus, yra nepagristas, kadangi VRK sprendimas Nr. Sp-54 „Dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų, dalyvaujančių 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, paskelbimo“, neįsigaliojęs, nes Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 19 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka Teisės aktų registre nepaskelbtas.

6. Atsakovo veikimas, skelbiant kandidatus į Mažeikių rajono savivaldybės renkamus tarybos narius – merus, yra nepagristas, kadangi jie nėra registruoti Mažeikių rajono savivaldybės rinkimų apygardos komisijos, kaip nustatyta Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XII-966 37 straipsnio 4 dalyje.

7. Atsakovo veikimas, organizuojant rinkimus į Mažeikių rajono savivaldybės renkamus tarybos narius – merus, yra neteisėtas, kadangi de jure nėra įsteigta Mažeikių rajono savivaldybė, nes nuo 2001 m. birželio 30 d. negalima taikyti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 (Žin., 1994, Nr. 60-1183) 4 straipsnio ta apimtimi, kai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigiamos savivaldybės inter alia ir Mažeikių rajonas, nes 2001 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. VIII-1492 prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai ir 120 straipsnio 2 daliai.

8. Atsakovo veikimas, organizuojant rinkimus į Mažeikių rajono savivaldybės renkamus tarybos narius – merus, yra neteisėtas, kadangi nėra nustatytos Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos ribos, kuriose galbūt sudaromos rinkimų apylinkės, nes 2001 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas Nr. VIII-1493, kuriuo nustatomos savivaldybių teritorijų ribos inter alia ir Mažeikių rajono savivaldybės, prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai ir 120 straipsnio 2 daliai.

9. Atsakovo veikimas, organizuojant rinkimus į Mažeikių rajono savivaldybės renkamus tarybos narius – merus yra neteisėtas, kadangi atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės rinkimų apylinkes organizavo taikydamas VRK sprendimą Nr. 35 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų apylinkių patvirtinimo“, kuriuo rinkimų apylinkes Mažeikių rajono savivaldybėje sudarė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. VIII-1870 10 straipsniu ir atsižvelgdamas į Mažeikių rajono savivaldybės mero teikimus dėl Mažeikių rajono savivaldybės teritorijų suskirstymo į rinkimų apylinkes, o tai galbūt prieštarauja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XII-966 11 straipsnio 2 daliai, kuri nustato, kad Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant įvairius rinkimus ir referendumus, į rinkimų apylinkes teikia atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, o ne Mažeikių rajono savivaldybės meras.

Iš pareiškėjo skundo taip pat matyti, kad jis atsakovo VRK veiksmų neteisėtumą grindžia norminių administracinių aktų (2008 m. birželio 30 d. VRK sprendimo Nr. 35 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų apylinkių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 80-3096), 2014 m. lapkričio 20 d. VRK sprendimo Nr. Sp-278 „Dėl rinkimų apylinkių ribų Akmenės, Alytaus, Anykščių, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Mažeikių, Panevėžio, Plungės, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų rajonų ir Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų ir Birštono, Kalvarijos, Marijampolės, Pagėgių, Rietavo savivaldybių teritorijose pakeitimo“ (TAR, 2014, Nr. 17386), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XII-966 (TAR 2014 m. liepos 11 d.), 2014 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XII-1096 „Dėl 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimų“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12466)) nuostatų neatitiktimi aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Pareiškėjas byloje pareiškė reikalavimus dėl uždraudimo VRK atlikti tam tikrus veiksmus.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Kita vertus, pastebėtina, kad Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ).

Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tai reiškia, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pažymėjęs, kad “ <...> iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą“. Tame pačiame 2006 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime buvo pažymėta, jog “ <...> nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant“.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eR-16-520/2015 jau yra nagrinėjęs analogiško pobūdžio skundo (suformuluotas iš esmės tas pats skundo dalykas ir pagrindas, tik kitos bylos šalies – pareiškėjo) dėl uždraudimo Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai atlikti veiksmus priėmimo klausimą, kurioje, teismas, įvertinęs aptartas ABTĮ nuostatas, taip pat ABTĮ 119 straipsnio 1 dalies ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 1 dalies 3 punkto nuostatas, priėjo prie išvados, kad toks skundas negali būti nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo nuostatas būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis jau išnagrinėtose analogiškose bylose.

Pareiškėjas tikrinamoje byloje, reikšdamas reikalavimą dėl uždraudimo VRK atlikti tam tikrus veiksmus, iš esmės siekia, kad teisme būtų iškelta administracinė byla atsakovui Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pažymėtina, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal šią teisės normą suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniame teisme nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Tai yra būtina kreipimosi teisminės gynybos prielaida. Šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas yra dėl įpareigojimo atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, o toks reikalavimas paprastai reiškiamas tada, kai tam tikra institucija į ją kreipusis neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.

Įvertinus pareiškėjo skunde išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, negalima daryti išvadą, kad pareiškėjas reiškia reikalavimus, kuriais būtų siekiama išspręsti tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusį konkretų administracinį ginčą, bei kad tarp pareiškėjo ir atsakovo VRK iš viso yra kilęs konkretus administracinis ginčas, kuris turėtų būti nagrinėjamas pagal ABTĮ nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo anksčiau paminėtoje administracinėje byloje Nr. eR-16-520/2015, pasisakant dėl skundo argumentų, kuriais buvo grindžiamas VRK veiksmų neteisėtumas, buvo pažymėta, jog „pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis grindžia atsakovo Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmų neteisėtumą, pareiškėjui nenurodant, kuo šie veiksmai daro įtaką pareiškėjo ir / ar jo atstovaujamo Visuomeninio rinkimų komiteto „Mažeikių kraštas“ teisėms ar teisėtiems interesams, ar juos pažeidžia, taip pat nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad tarp pareiškėjo ir / ar jo atstovaujamo Visuomeninio rinkimų komiteto „Mažeikių kraštas“ bei atsakovo yra kilęs administracinis ginčas.

Pareiškėjas skunde nenurodė jokių kitų VRK veiksmų, kurie pažeistų pareiškėjo, kaip Visuomeninio rinkimų komiteto „Mažeikių kraštas“ atstovo rinkimams, ir / ar jo atstovaujamo Visuomeninio rinkimų komiteto „Mažeikių kraštas“ teises ar įstatymų saugomus interesus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).“.

Teisėjų kolegija, tikrinanti šią bylą, neturi pagrindo daryti kitokią išvadą nei padaryta pirmiau. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo Vyriausiosios rinkimų komisijos yra kilęs administracinis ginčas, kuris, kaip paminėta, yra būtina kreipimosi teisminės gynybos prielaida, yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme.

Pareiškėjas savo skundo reikalavimus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui reiškia, vadovaudamasis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei ABTĮ 119 straipsnio 1 dalimi.

ABTĮ 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą partija, rinkimų komitetas, iškėlę kandidatus, kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą Vyriausiosios rinkimų komisijos veiką turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kaip matyti iš pirmiau nurodytų pareiškėjo suformuluotų skundo reikalavimų, pareiškėjas prašo teismo uždrausti VRK ateityje atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau neginčija jokio VRK sprendimo ar veikos, kuri pažeidė ir / ar pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nors tik tai teisę ginčyti pareiškėjui suteikia minėtos teisės aktų nuostatos. Taigi konstatuotina, jog pareiškėjo suformuluoti skundo reikalavimai negali būti priimti nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pagal ABTĮ 119 straipsnio 1 dalies ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 1 dalies 3 punkto nuostatas.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir teismų praktiką Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl jį atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. Š. skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius