A-146-98-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-98/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03057-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1;

15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas L. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1), kurį patikslino (b. l. 43), prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas) 2012 m. spalio 11 d. raštą Nr. 22-2512 „Dėl piniginių lėšų išskaitymo už naudojimąsi elektros prietaisais“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2012 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 2S-5222 „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 129 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijami Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento sprendimai pažeidžia lygias vartotojų teises ir Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija). Teigė, kad mokestis už naudojimąsi elektros prietaisais apskaičiuojamas neteisėtai, kadangi kameroje neįrengtas elektros apskaitos skaitiklis. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė pažeminimą, todėl prašo priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą už: DVD grotuvą „Vido“ – 659 Lt, televizorių „Promus“ – 699 Lt, šaldytuvą „Bosh“ – 599 Lt, magnetolą „Samsung“ – 345 Lt, nešiojamą kompiuterį „IBM“ – 3 900 Lt, nešiojamą kompiuterį „Toshiba“ – 3 200 Lt, TV monitorių „LG“ – 599 Lt, monitorių „PC“ – 299 Lt, vandens šildytuvą (spiralę) – 12 Lt x 2.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 14–16) paaiškino, kad Lukiškių TI-K vadovaujasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 96 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtinta nuteistųjų teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, o elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimą nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-46 patvirtintos Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisyklės (toliau – ir Apmokėjimo taisyklės). Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta kokiais pagrindais ir kokiam terminui šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos nutarimu paimami iš nuteistųjų.

Vadovaujantis Apmokėjimo taisyklėmis, elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos pagal elektros prietaisų galią ir jų vidutinę veikimo trukmę per parą, pagal formulę: Elektros energijos paros sąnaudos = elektros prietaiso galia (W) x elektros prietaiso vidutinė veikimo trukmė per parą. Vadovaujantis Apmokėjimo taisyklių 2 punktu, elektros prietaiso galia nustatoma pagal gamintojo ant elektros prietaiso ar jo techninėje dokumentacijoje nurodytą elektros prietaiso galią. Kai elektros prietaiso tikslios galios nustatyti negalima (nenurodyta ant elektros prietaiso ar jo techninėje dokumentacijose, arba informacija apie elektros prietaiso galią yra nutrinta ar kitaip pažeista), elektros prietaisui nustatoma vidutinė galia. Pagal Apmokėjimo taisyklių 3 punktą, atsižvelgiant į nuteistųjų dienotvarkę, surinktą informaciją apie nuteistųjų naudojamų elektros prietaisų realią veikimo trukmę per parą ir vadovaujantis protingumo principu, yra nustatyta kiekvieno elektros prietaiso vidutinė veikimo trukmė per parą. Apskaičiuotos elektros energijos paros sąnaudos dauginamos iš pataisos įstaigai tiekiančio elektros energiją tiekėjo nustatyto pirmos grupės buitiniams (privatiems) vartotojams vienos laiko zonos elektros energijos tarifo. Išlaidos už sunaudotą elektros energiją apskaičiuojamos mėnesiui (paros išlaidos dauginamos iš mėnesio dienų skaičiaus). Pagal Apmokėjimo taisyklių nustatytą tvarką, vieno mėnesio išlaidos už sunaudotą elektros energiją apskaičiuojamos kiekvienam elektros prietaisui. Vykdant Apmokėjimo taisyklių 8 punktą, pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti darbuotojai sudaro nuteistųjų, turinčių elektros prietaisus, sąrašus, kuriuose yra nurodoma: nuteistojo vardas ir pavardė, turimų elektros prietaisų pavadinimai, kiekvieno elektros prietaiso galia. Jei elektros prietaisas yra iš nuteistojo paimtas Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais ar nuteistasis atsisakė naudotis elektros prietaisu, tai pažymima sąraše, nurodant naudojimosi elektros prietaisu nutraukimo datą. Jeigu nuteistasis įsigyja naują elektros prietaisą, sąrašas papildomas.

Pareiškėjas 2012 m. spalio 1 d. kreipėsi su prašymu į Lukiškių TI-K direktorių dėl elektros energijos naudojimo, sąnaudų apskaičiavimo tvarkos. Lukiškių TI-K direktorius, atsakydamas į šį prašymą, 2012 m. spalio 11 d. rašte Nr. 22-2512 nurodė kokia tvarka ir kokiu pagrindu apskaičiuojamos nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudos, pateikė duomenis kokiais elektros prietaisais pareiškėjas naudojosi apmokestinamu laikotarpiu. Paaiškino, kad visi nuteistojo kameroje turimi elektros prietaisai yra apmokestinami, nenaudojami prietaisai, nuteistajam raštiškai paprašius, atiduodami į sandėlį, o nuteistiesiems įstaigos išduoti prietaisai neapmokestinami. Šiuo raštu pareiškėjui buvo suteikta visa jo prašoma informacija. Todėl naikint i šį raštą nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybė neatsiranda.

Trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 24–25) nurodė, kad Kalėjimų departamentas pareiškėjo 2012 m. spalio 18 d. skundą dėl Lukiškių TI-K 2012 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 22-2512 išnagrinėjo tinkamai ir priėmė 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 2S-5222. Kalėjimų departamentas nenustatė jokių Lukiškių TI-K administracijos pažeidimų, padarytų pareiškėjo atžvilgiu, todėl Lukiškių TI-K 2012 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 22-2512 buvo paliktas nepakeistas. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą (CK 6.271 straipsnis). Pareiškėjas skunde nepateikė jokių faktų, motyvų ar argumentų, dėl ko turėtų būti naikinami Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento sprendimai, tai pat nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu (b. l. 48–53) nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2012 m. spalio 11 d. raštą Nr. 22-2512 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 2S-5222. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos dokumentais, nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių 2012 m. spalio 1 d. rašytiniu prašymu atsakyti į klausimus: kaip apskaičiuojama sunaudota elektros energija; kas ir kada išleido šį įsakymą; ar apmokestinami elektros prietaisai, esantys kameroje, jei jais nesinaudojama; ar nuteistasis apmoka už elektros energiją, kurią sunaudoja įstaigos administracijos išduoti prietaisai (televizorius, kompiuteris, radijo imtuvas). Taip pat paprašė pateikti ataskaitą už sunaudotos elektros energijos apmokėjimą už visą praėjusį laiką nuo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 6). Į šį pareiškėjo prašymą Lukiškių TI-K atsakė 2012 m. spalio 11 d. raštu Nr. 22-2512 (b. l. 5, 17–18), kuriame nurodė, kad: nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis Apmokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-46; visi nuteistojo kameroje turimi elektros prietaisai apmokestinami, išskyrus tuos, kurie išduoti įstaigos administracijos; nenaudojami prietaisai, nuteistajam paprašius raštu, atiduodami į sandėlį. Taip pat pateikė pareiškėjo prašytą informaciją apie suvartotos elektros energijos apmokėjimą nuo 2010 m. kovo iki 2012 m. rugsėjo mėn. Pareiškėjas šį raštą 2012 m. spalio 18 d. apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 3–4). Kalėjimų departamentas 2012 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 2S-5222 (b. l. 2, 30) atsakė pareiškėjui, kad Lukiškių TI-K 2012 m. spalio 11 d. rašte aiškiai ir išsamiai išvardyti elektros prietaisai, kuriais pareiškėjas naudojasi kas mėnesį ir už kurių suvartotą elektros energiją iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos nuskaičiuotos pinigų sumos. Kalėjimų departamentas rašte nurodė, kad nenustatė jokių Lukiškių TI-K administracijos pažeidimų, pinigai iš sąskaitos nuskaitomi teisėtai ir pagrįstai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). ABTĮ 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pagal šias įstatymų nuostatas esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ginčo administracinėje byloje dalykas gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas, nes, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas iš esmės būtų betikslis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-424/2010, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-667/2010, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012 ir kt.).

Įvertinęs pareiškėjo ginčijamų Lukiškių TI-K 2012 m. spalio 11 d. rašto Nr. 22-2512 ir Kalėjimų departamento 2012 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 2S-5222 turinį, atsižvelgęs į teismų suformuotą praktiką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie raštai yra informacinio pobūdžio ir jokių teisių ar pareigų pareiškėjui nesukuria, todėl negali būti skundo administraciniam teismui dalykas, todėl bylos dalį dėl šių raštų panaikinimo nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, teismas rėmėsi CK 6.271 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje nustatytais atvejais atsiranda esant trim sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Pagal šio Kodekso 96 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos ir išlaidos už sunaudotą elektros energiją apmokamos pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintas taisykles.

Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-46, (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. birželio 17 d.) 1 punkte nustatyta, kad nuteistųjų naudojamų Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų, naudojančių elektros energiją (toliau – ir elektros prietaisai), elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos pagal elektros prietaisų galią ir jų vidutinę veikimo trukmę per parą, naudojant šią formulę: elektros energijos paros sąnaudos = elektros prietaiso galia (W) x elektros prietaiso vidutinė veikimo trukmė per parą.

Apmokėjimo taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad elektros prietaiso galia nustatoma pagal gamintojo ant elektros prietaiso ar jo techninėje dokumentacijoje nurodytą elektros prietaiso galią. Kai elektros prietaisai turi priedus, prietaisų ir priedų galios sumuojamos. Kai elektros prietaiso tikslios galios nustatyti negalima (nenurodyta ant elektros prietaiso ar jo techninėje dokumentacijoje, arba informacija apie elektros prietaiso galią yra nutrinta ar kitaip pažeista), elektros prietaisui nustatoma vidutinė galia: vaizdo leistuvui – 20 W; kompiuterinių žaidimų aparatui – 50 W; garso grotuvui – 60 W; televizoriui – 80 W, 90 W – jeigu televizorius naudojamas su priedėliu, skirtu nekoduotoms antžeminės TV programoms žiūrėti; kompiuteriui – 250 W; vandens šildytuvui – 500 W; plaukų džiovintuvui – 1500 W; virduliui – 1800 W; skrudintuvui – 900 W; sumuštinių keptuvei – 700 W; stalinei lempai – 60 W.

Pagal Apmokėjimo taisyklių 3 punktą, atsižvelgiant į nuteistųjų dienotvarkę, surinktą informaciją apie nuteistųjų naudojamų elektros prietaisų realią veikimo trukmę per parą ir vadovaujantis protingumo principu, nustatoma tokia elektros prietaiso vidutinė veikimo trukmė per parą: vaizdo leistuvui – 2 val.; kompiuterinių žaidimų aparatui – 2 val.; garso grotuvui (radijo imtuvui) – 4 val.; televizoriui – 4 val.; kompiuteriui – 3 val., pataisos įstaigos direktoriui leidus nuteistajam kompiuteriu naudotis ilgiau kaip 3 valandas, – pataisos įstaigos direktoriaus leidime nurodyta naudojimosi kompiuteriu trukmė; vandens šildytuvui – 1 val.; plaukų džiovintuvui – 0,2 val.; virduliui – 0,5 val.; skrudintuvui – 0,5 val.; sumuštinių keptuvei – 0,5 val.; stalinei lempai – 5 val.

Remiantis Apmokėjimo taisyklių 5 punktu, išlaidos už sunaudotą elektros energiją apskaičiuojamos mėnesiui, dauginant paros išlaidas iš mėnesio dienų skaičiaus. Kai nuteistasis pataisos įstaigoje buvo ne visą mėnesį, išlaidos už sunaudotą elektros energiją apskaičiuojamos paros išlaidas dauginant iš pataisos įstaigoje nuteistojo realiai būtų dienų skaičiaus. Apmokėjimo taisyklių 8, 9 punktuose numatyta, kad pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti darbuotojai sudaro nuteistųjų, turinčių elektros prietaisus, sąrašus; kiekvienas nuteistasis pasirašytinai supažindinamas, kokie jo turimi elektros prietaisai įtraukti į sąrašą.

Pagal Apmokėjimo taisyklių 10 punktą, išlaidos už barzdaskučių ir radijo imtuvų, kurių galia iki 10 W, sunaudotą elektros energiją iš nuteistųjų neišskaičiuojamos. Pagal Apmokėjimo taisyklių 11 punktą, įgaliotas darbuotojas šių Taisyklių 8 punkte numatytus sąrašus pateikia pataisos įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriui. Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojas, vadovaudamasis sąrašų duomenimis ir šiose taisyklėse nustatyta tvarka, apskaičiuoja vieno mėnesio išlaidas už nuteistojo turimų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją ir, pasibaigus kiekvienam mėnesiui, nurašo jas iš nuteistojo asmeninės sąskaitos.

Bendra nurašytų iš nuteistųjų asmeninių sąskaitų lėšų suma iš dalies kompensuojamos pataisos įstaigos išlaidos elektros energijai.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas kameroje naudojasi tam tikrais elektros prietaisais. Iš byloje esančio Naudojamų elektros prietaisų sąrašo (b. l. 20) teismas nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. kovo – 2012 m. rugsėjo mėn. naudojosi 17 W garso grotuvu „Samsung“ (nurašytas 2010 m. birželio 16 d.), 65 W televizoriumi „Promus“ (sunaikintas 2011 m. liepos 25 d.), 500 W vandens šildytuvu (2010 m. kovo 30 d. sugedo ir buvo išmestas) ir 200 W kompiurteiu (2012 m. sausio 21 d. gavo, 2012 m. balandžio 5 d. padėjo į sandėlį, iš sandėlio vėl paimtas 2012 m. gegužės 31 d.). Pareiškėjas pasirašytinai supažindintas, kokie jo turimi elektros prietaisai įtraukti į sąrašą.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso ir Apmokėjimo taisyklių nuostatas nuteistiesiems leidžiama naudotis įvairiais elektros prietaisais, tačiau už suvartotą elektros energiją jie turi atsiskaityti Apmokėjimo taisyklių nustatyta tvarka. Nuteistieji gali ir neįgyvendinti teisės naudotis elektros prietaisais arba nutraukti naudojimąsi (turi teisę nesinaudoti tam tikru elektros prietaisu ir atiduoti jį į sandėlį), ką pareiškėjas padarė 2012 m. balandžio 5 d. (atidavė kompiuterį į sandėlį). Priėmus Apmokėjimo taisykles ir sureguliavus nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo klausimą visų nuteistųjų atžvilgiu, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti kokių nors išimčių. Pareiškėjui yra taikomos visiems nuteistiesiems galiojančios taisyklės, todėl negalima konstatuoti, kad jis yra ar gali būti diskriminuojamas (visiems nuteistiesiems mokestis už naudojamą elektros energiją yra skaičiuojama vienodai).

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytų teisės aktų nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nuteistiesiems sudaryta galimybė kamerose naudotis elektros prietaisais, tačiau ši jų teisė realizuojama Apmokėjimo taisyklėse nustatyta tvarka, t. y. atsiskaičius už suvartotą elektros energiją. Apmokėjimo taisyklės yra galiojančios, teismui abejonių dėl jų teisėtumo nekilo, todėl teismas pareiškėjo teiginį, esą mokesčiai už suvartotą elektros energiją iš jo yra išskaičiuojami neteisėtai, atmetė kaip nepagrįstą.

Kamerų įrengimą reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 35 punktas, kuriame nustatyta, kaip turi būti įrengta kamera. Remiantis šių Taisyklių 35.3 punktu, kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai. Nurodytose normose nėra įtvirtintas reikalavimas ir nėra nustatyta galimybė įrengti atskirose kamerose elektros apskaitos prietaisus. Todėl pareiškėjo argumentus, kad kameroje neįrengtas elektros skaitiklis, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-362/2012.

Remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento veiksmai yra teisėti. Nenustatęs valstybės valdžios institucijų (Lukiškių TI-K ar Kalėjimų departamento) neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, kad valstybės atsakomybė negali kilti (nenustatytos privalomos civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos), todėl pareiškėjo skundą dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas L. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 60) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovų 10 000 Lt turtinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą.

Apelianto nuomone, skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia vartotojų teises ir Konstitucijos 29, 110 straipsnius.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 67–68) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių TI-K 2012 m. spalio 11 d. raštą Nr. 22-2512, kuriuo šios įstaigos administracija atsakė į pareiškėjo pateiktus klausimus dėl elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo už nuteistųjų kamerose naudojamus prietaisus tvarkos, taip pat pateikė informaciją apie išlaidų už pareiškėjo 2010 m. kovo mėn. - 2012 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu naudotų asmeninių elektros prietaisų suvartotą elektros energiją, apskaičiavimą. Taip pat prašė panaikinti Kalėjimų departamento 2012 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 2S-5222, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo skundą, pateiktą dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. spalio 11 d. rašto Nr. 22-2512. Be to, pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 129 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti skundžiamus raštus nutraukė, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu. Skundą dėl reikalavimų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą atmetė.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia vieninteliu teiginiu, kad, jo nuomone, teismo sprendimas pažeidžia vartotojų teises ir Konstitucijos 29 ir 110 straipsnius. Dėl nutrauktos bylos dalies apeliantas nepateikė jokių argumentų.

ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pareikštas nemotyvuotas pareiškimas, kad jis nori dalyvauti teismo posėdyje, teisėjų kolegijai negalėjo būti pagrindas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šį įstatymo reikalavimą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjo skundžiami raštai apeliantui nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Iš 2012 m. spalio 1 d. prašymo Lukiškių TI-K direktoriui turinio matyti, kad L. V. (nuteistasis) prašė atsakyti jo pateiktus 4 klausimus dėl elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo už nuteistojo kameroje naudojamus elektros prietaisus tvarkos ir teisinio pagrindo, taip pat prašė pateikti duomenis apie jo sunaudotą elektros energiją už visą laikotarpį nuo įsakymo vykdymo pradžios. Pareiškėjas neprašė Lukiškių TI-K administracijos spręsti jo atžvilgiu kokius nors klausimus, susijusius su elektros energijos vartojimu ir sąnaudų už kameroje vartojamus asmeninius elektros prietaisus apskaičiavimu, o tik prašė suteikti informaciją ir ją gavo atsakovo 2012 m. spalio 11 d. raštu Nr. 22-2512. Kalėjimų departamentas 2012 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 2S-5222 patvirtino, kad į pareiškėjo prašymą atsakyta tinkamai. Taigi, šis raštas vertintinas analogiškai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra aiškinęs, kad asmuo į administracinį teismą turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz.,Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A143-443/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, 124-13 l.; 2008 m. rugpjūčio 8 d. Nr. A502-906/2008; 2009 m. kovo 6 d. Nr. A502-304/2009; 2011 m. spalio 21 d. Nr. AS858-687/2011; 2013 m. vasario 7 d. Nr. A438-220/2013 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas minėtą bylos dalį pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį teismų praktiką.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo galioja tos pačios įrodinėjimo taisyklės kaip ir bet kurio kito ginčo atveju. Įstatymas dėl įrodymų teikimo nustato bendrąją taisyklę, kad tiek pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, tiek atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Asmeniui, prašančiam žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad atitinkamos valdžios institucijos veiksmai jo atžvilgiu neteisėti ir nurodyti prašomą priteisti pinigų sumą. Žalos atlyginimo prašantis asmuo privalo nurodyti kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos jo teisės ar įstatymų saugomi interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, kad jis neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas (konkrečias) teisės akto normas. Būtina pagrįsti konkrečiais argumentais ir įrodymais apie atitinkamas realiai kilusias pasekmes, kurios CK 6.271 ir 6.250 straipsnio taikymo prasme gali būti traktuojamos kaip turtinė ir/ar neturtinė žala. Žalos atsiradimo faktą turi įrodyti pareiškėjas. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nors pareiškėjo skundas ir apeliacinis skundas dėl žalos atlyginimo pagrįstas deklaratyvaus pobūdžio pareiškimais, iš visos bylos medžiagos galima suprasti, jog apeliantas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš to, kad Lukiškių TI-K administracija kiekvieną mėnesį apskaičiuoja išlaidas už nuteistojo (šiuo atveju apelianto) kameroje naudojant asmeninius elektros prietaisus suvartotą elektros energiją ir išskaičiuoja iš jo asmeninės sąskaitos atitinkamas pinigų sumas, o kameroje neįrengtas elektros skaitiklis.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos šio Kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių kodekso skyriai. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje yra įtvirtinta specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais, kuriuos laikyti pataisos įstaigose nedraudžiama.

Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje (2010 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. XI-643 redakcija) nustatyta, kad nuteistieji šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų, t.y. už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytų ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotų televizorių, kompiuterių, vaizdo leistuvų ir garso grotuvų, radijo imtuvų, kompiuterinių žaidimų aparatų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų, elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos ir išlaidos už sunaudotą elektros energiją apmokamos pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintas taisykles.

Taigi, nuostata, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji už elektros energiją, suvartotą naudojantis asmeniniais elektros prietaisais, moka patys, įtvirtinta įstatymu. Apmokėjimo taisyklės (Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. vasario 24 d. įsakymas Nr. V-46, iš dalies pakeistas 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-123, 2012 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-11 ir 2012 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-200), nustato šios įstatymo normos įgyvendinimo tvarką, ir yra priimtos Kalėjimų departamento direktoriui vykdant įstatymų leidėjo pavedimą, nurodytą Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje.

Apmokėjimo taisyklės detaliai reglamentuoja elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo tvarką, atsižvelgiant į aiškiai apibrėžtus kriterijus (konkretaus elektros prietaiso galią; realią naudojimosi trukmę per parą, atsižvelgiant nuteistųjų dienotvarkę ir vadovaujantis protingumo principu (Taisyklių 2, 3 punktai). Nustatyti atvejai (Taisyklių 8 p.), kuriais už sunaudotą elektros energiją iš nuteistųjų neišskaičiuojama (išlaidos už barzdaskučių ir radijo imtuvų, kurių galia iki 10 W, sunaudotą elektros energiją); nustatyta nuteistųjų naudojamų asmeninių elektros prietaisų apskaitos tvarka (Taisyklių 8, 9, 11 punktai);

šių prietaisų sunaudotos elektros energijos apskaičiavimo taisyklės, taikant pataisos įstaigai tiekiančio elektros energiją tiekėjo nustatyto pirmos grupės buitiniams (privatiems) vartotojams vienos laiko zonos elektros energijos tarifą bei apskaičiuotos sumos nurašymo iš nuteistojo sąskaitos tvarka (Taisyklių 4, 5, 6, 10, 11); taip pat nuteistųjų supažindinimo su apskaičiuotomis apskaitos periodo (vieno mėnesio) išlaidomis už sunaudotą elektros energiją tvarka (Taisyklių 7 p.). Apskaitos taisyklėmis nustatytas teisinis reguliavimas yra aiškus, paskelbtas, todėl nuteistasis gali planuoti savo mėnesio išlaidas už suvartotą elektros energiją naudojantis asmeniniais elektros prietaisais.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo iškelto ginčo kontekste, siekdamas nustatyti, ar Lukiškių TI-K administracijos veiksmai buvo teisėti (CK 6.271 straipsnis), išsamiai išnagrinėjo teisinį reguliavimą, kuris reglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo teisės naudotis asmeniniais daiktais, kurie vartoja elektros energiją, realizavimą (BVK 96 straipsnis, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Apmokėjimo taisyklės), ištyrė įrodymus ir įvertino, kaip šis teisinis reguliavimas buvo taikomas apelianto atžvilgiu. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai. Teismas pagrįstai rėmėsi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35 punktu, kuris nustato kaip turi būti įrengtos pataisos įstaigų kameros. Šio teisės akto 35.3 punkte nurodyta kaip turi būti įrengta kamera elektros energijos tiekimo ir naudojimo prasme. Nustatyta, kad kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas įrengti kamerose elektros skaitiklius, atitinka teisės aktų nustatytą reguliavimą ir yra pagrįsti.

Pagal Lukiškių TI-K 2012 m. spalio 11 d. rašte Nr. 22-2512 pateiktus duomenis 2010 m. kovo–2012 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu, atitinkamais (konkrečiai nurodytais) šio laikotarpio mėnesiais apeliantas naudojo asmeninius elektros prietaisus (garso grotuvą, televizorių, vandens šildytuvą, kompiuterį) ir kiekvieno mėnesio išlaidos už suvartotą elektros energiją buvo skaičiuojamos už tą mėnesį naudoto (konkrečiai nurodyto) elektros prietaiso suvartotą elektros energiją. Pirmosios instancijos teismas iš apelianto naudojamų elektros prietaisų sąrašo, kuriame prie kiekvieno įrašo yra apelianto parašas, nustatė datas atitinkami elektros prietaisai, kuriuos apeliantas išvardijo skunde (garso grotuvas, televizorius, vandens šildytuvas) buvo sunaikinti kaip nebetinkantys vartoti. Šie duomenys atitinka Lukiškių TI-K 2012 m. spalio 11 d. rašte Nr. 22-2512 pateiktą informaciją apie naudotus asmeninius elektros prietaisus, už kurių naudojimą buvo apskaičiuotos elektros energijos sąnaudos. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, taikydamas pareiškėjo atžvilgiu Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio nuostatas ir Apskaitos taisykles, veikė neteisėtai. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas kada nors kreipėsi į įstaigos administraciją dėl Apskaitos taisyklių netinkamo taikymo ir nepagrįsto ar klaidingo išlaidų apskaičiavimo už asmeninių elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimus dėl žalos atlyginimo, atsakovo atžvilgiu taip pat nenurodė jokių konkrečių pretenzijų, susijusių su atitinkamo asmeninio elektros prietaiso suvartotos elektros energijos apskaita.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu ir teisės aktų normomis pagrįstomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu nenustatyti. Nenustačius civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminės sąlygos – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialinės ir procesinės teisės normas taikė tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo L. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas