eAS-68-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-68-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04529-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mondelez Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mondelez Baltic“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mondelez Baltic“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. ĮAS-1-70 dėl AB „Kraft Foods Lietuva“ neatleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo (toliau – ir Sprendimas) ir priimti sprendimą atleisti pareiškėją nuo 103 520,40 Lt delspinigių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 13 straipsnio 13 ir 19 punktais, 145 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi, bei atsižvelgęs į pareiškėjo teismui pareikštą reikalavimą – panaikinti VSDFV Sprendimą ir priimti sprendimą atleisti pareiškėją nuo 103 520,40 Lt delspinigių, padarė išvadą, kad kilęs ginčas yra dėl sprendimo neatleisti nuo delspinigių mokėjimo, o tokio pobūdžio ginčams pagal MAĮ 145 straipsnį, yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė MAĮ numatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, jog ikiteismine tvarka mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos) ir Mokestinių ginčų komisija. Nagrinėjamu atveju sprendimą neatleisti bendrovės nuo 103 520,40 Lt delspinigių mokėjimo, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi, priėmė VSDFV, todėl skundas dėl 2014 m. rugsėjo 11 d. VSDFV direktoriaus Sprendimo turėtų būti paduodamas Mokestinių ginčų komisijai.

Teismas nurodė, kad pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalį, skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Mokesčių mokėtojui praleidus įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas (MAĮ 152 str. 3 d.).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Mondelez Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį ir perduoti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas. Nurodo, jog MAĮ 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokoms MAĮ nuostatos taikomos tik, kai tai aiškiai įtvirtinta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokos už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartį, administruojamos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų. Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 5 dalis numato išimtinę VSDFV kompetenciją spręsti dėl atleidimo nuo VSD ir PSD delspinigių mokėjimo, o VSDFV sprendimo dėl atleidimo nuo delspinigių apskundimui privaloma ikiteisminio nagrinėjimo tvarka nėra nustatyta. Pareiškėjo nuomone, vienintelis atvejis, kuomet skundai, susiję su VSD įmokų sumomis, delspinigiais ir baudomis nagrinėjami MAĮ nustatyta tvarka, yra įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje, numatančioje, kad draudėjų skundai dėl tikrinant papildomai priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų ir dėl kitų Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų nagrinėjami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau, pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje byloje susidariusi situacija neatitinka šioje teisės normoje nustatytų sąlygų, kadangi skundo objektu esanti 103 520,40 Lt delspinigių suma nebuvo apskaičiuota Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) patikrinimo metu, VMI nepriėmė jokio privalomojo pobūdžio sprendimo, įtvirtinančio pareiškėjo prievolę sumokėti VSD ir PSD įmokas, baudas ar delspinigius, be to, skundo objektas nėra kilęs dėl ginčo dėl VMI pareigūnų veiksmų. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundo nagrinėjimui turi būti taikoma Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 5 dalis, o ne MAĮ. Pasak pareiškėjo, klausimą dėl jo atleidimo nuo VSD delspinigių išimtinai nagrinėja VSDFV ir tą patvirtina teismų ir Mokestinių ginčų komisijos praktika (remiasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1526-583/2014, Mokestinių ginčų komisijos 2006 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. S-296-(7-299/2006).

Remdamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas teigia, jog VSDFV sprendimų apskundimui nėra numatyta speciali privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, ginčas dėl pareiškėjo atleidimo nuo VSD delspinigių turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atkreipia dėmesį, kad būtent tokia apskundimo tvarka buvo nurodyta ir pačiame VSDFV sprendime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Mondelez Baltic“ skundą dėl VSDFV 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta atleisti nuo delspinigių, apskaičiuotų už laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas privalėjo apskųsti šį sprendimą privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir mano, jog ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai suteikia pareiškėjui teisę pasirinkti ginčo nagrinėjimo tvarką ir kreiptis į teismą tiesiogiai.

Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi MAĮ 13 straipsnio 13 ir 19 punktais, numatančiais, kad pagal šį Įstatymą administruojami mokesčiai: privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos. Taip pat teismas vadovavosi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 37 straipsnio 7 dalimi.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą, su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

Iš pareiškėjo skundžiamo VSDFV 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo matyti, jog pareiškėjas siekia iškelti administracinį ginčą dėl atleidimo nuo delspinigių, kurie buvo apskaičiuoti už laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundo priimtinumo klausimą, nepagrįstai rėmėsi MAĮ 13 straipsnio 13 punktu, reglamentuojančiu privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimą.

MAĮ 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog šio Įstatymo 13 straipsnio 19 punkte nurodytos valstybinio socialinio draudimo įmokos pagal šį Įstatymą administruojamos tiek, kiek tai nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Iš šios teisės normos matyti, jog valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimui yra visų pirma taikomos VSDĮ nuostatos, o MAĮ nuostatos taikomos tik tuomet, kai VSDĮ tą tiesiogiai numato.

Fondo valdybos priimtų sprendimų apskundimo tvarka yra reglamentuota Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje, numatančioje, kad Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (VSDĮ 37 straipsnio 4 dalis numato, jog Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui). Nagrinėjamu atveju VSDFV sprendimą priėmė ne nagrinėdama skundą dėl teritorinio padalinio priimto sprendimo, o gavusi bendrovės prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių, todėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies nuostatų taikyti nėra pagrindo, tuo tarpu VSDĮ 37 straipsnio 5 dalis VSDFV priimtiems sprendimams numato alternatyvų ginčų sprendimo būdą ir suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti, į kurią instituciją jam kreiptis. Pirmosios instancijos teismo nurodytos VSDĮ 37 straipsnio 7 dalies taikyti nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo. Ši teisės norma numato, jog draudėjų skundai dėl tikrinant papildomai priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų ir dėl kitų Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų nagrinėjami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju sprendimą priėmė ne Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai, o VSDFV direktorius.

Atkreiptinas dėmesys, kad VSDFV 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendime yra teisingai išaiškinta jo apskundimo tvarka, t.y. kad sprendimas, vadovaujantis VSDĮ 37 straipsnio 5 dalyje ir ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje, 28 straipsnyje, 30 straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje numatytomis nuostatomis, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, paduodamas skundą teismui, apskundimo tvarką pasirinko teisingai.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme, netinkamai taikė teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis naikintina grąžinant pirmosios instancijos teismui uždarosios akcinės bendrovės „Mondelez Baltic“ skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo ABTĮ nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mondelez Baltic“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir uždarosios akcinės bendrovės „Mondelez Baltic“ skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė Anatolijus Baranovas Irmantas Jarukaitis