AS-858-1055-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-1055/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02712-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – L. M., J. V., D. S.) dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. liepos 21 d. buvo gautas pareiškėjo Č. G. (toliau – ir pareiškėjas) atstovės advokatės I. K. teismui 2014 m. liepos 18 d. paštu paduotas prašymas priteisti pareiškėjui iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 4 270 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, 800 Lt už UAB „Altiplanas” parengtą planą (t. III, b. 1. 182-193).

Pareiškėjas 2014 m. liepos 24 d. paštu padavė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas papildymą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį (t. III, b. 1. 195).

Pareiškėjas nurodė, jog už skundo parengimą turi būti atlyginama 1 200 Lt išlaidų, už dalyvavimą Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžiuose – 150 Lt, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 800 Lt, už dalyvavimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje 2012 m. – 120 Lt, už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 30 d. sprendimo parengimą – 1 400 Lt, už dalyvavimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžiuose 2014 m. – 600 Lt. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas iš viso patyrė 1 350 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Be to, Lietuvos vyriausiajam administraciniam 2012 m. spalio 26 d. nutartyje nurodžius, kad išvadų dėl pareiškėjo ir trečiųjų asmenų sklypų ribų pagrindimui reikalinga remtis specialistų parengtais planais ir skaičiavimais, ir pirmosios instancijos teismui netenkinus pareiškėjo prašymo paskirti atitinkamą ekspertizę, pareiškėjas savo iniciatyva kreipėsi į UAB „Altiplanas” su prašymu parengti planą teismui, atitinkantį sklypų ribų padėtį ir už šį planą sumokėjo 800 Lt.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo Č. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. IV, b. l. 15).

Teigė, kad pareiškėjo prašoma bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti mažinama, nes atstovavimo 2014 metų teismo posėdžiuose Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išlaidų suma 600 Lt neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) maksimalaus dydžio, o 800 Lt išlaidų suma už UAB „Altiplanas” parengtą žemės sklypų ribų situacijos planą yra nepagrįstai didelė, kadangi buvo parengtas tik žemės sklypų ribų situacijos planas, neatlikus žemės sklypų ribų paženklinimo vietoje ir neparengus žemės sklypo kadastro duomenų bylos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi (t. IV, b. l. 22-25) pareiškėjo Č. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus 1 450 Lt bylinėjimosi išlaidų. Administracinę bylą perdavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėjimui.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas su skundu, patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 43VĮ-I (14.43.2)-978, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 19 d.

įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2)-1128, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir Nacionalinės žemės tarnybos įsakymus panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2012 m. spalio 26 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2642/2012, kuria šį skundą iš dalies tenkino – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d.

įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2)-978 3.2 punkto paliko nepakeistą, o kitą sprendimo dalį panaikino ir bylą grąžino pirmosios jos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat skirti teritorijų planavimo ekspertizę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2014 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-222/2014, kuriuo panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21d. įsakymą Nr.-(14.43.2)-978, išskyrus jo 3.2 punktą, 2011 m. spalio 19 d.

įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2).

Teismas nurodė, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra tenkintas pareiškėjo skundas, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, atlyginimą. Pareiškėjas prašo priteisti 1 350 Lt bylinėjimosi išlaidų, partirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir nurodo, kad šias išlaidas sudaro: 1 200 Lt už skundo parengimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir 150 Lt už atstovavimą jo atstovei advokatei I. K. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžiuose, taip pat prašo priteisti jo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad pareiškėjo vardu 2012 m. vasario 27 d. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengė, 2012 m. vasario 21 d. įvykusiame, 25 min. trukusiame teismo posėdyje bei 2012 m. kovo 19 d. įvykusiame ir 2 val. 50 min. trukusiame teismo posėdyje pareiškėjo interesus atstovavo advokatė I. K. pagal 2012 m. vasario 21 d. sudarytą atstovavimo sutartį. Byloje pateikti vietinio mokėjimo nurodymai patvirtino, kad pareiškėjas už paslaugas su I. K. atsiskaitė.

Teismas nurodė, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas spendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nurodė, jog bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. teisinių paslaugų teikimo metu, galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo patvirtinta 800 Lt minimali mėnesinė alga.

Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra – 3. Vadinasi, už skundo teismui rengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra – 2 400 Lt. Už skundo teismui parengimą pareiškėjas sumokėjo 1 200 Lt sumą, kuri neviršija pagal Rekomendacijų 8.2 punktą apskaičiuoto priteistino užmokesčio maksimalaus dydžio. Teismo vertinimu, išnagrinėto ginčo pobūdis lemia, kad už skundo teismui parengimą pareiškėjo sumokėta suma yra adekvati atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, todėl nėra pagrindo ją mažinti.

Rekomendacijų 8.18 punkte nustatyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas koeficientas – 0,15. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinės bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 p.). Taikant Rekomendacijų nuostatas apskaičiuotas maksimalus užmokesčio dydis už vieną atstovavimo valandą teisme yra 120 Lt. Pareiškėjo atstovė advokatė I. K. dalyvavo 2012 m. vasario 21 d. įvykusiame ir 25 min. trukusiame teismo posėdyje bei 2012 m. kovo 19 d. vykusiame ir 2 val. 50 min. trukusiame teismo posėdyje, taigi bendra teismo posėdžių trukmė truko 3 val. 15 min., maksimali galima priteisti už šį laiką suma sudaro 360 Lt (120 x 3), todėl pareiškėjui priteistina už jo atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose patirta 150 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.

Bylos medžiaga taip patvirtino, kad pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, 2011 m. gruodžio 7 d. sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovo pareiškėjo naudai taip pat priteisė 100 Lt pareiškėjo sumokėto žyminio mokesčio suma.

Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti pareiškėjo sumokėtą 800 Lt sumą UAB „Altiplanas” už šios įmonės parengtą planą, atitinkantį sklypų ribų faktinę padėtį. Tokiam reikalavimui pagrįsti pridėjo pareiškėjui UAB „Altiplanas” direktoriaus 2013m. gegužės 13 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą (serija MSA 0119033), kurioje nurodoma, kad už planą turi būti sumokėta 800 Lt, 2013 m. gegužės 13 d. pinigų priėmimo kvitą (serija MSA Nr. 4071744), kuris patvirtino, kad pareiškėjas už planą sumokėjo 800 Lt. Byloje esanti medžiaga patvirtino, kad pareiškėjas 2013 m. vasario 27 d. pateikė teismui prašymą skirti žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, inventorizacinių ir geodezinių planų teismo teritorijų planavimo ekspertizę (dalyje dėl bendros ribos tarp žemės sklypų), tačiau teismas 2013 m. vasario 27 d. įvykusio teismo posėdžio metu tokio pareiškėjo reikalavimo netenkino. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 13 d. įvykusio teismo posėdžio metu pateikė teismui 2013 m. gegužės 13 d. sąskaitą faktūrą (serija MSA 0119033), 2013 m. gegužės 13 d. pinigų priėmimo kvitą (serija MSA Nr. 4071744) ir žemės sklypo planą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad jis atmetė pareiškėjo prašymą skirti žemės sklypų inventorizacinių ir geodezinių planų teismo teritorijų planavimo ekspertizę ir pareiškėjas pats savo iniciatyva inicijavo žemės sklypo plano parengimą, vadovaudamasis ABTĮ 43 straipsnio nuostatomis, nurodė, jog pareiškėjo patirtos 800 Lt žemės sklypo plano parengimo išlaidos nepriskirtinos su bylos nagrinėjimu susijusioms išlaidoms, todėl pareiškėjo prašymas šioje dalyje netenkintinas.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas pareiškėjui už skundo nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme iš viso priteisė 1 450 Lt (1 200+150+100 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Be to, nurodė, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme perduotinas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

III. Pareiškėjas Č. G. atskiruoju skundu (t. IV, b. l. 28-29) prašo iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį, papildomai priteisiant jam iš atsakovo jo turėtas 800 Lt išlaidas.

Atskirajame skunde pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria jam buvo priteista 1 450 Lt bylinėjimosi išlaidų, nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo netenkintas jo prašymas priteisti 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, kuriuos pareiškėjas sumokėjo specialistui už plano paruošimą teismui. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2642/2012 pateiktais išaiškinimais ir nurodo, kad jis pateikė specialisto paruoštą planą su išvada dėl ginčijamų planų, užimto žemės sklypo ploto. Administracinę bylą nagrinėjant antrą kartą minėtas planas buvo vienintelis specialus rašytinis įrodymas (specialisto išvada), tik juo buvo įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartyje įtvirtinti išaiškinimai. Nors pirmosios instancijos teismas planu ir nesivadovavo, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pripažintas neteisėtas ir panaikintas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą rėmėsi specialiu įrodymu, juo grindė savo sprendimą.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jis turi pagrįstų abejonių dėl teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos M. P.. Ši teisėja 2012 m. kovo 29 d. išnagrinėjo bylą pirmąją instancija (taip pat kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis 2014 m. liepos 10 d. sprendimu panaikino ir priėmė naują sprendimą.

Nurodo, jog atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kas reiškia, kad pastarajam buvo nusiųstas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, sudarytos galimybės susipažinti su juo bei pateikti savo atsiliepimą į jį, kai tuo tarpu kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims tokia galimybė sudaryta nebuvo. Pareiškėjas pasidomėjo kitų byloje dalyvaujančių asmenų, ar jiems buvo sudaryta tokia galimybė, ir gavo atsakymą, kad ne. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė tik vieną prašymo egzempliorių. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas turi pagrindo abejoti įvardintos teisėjos nešališkumu ir priimto procesinio sprendimo teisingumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje. Pareiškėjas Č. G. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį, papildomai jam priteisiant 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, visų pirma pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalimi, kuria buvo nutarta jam priteisti 1 450 Lt bylinėjimosi išlaidų, jis nesutinka tik su teismo sprendimu nepriteisti jam 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl, atsižvelgus į nurodytas apeliacijos ribas, pirmosios instancijos teismo nutarties patikrą iniciavusį subjektą, vertinama priimta teismo nutartis įvardintoje dalyje.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši ABTĮ norma įtvirtina principą, kad turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją gauna teigiamo, palankaus teismo sprendimo, t. y. laimėjusi bylą, šalis. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pagal ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą, ir pagrindimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Pažymėtina, jog teismui sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo svarbu bylinėjimosi išlaidų būtinumas, racionalumas bei pagrįstumas rašytiniais įrodymais.

Pabrėžtina, jog administracinėje byloje ginčas dėl to, ar galutinis procesinis teismo sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai nekyla, bylos dalykas – įvertinimas, ar pareiškėjas turi teisę į išlaidų dėl specialisto paruošto plano su išvada dėl ginčijamų planų, užimto žemės sklypo ploto, parengimo atlyginimą. Šios išlaidos buvo grindžiamos pareiškėjui UAB „Altiplanas” direktoriaus 2013 m. gegužės 13 d. išrašyta sąskaita-faktūra (serija MSA 0119033), kurioje nurodoma, kad už planą turi būti sumokėta 800 Lt, 2013 m. gegužės 13 d. pinigų priėmimo kvitu (serija MSA Nr. 4071744), kuris patvirtina, kad pareiškėjas už planą sumokėjo 800 Lt (t. III, b. l. 192-193).

Pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. ABTĮ 43–45 straipsniai reglamentuoja ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų paskirstymą tarp proceso šalių ginčo bylose, tais atvejais kaip teismo nutartimi yra paskiriama ekspertizė, specialistui nustatoma pateikti išvadą. Šiuo atveju administracinės bylos įrodymai patvirtina, kad UAB „Altiplanas” nebuvo įpareigotas atlikti ekspertizę ABTĮ prasme (t. III, b. l. 17-18, 20), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog išlaidos jo paslaugoms apmokėti nepatenka į ABTĮ 43 straipsnyje numatytų ekspertizės išlaidų kategoriją ir šiuo pagrindu negali būti priteisiamos.

Kita vertus, ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis inter alia numato, kad šalis, kurios naudai yra priimtas procesinis sprendimas, turi teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. ABTĮ 43 straipsnio 1 dalis numato, kokios išlaidos yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies ir ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies sisteminiu aiškinimu, darytina išvada, kad ABTĮ suteikia teisę asmeniui atlyginti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas ir ne tik tas, kurios yra įvardintos ABTĮ 43 straipsnio 1 dalyje. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis. Tačiau pažymėtina, kad, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi būti įvertinos visos bylai reikšmingos aplinkybės, bylinėjimosi išlaidų būtinumas, racionalumas bei pagrįstumas rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad, kai yra byloje pateikiami papildomi įrodymai, dėl kurių gavimo šalis patyrė išlaidas ir sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės ir sprendžiama dėl išlaidų būtinumo, proporcingumo, atsižvelgiama į bylos eigą, lėmusią poreikį kreiptis į atitinkamų žinių turinčius asmenis dėl tam tikrų išvadų pateikimo atitinkamais klausimais, ar pats asmuo turėjo tam tikras žinias atitinkamu klausimu, ar protingas, rūpestingas asmuo, siekdamas įrodyti savo reikalavimų, atsikirtimų pagrįstumą būtų kreipęsis dėl papildomų įrodymų gavimo ir panašiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su papildomų įrodymų gavimu, neturėtų būti vien tik atsižvelgiama į tai, ar teismas priimdamas sprendimą jais rėmėsi, kadangi ABTĮ 57 straipsnio 5 dalis numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi tik teismas vertindamas į bylą pateiktus įrodymus turi teisę nuspręsti dėl jų patikimumo, būtinumo ir nustatęs, kad jais grindžiami skundo reikalavimai, jais remtis priimant sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-398/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos, patirtos dėl specialisto paruošto plano su išvada dėl ginčijamų planų, užimto žemės sklypo ploto parengimo (t. y. UAB „Altiplanas” parengto plano), gali būti priskirtos prie kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tokią teisėjų kolegijos išvadą lemia tai, kad ABTĮ 53 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso šalys inter alia turi teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus. Pareiškėjo teigimu, parengtas planas buvo reikalingas įrodinėjant skundo dalyką ir pagrindą, savo reikalavimų pagrįstumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo nurodytus argumentus, į tai, kad pareiškėjas pasinaudodamas ABTĮ įtvirtinta teise teikti įrodymus byloje ir siekdamas konkrečiais įrodymais pagrįsti savo teiginius, pateikė specialisto paruoštą planą su išvada dėl ginčijamų planų, užimto žemės sklypo ploto, kuria, be kita ko, rėmėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-222/2014 (t. III, b. l. 167-180), daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl UAB „Altiplanas” parengto plano, gali būti priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir atlygintos ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad šias išlaidas pareiškėjas patyrė nepagrįstai ar nepagrįstai išlaidavo.

Kaip minėta, proceso šaliai turi būti atlygintos tik patirtos, būtinos, proporcingos išlaidos. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų dėl šiuo aspektu prašomų priteisti išlaidų dydžio nepagrįstumo ar kad buvo nepagrįstai išlaidaujama, dėl pačių bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atsakovo abstraktūs argumentai, kad išlaidos yra per didelės, kadangi buvo parengtas tik žemės sklypų ribų situacijos planas, neatlikus žemės sklypų ribų paženklinimo vietoje ir neparengus žemės sklypo kadastro duomenų bylos, jų nepagrindžiant, taip pat savaime nesudaro pagrindo priteistinų bylinėjimosi išlaidų mažinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, į tai, kad įvardintos išlaidos buvo realiai patirtos, nesant įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog šios išlaidos yra neproporcingai didelės, nurodo, kad 800 Lt išlaidos už UAB „Altiplanas” parengtą planą priteistinos iš atsakovo.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su teisėjų kolegijos pirmininke ir pranešėja M. P., kad ji 2012 m. kovo 29 d. išnagrinėjo bylą pirmojoje instancijoje (taip pat kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kurį Lietuvos vyriausiojo administracinio 2014 m. liepos 10 d. sprendimu panaikino ir priėmė naują sprendimą, ir ji atitinkamai šališkai sprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teisėjų kolegija pabrėžia, jog remiantis administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą priėmė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų H. S., B. J., I. P. (t. II, b. l. 75-87). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-2642/2012 nurodyto teismo sprendimo dalį panaikinus ir administracinę bylą nurodytoje dalyje grąžinus nagrinėti iš naujo (t. II, b. l. 157-178), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą priėmė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. K., M. P., N. S. (t. III, b. l. 75-87). Taigi pirmojoje instancijoje administracinę bylą iš naujo nagrinėjo kita teisėjų kolegija. Vien tai, kad teisėja M. P. dalyvavo priimant skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį, taip pat savaime negali būti vertinama kaip procesinis pažeidimas (t. IV, b. l. 22-25).

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog atsakovas pateikė atsiliepimą į jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kas reiškia, kad pastarajam buvo nusiųstas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, sudarytos galimybės susipažinti su juo bei pateikti savo atsiliepimą į jį, kai tuo tarpu kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims tokia galimybė sudaryta nebuvo ir tai sudaro pagrindą taip pat abejoti teisėjos M. P. šališkumu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 72 straipsnis, kuriame numatyta, kad teismo pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo) nuorašą (skaitmeninę kopiją), o reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus (skaitmenines kopijas), taip pat nustato terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą) ir pateikti tiek atsiliepimo nuorašų, kiek yra byloje pareiškėjų, mutatis mutandis taikytinas ir nagrinėjant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į protingumo ir proceso efektyvumo principus, šiame straipsnyje numatyta pareiga įvykdoma teismo pirmininkui ar teisėjui išsiunčiant prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nuorašą toms proceso šalims, kurios gali turėti suinteresuotumą šiuo klausimu, t. y. toms proceso šalims, iš kurių prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-46/2011, „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 21, 2011 m. sausis–birželis, 481–485 psl.). Taigi, išsiųsdamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui ir pasiūlydamas pateikti argumentus dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, teismas veikė pagal ABTĮ numatytą reguliavimą, teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus. Be to, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjas būtent prašė iš atsakovo, o ne iš trečiųjų suinteresuotų asmenų. Dėl įvardintų aplinkybių pareiškėjo nurodyti teismo veiksmai negali būti vertinami kaip teismo šališkumas, pagrindžiantys iš esmės teisėjos M. P. šališkumą.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje teismas netinkamai taikė procesines normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atitinkamai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, bendrai pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 2 250 Lt (800 Lt + 1 450 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Č. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarties rezoliucinės dalies 2 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: Priteisti pareiškėjo Č. G. naudai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus 2 250 Lt (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis