AS-822-29-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-29/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01524-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ričardas Piličiauskas (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Šiaulių VGTPT, Tarnyba) 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. SD-677(7.0520) dalį, kuria atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo; 2) priteisti iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 154,73 Lt nuotolinio bendravimo su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu išlaidų.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl Šiaulių VGTPT 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo paduoti, atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, o savo pažeistas teises pareiškėjas ėmėsi ginti trumpiausiais įmanomais terminais. Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. balandžio 19 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui įteikė skundą dėl skundžiamo atsakovo sprendimo. Teismas nutartimis nustatė ir keletą kartų pratęsė terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau dėl teisinių žinių trūkumo teismo nustatytais terminais pašalinti nurodytų skundo trūkumų negalėjo. Tam, kad galėtų tinkamai surašyti skundą, kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau ir – Panevėžio VGTPT) 2012 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (1.2)-SP1-01633 tokią pagalbą suteikti atsisakė, motyvuodama bylos neperspektyvumu. Šį Panevėžio VGTPT sprendimą ginčijant teismine tvarka, Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo Panevėžio VGTPT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus. Panevėžio VGTPT šį teismo sprendimą įvykdė tik 2013 m. rugpjūčio 13 d. priimdama sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Kadangi antrinės teisinės pagalbos suteikimas šiai bylai užsitęsė ne dėl pareiškėjo kaltės, jis negalėjo skundo paduoti per įstatymo nustatytus terminus. Taip pat prašo atsižvelgti ir į jo psichinės sveikatos būklė, jam nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, pareiškėjas negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad net jei teismas atsisakytų atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, tai negalėtų sutrukdyti nagrinėti reikalavimo dėl išlaidų atlyginimo, nes ABTĮ nustatytas terminas taikomas tik skundžiant administracinius aktus, tačiau ne reikalaujant priteisti pinigų sumas.

Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) su pareiškėjo prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti nesutinka.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo elgesys nesąžiningas ir terminas praleistas dėl pareiškėjo veiksmų. Skundą dėl Tarnybos 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo pareiškėjas Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė 2012 m. balandžio 26 d., taigi pareiškėjas sugeba veikti operatyviai ir laiku įgyvendinti savo procesines teises. Turėdamas teisę dėl Tarnybos sprendimo apskundimo kreiptis teisinės pagalbos bei žinodamas teisinės pagalbos suteikimo sąlygas, skundą teismui pateikė tiesiogiai. Teismui 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi nurodžius skundo trūkumus, pareiškėjas, iškart nesikreipdamas teisinės pagalbos, du kartus prašė pratęsti terminą trūkumams pašalinti, o 2012 m. liepos 7 d. teismui pateikė prašymą sustabdyti esminių trūkumų pašalinimo terminą, kurio teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi netenkino. Pareiškėjas tik 2012 m. birželio 6 d. Tarnybai išsiuntė prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą, siekiant pašalinti teismo 2012 m. balandžio 30 d. ir 2012 m. gegužės 15 d. nutartyse nurodytus skundo trūkumus. Tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip nesąžiningi. Pareiškėjas negali remtis ta aplinkybe, kad jis negalėjo pašalinti skundo trūkumų dėl teisinių žinių trūkumo, nes jis galėjo nedelsiant kreiptis į Tarnybą teisinės pagalbos, o ne teikti skundą savarankiškai bei teikti prašymus dėl terminų pašalinti skundo trūkumus pratęsimo.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad skundo laiku negalėjo pateikti dėl savo sveikatos būklės, dėl to, kad yra priverstinai gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, tačiau tos pačios faktinės aplinkybės egzistavo ir pateikiant 2012 m. balandžio 26 d. skundą teismui, teikiant prašymus pratęsti terminus šio skundo trūkumams pašalinti, taip pat nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-676-257/2013, kurioje tos pačios faktinės aplinkybės nesutrukdė pareiškėjui savarankiškai ginti savo teises teisme.

Pareiškėjo teiginys, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas taikomas tik skundžiant administracinius aktus, tačiau ne reikalaujant priteisti pinigų sumas, yra nepagrįstas. Tarnybos sprendimas yra administracinis aktas, kuriuo Tarnyba atsisakė apmokėti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, antrinė teisinė pagalba apima ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl viena iš tarnybos funkcijų yra vertinti, ar prašomos apmokėti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o Tarnybos sprendimai, kuriais yra sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, yra administraciniai aktai, kuriems taikomi ABTĮ nustatyti apskundimo terminai.

Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tai, kad pareiškėjas žinojo apie galimybę kreiptis teisinės pagalbos, tačiau jos ilgą laiką nesiekė gauti, užkerta kelią pareiškėjui paskui remtis aplinkybe, neva jis negalėjo įgyvendinti savo teisės, nes nebuvo jam suteikta teisinė pagalba.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamas Šiaulių VGTPT sprendimas Nr. SD-677(7.0520) buvo priimtas 2012 m. balandžio 12 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, 2012 m. balandžio 26 d. pateikė skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjui nurodė skundo trūkumus, bei suteikė terminą iki 2012 m. gegužės 14 d. juos pašalinti. Atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymus teismas 2012 m. gegužės 14 d. ir 2012 m. birželio 12 d. pratęsė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2012 m. liepos 12 d. Pareiškėjui to neatlikus, 2012 m. liepos 12 d. nutartimi buvo nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Pareiškėjas pateikė Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. birželio 19 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą šioje byloje. Teismas pažymėjo, kad klausimas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo buvo išspręstas (2012 m. birželio 19 d.), t. y. atsisakyta pareiškėjui suteikti tokią pagalbą, todėl pareiškėjas turėjo pats imtis priemonių, kad būtų pašalinti skundo trūkumai teismo nustatytu terminu (iki 2012 m. liepos 12 d.).

Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio. Jos yra susijusios su pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu bei jo paties subjektyviu elgesio varianto pasirinkimu. Įvertintos aplinkybės, kad teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymus, į tai, kad pareiškėjas yra gydomas psichiatrinėje ligoninėje, 2012 metais tris kartus pratęsė terminą skundo trūkumams pašalinti. Konstatuota, jog tai, kad pareiškėjas tik praėjus daugiau nei mėnesiui nuo teismo nutarties, kurioje buvo nurodyti skundo trūkumai, kreipėsi į Tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo, laikytina jo pasirinktu elgesio variantu (sukeliančiu pareiškėjui neigiamas pasekmes) ir ši aplinkybė negali būti laikoma svarbia priežastimi bei pagrindu praleistam terminui atnaujinti (ABTĮ 57 str. 6 d.). Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. I-676-257/2013, kurioje pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Tarnybos sprendimą ir priteisti turėtas teisinės pagalbos išlaidas, pareiškėjas savo teises gynė pats, kas reiškia, jog pareiškėjo sveikatos būklė leidžia tiek pateikti teismui tinkamus dokumentus, tiek tinkamai, laiku kreiptis teisinės pagalbos į atitinkamas institucijas.

Teismas nesutiko su pareiškėjo teigimu, jog net ir neatnaujinus termino skundui dėl Tarnybos 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo panaikinimo paduoti, jo reikalavimas dėl išlaidų atlyginimo turėtų būti nagrinėjamas. Pažymėta, jog skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta pareiškėjui apmokėti bylinėjimosi išlaidas, t. y. Tarnyba, įgyvendindama savo funkcijas, priėmė administracinį aktą, kuriam taikomas vieno mėnesio apskundimo terminas. Reikalavimas priteisti turėtas išlaidas yra išvestinis, kylantis iš pagrindinio skundo reikalavimo – panaikinti atsakovo skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta tokias išlaidas apmokėti.

Taigi teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas į Šiaulių apygardos administracinį teismą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl subjektyvių priežasčių. Jokių kitų objektyvių priežasčių ar veiksnių, sukliudžiusių per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytą terminą efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise ir pateikti skundą dėl Šiaulių VGTPT 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. SD-677(7.0520) dalies panaikinimo pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjas nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido, nes įgyvendindamas savo procesines teises buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą atmestas, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 121–123), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Paaiškino, kad dėl to, jog yra priverstinai gydomas psichiatrinėje ligoninėje, negalėjo operatyviai surinkti antrinei teisinei pagalbai gauti reikalingų dokumentų. Taip pat turėjo pagrindo manyti, kad skundo trūkumus sugebės pašalinti savo jėgomis, nes savarankiškai atstovavo savo interesus kitoje Šiaulių apygardos administracinio teismo byloje. Pažymi, kad Panevėžio VGTPT 2012 m. birželio 19 d. sprendimu atsisakė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, ir nėra pagrindo manyti, kad jei dėl šios pagalbos būtų pavykę kreiptis anksčiau, ji būtų suteikta laiku. Teismo motyvas, kad pareiškėjas nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2012 m. liepos 12 d. turėjo pats imtis priemonių skundo trūkumams pašalinti yra neobjektyvus, nes pareiškėjas yra izoliuotas nuo visuomenės, neturi teisinių žinių ir lėšų atsiskaityti su privačiai dirbančiais advokatais, todėl vienintelis būdas, kuriuo jis galėjo apginti savo teises – kreiptis į teismą dėl Panevėžio VGTPT 2012 m. birželio 19 d. sprendimo panaikinimo. Teismas pripažino, kad teisinė pagalba pareiškėjui buvo nesuteikta nepagrįstai. 2013 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjui buvo suteikta teisinė pagalba ir 2013 m. rugsėjo 6 d. jis išsiuntė skundą teismui, veikdamas pakankamai operatyviai, atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes ir apribotas galimybes.

Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai vertino jo nurodyta argumentą, jog jo reikalavimas dėl išlaidų atlyginimo turėtų būti nagrinėjamas net neatnaujinus termino skundui dėl Tarnybos sprendimo paduoti. Taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog 2010 m. balandžio 22 d. jis melagingai pranešė apie Šiaulių apygardos administraciniame teisme padėtus sprogmenis, galėjo lemti išankstinį priešišką šio teismo teisėjų nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu ir turėti įtakos skundžiamos nutarties priėmimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskirojo skundo dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo skundas paduotas dėl atsakovo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nustatyta, kad pirmą kartą į teismą dėl skundžiamo Šiaulių VGTPT 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo dalies panaikinimo pareiškėjas kreipėsi 2012 m. balandžio 26 d., t. y. nepraleidęs nustatyto jo apskundimo termino. Pareiškėjui buvo nustatytas ir kelis kartus pratęstas terminas skundo trūkumams šalinti, o jų nepašalinus teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 10 d. vėl kreipėsi į teismą su skundu dėl Šiaulių VGTPT 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo dalies panaikinimo. Pareiškėjas neginčija, kad yra praleidęs skundo padavimo terminą ir prašo jį atnaujinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., LVAT bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Kaip priežastis, sutrukdžiusias jam laiku ir tinkamai apginti savo teises paduodant skundą pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio VGTPT 2012 m. birželio 19 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti teisinę pagalbą šalinant skundo trūkumus, motyvuodama bylos neperspektyvumu. Šis sprendimas panaikintas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimu įpareigojant Panevėžio VGTPT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus. Panevėžio VGTPT 2013 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir 2013 m. rugsėjo 10 d. (data ant pašto voko) pareiškėjo skundas išsiųstas teismui. Pareiškėjas taip pat prašo atsižvelgti ir į jo psichinę būklę, dėl kurios pareiškėjas negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti bei į aplinkybes, kad yra priverstinai gydomas, izoliuotas nuo visuomenės, kas sudaro kliūčių operatyviam bendravimui su advokatu.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apriboja pareiškėjo galimybės pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises. Pareiškėjų teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Pažymėtina, kad pareiškėjui 2012 metais pirmą kartą kreipiantis į teismą dėl atsakovo sprendimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymus, į tai, kad pareiškėjas yra gydomas psichiatrinėje ligoninėje, tris kartus pratęsė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai, kad pareiškėjas tik praėjus daugiau nei mėnesiui nuo teismo nutarties, kurioje buvo nurodyti skundo trūkumai, kreipėsi į Tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo, o Tarnybai atsisakius suteikti teisinę pagalbą, šį sprendimą ginčyti teisme, laikytina jo pasirinktu elgesio variantu ir šios aplinkybės negali būti laikoma svarbia priežastimi bei pagrindu praleistam terminui atnaujinti (ABTĮ 57 str. 6 d.). Tai, kad administracinėje byloje Nr. I-676-257/2013 pareiškėjas savo teises gynė pats, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo sveikatos būklė iš esmės leidžia tiek pateikti teismui tinkamus dokumentus, tiek tinkamai, laiku kreiptis teisinės pagalbos į atitinkamas institucijas. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki 2012 m. liepos 12 d. pareiškėjo būklė būtų pablogėjusi.

Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiškėjo reikalavimas dėl išlaidų priteisimo iš atsakovo šiuo atveju yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti atsakovo sprendimą, kuriuo atsisakyta minėtas išlaidas priteisti, todėl atsakius atnaujinti terminą ir priimti pagrindinį reikalavimą, nebuvo pagrindo atskirai priimti nagrinėti išvestinį reikalavimą.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes ir remdamasi ginčui aktualia teismo praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, taigi įstatymo nustatytą terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių. Pareiškėjo prašyme dėl termino atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, visiškai nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. spalio 14 d. nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą paduoti skundą dėl atsakovo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo, o pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, nenustatyta, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad nutartis atsisakyti priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. J. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė