A-492-1507-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -1507/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01852-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja) rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, pateikdamas skundą (b. l. 5-6) atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovas, Administracija), prašydamas: panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei grąžinti pareiškėją į eitas pareigas; priteisti iš atsakovo pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, t. y. nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Įsakymu nuo 2013 m. lapkričio 25 d. buvo atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 21 punktą, t. y. šalių susitarimu. Su skundžiamu Įsakymu nesutiko nurodydamas, kad šalių susitarimo procedūra atlikta pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjas paaiškino, kad jokio susitarimo tarp šalių nebuvo, nebuvo priimtas nė vienas pareiškėjo pasiūlymas, pareiškėjo atleidimo iš tarnybos procedūroje nė viena proceso šalis nepateikė viena kitai pasiūlymo raštu dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Teigė, kad atleidimo iš pareigų procedūra prasidėjo, kai administracijos direktorius 2013 m. lapkričio 21 d. be išankstinio perspėjimo pasikvietė pareiškėją į savo kabinetą ir, laikydamas rankose dokumentus, kurių nedavė susipažinti, pareiškė, kad 2 darbo valandų laikotarpyje pareiškėjas turi priimti sprendimą – ar pačiam pateikti prašymą dėl atleidimo iš pareigų, ar būti atleistam dėl tarnautojo kaltės. Pareiškėjas mano, kad vienokiam ar kitokiam sprendimui priimti sąlygų nebuvo – neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjas galėjo būti atleistas iš pareigų dėl tarnautojo kaltės. Taip pat teigė, kad Administracijos direktorius jokių pareiškėjo pasiūlymų dėl apsisprendimo laikotarpio pratęsimo, atleidimo datos, išeitinių išmokų dydžio nepriėmė, tik pasiūlė parašyti prašymą dėl atleidimo iš pareigų pagal jo pateiktas sąlygas. Nurodė, kad dėl nelaukto ir nemalonaus įvykio, būdamas streso būklėje, tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimo rezultatai, pagal Administracijos kreipimąsi dėl pareiškėjo veiklos, jam nebuvo žinomi, pateikė prašymą dėl atleidimo iš pareigų pagal Administracijos direktoriaus vienašališkus pasiūlymus. Teigė, kad tą pačią dieną, t. y. 2013 m. lapkričio 21 d., buvo pateiktas susitarimas dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu pagal Administracijos direktoriaus pateiktas sąlygas. Nurodė, kad jei sprendimui priimti būtų skirta bent viena diena, vietoj procedūros reglamente numatytų septynių, tokio turinio prašymo dėl atleidimo iš pareigų jis direktoriui nebūtų pateikęs.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 43-44), prašydamas skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Administracijoje 2013 m. lapkričio 21 d. buvo gautas pareiškėjo B. S. prašymas atleisti jį iš valstybės tarnybos šalių susitarimu nuo 2013 m. lapkričio 25 d., sumokant 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Administracijos direktorius 2013 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (5.1.50)-A5-5841 informavo pareiškėją, kad sutinka atleisti jį iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų šalių susitarimu, išmokant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kitas mokėtinas sumas. Administracijos direktorius ir pareiškėjas 2013 m. lapkričio 21 d. sudarė susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Ginčijamu Įsakymu pareiškėjas atleistas iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų 2013 m. lapkričio 25 d. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punktą (sudarius šalių susitarimą). Atsakovui nekyla jokių abejonių, jog abiejų šalių valia dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu buvo išreikšta tinkamai. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui puikiai buvo žinoma, kad per metus Administracijos direktoriaus įsakymais jam buvo skirtos keturios tarnybinės nuobaudos, taip pat buvo žinoma apie jo atžvilgiu atliekamus du tyrimus Specialiųjų tyrimų tarnyboje, todėl pareiškėjui negalėjo būti pateikta jokių staigmenų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo ar atliekamų tam tikrų tyrimų, o atvirkščiai tai parodo, kad pareiškėjas, galimai siekdamas išvengti galimos drausminės ir materialinės atsakomybės pats apsisprendė pasiūlyti Administracijos direktoriui jį atleisti iš valstybės tarnybos šalių susitarimu.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 15 d. sprendimu (b. l. 80-84) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, jog ginčijamu Įsakymu Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas B. S. atleistas iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų nuo 2013 m. lapkričio 25 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punktą (sudarius šalių susitarimą dėl įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų). Ginčijamu Įsakymu taip pat pavesta savivaldybės administracijos Centrinei buhalterijai išmokėti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui B.

S. dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už 63,06 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų (už 2011-10-21 – 2013-11-25 darbo laikotarpį, už šį laikotarpį 1 kalendorinė diena atostogų buvo suteikta Administracijos direktoriaus 2013-08-13 įsakymu Nr. AA-366). Taip pat ginčijamu Įsakymu pavesta B. S. atleidimo dieną nustatyta tvarka perduoti materialines vertybes ir dokumentus. Ginčijamo Įsakymo pagrindu nurodomas B. S. 2013 m. lapkričio 21 d. prašymas ir susitarimas dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų Nr. A2-831.

Ginčijamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punktu bei atsižvelgiant į 2013 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto B. S. prašymą. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2013 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (5.1.50)-A5-5841 „Dėl prašymo atleisti šalių susitarimu“ (b. l. 9), ant kurio yra pareiškėjo 2013 m. lapkričio 22 d. susipažinimo žyma, atsakė į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 21 d. prašymą ir informavo, kad sutinka atleisti pareiškėją iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų šalių susitarimu, išmokant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kitas mokėtinas sumas.

Teismas vertino, kad savo valią būti atleistam iš užimamų pareigų nuo 2013 m. lapkričio 25 d., sumokant 2 mėnesių darbo užmokesčio išeitinę išmoką pareiškėjas išreiškė netgi du kartus, t. y. rašydamas 2013 m. lapkričio 21 d. prašymą (gautas 2013-11-21 reg. Nr. A23-5952) bei pasirašydamas 2013 m. lapkričio 21 d. susitarimą Nr. A2-831 „Dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo ir pareigų šalių susitarimu“. Be to, apie susitarimo galimas sąlygas pareiškėjas jau turėjo žinoti susipažinęs su Administracijos 2013 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (5.1.50)-A5-5841 „Dėl prašymo atleisti šalių susitarimu“.

Teismas pažymėjo, kad nei vienu atveju pareiškėjas raštu neprašė taikyti kitų sąlygų ir nepaprieštaravo tokioms sąlygoms, kokios buvo nustatytos susitarime. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas 2013 m. lapkričio 21 d. prašymas (gautas 2013-11-21 reg. Nr. A23-5952) atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą karjeros valstybės tarnautojo raštu teikiamą pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. (5.1.50)-A5-5841 „Dėl prašymo atleisti šalių susitarimu“ atitinka šalies, gavusios pasiūlymą, sutikimą su pasiūlymu, o 2013 m. lapkričio 21 d. susitarimas Nr. A2-831 „Dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo ir pareigų šalių susitarimu“ – rašytinį susitarimą, kuriame nurodyta, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl kompensacijų mokėjimo būdo ir su tuo susijusių kitų garantijų, taip pat dėl kitų sąlygų (nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų).

Teismas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje numatytas 7 dienų terminas nustatytas tam atvejui, jeigu per šį terminą šalis, gavusi pasiūlymą, nepateikia atsakymo, t. y. po 7 dienų termino laikoma, kad pasiūlymas atmestas, tačiau šis terminas neužkerta kelio šaliai, gavusiai pasiūlymą, išreikšti sutikimą ar nesutikimą su pasiūlymu anksčiau, kad ir tą pačią dieną, kaip yra nagrinėjamu atveju. Pareiškėjo veiksmus, kai jis žinodamas, kad nėra pagrindo jį atleisti iš pareigų dėl tarnautojo kaltės, tačiau sutiko su atleidimu iš pareigų šalių susitarimu, vertino kaip keliančius abejonių, ar pareiškėjas tikrai nenorėjo būti atleistas iš pareigų šalių susitarimu.

Kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad dėl nelaukto ir nemalonaus įvykio, būdamas streso būklėje, tuo labiau, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimo rezultatai pagal Administracijos kreipimąsi dėl pareiškėjo veiklos jam nebuvo žinomi, pateikė prašymą dėl atleidimo iš pareigų pagal Administracijos direktoriaus vienašališkus pasiūlymus. Pažymėjo, kad pirmasis raštu, kaip numato Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalis, pasiūlymą Administracijos direktoriui pateikė būtent pareiškėjas, o ne Administracijos direktorius.

Pateikto susitarimo kopija patvirtina, kad šis susitarimas parengtas tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis buvo pateiktas pareiškėjo prašymas ir tokiomis pat, kokiomis buvo duotas sutikimas dėl pareiškėjo pasiūlymo.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 91-94), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad prašyme nurodyta sąlyga „šalių susitarimu“ yra tik Administracijos direktoriaus bandymas psichologinio smurto pagalba priversti pareiškėją parašyti prašymą taip, kad jis būtų suprantamas kaip pareiškėjo pageidavimas. Nurodo, kad teismas nevertino neteisėto pagrindo, kuriuo buvo priimtas ginčijamas Įsakymas. Nurodo, kad atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu pagrindas yra šalių susitarimas, tačiau ginčijamas Įsakymas parengtas ne šalių susitarimo, o pareiškėjo 2013 m. lapkričio 21 d. prašymo pagrindu. Mano, kad buvo nesilaikyta Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų atleidimo šalių susitarimu procedūrai. Tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo 2013 m. gruodžio 30 d. prašymą dėl bylos papildymo rašytiniais įrodymais ir naujomis aplinkybėmis. Pažymi, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus pareiškėjo atžvilgiu ir pasiūlė inicijuoti tarnybinius patikrinimus asmenų, kurie inicijavo pareiškėjo tarnybinės veiklos patikrinimą, tačiau rašant 2013 m. lapkričio 21 d. prašymą šios aplinkybės pareiškėjui nebuvo žinomos. Pareiškėjas taip pat mano, kad Administracijos direktoriaus suinteresuotumą atleisti pareiškėją iš tarnybos lėmė pareiškėjo inicijuota administracinė byla dėl Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo nušalintas nuo projekto vadovo pareigų, panaikinimo. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į atsakovą, prašydamas pakeisti 2013 m. lapkričio 22 d. susitarimo 2.2 punktą, tačiau atsakovas atsisakė tą padaryti, todėl pareiškėjui nėra siūlomos valstybės tarnautojo pareigos. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo bylos, kadangi teismo posėdyje nebuvo išklausytas Administracijos direktorius Č. B..

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 101), prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas mano, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi motyvai nepagrįsti jokiais įrodymais ir yra paremti tik jo samprotavimais, kurie vietomis yra visiškai nesuprantami, todėl atsakovui sunku į juos atsikirsti. Atsakovas nurodo palaikantis savo atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus nesutikimo su pareiškėjo reikalavimais argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo pareiškėjas B. S. atleistas iš tarnybos šalių susitarimu pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punktą.

Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai sudaromas šalių susitarimas dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų. Esminė atleidimo pagal minėtą teisės normą sąlyga – šalių susitarimas, t. y. savanoriškai suderinta šalių valia.

Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalis numato, kad įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui, o į pareigas priėmęs asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 7 dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl kompensacijų mokėjimo būdo ir su tuo susijusių kitų garantijų, taip pat dėl kitų sąlygų (nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų).

Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 straipsnio, įtvirtinančio analogišką atleidimo iš darbo pagrindą, t. y. atleidimą iš darbo šalių susitarimu, nuostatas yra pažymėjęs, kad darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu galimas, kai šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir padarinius. Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma, atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 125 straipsnyje numatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-290/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2012).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas tarnybos santykių nutraukimo Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punkto pagrindu teisėtumą, pripažino, kad pareiškėjas išreiškė savo valią būti atleistas iš tarnybos šalių susitarimu, šio susitarimo procedūra buvo įforminta laikantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jo atleidimas iš tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punkto pagrindu pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokias pirmosios instancijos teismo išvadas pripažįsta pagrįstomis. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 21 d. pateikė Administracijos direktoriui prašymą atleisti iš valstybės tarnybos šalių susitarimu nuo 2013 m. lapkričio 25 d., sumokant 2 mėnesių darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Ant prašymo uždėta Administracijos direktoriaus viza atleisti pareiškėją iš tarnybos jo prašyme nurodytomis sąlygomis, taip pat parengtas Administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. (31.50)-A5-5841, kuriame informuojame apie sutikimą atleisti iš pareigų šalių susitarimu.

Tą pačią dieną buvo pasirašytas šalių susitarimas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, kuriame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitarta dėl kompensacijų mokėjimo, taip pat dėl kitų sąlygų (materialinių vertybių ir dokumentų perdavimo). Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas laikantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. buvo pateiktas karjeros valstybės tarnautojo prašymas (siūlymas) atleisti iš pareigų šalių susitarimu, įstaigos vadovas raštu išreiškė pritarimą atleidimui iš pareigų šalių susitarimu ir pasirašytas susitarimas dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ginčijamame Įsakyme jo atleidimo iš tarnybos pagrindas nurodytas pareiškėjo prašymas, kadangi šiame Įsakyme kaip jo priėmimo pagrindas nurodomas ir pareiškėjo prašymas ir šalių susitarimas (b. l. 7). Paminėti dokumentai patvirtina, kad šalys aiškiai išreiškė savo valią dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu. Pareiškėjo argumentas, kad ne jis, o Administracijos direktorius parodė iniciatyvą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu nėra reikšmingas sprendžiant dėl tokio susitarimo teisėtumo, kadangi remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi iniciatyvos teisė šiuo atveju priklauso abiems šalims, t. y. ir įstaigos vadovui, ir valstybės tarnautojui.

Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad buvo nesilaikyta Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatyto 7 dienų termino. Minėtas terminas yra maksimalus terminas, per kurį šalis, gavusi pasiūlymą, turi dėl jo apsispręsti, o tai reiškia, kad savo valią ji gali pareikšti ir pirmąją, ir paskutinę nustatyto termino dieną. Įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo valia, išreikšta anksčiau paminėtuose dokumentuose, neatitiko jo tikrosios valios, byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo argumentus, kad Administracijos direktorius atmetė pareiškėjo siūlomas atleidimo iš tarnybos sąlygas, o byloje esančiuose dokumentuose (prašyme dėl atleidimo, šalių susitarime) jokių pareiškėjo prierašų apie nesutikimą su siūlomomis atleidimo iš tarnybos sąlygos ir kitų pasiūlymų nėra.

Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad jo apsisprendimas buvo įtakotas vadovo psichologinio spaudimo pasinaudojant STT atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie pareiškėjui nebuvo žinomi. Bylos duomenys patvirtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo gavusi du Administracijos direktoriaus Č. B. pareiškimus dėl galimo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros vyriausiojo specialisto B. S. piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo. Iš STT nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad B.

S. buvo apklaustas dėl pareiškimuose nurodytų aplinkybių (b. l. 50-59). Taigi darytina išvada, kad pareiškėjui buvo žinomos aplinkybės, susijusios su jo atžvilgiu inicijuotais ikiteisminiais tyrimais, todėl jis nepagrįstai remiasi šiomis aplinkybėmis kaip patvirtinančiomis jo valios ydą. Apeliacinio skundo argumentas dėl atsakovo suinteresuotumo atleisti pareiškėją iš tarnybos dėl šio inicijuoto teisminio ginčo prieš Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją taip pat nėra pagrįstas ir teisėjų kolegijos vertintinas kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė.

Taigi, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški (pareiškėjas yra inicijavęs teisminius ginčus, be kita ko, ir dėl jam paskirtų tarnybinių nuobaudų, atsakovas inicijavo pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminius tyrimus), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip neleistinas poveikis pareiškėjui pateikti pasiūlymą dėl jo atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu.

Teisėjų kolegija aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą apklausti teismo posėdyje Administracijos direktorių Č. B., nepripažįsta esminiu proceso pažeidimu, galėjusiu lemti neteisėto sprendimo priėmimą, nes aplinkybės byloje įrodinėtinos dokumentais; administracijos vadovo, kuris yra darbdavio atstovas, apklausa paprastai neturi reikšmės vertinant byloje surinktų duomenų visetą. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai (siūlymas inicijuoti kitų asmenų tarnybinius patikrinimus, ginčai dėl nušalinimo nuo projekto vadovo pareigų) yra nesusiję su ginčo dalyku, todėl teisėjų kolegija jų plačiau nenagrinėja.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punktą ir 44 straipsnio 3 dalies nuostatas ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad tarnybos santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovo nutraukti laikantis įstatymo reikalavimų, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Virginija Volskienė