A-261-2056-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-2056/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02675-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.; 15.2.3.2.; 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. ir atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo, įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, nuostolių priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, FNTT) direktoriaus 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. TE-271 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. G.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-271); 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. TE-275 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo V. G. ir V. M.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-275) 2 punktą, kuriame pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 3) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. TE-276 „Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-276), kuriuo pareiškėjas nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. perkeltas iš Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos viršininko (A lygio 17 kategorijos) pareigų į Tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko (A lygio 15 kategorijos) pareigas; 4) priteisti iš Tarnybos dėl neteisėto perkėlimo susidariusį darbo užmokesčio skirtumą; 5) priteisti iš Tarnybos dėl neteisėto perkėlimo turėtus nuostolius – 788,27 Lt; 6) priteisti iš Tarnybos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) neturtinės žalos – 50 000 Lt, atlyginimą; 7) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Įsakymas Nr. TE-271 priimtas atlikus tarnybinio patikrinimo procedūrą, 2012 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 04/8-4-7335 dėl tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnų veiksmų, atliekant skundų, pranešimų ar pareiškimų nagrinėjimo procedūras (toliau – ir Išvada Nr. 04/8-4-7335) pagrindu. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas – paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, vadovaujantis neteisėta Išvada Nr. 04/8-4-7335, tokiu būdu pažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką. Tarnybinio patikrinimo išvados, kad pareiškėjas padarė joje nurodytus tarnybinius nusižengimus, nepatvirtina tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai.

Pažymėjo, kad Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nepagrįstai nurodyta, jog neparengtas motyvuotas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad V. M. paaiškinimuose nurodė, kad, kaip ir yra numatyta vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašyme, visus veiksmus jis derino su tiesioginiu viršininku – FNTT Vilniaus apygardos valdybos (toliau – ir VAV) Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – ir NVTS) viršininku D. B., vadovavosi jo nurodymais žodžiu, el. paštu ir jam pateikė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą projektą, suderino jo turinį, tačiau gavo jo nurodymą, kad priimtas sprendimas tikrinimo pabaigimą įforminti nurašant į nomenklatūrinę bylą. Tokį sprendimą priimti pagal pareigybės aprašymą turi teisę ir FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas, tačiau nei į tyrėjo V. M., nei į pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus argumentus atsakovas, priimdamas Išvadą Nr. 04/8-4-7335, neatsižvelgė ir jų nevertino.

Pareiškėjo teigimu, Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 analizuojami tik tyrimą tiesiogiai vykdžiusio V. M. ir skyriaus viršininko D. B. veiksmai, konstatuojami jų neatitikimai teisės aktų reikalavimams, o konkretūs pareiškėjo veiksmai, kuriuos turėjo atlikti, kad būtų išvengta pažeidimų, Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nenurodyti, nenurodyti ir jokie tokių veiksmų/neveikimo padariniai, taip pat nenurodyta, kaip pareiškėjas galėjo savo veikla/neveikimu turėti įtakos neteisėtiems pareigūnų veiksmams. Tvirtino, kad Išvada Nr. 04/8-4-7335 yra teisiškai ydinga, nes apskritai nepateikta tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, galimai pagrindžiančių pareiškėjo tarnybinę atsakomybę, analizė. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje negali būti apsiribojama tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu, turi būti išsamiai ištiriamos ir nusižengimo padarymo aplinkybės bei priežastys, nulėmusios nusižengimą, turi būti surinkti visi įrodymai, patvirtinantys pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę ir pan. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 šių faktinių aplinkybių nenurodžius, teismui yra pagrindo spręsti dėl paskirtos nuobaudos neteisėtumo.

Nurodė, kad atsakovas tarnybinių nusižengimų faktą grindė ne objektyviais duomenimis, o Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) pranešime pateiktos informacijos subjektyviu vertinimu ir interpretavimu. Pareiškėjas skunde teismui detaliai atkartojo Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nustatytas faktines aplinkybes ir pažymėjo, kad 2012 m. sausio 10 d. buvo gautas Vilniaus AVMI 2012 m. sausio 5 d. pranešimas Nr. (12.13-30-8)-46-354, registruotas Nr. 0-607, dėl UAB „A“ veiklos. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus AVMI pranešime buvo pateikti tik duomenys, o Vilniaus AVMI nesiekė pagal šį pranešimą inicijuoti ikiteisminio tyrimo. Pranešime buvo užfiksuoti duomenys, svarbūs tik dėl to, jog galima apie realiai neįvykusius sandorius su ES šalimis informuoti EUROPOLO analitinį darbo failą. Atkreipė dėmesį, kad tyrėjas V. M. visus veiksmus derino su tiesioginiu vadovu D. B.. Analogiškos nuostatos laikėsi ir dėl kito, 2012 m. sausio 11 d. gauto Vilniaus AVMI pranešimo Nr. (12.13-30-8)-46-616, registruoto Nr. 0-733, dėl UAB „S“ veiklos.

Dėl 2012 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos (toliau – ir Komisija) pranešimo Nr. S-2012-4053, registruoto Nr. 0-10379, pažymėjo, kad Komisija prašė įvertinti nurodytas aplinkybes ir esant pagrindui pradėti tyrimą dėl LNVAA „L“ finansinės veiklos. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 22 d. pareiškėjo rezoliucija „vykdymui“ šio pranešimo nagrinėjimą pareiškėjas pavedė vyr. tyrėjui A. M.. Vėliau buvo gautas Komisijos papildomas raštas Nr. S-2012-5290, kurio nagrinėjimas pareiškėjo rezoliucija „prie tyrimo medžiagos vertinti ir sprendimui priimti – vykdymui“ taip pat buvo pavestas tam pačiam tyrėjui. Pareiškėjo teigimu, atsakovo nurodyti vertinimai ir interpretacijos yra nepagrįstos ir neteisėtos, o Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 ir dėl šio epizodo nenurodyta konkrečių pareiškėjo veiksmų, kuriuos jis turėjo atlikti, jog pažeidimų būtų išvengta.

Dėl Tarnyboje 2011 m. spalio 14 d. gautų piliečių skundų, registruotų Nr. 02/304J, Nr. 02/305P ir 02/29J, vertinimo, pažymėjo, kad Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodyta, jog tyrėjas V. Ž. skundų patikslinimą atliko nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) ir kitų teisės aktų reikalavimų. Tačiau pažymima, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. sausio 13 d., susirgus tyrėjui V. Ž., tolesnis skundų nagrinėjimas nebuvo pavestas kitam pareigūnui. Vėlgi nurodė, kad ir šiame epizode konkrečių pareiškėjo veiksmų, sudarančių tarnybinio nusižengimo sudėtį nėra nurodyta, o konstatuojami pažeidimai, kuriuos galimai padarė tyrėjas S. E..

Dėl 2012 m. sausio 9 d. gauto piliečio H. K. skundo, registruoto Nr. 02/16K, nurodė, kad pareiškėjo 2012 m. sausio 11 d. rezoliucija „Patikslinti ir priimti procesinį sprendimą“ buvo pavesta vyr. tyrėjui V. Z.. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodoma, kokius veiksmus atliko ir kokius atliko netinkamai šis tyrėjas, tuo tarpu konkrečių pareiškėjo veiksmų, kuriuos turėjo pareiškėjas atlikti, kad pažeidimų būtų išvengta, nėra.

2012 m. balandžio 20 d. Tarnyboje buvo gautas pilietės V. M. skundas, registruotas Nr. 02/208M. Pareiškėjo vertinimu, konkretūs pareiškėjo veiksmai dėl šiame epizode padarytų pažeidimų, sudarantys tarnybinio nusižengimo sudėtį, nenurodyti, todėl šiame, kaip ir ankstesniuose epizoduose, pagrindų taikyti tarnybinę atsakomybę pareiškėjui nėra.

Vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškimų, registruotų Nr. 02/304J, Nr. 02/305P, Nr. 02/29J, Nr. 02/16K, Nr. 02/208M, tyrimu, kurio metu buvo priimti procesiniai sprendimai (atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą), pažymėjo, jog pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – ir Nuobaudų skyrimo tvarka, Tvarka), 8.3 punktą, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti procesiniai sprendimai atliekant ikiteisminį tyrimą nėra tarnybinio patikrinimo objektas. Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą kontroliuoja prokuroras, patvirtindamas jo teisėtumą. Šiuo atveju, taikant įstatymo analogiją, teigtina, jog FNTT vykdo prokuroro kompetencijai priskirtas funkcijas ikiteisminiame tyrime, todėl vien šiuo pagrindu Išvada Nr. 04/8-4-7335 šioje dalyje pripažintina neteisėta.

Tvirtino, kad buvo vertinta ir aprašyta ne pareiškėjo, kaip FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininko, tarnybinė veikla, o jo vadovaujamo FNTT VAV NVTS viršininko ir jam tiesiogiai pavaldžių skyriaus atskirų tyrėjų veikla, kurioje įžvelgti galimai įvykdytų konkrečių tarnybinių nusižengimų požymiai. Pareiškėjo teigimu, atsakovas laikosi pozicijos, jog kiekvienu atveju FNTT padalinio vadovas, t. y. pareiškėjas, rezoliucija nustatydamas pavedimo vykdymo eigą, turi pats tinkamai įvertinti skundo, pranešimo, pareiškimo turinį, ar jis atitinka skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką sąvoką, ir atlikti veiksmus pagal teisės aktų reikalavimus. FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovai suformulavo netinkamą praktiką, dėl ko jų netinkamas darbo organizavimas lėmė kilusias pasekmes, t. y. FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovai tinkamai neužtikrino pranešimų Nr. 0-607, Nr. 0-733 ir Nr. 0-10379 tinkamo nagrinėjimo bei procesinio sprendimo priėmimo, patys pažeidė teisės aktų reikalavimus ir ne tik neužtikrino, kad jiems pavaldūs pareigūnai nepažeistų teisės aktų, bet sudarė situaciją, kurios metu FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai pažeidė BPK nuostatas, jog FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovai kontrolės funkciją atliko formaliai – nebuvo pakankamai atidūs ir reiklūs pavaldiems pareigūnams, neatkreipė dėmesio į BPK įtvirtintus greitumo ir išsamumo principus, neužtikrino, kad pavaldūs pareigūnai tinkamai atliktų pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas ir nepažeistų teisės aktų reikalavimų. Su atsakovo nurodytais argumentais nesutiko ir tvirtino, kad jie yra nepagrįsti ir neteisėti.

Pabrėžė, kad Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nenustatyti būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Remiantis Išvada Nr. 04/8-4-7335, FNTT tarnybinę atsakomybę pareiškėjui taikė nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nenustačiusi ir neištyrusi esminių aplinkybių. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) pažeidimai pareiškėjui net neinkriminuoti, todėl nuobauda jam paskirta be teisinio pagrindo. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 apskritai nenurodyta, kokius imperatyvius teisės aktų reikalavimus pažeidė pareiškėjas. Analizuojant išvadas apie tariamai padarytus teisės aktų ir pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų pažeidimus matyti, jog objektyvūs duomenys, pagrindžiantys, kad būtent jis netinkamai organizavo ir kontroliavo FNTT VAV NVTS pareigūnų veiksmus nėra nustatyti. Išvadoje apsiribota išimtinai abstraktaus pobūdžio teiginiais, kad pareiškėjas netinkamai vykdė BPK 18 straipsnio 2 dalies, 168 straipsnio 1–4 dalių, Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. I-86, (toliau – ir Rekomendacijos dėl prokuroro veiklos) 37, 37.1 punktų, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo) 61, 62 punktų, pareigybės aprašymo 7.1, 7.3, 7.12 punktų reikalavimus. Šios normos iš viso jokių privalomų nurodymų, kurių pareiškėjas privalėtų laikytis kaip teisinio santykio subjektas, nenustato, todėl ir pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas, kaip pažeidžiantis šias normas.

Išvados Nr. 04/8-4-7335 teiginiai, kuriuose pareiškėjui inkriminuojami tarnybiniai pažeidimai, grindžiami ne jo neteisėta veika, o konkrečių tyrėjų ar skyriaus vadovo galimai neteisėtais veiksmais. Tokia pozicija nepagrįsta ir atmestina, nes ja vadovaujantis būtų pažeistas Vidaus tarnybos statute bei Nuobaudų skyrimo tvarkoje įtvirtintas statutinio pareigūno individualios tarnybinės atsakomybės principas.

Akcentuodamas atsakovo pozicijos teisinį ydingumą, pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio administracinėse bylose (2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3697/2011) ne kartą nurodė, kad pavaldinio padarytas tarnybinis nusižengimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą jo vadovui. Tam, kad būtų galima patraukti tarnybinėn atsakomybėn ir pažeidimą padariusio pareigūno vadovą, turi būti įrodytos visos vadovo tarnybinės atsakomybės sąlygos. Pažymėjo, jog FNTT VAV NVTS pareigūnai tiesiogiai pavaldūs skyriaus viršininkui (D. B.) ir tyrimo veiksmus derina tiesiogiai su juo. D. B. pareigybės aprašyme nustatyta, jog jo pareigybės paskirtis ir yra organizuoti ir kontroliuoti FNTT VAV NVTS veiklą, atliekant ikiteisminį tyrimą bei vykdant operatyvinę veiklą, aiškinant bei tiriant nusikaltimus, kitas nusikalstamas veikas (4 p.). Pareigybės aprašyme nustatyta, jog FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko funkcijos yra skyriaus darbo planavimas, organizavimas ir kontroliavimas, įtvirtinti visi įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą ar vykdant operatyvinę veiklą, taip pat sprendimų pradėti/atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimas, proceso sprendimų dėl skundų organizavimas ir kontrolė, terminų laikymosi kontrolė ir kt. FNTT VAV viršininko pareigybės paskirtis – visos valdybos veiklos organizavimas; tai įtvirtinta ir FNTT VAV nuostatuose. Tiesioginė atsakomybė už FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus darbą šio skyriaus viršininkui nustatyta ir skyriaus nuostatose. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai plečiamai aiškino pareiškėjo funkcijas ir tiesioginės atsakomybės ribas bei neteisėtai taikė tarnybinę atsakomybę.

Pabrėžė, kad neaišku, kokią teisinę reikšmę turi išvada, jog visi Vilniaus apygardos valdyboje gauti skundai, pranešimai, pareiškimai iš karto patekdavo pareiškėjui ir jis juos pavesdavo vykdyti tiesiogiai priskirtam tyrėjui. Vilniaus apygardos valdyboje visų dokumentų, užduočių terminų kontrolė vykdoma pagal Reglamento 56 punktą – naudojant elektroninę dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DVS). Pagal Reglamento 57 punktą, DVS periodiškai primena padalinių ir jų struktūrinių dalių vadovams (taip pat ir D. B.), konkretiems vykdytojams apie dokumentų užduotis, kurių terminai baigiasi; šią informaciją gauna ir kitų skyrių vadovai. Todėl teigti, jog pareiškėjas vienas kontroliavo tyrimus nėra pagrindo, o perspėjimų nei iš kitų skyrių, nei iš tiesioginio tyrėjų viršininko D. B. pareiškėjas negavo.

Visiškai nepagrįsta laikė Išvados Nr. 04/8-4-7335 prielaidą, jog pagal pareiškėjo pavedimą žodžiu D. B. į sprendimo priėmimą įsitraukdavo tik jo pabaigoje, kai tikrindavo per skundo, pranešimo, pareiškimo tyrimą surinktos medžiagos kokybę ir pan. Pareiškėjo vertinimu, tai paneigia per tarnybinį patikrinimą tyrėjų gauti paaiškinimai, kad tyrimo metu dėl vykdomų veiksmų, priimamo galutinio sprendimo tiesiogiai kontaktuodavo su D. B. tiek žodžiu, tiek derindami dokumentus el. paštu bei jam pasirašant tam tikrus raštus kitoms institucijoms dėl nagrinėjamų pranešimų. Be to, sutikimas su tokiomis išvadomis reikštų pripažinimą, jog D. B. visiškai nevykdė tiesioginių pareigų – nekontroliavo vadovaujamo skyriaus pareigūnų darbo, ignoravo DVS sistemoje matomus pranešimus dėl vykdomų tyrimų trukmės ir pan.

Atmestinu laikė ir kitą atsakovo argumentą, kad pareiškėjas suvaržė D. B. galimybes vykdyti jo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Pareiškėjas dėl jo kompetencijai priskirtų funkcijų, dokumentų vykdymo jokių pastabų nei iš vadovybės, nei iš kitų Tarnybos skyrių nėra gavęs. Priešingai, 2012 m. sausio 26 d. FNTT Vilniaus apygardos valdybos vykusiame ataskaitiniame pasitarime, kuriame dalyvavo FNTT direktorius, direktoriaus pavaduotojas, FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas, Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja, šių skyrių darbuotojai, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, Vilniaus apygardos Trečiojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, Vilniaus apygardos valdybos veikla ir jos rezultatai įvertinti teigiamai, įvertintas pareigūnų darbo našumas ir geras darbo organizavimas.

Nurodė, kad vertinant paminėtus epizodus, reikia atsižvelgti ne į atskirus faktus tam tikruose tyrimuose, tačiau ir į bendrą FNTT Vilniaus apygardos valdybos situaciją, vertinti pareigūnų kaltę ir pan.

Nurodė, kad ir 2012 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl operatyvinio sekimo bylų Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 tvarkymo“ Nr. 6s-241(KF) (toliau – ir Išvada Nr. 6s-241(KF)) klaidingai interpretuotos pareiškėjo pareigos ir funkcijos operatyvinės veiklos srityje. Pagal FNTT VAV NVTS viršininko pareigybės aprašymą, jis yra tiesiogiai atsakingas už operatyvinių tyrimų vykdymą ir kontrolę. Be to, specialios funkcijos šioje srityje pavestos vyriausiajai tyrėjai R. J.; pagal pareigybės aprašymą ji turėjo padėti skyriaus viršininkui koordinuoti skyriaus darbą operatyvinės veiklos srityje (4 p.), taip pat jai priskirtos operatyvinio darbo planų sudarymo ir jų vykdymo, operatyvinio tyrimų bylų vedimo, operatyvinių veiksmų atlikimo funkcijos (7.10 p.), operatyvinių bylų apskaita (7.11 p.) ir pan. Todėl Išvadoje Nr. 6s-241(KF) nurodyti teiginiai, jog pareiškėjas buvo tiesiogiai atsakingas dėl galimai V. M. padarytų teisės aktų pažeidimo, vykdant operatyvinę veiklą, yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Išvadoje Nr. 6s-241(KF) paminėti teisės aktų pažeidimai pareiškėjui inkriminuojami dėl neva nekonkrečiai, nenuosekliai, nekryptingai planuotų operatyvinio tyrimo veiksmų bylose Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11, tačiau nenurodyti jokie neteisėti pareiškėjo veiksmai/neveikimas, o nurodomi tik abstraktūs teiginiai, jog planai identiški, nurodyti tie patys punktai, apimantys bendro pobūdžio operatyvinio tyrimo veiksmus, neatsižvelgta į operatyvinio tyrimo metu jau surinktą medžiaga ir pan. Šie nurodyti tariami pažeidimai nesudaro pagrindo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Atsakovas galimai padarytus pažeidimus dėl neva nesunaikintos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės neprijungimo prie ikiteisminio tyrimo, neišsamiai surašytų tarnybinių pranešimų apie nustatytus kontroliuojamo asmens naudojamus abonentinius numerius, įslaptintos informacijos administravimo trūkumus kvalifikuoja kaip šiurkščius žmogaus teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir kt., pažeidimus, tačiau jokių teisinių tokių pažeidimo pasekmių nenurodė.

Tvirtino, kad Išvadoje Nr. 6s-241(KF), kaip ir Išvadoje Nr. 04/8-4-7335, nenustatyti būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: nenurodyta konkreti neteisėta pareiškėjo veika (kokie imperatyvūs teisės aktai buvo pažeisti), kaltė, neigiamos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Pareiškėjo vertinimu, yra teisinis ir faktinis pagrindas konstatuoti, jog net pripažinus, kad jis įvykdė tarnybinį nusižengimą, jam paskirtos tarnybinės nuobaudos yra neadekvačios ir neproporcingos galimam padarytam nusižengimui. Atkreipė dėmesį į tai, kad FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkui ir konkretiems pareigūnams tarnybinė atsakomybė netaikyta, apsiribota žodiniu įspėjimu, kas, pareiškėjo nuomone, rodo, kad jei ir buvo padarytas tarnybinis nusižengimas (formaliai pažeistas teisės aktas), jis buvo nereikšmingas, neesminis ir už jį tarnybinė atsakomybė netaikytina. Nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjui Įsakyme Nr. TE-271 paskirta antra pagal griežtumą, o Įsakyme Nr. TE-275 – penkta pagal griežtumą tarnybinės nuobaudos.

Pabrėžė, kad statutinėje valstybės tarnyboje jis nebaustas už darbo drausmės pažeidimus, o skatintas tiek tarnybiniu, tiek valstybiniu lygiu, jo darbo rezultatai visada vertinti itin gerai, niekada neturėjo priekaištų iš vadovų. Viskas pasikeitė, kai FNTT direktoriumi buvo paskirtas K. J., kuris 2002–2011 m. ėjo FNTT Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko pareigas, t. y. iki 2011 m. kovo mėn. buvo tiesiogiai pavaldus pareiškėjui, kadangi pareiškėjas ėjo FNTT direktoriaus pavaduotojo pareigas ir kuravo operatyvinę veiklą. Tik paskyrus K. J. FNTT direktoriumi, pareiškėjas pajautė neigiamą nuostatą savo atžvilgiu. Nuo 2012 m. kovo mėn. per pusės metų laikotarpį K. J. iniciatyva vykdyti keli FNTT Vilniaus apygardos valdybos veiklos patikrinimai, nors tam nebuvo jokio pagrindo (nebuvo nei objektyvios informacijos apie galimus pažeidimus, patikrinimai nebuvo numatyti 2012 m. Tarnybos pagrindinių priemonių plane), dėl pareiškėjo buvo pradėti 4 tarnybiniai patikrinimai (trys iš jų – FNTT direktoriaus iniciatyva). Pareiškėjo teigimu, patikrinimais buvo siekiama trukdyti tinkamai vykdyti savo pareigas, buvo siekiama susidoroti su pareiškėju, o ne siekiama išsiaiškinti galimai padarytus pažeidimus.

Dėl neteisėto perkėlimo susidariusio atlyginimo skirtumo ir turtinės žalos atlyginimo pažymėjo, kad pripažinus Įsakymus Nr. TE-275 ir Nr. TE-276 neteisėtais, pareiškėjas, kaip neteisėtai perkeltas į žemesnes pareigas, iš Tarnybos turi teisę gauti dėl neteisėto perkėlimo susidariusį atlyginimo skirtumą. Dėl neteisėto sprendimo perkelti pareiškėją dirbti į FNTT Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko pareigas jis turėjo ir tiesioginių finansinių nuostolių, kuriuos sudaro kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos (viešbučio) išlaidos. Pateikiami įrodymai patvirtina, jog nuo 2013 m. sausio 7 d. pareiškėjas kurui išleido 248,27 Lt, viešbučiui – 540,00 Lt, todėl darė išvadą, kad ši suma priteistina iš atsakovo.

Dėl nuolatinio neteisėto spaudimo Tarnyboje pareiškėjas labai išgyveno ir jautė didelį dvasinį diskomfortą. Akivaizdu, jog dideli sukrėtimai, susiję su darbine veikla, nepagrįstu persekiojimu, visada sukelia neigiamų išgyvenimų. Sužinojęs apie priimtus Įsakymus Nr. TE-271, Nr. TE-275 ir Nr. TE-276, pareiškėjas patyrė itin didelius išgyvenimus, pasireiškusius dvasiniais, emociniais išgyvenimais, fizinės sveikatos sutrikimais. Patirti išgyvenimai ir įtampa lėmė tai, jog nuo 2012 m. spalio 4 d. dėl padidėjusio kraujo spaudimo, širdies veiklos sutrikimų, nugaros skausmų pareiškėjas gydėsi Vidaus reikalų ministerijos ligoninėje. Pateikiamos Ministerijos Medicinos centro epikrizės įrodo, kad 2012 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjui prasidėjo stiprūs galvos skausmai, pykinimas, pusiausvyros sutrikimai, sutriko miegas, atsirado skausmai širdies plote. Įrodinėdamas neturtinę žalą, pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Persekiojimas, nepagrįstų nuobaudų skyrimas, perkėlimas dirbti į žemesnes pareigas sukėlė jam didelius išgyvenimus, pablogėjo jo asmeninė ir profesinė reputacija, dėl ko jautėsi pažemintas visuomenės akyse. Skunde nurodyti argumentai rodo FNTT direktoriaus K. J., pareigūnų, vykdžiusių tarnybinio patikrinimo procedūras, veiksmų neteisėtumą, vykdomą neteisėtą spaudimą ir persekiojimą pareiškėjui, dėl ko jam kilo neturtinė žala. Dėl nurodytų priežasčių prašė priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš Tarnybos ir Ministerijos.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

Pažymėjo, kad nėra atsakovo atstovu dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, o dėl kitų reikalavimų tenkinimo teigė, jog sumažėtų Ministerijos valdomos biudžeto lėšos. Skunde nėra konkretaus pagrindimo, kodėl Įsakymas Nr. TE-275 yra faktiškai arba teisiškai nepagrįstas, todėl Ministerija negali pateikti išsamių atsiliepimų. Nurodė, kad galimai priteistina pareiškėjo patirta žala turėtų būti priteista iš Tarnybos, atskiro juridinio asmens, o ne iš Ministerijos.

Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Detaliai nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis, pareiškėjas, pažeidimo laikotarpiu atlikdamas Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos viršininko pareigas, asmeniškai prisiėmė atsakomybę ir turėjo užtikrinti, kad FNTT VAV tinkamai įgyvendintų teisės aktuose nustatytus uždavinius ir atliktų funkcijas bei, kad pareiškėjui pavaldūs pareigūnai, atlikdami jų pareigybių aprašymuose paskirtas funkcijas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Atsakovo vertinimu, Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 išsamiai išnagrinėjo ir aptarė skundų, pranešimų ar pareiškimų Nr. 0-607, Nr. 0-733, Nr. 0-10379, Nr. 02/304J, Nr. 02/305P, Nr. 02/208M, Nr. 02/16K nagrinėjimo aplinkybes, eigą, atliko juos nagrinėjusių pareigūnų veiksmų teisinį vertinimą ir konstatavo pareigūnų padarytus analogiškus ir sistemingus teisės aktų pažeidimus.

Pažymėjo, kad minėtoje išvadoje buvo nustatyti ir nurodyti visi paties pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Konstatavo, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas, vertindamas pranešimų Nr. 0-607, Nr. 0-733 ir Nr. 0-10379 turinį ir jų atitiktį skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nuskalstamą veiką sąvokai, savo rezoliucijos turiniu nuspręsdavo, kokia tvarka ir kokiais pagrindais turėjo būti išnagrinėjamas skundas, pranešimas ar pareiškimas. Tarnyba nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad pranešimuose Nr. 0-607 ir Nr. 0-733 VMI nesiekė inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o tokio pobūdžio pateikta informacija naudojama Tarnybos veikloje, pagal nusistovėjusią praktiką dėl tokių pranešimų procesiniai sprendimai Tarnyboje niekada nebuvo priimami, šiuo atveju galutinis sprendimas buvo suderintas su VMI. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-2297/2012, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1130-244/2012. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo teiginys dėl nusistovėjusios praktikos prieštarauja vėliau pareiškėjo skunde nurodytam argumentui, kad FNTT VAV NVTS viršininkas D. B. V. M. ir A. M. davė nurodymus priimtus sprendimus pranešimuose Nr. 0-607 ir Nr. 733 įforminti ne BPK nustatyta tvarka surašant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o tikrinimo pabaigimą įforminti nurašant į nomenklatūrinę bylą. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodyta, kad abu FNTT VAV vadovai, t. y. pareiškėjas ir FNTT VAV NVTS viršininkas, suformavo netinkamą praktiką, dėl ko jų netinkamas darbo organizavimas lėmė kilusias pasekmes.

Dėl pareiškėjo argumento, kad pranešime Nr. 0-10379 sprendimas priimtas jam nebūnant darbe ir galutinė pranešimo nagrinėjimo stadija buvo baigta ne jo sprendimu, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki 2012 m. liepos 3 d. pareiškėjas nebuvo darbe tik 2 dienas, todėl turėjo galimybę ir privalėjo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti jam pavaldžių pareigūnų darbą. Nurodė, kad Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 aiškiai apibrėžta ir nurodyta pareiškėjo neteisėta veika, t. y. kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigą FNTT VAV atliekant skundų Nr. 02/304J ir Nr. 02/305P patikslinimą. Abu FNTT VAV vadovai – pareiškėjas ir FNTT VAV NVTS viršininkas – rezoliucijomis patvirtino S. E. be pagrindo priimtą pakartotinį nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir tokiu būdu neužtikrino tinkamo sprendimo priėmimo. Pažymėjo, kad Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 aiškiai apibrėžė ir nurodė pareiškėjo neteisėtą veiką, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigą, FNTT VAV atliekant skundo Nr. 02/208M patikslinimą, t. y. susipažinęs su 2012 m. gegužės 28 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/10-1-41-4426, kuriame T. Š. prašė pratęsti pareiškimo nagrinėjimo terminą (baigėsi 2012 m. gegužės 22 d.), 2012 m. gegužės 28 d. rezoliucija pratęsė terminą iki 2012 m. birželio 18 d., nesant teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjas, užrašydamas ant tarnybinio pranešimo rezoliuciją ir nustatydamas terminą, privalėjo objektyviai įvertinti, kad dėl jo neatliktos pareigos (tyrėjo ligos laikotarpiu nepavedė tolesnį patikslinimą atlikti kitam pareigūnui) šis jo veiksmas (termino pratęsimas) nebuvo pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

Nurodė, kad aiškiai apibrėžta ir nurodyta pareiškėjo veika – pareiškėjas neatliko savo pareigų, kadangi jam pavaldūs pareigūnai pažeidė BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyto greitumo ir išsamumo principus, nagrinėdami pranešimus ar skundus Nr. 0-607, Nr. 0-733 ir Nr. 02/16K. Pažymėta, kad abu FNTT VAV vadovai kontrolės funkcijas atliko formaliai, neatkreipė dėmesio į BPK nustatytus greitumo ir išsamumo principus ir neužtikrino, kad jiems pavaldūs pareigūnai tinkamai atliktų savo pareigybės aprašymuose nustatytą funkciją ir nepažeistų teisės aktų reikalavimų.

Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas neatliko savo pareigų, nes laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. sausio 13 d., daugiau kaip du mėnesius V. Ž. nebūnant darbe (liga, atostogos), nepavedė kitam pareigūnui atlikti tolesnio skundų Nr. 02/304J ir Nr. 02/305P patikslinimo bei laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 14 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. T. Š. nebūnant darbe (liga), nepavedė kitam pareigūnui atlikti tolesnio skundo Nr. 02/208M patikslinimo. Atsakovo teigimu, aiškiai nurodyta pareiškėjo neteisėta veika, t. y. neatliko jo pareigybės aprašymo 7.12 punkte ir FNTT VAV nuostatų 10.11 punkte nustatytos pareigos.

Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas taip pat netinkamai atliko savo pareigas, organizuodamas FNTT VAV darbą, t. y. netinkamą darbų paskirstymą ir kontrolės sistemos nustatymą. Rėmėsi Tarnybos darbo reglamento 107 punktu ir pabrėžė, kad pareiškėjo pasirinktas darbo organizavimo ir kontrolės būdas nebuvo optimalus ir tinkamas, kadangi skundų, pranešimų ar pareiškimų nagrinėjimą rezoliucija jis pavesdavo tiesiogiai konkrečiam pareigūnui. Todėl D. B. neturėjo galimybių iš karto tinkamai organizuoti ir kontroliuoti jų nagrinėjimo eigos bei sprendimų priėmimo laiku. Pareiškėjas suvaržė FNTT VAV NVTS viršininko D. B. galimybes vykdyti jo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punkte nustatytas funkcijas. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 pareiškėjo veiksmai buvo įvertinti kaip aplaidūs, o pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdis didžiąja dalimi, atsakovo teigimu, susijęs su netinkamu pareigų atlikimu, o ne su pareigų atlikimu ne laiku. Nesutiko ir su pareiškėjo teiginiu, kad tarnybinį patikrinimą atlikę Imuniteto ir kontrolės skyriaus pareigūnai neturėjo įgaliojimų atlikti tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą. Rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), BPK, Rekomendacijų, Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriaus (toliau – ir Skyrius) nuostatomis ir darė išvadą, kad Tarnybos direktorius teisėtai pavedė Imuniteto ir kontrolės skyriui organizuoti 2012 m. I pusmečio Tarnybos VAV gautų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimo procedūrų patikrinimą. 2012 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje Nr. 04/8-4-6510 konstatavus galimus teisės aktų pažeidimus, Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, einantis direktoriaus pareigas Š. R., Skyriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą, kurį baigus, 2012 m. rugsėjo 14 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-4-7335.

Dėl 2012 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 6s-241(KF) nurodė, jog Tarnyba nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad įslaptinus dokumentus, sąmoningai buvo suvaržyta pareiškėjo teisė gintis nuo nepagrįstų įtarimų padarius tarnybinį nusižengimą. Tarnybinis patikrinimas pradėtas Tarnybos direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio direktoriaus pareigas, pavedimu 2012 m. rugpjūčio 8 d. pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinį pranešimą Nr. 6s-183(KF). Pažymėjo, kad Tarnybos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas pratęstas pagal 2012 m. rugsėjo 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. 04/8-2-7117.

Tarnybinio patikrinimo metu 2012 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas Nr. 6s-201(KF) dėl tarnybinio nusižengimo, tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos direktorių su tarnybiniu pranešimu Nr. 04/10-0-6895 dėl leidimo susipažinti su operatyvinio sekimo bylomis ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame prašyme Nr. 04/10-0-6903 paprašė išslaptinti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 6s-201(KF). 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 1/8-1-4241 pareiškėjas buvo informuotas apie suteiktą leidimą susipažinti su operatyvinio sekimo bylomis ir šia teise pasinaudojo.

Tarnybos Specialioji ekspertų komisija, 2012 m. rugsėjo 3 d. apsvarsčiusi pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinį prašymą Nr. 04/10-0-6903, vienbalsiai nutarė, kad pranešime esanti informacija sudaro tarnybos paslaptį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Paslapčių įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies 20 punktu, 10 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, susijusios su Vidaus reikalų ministerijos ir kitų vidaus reikalų ministro valdymo srityse veikiančių įstaigų, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigas, ir įmonių veikla, detaliojo sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. sausio 17 d.

įsakyme Nr. 1-1RN-1(RN), eil. Nr. 117, 119, 120, 121, bei Specialiosios ekspertų komisijos nuostatų 6.3 punktu, minėto dokumento išslaptinti negalima (2012 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokolas Nr. 04/4-2-4-7077). Pareiškėjas apie Specialiosios ekspertų komisijos sprendimą neišslaptinti 2012 m. rugpjūčio 27 d. pranešimo Nr. 6S-201(KF) informuotas 2012 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 1/4-2-4-4314.

Pabrėžė, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas turėjo teisę teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus, tam jokių kliūčių nebuvo sudaryta ir šia teise jis pasinaudojo, t. y. 2012 m. rugsėjo 4 d. pateikė paaiškinimą Nr. 6s-209(RN), 2012 m. rugsėjo 7 d. – papildomą paaiškinimą Nr. 6s-219(RN). Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje remtasi įslaptintais dokumentais, ikiteisminio tyrimo duomenimis ir kitais neslaptais dokumentais. Tarnyba nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad tarnybinė nuobauda paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, nenurodžius konkrečios neteisėtos veikos, kaltės, neigiamų pasekmių, priežastinio ryšio, tokiu būdu pažeidžiant Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką.

Tarnybinio patikrinimo metu tikrintojas nustatė ir išvadoje nurodė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažinta, kad pareiškėjas, eidamas FNTT VAV viršininko pareigas (laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2012 m. liepos 10 d., per faktiškai dirbtą laiką) ir vykdydamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kaip įstaigos padalinio vadovas, būdamas asmeniškai atsakingas už FNTT VAV pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, operatyvinės veiklos vykdymą, jos organizavimą ir kontrolę, būdamas atsakingas už Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir OVĮ) reikalavimų laikymąsi, vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės priemones, turėdamas pareigą kontroliuoti operatyvinių bylų tvarkymo būklę, dėl aplaidumo netinkamai atliko ar neatliko savo pareigų ir neužtikrino teisės aktų reikalavimų laikymosi, vyriausiajam tyrėjui V. M. tvarkant operatyvinio sekimo bylas Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11, tuo pažeidė OVĮ, BPK, Rekomendacijų dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK normų taikymo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-134 (su darytais pakeitimais) ir kitų įslaptintų teisės aktų, reglamentuojančių operatyvinių bylų tvarkymą bei techninių priemonių panaudojimą specialiąja tvarka, reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai pagrįsti patikrinimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę, įvertinti ir paties pareiškėjo paaiškinimai dėl minėtų padarytų pažeidimų. Pažeidimai yra teisiškai kvalifikuoti, nurodant konkrečius teisės aktus, nustatyta kaltės forma (aplaidumas), aiškiai nustatytas pažeidimo padarymo laikas. Tai, kad pareiškėjas organizavo ir kontroliavo operatyvinį tyrimą minėtose operatyvinio sekimo bylose, tarnybinio patikrinimo metu patvirtino liudytojai bei jo paties parašai susipažinusių su operatyvinio sekimo byla asmenų sąrašuose, kur jis pasirašė kaip vykdantis kontrolę.

Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje, vertinant pareiškėjo veiką, įvardyti konkretūs veiksmai, kuriais pasireiškė pareigų neatlikimas ir netinkamas atlikimas. Būdamas už FNTT VAV operatyvinės veiklos organizavimą ir kontrolę atsakingas asmuo, savo pareigas pareiškėjas vykdė netinkamai, t. y. aplaidžiai, nekreipė dėmesio į operatyvinio sekimo bylose Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 esančius tvarkymo trūkumus ir nesiėmė priemonių jiems pašalinti. Be to, kontroliuodamas operatyvinio sekimo bylų tvarkymą bei savo parašu patvirtindamas nutarimus dėl operatyvinių bylų nutraukimo, pasirašydamas raštus Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui dėl informacijos apie operatyvinio tyrimo rezultatus pateikimo, pasirašydamas raštą ir operatyvinio sekimo bylas išsiųsdamas Tarnybos Specialiųjų užduočių valdybai persiųsti archyvui, neatliko savo pareigų, neužtikrino ir neįvertino to, kad neapibendrinta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo metu užfiksuota informacija, nutraukus operatyvinio sekimo bylas, toliau vykdoma dviejų abonentinių numerių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, nesunaikinta operatyvinio tyrimo metu gauta ir baudžiamajame procese nepanaudota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo metu gauta informacija apie privatų asmens gyvenimą, taip pat ir apie asmenį, nesusijusį su atliekamu operatyviniu tyrimu. Darė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas savo, kaip FNTT VAV viršininko, atsakingo už valdybos operatyvinės veiklos organizavimą ir kontrolę, funkcijas vykdė formaliai, nebuvo pakankamai atidus ir reiklus pavaldiems pareigūnams. Tarnybinio patikrinimo išvadoje apibrėžtos kilusios pasekmės.

Pareiškėjo teiginį dėl skirtų nuobaudų proporcingumo vertino kaip nepagrįstą, pažymėdamas, kad atlikus tarnybinį pareiškėjo veiklos patikrinimą, įvertinus teisės aktuose nurodytas tarnybinių nuobaudų skyrimo nuostatas, skiriant kiekvieną iš nuobaudų buvo atsižvelgta į tarnybinio nusižengimo pobūdį, priežastis, pasekmes, kaltę, pareiškėjo ankstesnę tarnybą, gautus paskatinimus ir apdovanojimus, ankščiau paskirtas tarnybines nuobaudas, į tai, kad pareiškėjui, kaip FNTT VAV vadovui, taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu eiliniam pareigūnui. Įsakyme Nr. TE-275 pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į viena pakopa žemesnes pareigas – griežtumą lėmė dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų kilusios pasekmės, t. y. buvo pažeista OVĮ 6 ir 8 straipsniuose nustatyta asmens teisė į privatų gyvenimą, o šios teisės pažeidimas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką pripažįstamas šiurkščiu pažeidimu.

Pareiškėjo teiginius, kad Tarnyboje buvo laisvų žemesnės pakopos pareigybių administraciniuose padaliniuose, esančiuose Vilniuje, kurias jis galėjo užimti, tačiau neteisėtai buvo išsiųstas į FNTT Panevėžio apygardos valdybą, vertino kritiškai. Nurodė, kad pagal administracinių teismų praktiką tarnybinė pareigybė bei jos pakopa apibūdinama tarnybiniu pavaldumu ir priklausomybe, o ne statutinio valstybės tarnautojo užimamų pareigų lygiu ar kategorija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-776/2010). Pareiškėjas neįvardijo pareigybių, į kurias, jo manymu, jis galėjo būti perkeltas, skiriant tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas. Tam yra tinkamos ne bet kurios buvusios laisvos pareigybės, o tik viena pakopa žemesnės pareigos. Be to, teisės aktuose neįtvirtinta galimybė pareigūnui, kuriam yra paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, siūlyti kitų pareigų, kaip tai yra, pavyzdžiui, pareigybės panaikinimo atveju. Atsakovas, atsižvelgdamas į Tarnybos struktūrą, pavaldumą ir priklausomybę, pareiškėjo dalykines ir asmenines savybes, nusprendė pareiškėją perkelti į laisvas Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko pareigas. Dėl Tarnybos vadovo piktnaudžiavimo savo teisėmis ir spaudimo pareiškėjui nurodė, jog šie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagristi. Dėl atlyginimo skirtumo priteisimo nurodė, jog pareiškėjas dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. perkėlus jį iš FNTT VAV viršininko į Tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko pareigas, šiose pareigose nuo perkėlimo dienos iki 2013 m. sausio 4 d. nedirbo dėl nedarbingumo. Vėliau jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2013 m. sausio 23 d. ir nedarbingumo metu, gavus pareiškėjo prašymą, 2013 m. sausio 31 d. jis atleistas iš vidaus tarnybos. Ši aplinkybė, t. y. nedarbingumo laikotarpiai, turėtų būti įvertinti, skaičiuojant pareiškėjo prašomą atlyginti susidariusio tarnybinio atlyginimo skirtumą.

Dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad, visų pirma, tarnybiniai patikrinimai buvo atlikti ir nuobaudos pareiškėjui skirtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti prievolės Tarnybai atlyginti žalą. Be to, pareiškėjas buvo vidaus tarnybos pareigūnas, kurio veiklą, statusą, socialines garantijas reglamentavo Vidaus tarnybos statutas. Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnyje įtvirtinta galimybė aprūpinti pareigūną, neturintį tarnybos vietoje techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto, tarnybiniu butu, o nesant tokios galimybės, gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti mokami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai. Statuto 52 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Važiavimo išlaidų kompensavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. sausio 2 d. įsakyme Nr. 1V-1. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Tarnybos vadovą dėl butpinigių mokėjimo bei kompensavimo už važiavimą, tačiau 2013 m. sausio 8 d. Tarnybai pateikė tik bendro pobūdžio prašymą kompensuoti važiavimo asmenine transporto priemone išlaidas, vykstant į tarnybos vietą ir iš jos, bet konkrečių privalomų duomenų ir dokumentų (maršruto, atstumo, kuro įsipylimo kvitų), kaip to reikalauja nustatyta tvarka, iki pat jo atleidimo iš vidaus tarnybos 2013 m. sausio 31 d. (ir vėliau) nepateikė. Dokumentų ir duomenų, privalomų pateikti dėl nustatyto dydžio butpinigių gavimo pareiškėjas Tarnybai taip pat neteikė. Taigi, pareiškėjas nepasinaudojo teisės aktuose suteikta teise gauti nustatytas kompensacijas ir reikalauti atlyginti jam skunde nurodytas sumas neturi jokio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog Tarnyba teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, atliko tarnybinius patikrinimus, kurių pagrindu skyrė pagrįstas nuobaudas pareiškėjui, todėl objektyviai negali būti ir prievolės Tarnybai atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjo teiginiai dėl jo persekiojimo, nusistatymo ir spaudimo jo atžvilgiu, taip pat dėl pablogėjusios reputacijos yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, jis nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas nepateikė pagrindžiančių duomenų, patvirtinančių sveikatos būklės pablogėjimą, kurį nulėmė skunde nurodytos aplinkybės. Tik atitinkamos srities ekspertai galėtų nustatyti, ar yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų ligų ir skunde nurodytų aplinkybių. Nėra būtinųjų sąlygų atsakovo atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 straipsnį atsirasti, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašoma priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįsta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu (III t., b. l. 162–181) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. TE-271 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. G.“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą pakeitė Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta švelnesne tarnybine nuobauda – pastaba. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. TE-275 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. G. ir V. M.“ 2 punktu pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas pakeitė Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta švelnesne tarnybine nuobauda – papeikimu. Panaikino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. TE-276 „Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas“. Įpareigojo atsakovą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą apskaičiuoti ir sumokėti pareiškėjui susidariusį darbo užmokesčio skirtumą nuo faktiškos perkėlimo į žemesnes pareigas dienos (2012 m. rugsėjo 28 d.) iki atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2013 m. sausio 31 d.). Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2012 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 04/8-1-6863 informavo pareiškėją, kad pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. FNTT direktoriaus pavaduotojo pavedimą atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl Tarnybos VAV NVTS pareigūnų galimai padarytų BPK pažeidimų, atliekant skundų, pareiškimų ar pranešimų nagrinėjimo procedūras, kad yra duomenų, jog pareiškėjas galėjo padaryti tarnybinį nusižengimą (detaliai nurodė galimo tarnybinio nusižengimo epizodus), taip pat prašė pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2012 m. rugsėjo 3 d. (I t., b. l. 48–51).

2012 m. rugpjūčio 27 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 6s-201(KF) (išrašas (II t., b. l. 41–43)) Tarnyba pranešė pareiškėjui, kad pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. 6s-183(KF) nurodytus faktus dėl teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų tvarkant operatyvinio sekimo bylas Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 FNTT direktoriaus pavedimu atliekamas tarnybinis patikrinimas, kad yra duomenų, jog pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą (detaliai nurodė galimo tarnybinio nusižengimo epizodus, kuriuos patikslino 2012 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. 6s-213(KF) „Dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo (II t., b. l. 47)), taip pat prašė pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo per 7 darbo dienas nuo sugrįžimo iš atostogų arba nedarbingumo.

Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 30 d. paaiškinime dėl tarnybinio patikrinimo pagal pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 04/8-1-6863 su jame inkriminuojamais tarnybiniais nusižengimais nesutiko (I t., b. l. 52–56). Paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad pranešime nurodytos aplinkybės arba neatitinka tikrovės, arba nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjas pažeidė tarnybos tvarką ar tarnybines pareigas. Nurodė, kad jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra nutrauktina, tarnybinis patikrinimas pradėtas be teisinio pagrindo, peržengiant kompetencijos ribas, turint tikslą ne išaiškinti galimai padarytus pažeidimus, o sistemingai ir nepagrįstai siekiant kompromituoti pareiškėją.

2012 m. rugsėjo 4 d. paaiškinime Nr. 6s-209(RN) pareiškėjas (išrašas (II t., b. l. 49–55)) ir 2012 m. rugsėjo 7 d. papildomame paaiškinime Nr. 6s-219(RN) (išrašas (II t., b. l. 66–67)) dėl pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 6s-201(KF) (tvarkant operatyvinio sekimo bylas (toliau – ir OSB) Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11) nurodytų galimo tarnybinio nusižengimo epizodų nurodė, jog tarnybinio patikrinimo tikslas yra ne operatyvinio darbo gerinimas, darbo kokybės užtikrinimas, o trukdymas ar net spaudimas tęsti atliekamus tyrimus dėl neteisėtų grupuočių nusikalstamos veiklos, todėl tarnybinis patikrinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, atliekamas neobjektyviai ir šališkai.

FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausioji tyrėja D. M. 2012 m. rugsėjo 14 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-4-7335 „Dėl Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnų veiksmų atliekant skundų, pranešimų ar pareiškimų nagrinėjimo procedūras“ (I t., b. l. 21–45). Išvadą Nr. 04/8-4-7335 2012 m. rugsėjo 17 d. patvirtino Tarnybos direktorius K. J.. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 10 dalimi, Tvarkos 20 punktu, buvo siūloma, atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo priežastis, kaltės laipsnį (aplaidumą), pasekmes (kilo) bei kitas aplinkybes, pareiškėją patraukti tarnybinėn atsakomybėn, skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Tarnybos direktorius 2012 m. rugsėjo 17 d. priėmė įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. G.“ Nr. TE-271 (I t., b. l. 18). Įsakymu Nr. TE-271 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausiasis tyrėjas N. K. ir vyriausioji tyrėja D. B. 2012 m. rugsėjo 27 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 6s-241(KF) „Dėl operatyvinio sekimo bylų Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 tvarkymo“ (II t., b. l. 25–40). Išvadoje Nr. 6s-241(KF), vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 10 dalimi, Tvarkos 20 punktu, buvo siūloma, atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo priežastis, kaltės laipsnį (aplaidumą), pasekmes (kilo) bei kitas aplinkybes, pareiškėją patraukti tarnybinėn atsakomybėn, skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas.

Tarnybos direktorius 2012 m. rugsėjo 27 d. priėmė įsakymą „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo V. G. ir V. M.“ Nr. TE-275 (I t., b. l. 19). Įsakymu Nr. TE-275 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas (2 p.).

Tarnybos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu „Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas“ Nr. TE-276 nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas iš Tarnybos VAV viršininko (A lygio 17 kategorijos) pareigų buvo perkeltas į Tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko (A lygio 15 kategorijos) pareigas (I t., b. l. 20).

Dėl Įsakymo Nr. TE-271.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas buvo paskirta Įsakymu Nr. TE-271, vadovaujantis Išvada Nr. 04/8-4-7335, kurioje nustatyta, jog pareiškėjas, eidamas Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos viršininko pareigas ir būdamas atsakingas už darbo organizavimą ir kontrolę, nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. liepos 3 d. dėl aplaidumo neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas ir padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. neįvertino ir neužtikrino tinkamo FNTT gautų pranešimų Nr. 0-607, Nr. 0-733 ir Nr. 0-10379 ir skundų Nr. 02-304J ir Nr. 02/305P apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo BPK ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka; dėl pranešimų Nr. 0-607, Nr. 0-733, Nr. 02/304J, Nr. 02/305P, Nr. 02/208M ir Nr. 02/16K nesiėmė visų pareiškėjo kompetencijai priklausančių įstatyminių priemonių, kad per trumpiausią laiką ir išsamiai būtų atliktas skundo, pranešimo ar pareiškimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką patikslinimas ir priimtas procesinis sprendimas, bei neužtikrino, kad pareiškėjui pavaldūs pareigūnai laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas kaltinamas pažeidęs BPK 18 straipsnio 2 dalį, 166 straipsnį, 168 straipsnio 1–4 dalis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakyme Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 5, 55, 61 ir 63 punktus, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakyme Nr. I-40 patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant 37, 37.1 punktus, FNTT direktoriaus 2011 m. birželio 6 d. įsakyme Nr. V-137 patvirtinto Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4 ir 7 punktus, FNTT direktoriaus 2011 m. liepos 28 d. įsakyme Nr. V-170 patvirtinto Tarnybos darbo reglamento 170, 196 punktus, pareigybės aprašymo 7.1, 7.3 bei 7.12 punktus ir padaręs tarnybinį nusižengimą.

Dėl pranešimų Nr. 0-607, 0-733.

Teismas nustatė, jog FNTT 2012 m. sausio 10 d. gautas Vilniaus AVMI 2012 m. sausio 5 d. pranešimas Nr. (12.13-30-8)-46-354, registruotas Nr. 0-607, dėl UAB „A“ veiklos (I t., b. l. 57–58). 2012 m. sausio 11 d. buvo gautas Vilniaus AVMI 2012 m. sausio 6 d. pranešimas Nr. (12.13-30-8)-46-616, registruotas Nr. 0-733, dėl UAB „S“ veiklos (I t., b. l. 68–69). Atsakovas Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 detaliai išanalizavo šių pranešimų turinį ir pateikė teisinį jų vertinimą bei padarė išvadą, kad nepagrįstai išnagrinėjus gautus pranešimus nebuvo priimti motyvuoti atsisakymai pradėti ikiteisminį tyrimą. Išanalizavo ir nurodė visą pranešimų nagrinėjimo eigą. Teismas šiems atsakovo argumentas pritarė. Tačiau teismas pritarė ir pareiškėjo argumentams, kad pavaldinio padarytas tarnybinis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą ir jo vadovui.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad gavus pranešimus, Tarnybos direktorius rezoliucija pranešimų nagrinėjimą pavedė pareiškėjui, kuris savo rezoliucijomis pranešimų nagrinėjimą pavedė tyrėjams (I t., b. l. 57–58, 68–69). Tyrėjai atitinkamą laikotarpį vertino ir rinko reikiamą informaciją, reikalingą sprendimui priimti. Abu minėti pranešimai buvo baigti tyrėjų tarnybiniais pranešimais, su kuriais susipažino ne tik tiesioginis tyrėjų vadovas D. B., tačiau ir pareiškėjas, uždėdamas vizą „Susipažinau. Į bylą“. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo tinkamai įvertinti priimtą galutinį procesinį sprendimą, tačiau to nepadarė, t. y. jis savo viza patvirtino, kad nagrinėjamu atveju tyrėjai priėmė teisingus sprendimus. Pareiškėjas skunde iš esmės neneigia, kad buvo priimti netinkami procesiniai sprendimai, tačiau pažymi, kad Tarnyboje, pagal nusistovėjusią praktiką, dėl tokių pranešimų procesiniai sprendimai nebūdavo priimami. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertino kritiškai. Tarnyba yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, į kurios kompetenciją įeina spręsti klausimus dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ar atsisakymo jį pradėti. Pareiškėjas, rezoliucija nustatydamas pavedimo eigą, turi pats asmeniškai tinkamai įvertinti pranešimų turinį ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų priimti atitinkamą sprendimą. Atkreiptas dėmesys, kad tyrėjai tiek vieno pranešimo nagrinėjimo atveju, tiek kito, buvo priėmę nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kas, teismo vertinimu, paneigia pareiškėjo argumentus dėl nusistovėjusios praktikos (I t., 66–67, 76). Taigi, teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad pareiškėjas ne tik neužtikrino, kad jam pavaldūs pareigūnai nepažeistų teisės aktų, tačiau ir pats juos pažeidė.

Dėl pranešimo Nr. 0-10379.

Teismas, įvertinęs Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nustatytas faktines aplinkybes, bei tai, kad priimant galutinį sprendimą dėl šio pranešimo nagrinėjimo, pareiškėjas nebuvo darbe, tvirtino, kad atsakovo argumentai, jog nors pareiškėjas netinkamo sprendimo priėmimo metu ir nebuvo darbe, tačiau nagrinėjant jo veiksmus organizuojant ir kontroliuojant pareigūnų darbą nagrinėjant šį ir kitus skundus, pranešimus ar pareiškimus bei atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytus sisteminius pažeidimus, ši aplinkybė nėra svarbi, nepagrįsti. Vertinant, ar pareiškėjas netinkamai kontroliavo tyrėjo A. M. veiksmus, turėjo būti nustatyta, ar pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę patikrinti faktus bei aplinkybes ir įvertinti priimtą sprendimą. Kaip išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nustatyta, kad su tyrėjo A. M. 2012 m. liepos 3 d. tarnybiniu pranešimu susipažino jo tiesioginis vadovas D. B. ir būtent jo uždėta rezoliucija „Susipažinau: į bylą“ buvo priimtas galutinis, teisės aktų neatitinkantis sprendimas. Atsižvelgiant į tai, vertinta, kad pareiškėjas negali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už šią veiką. Ši veika pašalinta iš Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodytų kaltinimų pareiškėjui apimties.

Dėl skundų Nr. 02/304J, Nr. 02/305P ir Nr. 02/29J.

Teismas pažymėjo, kad Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 detaliai išnagrinėta šių skundų nagrinėjimo Tarnyboje eiga, todėl teismas pakartotinai faktinių aplinkybių neanalizavo joms pritardamas. Tarnybos pateikta rašytinė bylos medžiaga apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. AT-10-1-3-29 patvirtina, kad tyrėjas S. E. 2012 m. vasario 21 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nors jau 2011 m. spalio 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Prevencijos poskyris buvo priėmęs nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal analogišką pareiškėjos skundą, kuris buvo įsiteisėjęs. Analogiška situacija buvo sprendžiama ir pagal skundą Nr. 02/305P.

Remdamasis FNTT darbo reglamento 170 punktu bei Tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-137 patvirtinto Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo FNTT tvarkos aprašo 7 punktu, teismas nustatė, kad pareiškėjas patvirtino surašytą S. E. nutarimą ir tokiu būdu neužtikrino tinkamo sprendimo priėmimo. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjas neįvykdė Tarnybos darbo reglamento 196 punkte bei Tvarkos aprašo 4 punkte įtvirtintų pareigų (užtikrinti, kad nagrinėjančių skundus, pranešimus ar pareiškimus pavaldžių pareigūnų atostogų, komandiruočių, seminarų metu ir kt. nebuvimo atvejais jie būtų perduoti kitiems pareigūnams).

Dėl skundo Nr. 02/16K.

Teismas pritarė pareiškėjo argumentams, kad Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 atsakovas apsiribojo tik tyrėjo V. Z. bei jo tiesioginio viršininko D. B. veiksmų vertinimu, tačiau jokių konkrečių pareiškėjo veiksmų, kuriuos pareiškėjas turėjo atlikti, jog pažeidimo būtų išvengta, nėra nurodyta.

Teismas, remdamasis Tvarkos 15 ir 20 punktų nuostatomis, pažymėjo, jog Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 apibrėžiant pareiškėjo tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, iš esmės vadovautasi vien tik abstrakčiais argumentais, kad pareiškėjas netinkamai planavo, organizavo ir kontroliavo pareigūno darbą, neužtikrino, jog pavaldus pareigūnas tinkamai vykdytų teisės aktų reikalavimus, tačiau nedetalizuota, kokius būtent veiksmus šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas turėjo atlikti, t. y. neaišku, kaip nagrinėjamoje situacijoje pasireiškė pareiškėjo neveikimas, todėl pareiškėjas negali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už šią veiką. Ši veika pašalinta iš Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodytų kaltinimų pareiškėjui apimties.

Dėl skundo Nr. 02/208M.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtino, kad 2012 m. balandžio 20 d. Tarnyboje buvo gautas V. M. skundas, kuris pareiškėjo rezoliucija buvo perduotas tyrėjui T. Š. „patikslinti ir priimti procesinį sprendimą“ (I t., b. l. 96–97). 2012 m. gegužės 28 d. tyrėjas T. Š. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 14 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. sirgo, todėl neturėjo galimybės priimti procesinio sprendimo, paprašė pratęsti medžiagos patikslinimo terminą. Pareiškėjas rezoliucija „pratęsiu terminą iki š. m. birželio 18 d.“ pratęsė medžiagos patikslinimo terminą (I t., b. l. 98). Iš pateiktų įrodymų nuspręsta, kad tyrėjo T. Š. ligos laikotarpiu medžiagos nagrinėjimas nebuvo perduotas kitam pareigūnui. Taigi, Tvarkos aprašo 4 punkto nuostatos buvo pažeistos. Remiantis Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo 62 punktu, nagrinėjamu atveju 20 darbo dienų terminas baigėsi 2012 m. gegužės 23 d., tyrėjas T. Š. 2012 m. gegužės 28 d. tarnybiniu pranešimu paprašė pratęsti terminą, pareiškėjas 2012 m. gegužės 28 d. rezoliucija terminą pratęsė iki 2012 m. birželio 18 d. Taigi, kaip teisingai atsakovas nustatė, termino pratęsimas nebuvo pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

Teismas pažymėjo, kad FNTT darbo reglamento 56, 57 punktų, FNTT VAV NVTS viršininko (D. B.) pareigybės aprašymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad D. B. turėjo ir galėjo imtis visų galimų teisinių priemonių, leidžiančių jam tinkamai ir netrikdomai vykdyti jam priskirtas funkcijas, t. y. dokumentų valdymo sistemoje galėjo gauti informaciją apie visus skyriuje gautus skundus, pranešimus ar pareiškimus, todėl atsakovas visiškai nepagrįstai Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 už šią veiką (pareiškėjo pasirinktas FNTT VAV darbo organizavimas ir kontrolės būdas nebuvo optimalus ir tinkamas, nes skundų, pranešimų ar pareiškimų nagrinėjimą rezoliucija jis pavesdavo tiesiogiai FNTT VAV NVTS pareigūnui, todėl D. B. neturėjo galimybių iš karto tinkamai organizuoti ir kontroliuoti jų nagrinėjimo eigos bei sprendimų priėmimą laiku) tarnybinėn atsakomybėn patraukė pareiškėją. Ši veika taip pat pašalinta iš Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodytų kaltinimų pareiškėjui apimties.

Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūrų aspektu teismas konstatavo, jog esminių procedūrinių pažeidimų nėra nustatyta: tarnybinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo tinkamai informuotas apie atliekamą tarnybinį patikrinimą, jam buvo sudaryta teisė pateikti savo paaiškinimus, šia teise jis pasinaudojo, buvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo išvada ir skundžiamu Įsakymu Nr. TE-271.

Pažymėta, kad kaltinimo apimties sumažinimas savaime nedaro neteisėtu ir nepagrįstu skundžiamo atsakovo Įsakymo Nr. TE-271 ir nešalina pareiškėjo tarnybinės atsakomybės.

Tačiau teismas nustatė, jog Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 pažymėta, kad pareiškėjas vidaus tarnybos sistemoje dirba nuo 1987 m., Tarnyboje dirbti pradėjo 1997 m. Nuo 2011 m. kovo 1 d. ėjo FNTT VAV viršininko pareigas, per paskutinius 5 metus buvo skatintas vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, 2007 m. gruodžio 21 d. Tarnybos direktoriaus padėka, 2010 m. vasario 3 d. I laipsnio Policijos pasižymėjimo ženklu „Angelas sargas“, tarnybinio patikrinimo metu galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo. Įvertinęs įvardintas aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, atsižvelgęs į tai, jog dalis kaltinimų iš Išvados Nr. 04/8-4-7335 pašalinta, kad pareiškėjas galiojančių nuobaudų neturėjo, seniai dirbo vidaus tarnyboje, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta. Atsižvelgė ir į tai, kad tyrėjai A. M., V. Z., V. M., S. E. bei Tarnybos VAV NVTS viršininkas D. B. tarnybinėn atsakomybėn nebuvo patraukti, kas teismui leido daryti išvadą, kad padarytus pažeidimus pats atsakovas vertino kaip mažareikšmius. Kadangi pareiškėjui paskirtoji tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra neadekvati tarnybinė nuobauda, vertinant įvykdytą tarnybinį nusižengimą, tai sąlygoja būtinybę keisti ginčijamą atsakovo Įsakymo Nr. TE-271 dalį dėl paskirtosios tarnybinės nuobaudos rūšies. Teismas padarė išvadą, kad proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui tarnybinė nuobauda – pastaba.

Dėl Įsakymo Nr. TE-275 2 punkto.

Teismas nustatė, kad Įsakymu Nr. TE-275 pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas. Šio įsakymo priėmimo pagrindas yra 2012 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 6s-241(KF) „Dėl operatyvinio sekimo bylų Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 tvarkymo“ (II t., b. l. 25–40), kurioje nustatyta, kad pareiškėjas, eidamas FNTT VAV viršininko pareigas (nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2012 m. liepos 10 d., per faktiškai dirbtą laiką) ir vykdydamas Tarnybos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d.

įsakyme Nr. V-53 patvirtinto pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 ir 7.7 punktuose nustatytas funkcijas, kaip įstaigos padalinio vadovas būdamas asmeniškai atsakingas už FNTT VAV pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, operatyvinės veiklos vykdymą, jos organizavimą ir kontrolę, pagal Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, elektroninės žvalgybos bei informacijos apie buvusius elektroninių ryšių įvykius ir abonentų priklausomybę gavimo instrukcijos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 29 d.

įsakyme Nr. 17VS-4(RN), (toliau – ir Veiksmų instrukcija) 11 punktą būdamas atsakingas už OVĮ reikalavimų laikymąsi, vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės priemones, pagal Operatyvinės informacijos tikrinimo ir operatyvinių bylų tvarkymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro, Tarnybos direktoriaus, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2003 m. spalio 27 d.

įsakyme Nr. S1-V-30KF/3S-7KF/3V-7KF/1RN-19KF, (toliau – ir OSB instrukcija) 16 punktą, turėdamas pareigą kontroliuoti operatyvinių bylų tvarkymo būklę, dėl aplaidumo netinkamai atliko ar neatliko savo pareigų ir neužtikrino teisės aktų reikalavimų laikymosi, vyriausiajam tyrėjui V. M. tvarkant OSB Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11, tuo pažeidė OVĮ 4 straipsnį, 6 straipsnio 1 ir 8 dalis, 17 straipsnio 2 dalį, BPK 1 ir 2 straipsnius, OSB instrukcijos 44, 48, 55, 56 ir 57 punktus, Rekomendacijų dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo 6(1), 9, 11 ir 33 punktus, Veiksmų instrukcijos 9 ir 20 punktus, Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1307, 101 punktą ir padarė tęstinį tarnybinį nusižengimą.

Atsakovas, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, rėmėsi operatyvinio sekimo bylose Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 esančia įslaptinta medžiaga, tarnybinio patikrinimo medžiaga, kuri buvo grindžiama OSB medžiaga, konfidencialiais teisės aktais, ir šią informaciją pateikė teismui. Pažymėta, kad FNNT specialioji ekspertų komisija, atsižvelgdama į tai, kad OSB yra nurodyti duomenys apie operatyvinės veiklos organizavimą, eigą, priemonių ir metodų naudojimą, taktiką bei operatyvinių veiksmų metu gautą informaciją, kuri sudaro tarnybos paslaptį, OSB Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 neišslaptino (III t., b. l. 19). 2014 m. vasario 5 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, kurie FNTT specialiosios ekspertų komisijos buvo išslaptinti (III t., b. l. 142–156).

Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad nesant galimybės susipažinti su 2012 m. rugpjūčio 8 d. N. K. tarnybiniu pranešimu Nr. 6s-183(KF) bei operatyvinio sekimo bylomis Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 yra varžoma jo teisė gintis ir įrodyti bylai svarbias aplinkybes, teismas pažymėjo, kad Tarnyba teismui yra pateikusi 2012 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinio pranešimo Nr. 6s-183(KF) išrašą bei kitų išslaptintų dokumentų kopijas ir išrašus (I t., b. l. 131–133; II t., b. l. 25–67; III t., b. l. 142–156). Atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus ir šia teise pareiškėjas pasinaudojo, t. y. pateikė paaiškinimą (II t., b. l. 49–55), papildomą paaiškinimą (II t., b. l. 66–67), baigus tarnybinį patikrinimą, pareiškėjui buvo suteikta teisė susipažinti su Išvada Nr. 6s-241(KF) ir patikrinimo metu surinkta medžiaga (I t., b. l. 146), teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas N. K., todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė gintis bei įrodinėti svarbias aplinkybes nebuvo suvaržyta. Taip pat pažymėta, kad pareiškėjas buvo atsakingas už minėtų OSB bylų kontroliavimą, tarnybinio patikrinimo metu jam buvo leista papildomai susipažinti su šiomis bylomis (I t., b. l. 140), konfidencialūs teisės aktai jam turi būti žinomi pagal jo atliekamas pareigas, o, kaip minėta, didžioji Išvados Nr. 6s-183(KF) dalis yra išslaptinta.

Teismo posėdyje apklaustas N. K. parodė, kad jis atliko operatyvinių bylų Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 patikrinimą. Liudytojas pažymėjo, kad atlikus patikrinimą jis tikėjosi, jog nustatytus pažeidimus pareigūnai bus įpareigoti pašalinti, nes Tarnyboje buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad visuomet bylos buvo grąžinamos pataisymui. Kiek atsimena, kad už operatyvinių bylų kontrolę buvo atsakingi kuruojantis pareigūnas, skyriaus viršininkas ir valdybos vadas. Pabrėžė, kad per savo praktiką yra patikrinęs ne vieną bylą ir nustatęs pažeidimus grąžindavo juos pataisyti. Liudytojo teigimu, Tarnyboje vedant operatyvines bylas, nebuvo laikomasi teisės aktų nuostatų, tačiau pabrėžė, kad dėl to nei vienas pareigūnas nebuvo nubaustas. Liudytojo nuomone, pati Tarnyba nesilaikė teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-1909/2013, išnagrinėjęs V. M. apeliacinį skundą, konstatavo, jog V. M. padarė pažeidimus, nurodytus Išvadoje Nr. 6s-183(KF) (tik vienas laikytas formaliu pažeidimu), todėl teismas, įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Išvadoje Nr. 6s-183(KF) nustatytų faktinių aplinkybių nevertino ir pareiškėjo argumentus, kad pažeidimų, vedant operatyvines bylas Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11, iš viso nebuvo, atmetė kaip nepagrįstus.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina atsakyti, ar pareiškėjas, būdamas FNTT VAV viršininku, galėjo būti nubaustas už Išvadoje Nr. 6s-183(KF) nurodytus pažeidimus. FNTT VAV viršininko pareigybės aprašymo 7.2., 7.7. punktų bei Tarnybos VAV nuostatų 10.7 punkto nuostatos įpareigojo pareiškėją organizuoti darbo atlikimo tvarką bei ją kontroliuoti. Rašytinė bylos medžiaga (III t., b. l. 144, 145, 146, 147, 148, 149, 150, 152, 155, 156) patvirtina, kad pareiškėjas organizavo ir kontroliavo minėtų operatyvinio sekimų bylų tyrimą ir jam buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad V. M. pasitvirtinusią informaciją tvarko nesilaikydamas OSB instrukcijos nuostatų. Teismas, įvertinęs Išvadoje Nr. 6s-183(KF) nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, pritarė atsakovo argumentams, kad pareiškėjas, kaip FNTT VAV viršininkas, atsakingas už valdybos operatyvinės veiklos organizavimą ir kontrolę, turėdamas pareigą kontroliuoti operatyvinių bylų tvarkymo būklę, netinkamai atliko savo pareigas ir neužtikrino teisės aktų reikalavimų laikymosi V. M. tvarkant operatyvinio sekimo bylas Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad tiek Išvadoje Nr. 04/8-4-7335, tiek Išvadoje Nr. 6s-183(KF) atsakovas apsiribojo tik abstraktaus pobūdžio teiginiais, nenurodė, kokius imperatyvius teisės aktus pareiškėjas pažeidė, kaip pareiškėjas įtakojo padarytus pažeidimus, nenurodyta pareiškėjo kaltė nei kilusios neigiamos pasekmės. Teismas, įvertinęs surašytas išvadas, tvirtino, kad atsakovas surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo tiriamus pažeidimo faktus (išskyrus iš kaltinimų eliminuotus), motyvavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis šios išvados yra grindžiamos, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, pažeidimų padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad jie padaryti dėl neatidumo ir nerūpestingumo bei aplaidumo, pasekmės (vienu atveju buvo priimti netinkami procesiniai sprendimai, kitu atveju – pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir sužinojimo slaptumą ir kt.), pažeidimai teisiškai kvalifikuoti, įvertinta pareiškėjo tarnybinė charakteristika, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn ir pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Atsakydamas į pareiškėjo skunde pateiktus argumentus, kad jis negali atsakyti už kitų, jam netiesiogiai pavaldžių pareigūnų veiksmus, kad už šių pareigūnų veiksmus turi atsakyti jų tiesioginis viršininkas, teismas atkreipė dėmesį į buvusią pareiškėjo statuso specifiką, kaip jo atsakomybę lemiantį veiksnį. Pareiškėjas buvo ne eilinis statutinis pareigūnas, tačiau FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkas. Tai suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų statutinių pareigūnų atsakomybės laipsnį už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, planavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Preziumuojama, kad įstaigos vadovas žino teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą ir jai pavestų funkcijų įgyvendinimą, reikalavimus, nes, priešingu atveju, toks asmuo apskritai negalėtų užimti tokių atsakingų pareigų.

Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, susijusius su dideliu pareiškėjo darbo krūviu (vadovavo daugiau nei 50 tarnautojų), liudytojo N. K. parodymus, kad pareiškėjas skatintas ne kartą bei į tai, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai nesukėlė ypač neigiamų pasekmių, konstatavo, kad atsakovas ir dėl nustatytų pažeidimų netinkamai parinko pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, t. y. buvo parinkta neadekvati padarytiems pažeidimams ir aiškiai per griežta tarnybinė nuobauda. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad jam parinkta viena griežčiausių tarnybinių nuobaudų (perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas), kuri šiuo atveju neatitiko bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl tai sąlygoja būtinybę keisti ginčijamo atsakovo Įsakymo Nr. TE-275 dalį dėl paskirtosios tarnybinės nuobaudos rūšies. Teismas padarė išvadą, kad proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui tarnybinė nuobauda – papeikimas. Teismui nusprendus, kad paskirta nuobauda (perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas) nėra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui, panaikintas atsakovo 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymas „Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas“ Nr. TE-276.

Teismui konstatavus, kad pareiškėjas be teisėto pagrindo buvo perkeltas į žemesnes pareigas ir jam buvo sumažintas darbo užmokestis, pripažinta, jog pareiškėjui atsakovas privalo sumokėti darbo užmokesčio skirtumą, t. y. pinigų sumą, kuri priklausė pareiškėjui, kaip FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkui (A lygio 17 kategorijos) nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2013 m. sausio 31 d., tačiau nebuvo išmokėta.

Byloje pateikta Tarnybos pažyma patvirtino, koks buvo pareiškėjo darbo užmokestis dirbant Vilniaus apygardos valdybos viršininko (A lygio 17 kategorijos) pareigose ir perkėlus pareiškėją į Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko pareigas (A lygio 15 kategorijos) (II t., b. l. 16). Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad minėtu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. pareiškėją perkėlus į FNTT Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko pareigas, šiose pareigose nuo perkėlimo dienos iki 2013 m. sausio 4 d. pareiškėjas nedirbo dėl nedarbingumo. Vėliau pareiškėjui išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2013 m. sausio 23 d. ir nedarbingumo metu, gavus pareiškėjo prašymą, 2013 m. sausio 31 d. jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad byloje nėra pateikti tikslūs duomenys, susiję su pareiškėjui neišmokėtu darbo užmokesčio skirtumu, todėl įpareigojo atsakovą tą skirtumą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam 788,27 Lt patirtų nuostolių atlyginimą, kurį sudaro 248,27 Lt kuro ir 540 Lt gyvenimo viešbutyje išlaidos, teismas pažymėjo, jog remiantis Statuto 47 straipsnio 4 dalies, 52 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1V-1 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo 4, 6 punktų nuostatomis, pareiškėjui buvo suteikta teisė kreiptis į Tarnybos vadovą dėl butpinigių mokėjimo ir kompensavimo už pravažiavimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šia teise pasinaudojo ir kreipėsi su prašymu į Tarnybos vadovą, o FNTT vadovas atsisakė šias patirtas išlaidas kompensuoti. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti patirtus nuostolius atmestas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Remdamasis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, teigdamas, jog patyrė 50 000 Lt neturtinę žalą dėl neteisėtų atsakovo priimtų sprendimų, turėjo šioje byloje įrodyti žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo sprendimų (veiksmų) ir patirtos žalos. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai (II t., b. l. 183–185), kuriuose nurodytos diagnozės, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo sveikatos būklė yra atsakovo priimtų įsakymų pasekmė. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas nenustatė, jog atsakovas neturėjo pagrindo skirti tarnybinių nuobaudų pareiškėjui. Teismas nustatė tik tai, kad buvo paskirtos per griežtos tarnybinės nuobaudos. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad atsakovo įsakymai dėl per griežtų tarnybinių nuobaudų skyrimo, galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrus išgyvenimus, tačiau ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais. Atsižvelgus į tai, reikalavimas priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą atmestas.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstas, pažymėta, kad pareiškėjas turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.

III. Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 1-9), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, netinkamai įvertino įrodymus, todėl 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, yra neteisėta ir nepagrįsta ir turi būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas – skundą atmesti.

2. Teismas neteisingai įvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas ir įvertintas faktines aplinkybes, liudytojų parodymus, išnagrinėtose skundų, pranešimų ar pareiškimų medžiagose esančius rašytinius įrodymus (dokumentus), neįvertino kilusių neigiamų pasekmių, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas negali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už tris pažeidimus – dėl pranešimo Nr. 0-10379 ir skundų Nr. 02/16K bei Nr. 02/208M nagrinėjimo.

3. Dėl pareiškėjo asmeninės atsakomybės. Atkreipia dėmesį į tarnybinio patikrinimo ir teisminio nagrinėjimo metu įrodytą faktą, jog ne FNTT VAV NVTS) viršininkas D. B., o pareiškėjas organizavo ir kontroliavo skundų, pranešimų ar pareiškimų nagrinėjimą, todėl pareiškėjas ir buvo atsakingas už jų nagrinėjimą laikantis teisės aktų reikalavimų. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodyti pareiškėjo, pažeidimo laikotarpiu ėjusio Tarnybos VAV viršininko pareigas, asmeninę atsakomybę bei pastarojo funkcijas ir pareigas nustatantys teisės aktai (FNTT direktoriaus 2011 m. vasario 1 d.

įsakymu Nr. V-23 patvirtinto pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.1., 7.3., 7.12. p.; 2011 m. sausio 31 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-21 patvirtintų FNTT VAV nuostatų 10.3 ir 10.11 p.; FNTT direktoriaus 2005 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 52-V (2011 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. V-170 redakcija) patvirtinto Tarnybos darbo reglamento 21, 50, 196 p.; FNTT direktoriaus 2011 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-137 patvirtinto Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo 4 p.;

BPK 18 str. 2 d.; Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (2008 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1-86 redakcija), 37 ir 37.1 p.). Tiek tarnybinio patikrinimo, tiek teisminio proceso metu įrodyta, kad pareiškėjas, pažeidimo laikotarpiu eidamas FNTT VAV viršininko pareigas, turėdamas jam suteiktus teisės aktų įgaliojimus organizuojant ir kontroliuojant FNTT VAV NVTS darbą, žodiniu susitarimu (jo nurodymu) sau priskyrė organizuoti ir kontroliuoti dvi sritis:

1) skundų, pareiškimų ar pranešimų nagrinėjimą, ir 2) kriminalinę žvalgybą (operatyvinę veiklą). Ikiteisminio tyrimo sritį jis priskyrė jam tiesiogiai pavaldžiam FNTT VAV NVTS viršininkui D. B.. Taigi, tokiu darbo organizavimu pareiškėjas asmeniškai prisiėmė atsakomybę už sau priskirtų funkcijų dviejose srityse tinkamą įgyvendinimą, tuo pačiu užtikrinant, kad jam pavaldūs pareigūnai, atlikdami jų pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Tarnybinio patikrinimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad pareiškėjas tinkamai nevykdė funkcijų bei sau prisiimtų įsipareigojimų, kadangi netinkamai organizavo FNTT VAV NVTS darbą ir kontrolę ir tai traktuotina kaip sisteminio pobūdžio pažeidimai.

Pareiškėjui, ėjusiam Tarnybos VAV viršininko pareigas, buvo keliami aukštesni reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos atsakomybės standartai ir jo elgesys negali būti nerūpestingas. Taigi, pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas organizuojant FNTT VAV NVTS darbą, t. y. netinkamai paskirstė darbus ir nustatė kontrolės sistemą. Pažymėtina, kad Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 taip pat buvo įvertintas ir išspręstas FNTT VAV NVTS viršininko D. B. drausminės atsakomybės klausimas.

4. Dėl pranešimo Nr. 0-10379 nagrinėjimo. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino svarbios faktinės aplinkybės, jog ne FNTT VAV NVTS viršininkas D. B., o būtent pareiškėjas rezoliucija ant minėto pranešimo nustatė pavedimo eigą, tinkamai neįvertinęs pranešimo turinio ir jo atitikties skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką sąvokai, todėl pareiškėjo rezoliucijos pagrindu pareigūnas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, pranešimą išnagrinėjo ne BPK nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad jau pranešimo gavimo pradžioje būtent pareiškėjas nukreipė nagrinėjimą netinkama linkme, suformuodamas netinkamą praktiką, dėl ko jo netinkamas darbo organizavimas ir lėmė pareigūno teisės aktų pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad viso pranešimo nagrinėjimo laikotarpiu (nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki 2012 m. liepos 3 d.) pareiškėjas tiesiogiai bendravo su pranešimą nagrinėjusiu pareigūnu. Tai patvirtina ne tik liudytojų A. M. ir D. B. parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga, t. y. pareiškėjo 2012 m. gegužės 22 d., 2012 m. birželio 25 d. surašytos rezoliucijos, parašai ant 2012 m. gegužės 23 d. siųstų raštų, 2012 m. birželio 18 d. rezoliucija ant tarnybinio pranešimo, pratęsiant pranešimo nagrinėjimo terminą. Pareiškėjas realiai nebuvo darbe tik dvi dienas, todėl turėjo galimybę ir privalėjo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti jam pavaldžių pareigūnų darbą. Nors pareiškėjas netinkamo sprendimo priėmimo metu (2012 m. liepos 3 d.) ir nebuvo darbe, tačiau vertinant jo veiksmus organizuojant ir kontroliuojant pareigūnų darbą nagrinėjant šį ir kitus skundus, pranešimus ar pareiškimus bei atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytus sisteminius pažeidimus, ši aplinkybė yra nesvarbi ir jokiu būdu negali pateisinti pareiškėjo netinkamo darbo organizavimo ir kontrolės. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas kitų pranešimų Nr. 0-607 ir Nr. 0-733 nagrinėjimą, pripažino analogišką faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas, nustatydamas pavedimo eigą, turi pats asmeniškai tinkamai įvertinti pranešimų turinį ir jų atitiktį skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką sąvokai.

5. Dėl skundo Nr. 02/16K nagrinėjimo. Nesutinka su teismo išvada, jog Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nėra detalizuota, kokius būtent veiksmus šiuo konkrečiu atveju turėjo atlikti pareiškėjas, t. y. neaišku, kaip nagrinėjamoje situacijoje pasireiškė pareiškėjo neveikimas. Būtent pareiškėjas organizavo ir kontroliavo skundų, pranešimų ar pareiškimų nagrinėjimą ir buvo atsakingas už jų nagrinėjimą laikantis teisės aktų reikalavimų. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 buvo išsamiai išnagrinėtos ir aptartos skundo Nr. 02/16K nagrinėjimo aplinkybės, eiga, atliktas jį nagrinėjusio FNTT VAV NVTS pareigūno veiksmų teisinis vertinimas ir konstatuotas pareigūno padarytas pažeidimas, pasireiškiantis tuo, jog pareigūnas vilkino skundo nagrinėjimą ir procesinio sprendimo priėmimą bei nesiėmė visų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas išsamus skundo patikslinimas ir priimtas procesinis sprendimas. Pareiškėjo padaryti veiksmai, sudarantys pažeidimo sudėtį, dėl skundo nagrinėjimo buvo aptarti pačioje Išvadoje (Išvados Nr. 04/8-4-7335 15 lape), nurodant pareiškėjo veiksmus: 2012 m. sausio 11 d. rezoliucija duotas pavedimas, 2012 m. sausio 19 d., 2012 m. sausio 20 d. ir 2012 m. gegužės 3 d. siunčiamų raštų pasirašymas, 2012 m. vasario 14 d. rezoliucija ant tarnybinio pranešimo pratęsiant skundo nagrinėjimo terminą, ir tai įrodo pareiškėjo tiesioginį bendravimą su skundą nagrinėjusiu pareigūnu. Atsižvelgiant į tai, buvo nurodyta (Išvados Nr. 04/8-4-7335 19 lape), kuo nagrinėjamoje situacijoje pasireiškė pareiškėjo neveikimas, t. y. pareiškėjas kontrolės funkciją atliko formaliai – nebuvo pakankamai atidus ir reiklus jam pavaldiems pareigūnams, neatkreipė tinkamo dėmesio į BPK nustatytus greitumo ir išsamumo principus ir neužtikrino, kad pareigūnas nepažeistų teisės aktų reikalavimų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo atliktas ne tik pareiškėjo, bet ir pareiškėjui tiesiogiai pavaldaus FNTT VAV NVTS viršininko D. B. bei skundą nagrinėjusio pareigūno veiksmų ar neveikimo teisinis įvertinimas, todėl analogiški pažeidimai buvo konstatuoti ne tik pareiškėjui, bet ir FNTT VAV NVTS viršininkui D. B. ir tyrėjui.

6. Dėl skundo Nr. 02/208M nagrinėjimo. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino svarbios faktinės aplinkybės, kad rašytinė bylos medžiaga bei liudytojų parodymai patvirtino faktą, jog pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas organizuojant FNTT VAV NVTS darbą, t. y. netinkamai paskirstė darbus ir nustatė kontrolės sistemą. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 buvo konstatuota, kad pareiškėjo pasirinktas VAV NVTS darbo organizavimo ir kontrolės būdas nebuvo optimalus ir tinkamas, kadangi skundų, pranešimų ar pareiškimų nagrinėjimą savo rašytine rezoliucija jis pavesdavo tiesiogiai VAV NVTS pareigūnui. Atsižvelgiant į tai, skundai, pranešimai ar pareiškimai per DVS, kaip ir jų popierinis variantas, VAV NVTS viršininkui D. B. nepatekdavo, o buvo nukreipiami tiesiogiai vykdytojams, todėl VAV NVTS viršininkas D. B. neturėjo galimybių iš karto tinkamai organizuoti ir kontroliuoti VAV NVTS gautų skundų, pranešimų ar pareiškimų nagrinėjimo eigos bei sprendimų priėmimo laiku. Tokiu būdu pareiškėjas suvaržė VAV NVTS viršininko D. B. galimybes vykdyti jo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 p. nustatytas funkcijas, o dokumentai su pareiškėjo rezoliucijomis, vadovaujantis Darbo reglamento 107 punktu, tiesiogiai buvo perduodami rezoliucijoje nurodytiems pareigūnams. Šių faktinių duomenų pakako konstatuoti pareiškėjo neteisėtus veiksmus, t. y. kad dėl savo netinkamo darbo organizavimo jis pats pažeidė teisės aktų reikalavimus, ir ne tik neužtikrino, kad jam pavaldūs pareigūnai nepažeistų teisės aktų, bet ir sudarė tokią situaciją, kurios metu VAV NVTS pareigūnai pažeidė BPK nuostatas ir dėl to kilo pasekmės. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad nors VAV NVTS viršininkui D. B. ir nebuvo pareiškėjo rezoliucija nukreipti Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodyti skundai, pareiškimai ar pranešimai, tačiau atsižvelgiant į jo pareigas bei į tai, jog DVS elektroninėje erdvėje jis turėjo galimybę matyti bei peržiūrėti visus VAV NVTS dokumentus, šioje išvadoje taip pat buvo konstatuotas D. B. padarytas tarnybinis nusižengimas.

7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad tyrėjai A. M., V. Z., V. M., S. E. ir Tarnybos VAV NVTS viršininkas D. B. tarnybinėn atsakomybėn nebuvo patraukti, nepagrįstai padarė išvadą, kad padarytus pažeidimus pati Tarnyba vertino kaip mažareikšmius. Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 minėtų pareigūnų padaryti pažeidimai buvo vertinami kiekvienas atskirai, konstatuojant, kad kiekvieno atskirai VAV NVTS pareigūnų A. M., V. M., S. E. ir V. Z. padarytai pažeidimai buvo vienkartiniai ir ne sisteminio pobūdžio. Būtent paties pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo įvertinti kiekvienas atskirai pagal kiekvieną pranešimą, pareiškimą ar skundą Nr. 0-607, Nr. 0-733, Nr. 02/304J, Nr. 02/305P, Nr. 02/16K ir Nr. 02/208M, kartu vertinant juos sistemiškai kaip pareiškėjo pareigų netinkamą atlikimą ar neatlikimą (neveikimą) organizuojant VAV NVTS pareigūnų darbą ir vykdant jų kontrolę. Tarnybos direktorius, netraukdamas tarnybinėn atsakomybėn A. M., V. Z., V. M. ir S. E., atsižvelgė į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas jų kaltę lengvinančias aplinkybes, jog A. M. ir V. M. pranešimuose Nr. 0-607 ir Nr. 0-733 iš pradžių priėmė tinkamus procesinius sprendimus, tačiau netinkamą galutinį sprendimą priėmė dėl VAV viršininkų, t. y. ir pareiškėjo, ir VAV NVTS viršininko D. B., įtakos. Ne mažiau svarbi aplinkybė buvo ta, jog VAV NVTS pareigūnams tenka didelis darbo krūvis. Be to, nors Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 buvo siūlyta VAV NVTS viršininką D. B. patraukti tarnybinėn atsakomybėn, Tarnybos direktorius priėmė sprendimą jo netraukti, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas jo kaltę lengvinančias aplinkybes, kad VAV NVTS viršininko D. B. pareigų neatlikimas (neveikimas) buvo sąlygotas pareiškėjo netinkamu pareigų atlikimu ir darbo organizavimu, t. y. jog konkrečiose ir tarnybinio patikrinimo metu aptartose situacijose D. B. nebuvo suteikta galimybė tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad Tarnyba minėtų pareigūnų padarytų pažeidimų nevertino kaip mažareikšmių, o jų nepatraukimas tarnybinėn atsakomybėn buvo sąlygotas tarnybinio patikrinimo metu nustatytų lengvinančių aplinkybių.

8. Teismas, nepagrįstai pašalinęs iš kaltinimo tris pažeidimus, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra neadekvati tarnybinė nuobauda. Tarnyba mano, kad Įsakymu Nr. TE-271 pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra proporcinga jo padarytam sisteminio pobūdžio pažeidimui ir atitinka jo pobūdį. Pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalį papeikimas yra viena iš švelniausių nuobaudų (griežtesnė tik už pastabą). Tarnybos direktorius, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą, atsižvelgė ne tik į Statuto 26 straipsnio 1 dalį, bet ir į tai, kad pagal Tarnybos VAV nuostatus pareiškėjo netinkamas darbo organizavimas ir netinkama pareigūnų kontrolė negali būti pripažinta mažareikšmiu tarnybiniu pažeidimu ir kad dėl to kilo neigiamos pasekmės, t. y. pažeisti teisės aktų reikalavimai ir priimti netinkami sprendimai. Nuobaudos skyrimas ir jos parinkimas yra absoliučiai ją skiriančio Tarnybos direktoriaus diskrecijos reikalas.

9. Teismas nepagrįstai sušvelnino pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą (perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas), kadangi netinkamai įvertino padarytų pažeidimų sunkumą bei kilusias pasekmes – pažeisti teisės aktų reikalavimai bei šiurkščiai pažeistos Konstitucijoje, Operatyvinės veiklos (Kriminalinės žvalgybos) įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintos žmogaus teisės ir laisvės; neįvertino pareiškėjo pažeidimo (veikimo ar neveikimo) pagal kiekvieną jam pavaldaus V. M. padarytą pažeidimą, taip pat jų sisteminio pobūdžio bei nepagrįstai rėmėsi liudytojo N. K. parodymais.

10. Teismas tinkamai neatsižvelgė ir neįvertino dėl pareiškėjo veiksmais (neveikimu) kilusių esminių pasekmių, kurios susijusios su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrole ir fiksavimu bei jos metu gautos informacijos sunaikinimu – buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir susižinojimo slaptumą, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta teisė į asmens privatų gyvenimą ir komunikacijos slaptumą, neužtikrintas Operatyvinės veiklos įstatyme (iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) įtvirtintas žmogaus teisių užtikrinimo bei slaptųjų priemonių derinimo principas: taip pat kilusios kitos pasekmės – buvo pažeistas BPK įtvirtintas proceso greitumo principas, taip pat pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys operatyvinę veiklą ir įslaptintos informacijos administravimą.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Operatyvinio sekimo byloje Nr. M0-3-003-10 pagal 16 teismo nutarčių buvo atliekama 121 abonentinio numerio elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, o OSB Nr. M0-3-002-11 pagal 13 teismo nutarčių buvo atliekama 81 abonentinio numerio kontrolė. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo išslaptinta informacija, gauta kontroliuojant tik 15 abonentinių numerių (25 suvestinės). Nustatyta, kad didžioji dalis (78,9 proc.) sukauptos informacijos neperžiūrėta/neperklausyti įrašai, iš viso įrašų 257 369, iš jų neperžiūrėti/neperklausyti 202 955.

Kitų duomenų apie informacijos, gautos atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, panaudojimą ar sunaikinimą, nei operatyvinio sekimo, nei ikiteisminio tyrimo medžiagose nėra. Be to, nutraukus OSB, jokie sankcionuoti operatyviniai veiksmai negalėjo būti atliekami ir turėjo būti nedelsiant nutraukti, tačiau ir toliau buvo vykdoma dviejų abonentinių numerių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Taip pat Išvadoje Nr. 6s-l83 (KF) nurodyti konkretūs atvejai, kai elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo taikyta asmenims, nesusijusiems su atliekamu operatyviniu tyrimu ir ši informacija nebuvo sunaikinta.

Šiuos pažeidimus konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A520-1909/2013. Dėl šių padarytų teisės aktų pažeidimo kilo pasekmės – buvo laiku nepanaudota informacija baudžiamajame procese, nesunaikinta operatyvinio tyrimo metu gauta ir baudžiamajame procese nepanaudota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo metu gauta informacija apie privatų asmenų gyvenimą, nedelsiant nesunaikinta informacija gauta apie asmenis nesusijusius su atliekamais operatyviniais tyrimais.

Be to, buvo vykdoma elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir jos fiksavimas asmenų, nesusijusių su operatyviais tyrimais, atžvilgiu. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 29 d. aprobuota Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų santrauka „Kai kurie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. garantuojamų teisių apribojimo baudžiamajame procese aspektai“, akivaizdu, kad pats tokių duomenų nesunaikinimas yra nesuderinamas su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintomis žmogaus teisių garantijomis.

Šiai išvadai neturi reikšmės tai, ar operatyvinio tyrimo metu surinkti, tačiau baudžiamajame procese nepanaudoti ir nesunaikinti duomenys apie privatų asmens gyvenimą; ar su operatyviniais tyrimais nesusijusių asmenų kontrolės metu surinkti ir nesunaikinti duomenys būtų buvę panaudoti tų asmenų nenaudai ir ar jie būtų patyrę dėl to žalos.

11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į rašytinę bylos medžiagą, teisingai konstatavo, kad ne VAV NVTS viršininkas D. B., o pareiškėjas organizavo ir kontroliavo OSB Nr. M0-3-003-10 ir OSB Nr. M0-3-002-11 tyrimą ir jam buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad V. M. pasitvirtinusią informaciją tvarko nesilaikydamas Operatyvinės informacijos tikrinimo ir operatyvinių bylų tvarkymo instrukcijos nuostatų; taip pat teismas, įvertinęs Išvadoje Nr. 6s-183 nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisingai konstatavo, kad ne VAV NVTS viršininkas D. B., o pareiškėjas buvo atsakingas už VAV operatyvinės veiklos organizavimą ir kontrolę. Tačiau teismas nevisapusiškai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo netinkamą pareigų atlikimą ar jų neatlikimą pagal kiekvieną V. M. padarytą pažeidimą. Teismas nevertino Išvadoje Nr. 6s-l83 (KF) nustatytų faktinių aplinkybių, o rėmėsi įsiteisėjusia 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-1909/2013, kurioje konstatuota, kad V. M. padarė Išvadoje Nr. 6s-183 (KF) nurodytus pažeidimus. Teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas netinkamai organizavo ir kontroliavo V. M. tvarkytų OSB tyrimą ir kad pareiškėjas buvo atsakingas už VAV operatyvinės veiklos organizavimą ir kontrolę, visiškai nenagrinėjo ir nevertino paties pareiškėjo netinkamo pareigų atlikimo ar jų neatlikimo pagal kiekvieną V. M. padarytą pažeidimą, dėl kurių kilo neigiamos pasekmės Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintoms žmogaus teisėms ir laisvėms.

12. Teismas, aptardamas pareiškėjui paskirtos nuobaudos adekvatumą, nepagrįstai atsižvelgė į liudytojo N. K. teisme duotus parodymus ir jais rėmėsi, konstatuodamas pareiškėjui paskirtos nuobaudos neadekvatumą. Liudytojo N. K. teisme duoti parodymai yra tik prielaidos ir turi būti vertinami tik kaip šališki ir neobjektyvūs. N. K. pagal einamas pareigas neturėjo įgaliojimų spręsti, kaip elgtis, ir kokius priimti sprendimus dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų, t. y. vertinti ir priimti sprendimą pradėti ar nepradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą gavus informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Tokių sprendimų priėmimas buvo ir yra išimtinai tik Tarnybos vadovo kompetencija. Ne mažiau svarbu yra tai, kad šiuo metu tarp liudytojo N. K. ir Tarnybos vyksta teisminiai ginčai dėl jo paties tarnybos metu padaryto tarnybinio nusižengimo, todėl N. K. liudijimas yra šališkas ir neobjektyvus, tokiu būdu siekiant sumažinti pareiškėjo atsakomybę.

13. Remiantis anksčiau nurodytais argumentais, kad pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas, yra proporcinga, adekvati ir atitinka pareiškėjo padaryto sisteminio pažeidimo pobūdį, teismo sprendimas dėl 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. TE-276 „Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas“ panaikinimo bei įpareigojimo apskaičiuoti ir sumokėti pareiškėjui susidariusį darbo užmokesčio skirtumą nuo faktiškos perkėlimo į žemesnes pareigas dienos (2012 m. rugsėjo 28 d.) iki atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2013 m. sausio 31 d.) yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pareiškėjas V. G. pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 10-18), kuriame prašo iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, nesivadovavo ir iš esmės nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos taikant įstatymus tarnybinių ginčų bylose dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo, dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas padarė tarnybinius nusižengimus, kyla iš netinkamo faktinių bylos aplinkybių kvalifikavimo ir netinkamo materialiosios teisės normų taikymo. Pareiškėjas neginčija įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-1909/2013 konstatuotų V. M. padarytų tarnybinių pažeidimų. Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad tvarkant operatyvines bylas Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11, nebuvo nustatyti jo, t. y. pareiškėjo, padaryti pažeidimai, todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta be pagrindo.

Administracinėje byloje Nr. A520-1909/2013 nustatyta, jog V. M. padaryti šių bylų tvarkymo pažeidimai buvo formalūs ir už juos negalėjo būti skiriama nuobauda. Akivaizdu, kad formalūs ir be pagrindo nuobaudai juos padariusiam asmeniui pažeidimai negali užtraukti teisinės atsakomybės pažeidimą padariusio asmens netiesioginiam vadovui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pavaldinio padarytas tarnybinis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą ir jo vadovui. Asmenims, kurie tarnybinėse išvadose Nr. 6s-183(KF) ir Nr. 04/8-4-7335 įvardijami kaip asmenys, padarę pažeidimus, drausminės nuobaudos pritaikytos nebuvo.

Tuo tarpu už sau tiesiogiai nepavaldžių asmenų veiksmus buvo nubaustas pareiškėjas. Sprendime teismas nenurodė, kokie konkrečiai pareiškėjo veiksmai (neveikimas) sudarė pažeidimų turinį. Teismas neįvardijo, ko konkrečiai pareiškėjas neatliko ar atliko netinkamai ir kaip turėjo elgtis, kad pažeidimų būtų išvengta. Konstatuodamas pareiškėjo kaltę ir atsakomybę už jam netiesiogiai pavaldžių asmenų veikimą (neveikimą), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino pareiškėjo funkcijas ir tiesioginės atsakomybės ribas.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo atsakomybę lemia „buvusio pareiškėjo statuso specifika“, kuri „suponuoja <...> aukštesnį atsakomybės laipsnį“. Teismas taip pat nurodė, kad „preziumuojama, jog įstaigos vadovas žino teisės aktų <...> reikalavimus“ (Sprendimo 18 p.). Toks teismo argumentavimas esmingai nukrypsta nuo nuosekliai formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos šios kategorijos bylose, nes yra formalus, deklaratyvus ir pagrįstas ne konkrečiomis teisės normomis ir (ar) aiškiai ir vienareikšmiškai pareiškėjo veiklą reglamentuojančiu veiklos modeliu, o apibendrintu svarstymu ir prielaidomis (žr. pvz., 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-168/2011; 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011; 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013).

Tiek tarnybinio patikrinimo išvadose, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime asmeninė pareiškėjo atsakomybė vertinta ir pažeidimai konstatuoti tik formaliai. Atsakovas ir (ar) teismas, konstatuodami pažeidimo padarymą, turėjo pareigą nurodyti konkretų, aiškiai apibrėžtą teisinį imperatyvą, kurį pareiškėjas pažeidė, taip pat nustatyti, kokiu būdu pareiškėjas turėjo elgtis, kad pažeidimų būtų išvengta (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012; 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1651/2013 nustatytas prejudicinis faktas, kad atsakovo pateiktoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-4-7335 buvo nagrinėjami tyrimus tiesiogiai vykdžiusių pareigūnų veiksmai, o pareiškėjo veiksmai apskritai nebuvo analizuojami. Kitaip tariant, tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta ne už pareiškėjo, o už pareiškėjui netiesiogiai pavaldžių darbuotojų veiksmus (neveikimą), neįvardijant, ką konkrečiai pareiškėjas turėjo padaryti, kad šių pažeidimų būtų išvengta.

Teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas padarė tarnybinius nusižengimus, remiasi poįstatyminių aktų normomis, kuriose nustatytos pareiškėjui taikytinos elgesio taisyklės, t. y. FNTT VAV viršininko pareigybės aprašymo 7.2., 7.7. ir 10.7. punktus, tačiau poįstatyminių aktų normos, kuriomis teismas grindžia sprendimą, nėra „aiškiai ir vienareikšmiškai“ sureglamentuojančios pareiškėjo veiklos modelį.

3. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų. Pasisakydamas dėl kilusių pasekmių teismas nurodė, kad pasekmėmis laiko netinkamų procesinių sprendimų priėmimą ir Konstitucinių žmogaus teisių į privataus gyvenimo gerbimą ir susižinojimo slaptumą pažeidimą (Sprendimo 18 p.). Tačiau toks teismo argumentas vertintinas kritiškai pirmiausiai dėl to, kad teisei priešingos veikos (pažeidimo) padarymo faktas negali būti tapatinamas su pasekmėmis. Konstatuodamas padaryto pažeidimo pasekmes, teismas turėjo atskleisti, kokius padarinius lėmė pareiškėjo padaryti pažeidimai, t. y. nurodyti, kam ir kokia konkrečiai žala buvo padaryta. Nei tarnybinio patikrinimo išvadose, kurių pagrindu priimti skundžiami įsakymai, nei teismo sprendime šito padaryta nebuvo, pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai konstatavo, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai nesukėlė ypač neigiamų pasekmių (Sprendimo 18 p.). Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė pareiškėjo neva padarytų tarnybinių nusižengimų subjektyviosios pusės ir sprendime dėl šio tarnybinio nusižengimo elemento absoliučiai nepasisakė. Taigi, konstatuoti nusižengimų padarymo fakto nėra teisinio pagrindo.

4. Net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pritartų pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad pareiškėjas padarė tarnybinius nusižengimus, už kuriuos buvo nubaustas, teismo pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos yra naikintinos, atsižvelgiant į įsiteisėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1909/2013, kur, esant analogiškai situacijai, teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nebedirba vidaus tarnyboje, <...> nėra tikslinga ir protinga pareiškėjui paskirtą nuobaudą pakeisti į švelnesnę <...>, todėl atsakovo <...> įsakymai panaikintini.

5. Prašomas priteisti patirtas išlaidas (turtinės žalos atlyginimą) pareiškėjas patyrė kaip Įsakymo Nr. TE-276 pasekmę, t. y. jei pareiškėjas nebūtų neteisėtai perkeltas į žemesnes pareigas Panevėžio mieste, akivaizdu, kad nebūtų patyręs išlaidų kurui bei gyvenimui viešbutyje. Įvertinus šią aplinkybę bei atsižvelgiant į bendrąjį teisės principą iš neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur), yra visiškai aišku, kad teismo sprendimo dalis, kurioje atmestas pareiškėjo reikalavimas atlyginti jam dėl neteisėto atsakovo įsakymo patirtus nuostolius, nors teismas sprendimu konstatavo, kad Įsakymas Nr. TE-276 yra neteisėtas, yra nepagrįsta ir naikintina.

6. Pareiškėjas pateikė medicininius dokumentus, akivaizdžiai įrodančius, kad po atsakovo neteisėtų įsakymų priėmimo pareiškėjui pašlijo sveikata. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad negalima daryti išvados, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai yra neteisėtų atsakovo veiksmų rezultatas, vertintinas kritiškai. Neabejotina, kad atsakovo veiksmai, ypač perkėlimas į žemesnes pareigas, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtu, veikė pareiškėjo emocinę būklę, įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė reputacijai tiek bendradarbių, tiek kitų pareiškėją pažįstančių žmonių akyse.

Įvertinus tai, kad pareiškėjas iki neteisėtų atsakovo veiksmų sveikatos sutrikimais nesiskundė, pareiškėjo fizinės sveikatos pašlijimas sietinas būtent su dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, pažeminimu ir reputacijos pablogėjimu, kuriuos pareiškėjas patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Taigi, konstatuotinas ne tik akivaizdus neturtinės žalos padarymo faktas, bet ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirti išgyvenimai negali būti vertintini kaip pakankamai reikšmingi, lyginant su eiliniais.

Pabrėžtina, kad pareiškėjas FNTT dirbo daugiau nei 20 metų, šioje Tarnyboje užėmė aukštas pareigas, turėjo nepriekaištingą reputaciją, visuomenės pagarbą, buvo pasiekęs aukštą socialinę padėtį, iki skundžiamų įsakymų priėmimo nė karto nebuvo baustas, priešingai, už gerą darbą buvo ne kartą skatintas. Atsakovui priėmus neteisėtus (tai pripažįsta ir pirmosios instancijos teismas) įsakymus buvo sumenkinti pareiškėjo garbė ir orumas, pareiškėjas prarado visuomenės pasitikėjimą, sužlugo pareiškėjo karjera.

Pareiškėjo situacija buvo aptariama viešai, viešojo informavimo priemonių, kur pareiškėjas buvo vertinamas itin kritiškai (www.delfi.lt). Pabrėžtina, kad informacija apie pareiškėjo neva padarytus pažeidimus ir jam paskirtas drausmines nuobaudas iki šiol yra vieša, o internetiniuose žinių portaluose jo pavardė pirmiausiai siejama su ginčijamais įsakymais ir paskirtomis drausminėmis nuobaudomis. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų neturtinę žalą patyrė ne tik pareiškėjas, bet ir pareiškėjo vaikai, kurių vienas tuo metu buvo nepilnametis.

Tiek mokykloje mokęsis sūnus, tiek universitete studijavęs sūnus mokymo įstaigose ir pažįstamų žmonių rate buvo priversti kęsti šaipymąsi bei aiškintis dėl apie tėvą viešojoje erdvėje skleidžiamos informacijos. Taigi, pareiškėjo praradimai yra akivaizdūs, ilgalaikiai ir didele dalimi neįmanomi atkurti. Taip pat pabrėžtina, kad būtent pareiškėjo patirti neturtinio pobūdžio išgyvenimai lėmė ilgalaikį pareiškėjo karjeros nutrūkimą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo patirti išgyvenimai vertintini kaip neginčijamas pažeminimas ir reputacijos pablogėjimas ir jokiu būdu negali būti laikomi „eiliniais išgyvenimais“.

Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 21-27) prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo išvados, kaip nurodyta sprendime, pagrįstos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas visapusiškai išnagrinėjo tiek pareiškėjo, tiek Tarnybos argumentus ir savo išvadas pagrindė sprendime nurodytais motyvais. Taip pat teismas sprendime nurodė imperatyvias tesės aktų nuostatas ir įvardijo konkretų pareiškėjo neveikimą, tuo tarpu priešingo pobūdžio duomenų, kurie patvirtintų tai, kad egzistavo aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pasielgti tinkamai, nėra. Tokių objektyvių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas.

2. Pareiškėjas klaidingai aiškina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A520-1909/2013 15 lape konstatuota, kad pareiškėjui pavaldaus V. M. padaryti OSB Nr. M0-3-003-10 ir Nr. M0-3-002-11 tvarkymo pažeidimai buvo formalūs ir už juos negalėjo būti skirta nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino tik vieną iš V. M. padarytų pažeidimų formaliu pažeidimu, t. y. jog pareigūnas nesilaikė įslaptintos informacijos administravimo reikalavimų, nes minėtų bylų vidaus apyrašuose tinkamai nenurodė dokumentų išslaptinimo pagrindų. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad V. M. delsė išspręsti klausimą dėl informacijos panaudojimo baudžiamajame procese arba jos sunaikinimo, nesunaikino surinktos informacijos apie asmenų, nesusijusių su atliekamu operatyviniu tyrimu, privatų gyvenimą, užbaigus operatyvinį tyrimą toliau tęsė 2 asmenų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Taip pat pareiškėjas klaidingai nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-1909/2013 konstatavo, kad Išvadoje Nr. 04/8-4-7335 pareiškėjo veiksmai apskritai nebuvo analizuojami. Tokiu būdu sąmoningai iškraipant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išdėstytas nuostatas, nesąžiningai siekiama sau palankaus sprendimo.

3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendime nenustatyta objektyvioji pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pusė. Taip pat apeliaciniame skunde klaidingai traktuojama, kad teismas sutapatino pažeidimą ir pažeidimo pasekmes. Pažymėtina, kad tiek tarnybinio patikrinimo išvadose, tiek teismo sprendime aiškiai atskirta pareiškėjo neteisėta veika. Iš Išvados Nr. 04/8-4-7335 akivaizdu, kad pasekmės – tai netinkamų procesinių sprendimų, nurodytų tarnybinio patikrinimo Išvadoje ir teismo sprendime, priėmimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 6s-241(KF) nurodytos pasekmės – pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir susižinojimo slaptumą, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta teisė į asmens privatų gyvenimą ir komunikacijos slaptumą, neužtikrintas Operatyvinės veiklos įstatyme įtvirtintas žmogaus teisių užtikrinimo bei slaptųjų priemonių derinimo principas bei BPK įtvirtintas proceso greitumo principas, taip pat pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys operatyvinę veiklą ir įslaptintos informacijos administravimą. Skundžiamose tarnybinio patikrinimo išvadose yra aiškiai atskirtas pareiškėjo pažeidimo faktas ir pasekmės, iš teismo sprendimo matyti, kad teismas, išanalizavęs visą bylos medžiagą, pritarė tarnybinių patikrinimų metu nustatytų pasekmių vertinimui ir apie tai pasisakė sprendime. Nesutiktina ir su pareiškėjo teiginiu, jog teismas visiškai neatskleidė tarnybinių nusižengimų subjektyviosios pusės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surašytas išvadas, sprendime be kita ko konstatavo, kad Išvadose yra nurodyta, jog pažeidimai padaryti dėl neatidumo ir nerūpestingumo bei aplaidumo (sprendimo 18 p.). Iš teismo sprendimo akivaizdu, kad jis sutinka su šiose tarnybinio patikrinimo išvadose nurodyta kaltės forma.

4. Pareiškėją perkėlus dirbti į Panevėžio miestą, jis turėjo teisę kreiptis į Tarnybos vadovą dėl butpinigių mokėjimo bei kompensavimo už važiavimą, tačiau pareiškėjas 2013 m. sausio 8 d. Tarnybai pateikė tik bendro pobūdžio prašymą kompensuoti važiavimo asmenine transporto priemone išlaidas vykstant į tarnybos vietą ir iš jos, bet konkrečių privalomų duomenų ir dokumentų (maršruto, atstumo, kuro įsipylimo kvitų), kaip to reikalauja nustatyta tvarka, iki pat jo atleidimo iš vidaus tarnybos 2013 m. sausio 31 d. (ir vėliau) nepateikė. Dokumentų ir duomenų, privalomų pateikti dėl nustatyto dydžio butpinigių gavimo, pareiškėjas Tarnybai taip pat neteikė. Pareiškėjo patirtos išlaidos negali būti pripažintos tiesioginėmis Įsakymo Nr. TE-276 pasekmėmis ir jis negali reikalauti atlyginti jam skunde nurodytas sumas, nes nepasinaudojo teisės aktų suteikta teise gauti nustatytas kompensacijas, nors apie tokią galimybę neabejotinai žinojo. Atsižvelgiant į tai, reikalauti atlyginti 788,27 Lt kaip patirtus nuostolius pareiškėjas neturi jokio pagrindo.

5. Į bylą pateiktas medicininis dokumentas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas skundėsi stipriais galvos skausmais, pykinimu, svaigimu, skausmais sprando ir pečių, nugaros srityje, plintančiais į abi kojas, negali būti dokumentu, įrodančiu kad jo sveikatos būklė yra skundžiamų tarnybinių patikrinimų ir jų pagrindu priimtų įsakymų pasekmė, jame nėra jokių tai pagrindžiančių duomenų. Įrodinėdamas patirtą neturtinę žalą, tariamai susijusią su skundžiamais įsakymais, pareiškėjas taip pat remiasi straipsniais internetiniuose žinių portaluose. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuose straipsniuose, kitaip nei teigiama apeliaciniame skunde, pareiškėjas minimas dėl jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos, niekaip nesusijusios su šioje byloje skundžiamais tarnybiniais patikrinimais. Todėl šioje byloje remtis šiais straipsniais ir teigti, kad dėl jų sumenko jo reputacija, žlugo karjera ar jis prarado visuomenės pasitikėjimą, nėra jokio pagrindo. Kiti skundo teiginiai, neva pagrindžiantys pareiškėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, o teismas tinkamai ir motyvuotai dėl to pasisakė savo sprendime.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 30) prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Pažymi, jog pareiškėjo nukreipimas piniginio reikalavimo į Ministeriją yra nepagrįstas, nes ji neatliko ir neturėjo atlikti jokio veiksmo pareiškėjo atžvilgiu. Ginčas yra tarnybinis ir kyla iš specifinės profesinės veiklos. FNTT yra savarankiškas juridinis asmuo. Vidaus reikalų ministerijos kišimasis į konkretų tarnybinį ginčą neatitiktų viešojo administravimo subsidiarumo principo. Bet kuriuo atveju, reikalaujamas neturtinės žalos 50 000 Lt dydis yra nepagrįstai didelis. Pažymėtina, kad netgi atleidimo iš aukštų pareigų valstybės tarnyboje bylose priteisiamas vienas tūkstantis litų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-3535/2011).

Pareiškėjas V. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 32-36) prašo jį atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra neadekvati tarnybinė nuobauda, grindžiama byloje nustatytų ir įvertintų įrodymų visetu. Teismas, keisdamas paskirtą tarnybinę nuobaudą švelnesne, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas turi didžiulį tarnybos FNTT stažą, už tarnybą ne kartą buvo skatintas piniginėmis premijomis bei kitais apdovanojimais. Be to, teismas įvertino ir tai, jog pažeidimus, kurie buvo inkriminuoti pareiškėjui, pati FNTT kitų darbuotojų atžvilgiu vertino kaip mažareikšmius. Taigi, apeliaciniame skunde FNTT nurodytos aplinkybės, vertinant jas teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių kontekste, neturi lemiančios reikšmės, todėl negali būti teisėtu ir pagrįstu pagrindu naikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjo skundas.

2. Nesutinka su apeliaciniame skunde FNTT pateiktu aplinkybių vertinimu ir jų kvalifikavimu. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas negali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už pranešimo Nr. 0-10379 tyrimo organizavimą. Teismas įvertino tai, jog priimant galutinį sprendimą dėl šio pranešimo nagrinėjimo, pareiškėjo nebuvo darbe, todėl pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės patikrinti faktus ir įvertinti tyrėjo A. M. priimtą sprendimą, be to, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog su tyrėjo A. M. tarnybiniu pranešimu susipažino jo tiesioginis vadovas D. B., kuris ir priėmė galutinį ir, bylą nagrinėjusio teismo nuomone, teisės aktų neatitinkantį sprendimą. FNTT apeliaciniame skunde vėl nepagrįstai plečiamai aiškina pareiškėjo funkcijas ir atsakomybės ribas, nors toks FNTT bandymas interpretuoti teisės aktus ir faktines aplinkybes jau buvo atmestas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1651/2013.

3. Bylą nagrinėjęs teismas pažymėjo, kad išvadoje Nr. 04/8-4-7335 apibrėžiant pareiškėjo tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, iš esmės vadovautasi vien tik abstrakčiais argumentais, kad pareiškėjas netinkamai planavo, organizavo ir kontroliavo pareigūno darbą, neužtikrino, jog pavaldus pareigūnas tinkamai vykdytų teisės aktų reikalavimus, tačiau nedetalizuojama, kokius būtent veiksmus šiuo konkrečiu atveju turėjo atlikti pareiškėjas. Kitaip tariant, anot teismo, šiuo atveju neaišku, kaip nagrinėjamoje situacijoje pasireiškė pareiškėjo neveikimas, t. y. kokių konkrečiai veiksmų pareiškėjas neatliko, atliko netinkamai ar privalėjo atlikti.

4. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai atmetė FNTT argumentus, kad pareiškėjas suvaržė Tarnybos VAV NVTS viršininko D. B. galimybes vykdyti jo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktuose nustatytas funkcijas, tuo sudarė tokią situaciją, kurios metu VAV NVTS pareigūnai pažeidė BPK nuostatas ir dėl to kilo pasekmės. Išanalizavęs teisės aktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad D. B. turėjo ir galėjo imtis visų galimų teisinių priemonių, leidžiančių jam tinkamai ir netrikdomai vykdyti jam priskirtas funkcijas, t. y. dokumentų valdymo sistemoje galėjo gauti informaciją apie visus skyriuje gautus skundus, pranešimus ar pareiškimus, todėl FNTT sprendimas patraukti tarnybinėn atsakomybėn pareiškėją yra nepagrįstas.

5. FNTT konstatavimas, kad nors VAV NVTS viršininkui D. B. ir nebuvo pareiškėjo rezoliucija nukreipti išvadoje Nr. 04/8-4-7335 nurodyti skundai, pareiškimai ar pranešimai, atsižvelgiant į jo pareigas, jis (t. y. D. B.) turėjo galimybę matyti bei peržiūrėti visus VAV NVTS dokumentus DVS elektroninėje erdvėje, paneigia pačios FNTT padarytą prielaidą apie suvaržytas VAV NVTS viršininko D. B. galimybes vykdyti jo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktuose nustatytas funkcijas. Ši prielaida taip pat paneigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsiteisėjusia 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1651/2013, taigi, ta aplinkybė, jog D. B. galimybės vykdyti jo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktuose nustatytas funkcijas nebuvo suvaržyta, laikytina prejudiciniu faktu, o paneigus prielaidą dėl VAV NVTS viršininko D. B. galimybių atlikti jam pavestas funkcijas suvaržymo, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo tarnybinės atsakomybės.

6. Bylą nagrinėjęs teismas padarė logiškai pagrįstą išvadą dėl tyrėjų A. M., V. Z., V. M., S. E. ir D. B. padarytų pažeidimų mažareikšmiškumo, kadangi akivaizdu, jog šių pažeidimų padariniai nebuvo ypač reikšmingi teisės saugomiems gėriams (vertybėms), todėl FNTT apsiribojo sprendimu minėtų asmenų netraukti tarnybinėn atsakomybėn ir juos įspėti žodžiu. Kaip matyti iš Išvados Nr. 04/8-4-7335, joje nurodoma, jog sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą būtina atsižvelgti į tai, jog VAV NVTS pareigūnai A. M., V. Z., V. M., S. E. ir D. B. charakterizuojami teigiamai. Taip pat matyti, jog skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, nebuvo atsižvelgta į tai, kad, iki tarnybinės nuobaudos paskyrimo, pareiškėjas už nepriekaištingą tarnybą ne kartą buvo skatintas piniginėmis premijomis ir vadovų padėkomis bei neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų, t. y. skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo įvertinta, kad pareiškėjas taip pat charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjo įsitikinimu, tokiu būdu FNTT nesilaikė Vidaus tarnybos statuto nuostatų bei pažeidė asmenų lygiateisiškumo principą.

7. Nesutinka su FNTT išdėstyta nuostata, jog nuobaudos skyrimas ir jos parinkimas yra absoliuti FNTT direktoriaus diskrecija. Pareiškėjo nuomone, skirdamas tarnybinę nuobaudą, FNTT direktorius privalo atsižvelgti ne tik į tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, bet ir vadovautis bendraisiais tarnybinių nuobaudų skyrimo principais, įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo, bei teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1909/2013). Taigi, akivaizdu, jog FNTT direktoriaus diskrecija nėra absoliuti, o teismas, įvertinęs reikšmingas aplinkybes, gali įvertinti, ar paskirta tarnybinė nuobauda atitinka minėtus kriterijus.

8. Nesutinka su FNTT apeliaciniame skunde dėstomu aiškinimu, neva teismas netinkamai įvertino pareiškėjo vaidmenį dėl pažeidimų tvarkant OSB Nr. M0-3-002-10 ir Nr. MO-3-002-11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-1909/2013 konstatavo, jog pažeidimai, padaryti tvarkant OSB Nr. M0-3-002-10 ir Nr. MO-3-002-11 buvo formalūs ir nesudaro pagrindo konstatuoti tarnybinės atsakomybės pagrindų.

9. Nepagrįsti ir FNTT motyvai dėl liudytojo N. K. parodymų šališkumo ir neobjektyvumo. Liudytojo N. K. parodymus teismas vertino tik kaip vieną iš įrodymų viseto elementų, todėl nėra pagrindo teigti, jog N. K. parodymai nulėmė teismo sprendimą dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos neadekvatumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, be to, šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis, kurio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą, įvertinus teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Patikrinusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles ir sprendime padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, tikrindamas Įsakymo Nr. TE-271 dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui pagrįstumą bei teisėtumą, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo argumento, kodėl su juo nesutinka, kodėl nesiremia pareiškėjo pateiktais įrodymais, taip pat patikrino, ar tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos.

Dėl pareiškėjo V. G. apeliacinio skundo.

Pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas teismo sprendimas nepatenkintų skundo reikalavimų apimtyje.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo FNTT VAV viršininko atsakomybę pagal pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-23, 7.2., 7.7. punktus bei Tarnybos VAV nuostatų 10.7 punktą. Pagal šias nuostatas pareiškėjui, kaip FNTT VAV viršininkui, pavesta organizuoti darbo atlikimo tvarką bei ją kontroliuoti. Tai suponuoja, kad nepriklausomai nuo pavaldinių tarnybinės atsakomybės, vadovas privalo atsakyti, jei neužtikrino ir tinkamai nekontroliavo pavaldinių veiklos jam pavestos kompetencijos ribose. Nėra reikšminga, kokį kontrolės mechanizmą ar priemones pasirinks vadovas, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų įstaigos ir jos darbuotojų veiklą. Byloje yra įrodyta, kad pareiškėjas objektyviai turėjo galimybę kontroliuoti savo pavaldinį ir pakankamos kontrolės atveju galėjo išvengti reglamentuojančių aktų pažeidimo. Pareiškėjui nuobaudos šioje byloje ginčijamais įsakymais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. TE-271 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. G.“ ir Tarnybos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. TE-275 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo V. G. ir V. M.“ 2 punktu paskirtos už skirtingus tarnybinius nusižengimus jie yra tinkamai kvalifikuoti ir jų padarymo aplinkybes teismas išnagrinėjo atskirai, nepažeisdamas pareiškėjo teisės į gynybą. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėjo atsakomybė nėra individualizuota.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl pareigūno kaltės padarius tarnybinį nusižengimą yra pažymima, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje, Tvarkos 4.2 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir pareigūno paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti (2006 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1514/2006).

Ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo gali būti pripažintas neteisėtu jei pareigūno kaltė nebuvo tirta. Administracinėje byloje Nr. A63-1366/2011 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo įgaliotas asmuo netyrė pareiškėjo kaltės dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų, jos nepagrindė ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas tyčine veika (veikimu ir neveikimu), iš esmės kaltės netyręs. Nenustačius tarnautojo kaltės – negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda – pastaba pripažintina neteisėta ir nepagrįsta (2011 m. balandžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-1366/2011; taip pat žr. 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011).

Šio ginčo atveju tarnybinių patikrinimų išvadose yra konstatuota, kad pareiškėjas dėl aplaidumo neatliko ar netinkamai atliko savo pareigų. Toks pareiškėjo santykis su padarytu nusižengimu vertintinas kaip neatsargumas. Pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų kvalifikavimui nėra privalomos pasekmės, todėl pakanka konstatavimo, kad jis netinkamai vykdė savo pareigas ir dėl to galimai galėjusios kilti pasekmės nėra vertintinos.

Naikinti atsakovo įsakymų dėl to, kad pareiškėjas nuo 2013 m. sausio 31 d. yra atleistas iš tarnybos, nėra teisinio pagrindo, nes nuobaudos paskirtos iki jo atleidimo iš tarnybos.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nepatenkinto reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas nepasinaudojo teise gauti persikėlimo išlaidų atlyginimo, nustatyto teisės aktais. Todėl tokia neišnaudota teisė negali būti pagrindu pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais, suteikiančiais teisę į žalos atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje (žr. administracinę bylą Nr. A520-1909/2013), nurodė, kad tuo atveju, kai atsakovo įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos buvo pakeistas, o ne panaikintas įsakymas, neatmetama galimybė, kad atsakovo sprendimas dėl per griežtos tarnybinės nuobaudos paskyrimo, galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrus išgyvenimus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, gilius. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad konstatavęs įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą, teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala), o neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka šias nuostatas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo.

Atsakovas nurodo, kad sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, yra neteisėta ir nepagrįsta ir turi būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas – skundą atmesti. Atsakovas nesutinka su tarnybinio nusižengimo faktinių aplinkybių vertinimu bei mano, kad švelninti paskirtų nuobaudų nebuvo pagrindo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra konstatuojama, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant juos socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr., pvz., 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011 ir kt.).

Šio ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ne visi inkriminuoti pareiškėjui tarnybiniai nusižengimai pasitvirtino ir nustatė paskirtų nuobaudų švelninimo pagrindą. Tuo buvo pripažinta, jog atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė kaltinimus pareiškėjui.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi jos atitinka teismų praktiką panašiose bylose.

Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-318/2012). Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka šias nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo iš naujo vertinti atsakovo nurodytas faktines aplinkybes.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).

Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Tarnybinės nuobaudos skiriamos atsižvelgiant į tarnybinių nusižengimų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009).

Sumažinus pareiškėjui kaltinimų apimtį, buvo pagrindas spręsti dėl pareiškėjui paskirtų nuobaudų švelninimo, įvertinus nurodytas tarnybinių nuobaudų skyrimo sąlygas bei jų griežtumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo nuobaudų švelninimą ir keisti teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.

Apibendrinusi išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (ABTĮ 81, 86 str.). Dėl to tenkinti apeliacinių skundų, remiantis juose išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. G. ir atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys