AS-146-113-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-113/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02187-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. B. (toliau – ir pareiškėja) padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2–4), kuriame prašė priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) dalį – 18 310,82 Lt.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi (b. l. 16–17) nustatė pareiškėjai terminą nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėja padavė Kauno apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą (b. l. 19–25), kuriame prašė: 1) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. (10.1) S-66626; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba, Fondo valdyba) 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6747; 3) priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 18 310,82 Lt; 4) jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėja yra praleidusi 3 metų terminą skundui paduoti, atnaujinti šį terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi (b. l. 30–31), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos A. B. skundą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 37 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 4 d.).

Iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėja, pasinaudodama išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, skundu kreipėsi į VSDF valdybą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. (10.1) S-66626, kuriuo buvo atsisakyta išmokėti pareiškėjai senatvės pensijos dalį, ir prašė įpareigoti VSDFV Kauno skyrių nedelsiant išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį. VSDF valdyba ginčijamu 2013 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6747 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, kadangi pareiškėja praleido VSDFV Kauno skyriaus veiksmų apskundimo terminą, bei nurodė, kad jeigu pareiškėja pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas VSDF valdybos 2013 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. (6.5) I-6747 sukelia pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes.

ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Byloje esant keliems tarpusavyje susijusiems reikalavimams, iš kurių vieni priskiriami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 17 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 20 str. 3 d.), spręsdamas VSDF valdybos priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, suformulavo taisykles, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai dėl tų Fondo valdybos priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai tiesiogines teisines pasekmes sukelia ir skundžiami teismui tiek teritorinio skyriaus, tiek Fondo valdybos sprendimai, taikytina taisyklė, nustatyta ABTĮ 17 straipsnio 3 dalyje: byloje esant keliems tarpusavyje susijusiems reikalavimams, iš kurių vieni priskiriami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS552-708/2013, Nr. AS552-717/2013, Nr. AS756-692/2013).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija VSDF valdyba nenagrinėjo pareiškėjos 2013 m. spalio 7 d. skundo, t. y. nenagrinėjo ginčo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka iš esmės, atsisakydama jį nagrinėti dėl praleisto termino, todėl toks VSDF valdybos sprendimas sukelia pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes ir, vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsniu, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjos skundo dalykas ir pagrindas yra ir centrinio viešojo administravimo subjekto, t. y. VSDF valdybos, priimtas administracinis aktas. Teisė apskųsti VSDF valdybos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra nurodyta ir VSDF valdybos 2013 m. spalio 16 d. sprendime Nr. (6.5) I-6747. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, esant analogiškai situacijai, pabrėžė, jog pareiškėjui būtina laikytis tokio pobūdžio bylose (dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo) išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Fondo valdybai atsisakius nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą, negalima konstatuoti, jog šiuo atveju pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad ši byla nepriskirtina Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl atsisakė priimti skundą ir išaiškino pareiškėjai, kad ji dėl savo pažeistų teisių turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p., 3 d.). Pareiškėja, nesutikdama su VSDF valdybos 2013 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6747 ir VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. (10.1) S-66626, turi teisę šiuos sprendimus apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 5 d., ABTĮ 19 str.). Teismas išaiškino, jog į Kauno apygardos administracinį teismą pareiškėja gali kreiptis tik dėl tokio ginčo, jeigu Fondo valdyba sprendimu pareiškėjos prašymą dėl VSDFV Kauno skyriaus veiksmų išnagrinėtų iš esmės ir pripažintų šių veiksmų teisėtumą. Tokiu atveju pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukeltų ne Fondo valdybos, bet VSDFV teritorinio skyriaus, kurio buveinė yra Kauno apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje, sprendimas.

III. Pareiškėja A. B. atskiruoju skundu (b. l. 33–40) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Atskirasis skundas iš dalies yra grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais pareiškėja grindė savo skunde ir patikslintame skunde pareikštus reikalavimus. Pasisakydama konkrečiai dėl skundžiamos Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo, pareiškėja nurodo, kad, jos manymu, ji nėra praleidusi 3 metų termino kreiptis su skundu į teismą dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, neišmokėtos senatvės pensijos dalis yra priteisiama iš atitinkamo VSDFV teritorinio skyriaus, mokančio pensiją. Šiuo atveju senatvės pensiją pareiškėjai moka VSDFV Kauno skyrius. VSDF valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nagrinėjanti draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundus dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų, t. y. nėra pensiją skirianti ir mokanti institucija. Todėl reikalavimas įpareigoti išmokėti susidariusią valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį turi būti reiškiamas ne VSDF valdybai, o VSDFV Kauno skyriui. Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-709/2013, pareiškėja mano, kad reikalavimas dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies gali būti reiškiamas tiesiogiai teismui net ir tada, kai asmuo nėra atlikęs visos teisės aktuose nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros, t. y. ir tais atvejais, kai VSDF valdyba atsisako nagrinėti asmens skundą, nes jis paduotas praleidus nustatytą terminą. Remdamasi nurodytais argumentais, pareiškėja teigia, kad jos skundas, vadovaujantis teismingumo taisyklėmis (ABTĮ 35 str.), teiktinas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį nustatęs, jog keliamo ginčo atveju būtent VSDF valdybos 2013 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. (6.5) I-6747 (o ne pareiškėjos ginčijamas VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. (10.1) S-66626) sukelia jai tiesiogines teisines pasekmes, kadangi šiuo sprendimu VSDF valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl paminėto teritorinio skyriaus sprendimo, pareiškėjai praleidus apskundimo terminą. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VSDF valdyba pareiškėjos 2013 m. spalio 7 d. skundo nenagrinėjo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka iš esmės, atsisakydama jį nagrinėti dėl praleisto termino, todėl būtent šis VSDF valdybos sprendimas sukelia pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes ir, vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi bei 35 straipsniu, gali būti (turi būti) skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

ABTĮ 35 straipsnis įtvirtina bendrą teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklę, pagal kurią skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. ABTĮ 17 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuojama viena iš išimčių iš nurodytos bendros taisyklės, nustatanti, kad kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėja savo patikslintame skunde reiškė tokius materialinius teisinius reikalavimus: panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. (10.1) S-66626 ir VSDF valdybos 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6747 bei priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus neišmokėtą senatvės pensijos dalį už 2010–2011 metus.

Teismas iš pateiktų kartu su pareiškėjos skundu ir patikslintu skundu dokumentų teisingai nustatė, kad pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. (10.1) S-66626 (b. l. 10–11), kuriuo jai buvo atsisakyta išmokėti dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, kreipėsi su 2013 m. spalio 7 d. skundu (b. l. 6–9) į VSDF valdybą, kuri 2013 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6747 (b. l. 12), vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDF valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą kaip paduotą praleidus iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad VSDF valdyba ginčijamu 2013 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6747 nenagrinėjo ginčo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal to paties straipsnio 4 dalį Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Taigi konstatuotina, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ginčijamu VSDF valdybos 2013 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6747 atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2013 m. spalio 7 d. skundą, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą 3 metų terminą, t. y. pareiškėjai praleidus skundo padavimo terminą ir nepateikus įrodymų, suteikiančių pagrindą šį terminą atnaujinti, skundas dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nebuvo išnagrinėtas skundų nagrinėjimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuri prieš kreipiantis į teismą šios kategorijos bylose yra privaloma. VSDF valdybos 2013 m. spalio 16 d. sprendime Nr. (6.5) I-6747 yra aiškiai ir teisingai nurodyta šio akto apskundimo tvarka, t. y. kad skundas teiktinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taip pat nurodyta, kad pareiškėjai iki 2013 m. spalio 29 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, kad ji yra apskundusi Fondo valdybos sprendimą atsisakyti nagrinėti jos skundą, ar kad Fondo valdyba išnagrinėjo pareiškėjos skundą iš esmės ir dėl jo priėmė sprendimą, nors pirmosios instancijos teismas, 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi (b. l. 16–17) nustatydamas pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, siūlė pareiškėjai šiuos įrodymus pateikti.

Nagrinėjamu atveju nėra priimtas VSDF valdybos sprendimas, kuriuo ginčas dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo būtų iš esmės išspręstas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka , t. y. būtų patenkintas ar atmestas pareiškėjos skundas dėl VSDF valdybos teritorinio skyriaus sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (VSDF valdyba) nenagrinėjo pareiškėjos 2013 m. spalio 7 d. skundo ir VSDFV Kauno skyriaus veiksmų teisėtumo, o priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą dėl praleisto termino, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, jog šiuo atveju VSDF valdybos 2013 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. (6.5) I-6747 sukelia pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes. Pažymėtina, kad šios pasekmės nagrinėjamu atveju pasireiškia tuo, jog nesant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (VSDF valdybos) sprendimo, kuriuo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka būtų iš esmės patikrintas teritorinio skyriaus priimto sprendimo pagrįstumas, pareiškėja šiuo atveju negali paduoti skundą administraciniam teismui dėl teritorinio skyriaus sprendimo (ABTĮ 25 str. 2 d., 37 str. 2 d. 3 p.). Dėl minėtų priežasčių Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje teisingai nurodė, kad skundą pareiškėja nagrinėjamu atveju turėjo paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 17 str. 3 d., 19 str. 1 d., 35 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama analogiško pobūdžio administracinę bylą Nr. AS520-789/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje konstatavo, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su Fondo valdybos sprendimu, kuriame konstatuota aplinkybė, jog pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų terminą, ar mano, kad Fondo valdyba priėmė sprendimą pažeisdama teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas šį sprendimą turi skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje expressis verbis yra įtvirtinta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino nurodytus teismų praktikos nuoseklumo ir tęstinumo imperatyvus, priėmė nutartį atsižvelgęs į vienodą administracinių teismų praktiką, formuojamą analogiško pobūdžio administracinėse bylose.

Pažymėtina, kad procesinis sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjos skundą neužkerta jai kelio savo teises ginti kitame, tai yra Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atskirajame skunde minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-709/2013 negali būti laikoma analogiška nagrinėjamu atveju pareiškėjos keliamam ginčui, kadangi paminėtoje byloje buvo nustatytos kitokios negu nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės, t. y. nustatyta, kad pareiškėjai paprašius išmokėti susidariusį senatvės pensijos įsiskolinimą, VSDF valdyba atsisakė atlikti reikalaujamus veiksmus. Todėl nagrinėjamu atveju, kuriuo, kaip minėta, VSDF valdyba pareiškėjos skundo iš viso iš esmės nenagrinėjo, negali būti vadovaujamasi teisės išaiškinimais, pateiktais administracinėje byloje Nr. AS502-709/2013.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, kadangi byla nepriskirtina Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis