eAS-1086-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1086-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00813-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir Profesinė sąjunga) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) neveikimą, pasireiškusį informacijos Profesinei sąjungai pagal pareiškėjo 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. balandžio 17 d., 2015 m. gegužės 18 d. pateiktus paklausimus, neteisėtu; 2) įpareigoti atsakovą atšaukti Departamento direktoriaus 2015 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. V1-31 „Dėl pareigybių panaikinimo“ ir įteiktus įspėjimo apie atleidimą lapelius; 3) įpareigoti atsakovą įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūrą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio nustatyta tvarka; 4) įpareigoti atsakovą informuoti teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą; 5) išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. gegužės 18 d. reikalavimą Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 straipsnių reikalavimų, Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.

Kauno apygardos administraciniame teisme gautas patikslintas pareiškėjo skundas atsakovui, kuriuo prašoma: 1) pripažinti atsakovo neveikimą, pasireiškusį informacijos nepateikimu pagal Profesinės sąjungos 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. kovo 27 d., 2015 m. balandžio 17 d., 2015 m. gegužės 18 d. paklausimus, neteisėtu ir įpareigoti Departamentą pateikti prašytą informaciją; 2) įpareigoti Departamentą atlyginti Profesinės sąjungos patirtą 74,75 Eur žalą; 3) įpareigoti Departamentą pravesti konsultavimo procedūrą Lietuvos darbo kodekso 47 straipsnio 3, 4, 7 dalyse nustatyta tvarka; 4) įpareigoti Departamentą informuoti teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą; 5) panaikinti Departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. 1-125 „Dėl valstybės tarnautojų perkėlimo“ dalyse dėl Alytaus agentūros vedėjo ir jo pavaduotojo perkėlimo į pareigas.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti atsakovą atlyginti Profesinės sąjungos patirtą 74,75 Eur žalą; panaikinti Departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. 1-125 „Dėl valstybės tarnautojų perkėlimo“ dalyse dėl Alytaus agentūros vedėjo ir jo pavaduotojo perkėlimo į pareigas; įpareigoti atsakovą pravesti konsultavimo procedūrą Lietuvos darbo kodekso 47 straipsnio 3, 4, 7 dalyse nustatyta tvarka; įpareigoti atsakovą informuoti teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą; išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. gegužės 18 d. reikalavimą Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka; įpareigoti atsakovą atšaukti Departamento direktoriaus 2015 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. V1-31 „Dėl pareigybių panaikinimo“ ir įteiktus įspėjimo apie atleidimą lapelius. Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma pripažinti atsakovo neveikimą, pasireiškusį informacijos nepateikimu pagal Profesinės sąjungos 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. kovo 27 d., 2015 m. balandžio 17 d., 2015 m. gegužės 18 d. paklausimus, neteisėtu ir įpareigoti Departamentą pateikti prašytą informaciją. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde prašo įpareigoti atsakovą atlyginti Profesinės sąjungos patirtą 74,75 Eur žalą bei panaikinti Departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. 1-125 „Dėl valstybės tarnautojų perkėlimo“ dalyse dėl Alytaus agentūros vedėjo ir jo pavaduotojo perkėlimo į pareigas, t. y. patikslintame skunde kelia naujus reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms teismas pripažino, kad pareiškėjo naujai keliami reikalavimai negali būti laikomi skundo trūkumų šalinimu, nes pareiškėjas patikslintu skundu netikslina pirminio skundo pagrindo ir dalyko, o kelia naujus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-254/2011).

Teismas pažymėjo, kad nutartyje trūkumams šalinti pareiškėjui buvo išaiškinta, jog reikalavimai įpareigoti atsakovą įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūrą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio nustatyta tvarka ir įpareigoti atsakovą informuoti teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą turi būti suformuluoti aiškiai ir tiksliai, prie skundo turi būti pridėti atsakovui pateikti prašymai atlikti tam tikrus veiksmus ir atsakymai į pateiktus prašymus, nurodyti konkretūs informavimo ir konsultavimo veiksmai. Kadangi pareiškėjas patikslintame skunde kelia reikalavimus įpareigoti atsakovą pravesti konsultavimo procedūrą Lietuvos darbo kodekso 47 straipsnio 3, 4, 7 dalyse nustatyta tvarka ir įpareigoti atsakovą informuoti teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą, kurie iš esmės analogiški pirminiame skunde keltiems reikalavimams, nenurodytos skundo reikalavimų faktinės aplinkybės, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino 2015 m. birželio 5 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pirminiame teismui pateiktame skunde prašė teismo įpareigoti atsakovą atšaukti Departamento direktoriaus 2015 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. V1-31 „Dėl pareigybių panaikinimo“ ir įteiktus įspėjimo apie atleidimą lapelius, tačiau nepateikė teismui skundžiamo Departamento direktoriaus 2015 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. V1-31 bei duomenų, kad būtų kreipęsis į atsakovą dėl minėto įsakymo gavimo ar įrodymų, kad atsakovas atsisakė atlikti prašomus veiksmus (ABTĮ 24 str. 1 d.), taip pat nenurodė skundo aplinkybių dėl termino skundui paduoti dėl minėto įsakymo atšaukimo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas išnagrinėti jo 2015 m. gegužės 18 d. reikalavimą Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka neatitiko skundo reikalavimui keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjas buvo įpareigotas reikalavimą suformuluoti taip, kad priėmus teismo sprendimą dėl minėto reikalavimo jis sukeltų tam tikras teisines pasekmes pareiškėjui, tačiau Profesinė sąjunga šios pareigos neįvykdė (ABTĮ 23 str. 2 d. 8 p.).

Kadangi Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas minėtų skundo reikalavimų trūkumų nepašalino, todėl šią skundo dalį teismas laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo pripažinti atsakovo neveikimą, pasireiškusį informacijos nepateikimu pagal Profesinės sąjungos 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. kovo 27 d., 2015 m. balandžio 17 d., 2015 m. gegužės 18 d. paklausimus, neteisėtu ir įpareigoti Departamentą pateikti prašytą informaciją, atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus, numatytus ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose, todėl ji priimtina (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kuriais įvykdoma pertvarka (atleidžiami, į kitas pareigas perkeliami asmenys), ir nurodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, skundo reikalavimas – įvykdyti konsultaciją, įvykdyti įstatymo reikalavimą dėl teritorinės darbo biržos informavimo bus neįmanomas (bus įvykdyti pertvarkymai). Kadangi pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovą įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūrą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio nustatyta tvarka ir įpareigojimo atsakovą informuoti teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą, atsisakė priimti, todėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas netenkintino (ABTĮ 71 str.).

II. Pareiškėjas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nepriimti skundo reikalavimai, ir įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą priimti nagrinėti pareiškėjo skundą visa apimtimi bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas nurodo, kad patikslintame skunde iš esmės lieka tas pats skundo dalykas, kuris pagrindžiamas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nebuvusiomis žinomomis iki pirminio skundo padavimo dienos. Pareiškėjo teigimu, papildomai keliami reikalavimai yra išvestiniai. Pareiškėjas nurodo, kad neturint išsamios informacijos apie tai, kokios buvo perkėlimo į kitas pareigas sąlygos, neįmanoma tiksliau suformuluoti padarytos žalos, tačiau nevykdant informavimo ir konsultavimo procedūros padaryti esminiai procedūros pažeidimai.

Pareiškėjas paaiškina, kad kelia reikalavimus, kuriais iš esmės būtų grįžta į buvusį status quo iki pertvarkų įgyvendinimo ir pertvarkos įvykdytos tinkamu, įstatymo nustatytu būdu: informuojant profesines sąjungas, konsultuojantis su jomis, informuojant teritorinę darbo biržą. Pareiškėjas nurodo, kad prašė pripažinti, jog atsakovas nesilaikė Darbo kodekso 47 straipsnio 3, 4, 7 dalių nuostatų. Neinformavimas pasireiškė informacijos apie vykdomus struktūrinius pertvarkymus neteikimu, delsimu tokią informaciją pateikti.

Toks atsakovo neveikimas sukėlė neigiamas pasekmes, t. y. nuo 2015 m. birželio 1 d. panaikinus kai kurias Departamento pareigybes, ne visi Departamento valstybės tarnautojai į naujas pareigas buvo perkelti laikantis teisės aktų reikalavimų, dėl ko darbo santykius tęsia mažiau palankiomis sąlygomis. Neigiamos pasekmės, t. y. valstybės tarnautojų darbo tęsimas mažiau palankiomis sąlygomis, paaiškėjo tik įvykus pertvarkai ir pirminio skundo padavimo metu nebuvo žinomi Profesinei sąjungai. Pareiškėjas pabrėžia, kad reikalavimai dėl kilusių neigiamų pasekmių pašalinimo yra išvestiniai iš pirminio reikalavimo – pripažinti neveikimą neteisėtu, todėl papildomi reikalavimai nėra savarankiški ir gali būti keliami byloje.

Pareiškėjas paaiškina, kad aplinkos ministro 2015 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. D1-51patvirtinus naują Departamento struktūrą, 2015 m. gegužės 31 d. panaikinta Alytaus miesto agentūra, Alytaus rajono agentūra ir šių agentūrų vedėjų pareigybės. Pareiškėjas pažymi, kad J. J. yra Profesinės sąjungos valdybos narys, todėl turėjo teisę užimti analogiškas pareigas. Pareiškėjas daro išvadą, kad Departamento pasyvumas ar neveikimas atsakinėjant į Profesinės sąjungos pateiktus paklausimus, sutrukdė Profesinei sąjungai susipažinti su visa informacija, susijusia su Departamento struktūriniais pertvarkymais, dėl ko kilo neigiamos pasekmės – Agentūros vedėju buvo paskirtas kitas valstybės tarnautojas nesilaikant Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte, Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalyje numatytas darbuotojų atstovų informavimas ir konsultavimas yra būtini elementai, siekiant pašalinti ar sumažinti neigiamų pasekmių atsiradimą dėl vykdomų struktūrinių pertvarkų. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismui pripažinus Profesinės sąjungos reikalavimą pripažinti atsakovo neveikimą, pasireiškusį informacijos nepateikimu, neteisėtu ir įpareigoti atsakovą pateikti prašomą informaciją priimtinu nagrinėti teisme, iš esmės privalėjo kartu priimti ir kitus iš Darbo kodekso 47 straipsnio 3, 4, 7 dalių kylančius reikalavimus, nurodytus patikslintame skunde.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Darbo kodekso 47 straipsnyje numatyti informavimo ir konsultavimo procedūrų atlikti nebuvo įmanoma, nes į Profesinės sąjungos pateikiamus paklausimus Departamentas arba neatsakė, arba pateikė ribotą informaciją. Pareiškėjas pažymi, kad paklausimai teismui buvo pateikti kartu su pirminiu skundu. Pareiškėjas pabrėžia, kad Profesinė sąjunga veikia neturėdama visos informacijos apie vykstantį procesą, t. y. apie tai, kokios neigiamos pasekmės kilo darbuotojams, todėl dalis reikalavimų formuluojami atsižvelgiant į tuos informacijos fragmentus, kuriuos pareiškėjas sugebėjo surinkti.

Pasisakydamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas pažymi, kad neginčija aplinkos ministro 2015 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. D1-49, bet ginčija Departamento veiksmus, vykdomus įgyvendinant minėtą aplinkos ministro įsakymą. Aplinkos ministro įsakymu patvirtinta nauja Departamento struktūra, o ginčas kilo ne dėl to, kokia yra struktūra, bet dėl konkrečių Departamento veiksmų (neveikimo), kuriuo Departamentas nevykdo ar netinkamai vykdo pareigą nustatytą įstatymu, ir kurie sukelia savarankiškas teisines pasekmes.

Pareiškėjas pabrėžia, kad pagrindė, jog Departamentas atsisakė bendradarbiauti ir teikti informaciją apie vykdomą struktūrinį pertvarkymą. Pareiškėjo teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždraudimas atlikti veiksmus ateityje, yra susijęs su ginčo dalyku – netinkamai vykdyta informavimo-konsultavimo procedūra, nepateikto pranešimo apie būsimą grupės darbuotojų atleidimą, individualių pranešimų apie būsimą atleidimą netinkamu vykdymu. Pareiškėjas nurodo, kad neturi informacijos, ar visi darbuotojai jau yra perkelti / atleisti, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti atlikti veiksmus, reikalingas tol, kol nėra įsitikinta, kad visi sprendimai yra priimti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis aplinkos ministro 2015 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. D1-47, naikinamų skyrių darbuotojams ir valstybės tarnautojams buvo įteikti įspėjimo lapeliai dėl pareigybių panaikinimo. Departamento 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. P1-125 įspėtieji apie struktūrinius pertvarkymus darbuotojai ir valstybės tarnautojai nuo 2015 m. birželio 1 d. perkelti į analogiškas pareigas, įsteigtas naujuose skyriuose. Atsakovas pažymi, kad visi darbuotojai ir valstybės tarnautojai perkelti į kitas pareigas gavus jų sutikimus užimti pareigas naujai įsteigtuose skyriuose. Atsakovas nurodo, kad Departamento vykdytų struktūrinių pertvarkymų ar reorganizacijos metu neplanavo mažinti darbuotojų skaičiaus, nebuvo numatoma atleisti darbuotojų ar valstybės tarnautojų, todėl nebuvo pagrindo taikyti Darbo kodekso 1301 straipsnio nuostatas. Atsakovas nurodo, kad J. J. buvo pateiktas siūlymas užimti kitas pareigas. J. J. pateikė sutikimą eiti Departamento Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybę. Atsakovas pabrėžia, kad apie vykdomus pertvarkymus, reorganizacijos procesą ne kartą darbuotojams yra teikęs informaciją tiek struktūrinių padalinių vadovų, tiek visuotiniuose darbuotojų susirinkimuose, tiek kiekvieną pirmadienį vykstančių pasitarimų metu. Pareiškėjo prašymu buvo suorganizuotas Departamento visuotinis darbuotojų susirinkimas, kuriame dalyvavo Profesinės sąjungos atstovas ir taip pat pateikė informaciją apie pertvarkymus, reorganizacijos procesą. Atsakovas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog Departamentas nevykdo konsultavimo ir informavimo (Darbo kodekso 47 str.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui prašė: 1) pripažinti Departamento neveikimą, pasireiškusį informacijos Profesinei sąjungai pagal pareiškėjo 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. balandžio 17 d., 2015 m. gegužės 18 d. pateiktus paklausimus, neteisėtu; 2) įpareigoti atsakovą atšaukti Departamento direktoriaus 2015 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. V1-31 „Dėl pareigybių panaikinimo“ ir įteiktus įspėjimo apie atleidimą lapelius; 3) įpareigoti atsakovą įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūrą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio nustatyta tvarka; 4) įpareigoti atsakovą informuoti teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą; 5) išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. gegužės 18 d. reikalavimą Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti atsakovo neveikimą, pasireiškusį informacijos nepateikimu pagal Profesinės sąjungos 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. kovo 27 d., 2015 m. balandžio 17 d., 2015 m. gegužės 18 d. paklausimus, neteisėtu ir įpareigoti Departamentą pateikti prašytą informaciją; 2) įpareigoti Departamentą atlyginti Profesinės sąjungos patirtą 74,75 Eur žalą; 3) įpareigoti Departamentą pravesti konsultavimo procedūrą Lietuvos darbo kodekso 47 straipsnio 3, 4, 7 dalyse nustatyta tvarka; 4) įpareigoti Departamentą informuoti teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą; 5) panaikinti Departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. 1-125 „Dėl valstybės tarnautojų perkėlimo“ dalyse dėl Alytaus agentūros vedėjo ir jo pavaduotojo perkėlimo į pareigas.

Atskiruoju skundu pareiškėjas ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti šiuos jo patikslinto skundo reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovą atlyginti Profesinės sąjungos patirtą 74,75 Eur žalą; 2) panaikinti Departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. 1-125 „Dėl valstybės tarnautojų perkėlimo“ dalyse dėl Alytaus agentūros vedėjo ir jo pavaduotojo perkėlimo į pareigas; 3) įpareigoti atsakovą pravesti konsultavimo procedūrą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3, 4, 7 dalyse nustatyta tvarka; 4) įpareigoti atsakovą informuoti teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą; 5) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėtina, kad skundo ir patikslinto skundo reikalavimas pripažinti atsakovo neveikimą, pasireiškusį informacijos nepateikimu pagal Profesinės sąjungos 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. kovo 27 d., 2015 m. balandžio 17 d., 2015 m. gegužės 18 d. paklausimus, neteisėtu ir įpareigoti Departamentą pateikti prašytą informaciją, 2015 m. liepos 1 d. nutartimi yra priimtas teismo žinion.

Teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22-25,32,33 straipsniai, atsižvelgus į teismams suteikiamą kompetenciją. Administracinių teismų kompetenciją apibrėžia ABTĮ 15–20 straipsniai. Jei pirmosios instancijos administracinis teismas nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustato terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.). Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Skundo priėmimo stadijoje, nustatęs kurią nors iš aplinkybių, numatytų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose, teismas atsisako priimti skundą.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarčių (Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. ir 2015 m. liepos 1 d. nutartys) turinio matyti, kad teismas išsamiai nurodė pareiškėjui jo skundo trūkumus, kurie yra kliūtis priimti skundą dėl pirmiau minėtų reikalavimų, siūlė juos pašalinti, aiškiai nurodydamas kaip konkrečiai pareiškėjas galėtų tai padaryti. Todėl darytina išvada, kad teismas tinkamai vykdė ABTĮ 10 straipsnyje ir 37 straipsnio 1 dalyje jam nustatytas pareigas, siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas šios teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, todėl jam kyla atitinkamos neigiamos teisinės pasekmės – dalis jo skundo nepriimta nagrinėjimui administraciniame teisme.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 22, 23 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą aiškinta, kad skundo reikalavimai turi būti konkretūs ir aiškūs. Būtina pažymėti, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamąsias dalis) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus).

Skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas bei aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Iš skundo turi būti aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš konkretaus atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-830/2012).

Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus įpareigoti atsakovą pravesti konsultavimo procedūrą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3, 4, 7 dalyse nustatyta tvarka ir informuoti teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo skunde suformuluotas šių reikalavimų pagrindimas nėra pakankamai aiškus ir tikslus, todėl tikslintinas, pareiškėjui siūlytina nurodyti, kokius konkrečius konsultavimo veiksmus atsakovas įpareigotinas įvykdyti, taip pat siūlytina pridėti prašymą atsakovui dėl teritorinės darbo biržos informavimo apie grupės darbuotojų atleidimą ir atsakymą į prašymą. Įvertinusi pareiškėjo skundo bei patikslinto skundo reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 5 d. ir 2015 m. liepos 1 d. nutartyse pagrįstai vertino, kad pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą pravesti konsultavimo procedūrą Darbo kodekso 47 straipsnio 3, 4, 7 dalyse nustatyta tvarka ir įpareigoti atsakovą informuoti teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą yra pateikti neaiškiai nurodant skundo reikalavimų faktines aplinkybes, nepateikiant įrodymų, kad pareiškėjas prašė institucijos atlikti nurodytus veiksmus, o pastaroji atsisakė tai padaryti ir šis atsisakymas pažeidžia pareiškėjo teises. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartyje teisingai nurodė, kad šie patikslintame skunde pareiškėjo kelti reikalavimai yra analogiški skunde keltiems reikalavimams. Tokie pareiškėjo reikalavimai neatitinka ABTĮ 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė juos priimti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 52 straipsnyje yra nustatyta, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pareiškėjui pateikus iš esmės naują reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai teisėtai atsisakyti priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus, kurie iš esmės yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktu skundu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-280/2011). Pabrėžtina, jog nauji skundo reikalavimai negali būti pripažįstami skundo tikslinimu ABTĮ 52 straipsnio prasme ir jie negali būti nagrinėtini toje pačioje administracinėje byloje kaip pirminis skundas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo reikalavimai: įpareigoti atsakovą atlyginti Profesinės sąjungos patirtą 74,75 Eur žalą ir panaikinti Departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. 1-125 „Dėl valstybės tarnautojų perkėlimo“ dalyse dėl Alytaus agentūros vedėjo ir jo pavaduotojo perkėlimo į pareigas yra pareiškėjo naujai keliami reikalavimai ir negali būti laikomi skundo trūkumų šalinimu. Teisėjų kolegija negali sutikti su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog patikslintame skunde nurodė tik naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios nebuvo žinomos iki pirminio skundo padavimo dienos bei jog naujai keliami reikalavimai yra išvestiniai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, reikalavimas dėl žalos atlyginimo paprastai nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011, 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1017/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2563/2012, 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-122/2014, 2014 m. birželio 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A756-416/2014 ir kt.).

Kadangi pareiškėjas patikslintame skunde nereiškė pirminiame skunde nurodytų reikalavimų įpareigoti atsakovą atšaukti Departamento direktoriaus 2015 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. V1-31 „Dėl pareigybių panaikinimo“ ir įteiktus įspėjimo apie atleidimą lapelius bei išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. gegužės 18 d. reikalavimą Profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka ir dėl šių reikalavimų nepasisakė, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartyje nurodytų šių skundo reikalavimų trūkumų, ir konstatuoja, kad apygardos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, jog skundas aptartoje dalyje laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad šiuo atveju Kauno apygardos administracinis teismas sprendė klausimą dėl patikslinto skundo reikalavimų priėmimo. Skundo priėmimo klausimas nėra laikomas bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl teisėjų kolegija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepasisakys dėl pareiškėjo ir atsakovo argumentų, susijusių su pareiškėjo keliamų reikalavimų pagrįstumu.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kuriais įvykdoma pertvarka (atleidžiami, į kitas pareigas perkeliami asmenys), teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti dalį pareiškėjo reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai priimta tik pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma pripažinti atsakovo neveikimą, pasireiškusį informacijos nepateikimu pagal Profesinės sąjungos paklausimus, neteisėtu ir įpareigoti Departamentą pateikti pareiškėjo prašytą informaciją.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pareiškėjo prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra nesusijusi su reiškiamu reikalavimu įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjo prašomą informaciją. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, o vėliau teismui tenkinus pareiškėjo reikalavimą, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, todėl pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstai netenkintas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra pagrindo. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis paliekama galioti, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas