AS-143-621-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS143-621/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01068-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. vasario 20 d. buvo gauti su lydraščiu pareiškėjo V. I. (toliau – pareiškėjas) du skundai (kopijos), kurie buvo adresuojami Kauno apygardos administraciniam teismui. Viename skunde (jo data nurodyta 2014 m. sausio 13 d.) pareiškėjas prašė priteisti 300 MGL dydžių kompensaciją iš atsakovu nurodomo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) už neapdraudimą ir padarytą piniginę žalą. Kitame skunde (jame nurodyta data 2013 m. gruodžio 20 d.) pareiškėjas prašė priteisti 100 MGL dydžio kompensaciją, prašė atleisti nuo žyminio mokesčio. Abi pateiktos skundų kopijos yra skirtingos. Siekdamas nustatyti pareiškėjo reikalavimų esmę, teismas vertino abiejų skundų tekstus.

Skunduose nurodyta, kad skundžiamu aktu šioje byloje yra ir Kauno teritorinės darbo biržos pažyma (nenurodoma jos data, numeris) bei, galbūt, toje pažymoje nurodytas darbo stažas, nes, pareiškėjo manymu, dalis jo dirbto ar biržoje registruoto laiko (15 metų) nebuvo apdrausta. Šios nurodomos aplinkybės aprašomos labai neaiškiai, aišku tik tai, kad galbūt dėl darbo stažo neįskaitymo pareiškėjas prarado galimybę surinkti būtiną 30 metų darbo stažą, dėl to nukentėjo pensijos rūšis ir dydis. Pareiškėjas nurodė, kad taip valdininkai šiurkščiai pažeidė Viešojo administravimo įstatymą, Civilinį kodeksą, kad jis prašė galbūt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Iš skundo priedų dar galima suprasti, kad iš tiesų pareiškėjas yra rašęs pranešimą Prezidento kanceliarijai, kur taip pat buvo nurodęs, kad jam neįskaičiuotas 15 metų darbo stažas, pareiškėjui dėl šio klausimo buvo pasiūlyta kreiptis į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), tačiau pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad būtų kreipęsis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, būtų gavęs atsakymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. kovo 21 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui tinkamai pasirašytą skundą su tinkamai nurodytomis šalimis, suformuluotais reikalavimais, aprašytomis aplinkybėmis, iš kurių galima būtų suprasti ginčo esmę, mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba tinkamai surašytą prašymą atleisti nuo šio mokesčio, skundžiamų aktų ir kitų įrodymų, taip pat prie skundo pateiktų dokumentų kopijų originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas. Išaiškino, kad, nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų.

Pažymėjo, jog ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad skunde turi būti nurodytas teismo, kuriam paduodamas skundas, pavadinimas. Teismo pavadinimas nurodytas tik rašte, kuris vertintinas kaip lydraštis, taip būtų galima nurodyti, jeigu pats skundas atitiktų reikalavimus, o šiuo atveju pateiktos tik dvi skirtingų skundų nepasirašytos kopijos. Skundų kopijos ar egzemplioriai turi būti siunčiami atsakovui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, todėl teismui pateiktas skundas turi būti jiems aiškus, nes jie turi pateikti teismui atsiliepimus ir su ginču susijusius dokumentus, o dėl to jie turi gauti vieną skundo variantą, iš kurio būtų matyti, kad jis paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taip pat jiems turi būti aiškios ir kitos aplinkybės, dėl kurių bus pasisakyta.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punktą, skunde turi būti nurodyta pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė). Pareiškėjo duomenys yra nurodyti tinkamai.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą, skunde reikia nurodyti atsakovą – tarnautoją arba instituciją, kurios veiksmai skundžiami. Pareiškėjas viename iš skundų nurodė VSDFV, kitame – Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Pareiškėjas viename iš skundų kaip skundžiamą aktą nurodė Kauno teritorinės darbo biržos pažymą. Tokiu atveju ir ši įstaiga turėtų būti atsakovu byloje, bet tuo pačiu turi būti reiškiamas teismui prašymas dėl šio akto (panaikinti, pakeisti ar pan.). Jeigu pareiškėjas prašo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės, atsakovu turi būti nurodoma Lietuvos valstybė, atstovaujama tos institucijos, kurios veiksmais (neveikimu) pareiškėjui padaryta žala (galbūt – VSDFV, Kauno teritorinė darbo birža ar kita institucija, kuri, pareiškėjo manymu, yra kalta dėl to, kad jam nebuvo priskaičiuota 15 metų darbo stažo, o dėl to mokama per maža pensija ar pašalpa).

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą, skunde turi būti nurodomi ir tretieji suinteresuoti asmenys. Tai tokie asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Pagal pareiškėjo skundus galima spėti, kad tokiu asmeniu gali būti Kauno teritorinė darbo birža, VSDFV įstaigos ar netgi Kauno miesto savivaldybės administracija, jeigu pareiškėjo stažas turėjo įtakos kokios nors pašalpos dydžiui.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą, skunde turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pareiškėjas nenurodė, kas, jo manymu, yra kaltas dėl to, kad jam neįskaitytas 15 metų stažas, kokiu valstybės valdžios institucijos aktu tai nustatyta, nenurodė, ar jis kreipėsi į tą instituciją, ar prašė įskaityti nurodytą stažą, kokius atsakymus gavo – neaišku, ar čia galima kaltė Valstybinio socialinio draudimo įstaigų, ar Kauno teritorinės darbo biržos, ar pareiškėjas kreipėsi į teritorinį valstybinio socialinio draudimo skyrių dėl neteisingo pensijos skaičiavimo, kokį atsakymą gavo, ar skundė tą atsakymą nustatyta tvarka ir terminais VSDFV (tokia apskundimo tvarka ginčijant paskirtos pensijos dydį yra privaloma), ar aiškinosi dėl pašalpos teikimo su Kauno miesto savivaldybės administracija (pareiškėjas paminėjo, kad gauna pašalpą) ir visa kita, iš ko paaiškėtų ginčo esmė.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktą, skunde turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjas nenurodė, kuri iš jo minimų įstaigų, jo manymu, neteisingai skaičiuoja jo stažą, dėl kurio jam paskirta tik 350 Lt dydžio pensija (ar pašalpa, neaišku). Nepateikė jokių duomenų, ar kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo įstaigas, kada kreipėsi, kokius gavo atsakymus, kaip juos skundė (ne kokioms nors valstybinės valdžios institucijoms, kurioms nepriskirta nagrinėti tokius klausimus, bet taip, kaip numato Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis), nepateikė tokių įrodymų teismui apie susirašinėjimą su Valstybinio socialinio draudimo įstaigomis. Taip pat ir su Kauno teritorine darbo birža – pateikta tik viena 2013 m. lapkričio 15 d. pažyma Nr. P19-2013-3085, tačiau pareiškėjas nepaaiškino, kas šioje pažymoje yra negerai (ar gerai), nurodė, kad skundžia šią pažymą, tačiau nenurodė, kodėl ši pažyma yra neteisinga, kokį dar stažą turėjo įskaičiuoti Kauno teritorinė darbo birža, neprašė šį aktą panaikinti ar įpareigoti pakeisti.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 8 punktą, turi būti nurodytas skundo reikalavimas. Kadangi pateikiamos dviejų skundų kopijos, kuriose yra skirtingi reikalavimai, neaišku, ko pareiškėjas prašė teismo. Be to, pareiškėjas prašė priteisti kompensaciją iš biudžeto (neaišku, ar iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, ar iš valstybės biudžeto, o nuo to priklauso ir atsakovo tinkamas nurodymas). Jeigu prašoma priteisti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą, taip ir turi būti rašoma, tada atsakovu bus Lietuvos valstybė, atstovaujama arba VSDFV, arba teritorinės darbo biržos, o jeigu pensijos nepriemoką, tada atsakovu bus VSDFV teritorinis skyrius, kuris pareiškėjui moka pensiją. Pareiškėjas nenurodė, ar prašo panaikinti Kauno teritorinės biržos pažymą kaip neteisėtą aktą. Nurodyti įstatymų nuostatas, kuriomis pareiškėjas remiasi, nebūtina.

Teismas pabrėžė, kad aiškiai aprašius aplinkybes, dėl kurių paduodamas skundas, skundžiamus aktus, atsakovą galės nustatyti ir teismas.

ABTĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Nei vienas iš paduotų skundų nėra pasirašytas, nes teismui paduotos tik skundų kopijos, o tuos skundus pareiškėjas yra teikęs Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris atsisakė skundą priimti.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie skundo turi būti pridedama skundžiamas aktas, kiti įrodymai, kuriais grindžiamas skundo reikalavimas. Šiuo atveju Kauno teritorinės darbo biržos pažyma pridėta, tačiau dėl tos pažymos nekeliamas joks reikalavimas, todėl ta pažyma negali būti laikoma skundžiamu aktu. Dėl pensijos pareiškėjas turėjo kreiptis į valstybinio socialinio draudimo teritorinę įstaigą, skųsti jai paskirtą pensijos dydį, gautą atsakymą skųsti VSDFV, nes tai yra privaloma tokių klausimų nagrinėjimo tvarka, nustatyta įstatyme, ir teismas nepriima nagrinėti skundų, jeigu dėl pensijos dydžio tokia tvarka nėra pasinaudota. Todėl tokie dokumentai turi būti pateikiami teismui, jeigu pareiškėjas skundžia paskirtos pensijos dydį, kaip pernelyg mažą, apskaičiuotą neteisingai nustačius stažą, tuomet teismui turi būti skundžiamas ir galutinis VSDFV sprendimas dėl paskirtos pensijos dydžio apskaičiavimo.

Teismas, be to, pažymėjo, jog ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, išskyrus šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Pareiškėjas pateikė prašymą atleisti nuo mokesčio, tačiau pagal ABTĮ 41 straipsnio nuostatas toks prašymas turi būti pagrįstas tam tikrais įrodymais, o tokie nėra teismui pateikti. Teismas šio klausimo negali spręsti remdamasis tik pareiškėjo žodžiais. Toks prašymas negalės būti tenkinamas. Jeigu pareiškėjas kels reikalavimą tik dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, žyminio mokesčio mokėti nereikės. Jeigu bus keliami kitokio pobūdžio reikalavimai, skundas nebus priimtas nepateikus su skundu žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio kvito arba įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo šio mokesčio.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 3 dalį, skundo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. T. y. skundas bet kuriuo atveju turi būti pateikiamas vienas, aiškus, kaip nurodyta šioje nutartyje, o ne du skirtingi, jį turi pasirašyti pareiškėjas ir tokio paties skundo (o ne dviejų skirtingų) turi būti pateikiama tiek egzempliorių, kiek yra proceso šalių – atsakovų, trečiųjų suinteresuotų asmenų ir dar vienas egzempliorius lieka byloje teisme. Skundo egzempliorius siunčiamas atsakovui, iš jo reikalaujama pateikti atsiliepimą, todėl atsakovui ar atsakovams turi būti aišku, kokia yra ginčo esmė, kokiais pažeidimais kaltinami atsakovai ir kokius dokumentus jie privalo pateikti teismui. Taip pat pareiškėjas įpareigotinas pateikti teismui prie skundo pridėtų dokumentų kopijų originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas, nes nepatvirtintos dokumentų kopijos nėra laikomos įrodymais, arba gali teikti prašymą, kad teismas iš konkrečių įstaigų išreikalautų konkrečius įrodymus.

Teismo nuomone, iš pateiktų skundų kopijų galima spręsti, kad pareiškėjui būtina valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pareiškėjas gali kreiptis dėl tokios pagalbos suteikimo į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (Kęstučio g. 21, Kaunas LT-44320).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pažymėjo, jog, nespėjant trūkumų pašalinti per šį terminą, pareiškėjas gali prašyti teismo šį terminą pratęsti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi nutarė pareiškėjo 2014 m. vasario 20 d. paduotus skundus ir 2014 m. kovo 20 d. paduotą skundą laikyti nepaduotais ir nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad 2014 m. kovo 20 d. gautas pareiškėjo skundas, kurį jis pasirašė (viename egzemplioriuje ir be priedų). Skunde jau nurodomas atsakovas (Lietuvos valstybė, atstovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) ir nurodomas reikalavimas – pareiškėjas prašo 200 MGL dydžio kompensacijos iš atsakovo biudžeto. Daugiau jokie 2014 m. vasario 26 d. nutartyje nurodyti trūkumai nepašalinti. Teismo nuomone, iš pateikto skundo lieka neaišku, kokius neteisėtus veiksmus atliko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės tarnautojai, kokius neteisėtus aktus jie priėmė. Taip pat visai neaišku, kodėl pareiškėjas teigia, kad skundžiamu aktu laiko Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus 2013 m. lapkričio 15 d. pažymą Nr. P19-2013-3085. Ši pažyma yra tik informacija dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimo, o ne koks nors individualus administracinis sprendimas, be to, pareiškėjas ir nekelia jokio reikalavimo dėl šios pažymos panaikinimo ar pakeitimo. Nurodyta kaip skundžiamas aktas pažyma nereiškia, kad tarp pareiškėjo ir Kauno teritorinės darbo biržos yra kilęs ginčas, nes pareiškėjas nepateikia duomenų apie tokį ginčą, nepateikia duomenų, kad jis būtų kreipęsis į Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyrių dėl jam iškilusios problemos, būtų prašęs pataisyti kokius nors duomenis ir būtų gavęs neigiamą atsakymą. Pagal ABTĮ 3 straipsnį, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, administraciniai teismai nenagrinėja bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Jokie kiti Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. vasario 20 d. gauto skundo trūkumai nebuvo pašalinti. Pareiškėjas teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi buvo įspėtas, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi.

Pareiškėjas nurodo, kad skundo pagrindas suformuluotas tinkamai, atsakovu nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, o skundo dalykas – turtinės ar neturtinės žalos kompensacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, kadangi jis per šio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, nes taip suteikiama galimybė per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Nagrinėjamu atveju iš tiesų pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą nurodytiems (detaliai aptartiems) trūkumams pašalinti, taip pat išaiškino trūkumų nepašalinimo pasekmes. Pareiškėjas iš esmės neištaisė nustatytų trūkumų. Jis nenurodė konkretaus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundžiamo veiksmo (neveikimo) ar akto, jo įvykdymo (priėmimo) datos. Skunde nėra jokių konkrečių duomenų, su kokiais būtent ir kada atliktais (neatliktais) pareiškėjo nurodytos institucijos veiksmais (neveikimu) jis sieja galbūt kilusias pasekmes, kurios gali būti vertinamos kaip turtinė ar neturtinė žala. Abstrakčios formuluotės yra nepakankamos, kad būtų pradėta byla.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartis, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius