AS-273-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-273-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01436-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – pareiškėjas) 2014 m. kovo 7 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) išnagrinėjus konstitucinį asmenų lygybės principą, reiškiantį jo prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais kariais ir policijos pareigūnais pensininkais, įpareigoti atsakovus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovai), išmokėti per 2010–2013 m. susidariusią pensijos nepriemoką – 56 286,72 Lt; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar 2012 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, pratęstas 2013 m., neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo ir proporcingumo principams; 3) panaikinti atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 1D-1390(11) „Dėl paskirtos pareigūno valstybinės pensijos už tarnybą išmokėjimo“; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už 2010 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį – 2 460,48 Lt.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo paminėtu laikotarpiu gavo sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Atsakovai atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi nutarė sustabdyti administracinę bylą Nr. I-6910-171/2014, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktus prašymus ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) konstitucingumo klausimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 98 str. 1 d. 4 p., 98 str. 2 d., 99 str. 3 p., 106, 149 str.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 4 straipsnio 1, 2 dalimis. Nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-190-142/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01854-2013-7), kuri yra analogiška nagrinėjamai bylai, nes ginčas kilo dėl tų pačių teisinių santykių, 2013 m. spalio 28 d. priėmė nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 m. ir 2013 m., neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2013 m. spalio 31 d., prašymo Nr. 30/2013. Nurodyta teisės norma taikytina pareiškėjo keliamam ginčui spręsti. Taigi nurodytos teisės normos konstitucingumo tyrimas aktualus nagrinėjamai bylai sprendžiant dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Vidaus reikalų ministerija, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo. Teismas vadovavosi ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pažymėjo, jog teisės normos, kurių konstitucingumą ir atitiktį aukštesnės galios teisės aktams tiria Konstitucinis Teismas, taikytinos ir šioje administracinėje byloje, todėl padarė išvadą, kad nėra galimybės išnagrinėti bylą, kol Konstitucinis Teismas nepriims sprendimo pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą iš esmės analogiškoje byloje. Atkreipė dėmesį, kad jeigu kilus abejonių dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai teismas nesustabdytų bylos nagrinėjimo, jog šios abejonės būtų pašalintos, ir byloje būtų pritaikytas teisės aktas, kurio atitiktis Konstitucijai kelia abejonių, teismas rizikuotų priimti tokį sprendimą, kuris nebūtų teisingas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad ši administracinė byla stabdytina, kol bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą. Analogišką nuomonę dėl bylos sustabdymo pagrįstumo, kol Konstitucinis Teismas ištirs byloje taikytinų teisės normų konstitucingumą ir atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, yra išdėstęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2008 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-976/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-637/2008, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-605/2010, 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-641/2010, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-692/2010 ir kt.).

Teismas pažymėjo, jog ABTĮ neįtvirtinta galimybė sustabdyti tik tam tikrą bylos dalį ir priimti dalinį sprendimą, o pareiškėjas, paduodamas skundą ir jame suformuluodamas reikalavimus (apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas), pats pasirinko, kad visi jo reiškiami reikalavimai būtų nagrinėjami vienoje byloje. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nurodyti pareiškėjo reikalavimai nebuvo išskirti į atskirą bylą (teismui suteikta teisė, o ne pareiga išskirti reikalavimus į atskiras bylas), todėl konstatavo, kad stabdytina visa nagrinėjama administracinė byla (analogiškai vertina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, žr., pvz., 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-888/2013).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nelaukiant Konstitucinio Teismo sprendimo priimti naują sprendimą pagal skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad, neišsprendus nusavintos pensijos dalies grąžinimo, byla buvo sustabdyta nepagrįstai. Nevienodas socialinės pensijos ir pareigūnų bei karių pensijos gavėjų traktavimas yra objektyviai nepateisinamas ir pažeidžia jo teisėtus interesus bei lūkesčius. Dėl neteisėto valstybės nustatyto teisinio reguliavimo negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei toks reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Visos bylos aplinkybės dėl neteisėtai nusavintos pensijos dalies grąžinimo yra pagrįstos įstatymo nuostatomis, todėl teismas, išnagrinėjęs skundą, nelaukdamas Konstitucinio Teismo verdikto, turėtų priimti naują ir galutinį sprendimą patenkinti skundo reikalavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria iš esmės buvo nuspręsta sustabdyti administracinę bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 30/2013, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad, neišsprendus nusavintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies grąžinimo, byla sustabdyta nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas prašė teismo priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pagrįstai padarė išvadą, jog šioje administracinėje byloje spręstina ir dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimo pratęsimo iki 2013 m. gruodžio 31 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad būtent dėl 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šie įstatymai tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012–2013 m., neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-3856-142/2013, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01854-2013-7).

Teisėjų kolegijos vertinimu, teisės normos, kurių konstitucingumą ir atitiktį aukštesnės galios teisės aktams tiria Konstitucinis Teismas, taikytinos ir šioje administracinėje byloje, todėl nėra galimybės išnagrinėti bylą, kol Konstitucinis Teismas nepriims sprendimo pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą analogiškoje administracinėje byloje. Konstitucinio Teismo sprendimas bus aktualus nagrinėjant šią administracinę bylą. Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, turės būti taikomi visi ginčo teisiniam santykiui aktualūs teisės aktai ir išaiškinimai dėl jų, įskaitant ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012–2013 m., nuostatų konstitucingumo. Kadangi teisės aktai (Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai), dėl kurių yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, taikytini ir šioje administracinėje byloje, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas priims procesinį sprendimą byloje pagal paminėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ neįtvirtinta galimybė sustabdyti tik tam tikrą bylos dalį. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nurodyti pareiškėjo reikalavimai nebuvo išskirti į atskirą bylą. ABTĮ nenustato, kad gali būti priimtas dalinis sprendimas. Be to, pareiškėjas, paduodamas skundą, jame formuluodamas reikalavimus ir taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas, pats pasirinko, kad visi jo reiškiami reikalavimai būtų nagrinėjami vienoje byloje.

Taigi, esant teisiniam ir faktiniam pagrindui stabdyti nagrinėjamą administracinę bylą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, susijusio su pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimu, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė visą nagrinėjamą administracinę bylą. Pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogišku klausimu (pvz., 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-743/2014, 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-779/2014, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS624-859/2014 ir kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinę bylą, atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Svarbu pastebėti, kad Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą inter alia pagal paminėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė