A-502-1647-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedŽemės sklypo planas Sklypui buvo sudarytas 2011 m. gegužės 19 d., patvirtintas Vilniaus m. žemėtvarkos skyriuje 2011 m. birželio 2 d. ir Sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje 2011 m. spalio 18 d. Pareiškėjui V. B. kreipusis dėl architektūrinių sąlygų nustatymo, atsakovas neprašė pateikti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o jo prašymo netenkino kitais pagrindais. Jei Atsakovas būtų reikalavęs nurodyto dokumento, pareiškėjas jį būtų pateikęs. Be to, minėta aplinkybė nebuvo kvestionuojama ir teismo posėdyje, tačiau būtent remiantis šiuo klaidingu argumentu pareiškėjų skundas atmestas.
Legislator headnote
AI generatedA-502-1647-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai V. B., G. B., E. B., B. B. ir V. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – ir Departamentas) Statybos dokumentų skyriaus 2013 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. A51-7650-(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą nustatyti dviejų vienbučių gyvenamųjų namų sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), specialiuosius architektūrinius reikalavimus pagal V. B. 2011 m. lapkričio 27 d. prašymą.
Full text
Administracinė byla Nr. A502-1647/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00588-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 13.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. B., G. B., E. B., B. B. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. B., G. B., E. B., B. B. ir V. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai V. B., G. B., E. B., B. B. ir V. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – ir Departamentas) Statybos dokumentų skyriaus 2013 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. A51-7650-(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą nustatyti dviejų vienbučių gyvenamųjų namų sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), specialiuosius architektūrinius reikalavimus pagal V. B. 2011 m. lapkričio 27 d. prašymą.
Skunde (b. l. 1–5) pareiškėjai paaiškino, kad siekia įgyvendinti savo teisę statyti mažaaukštį gyvenamąjį namą jiems nuosavybės teise priklausančiame Sklype, suformuotame atidalijant iš 2002 m. balandžio 23 d. suformuoto sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pradinis sklypas). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Pradinio sklypo naudojimo paskirtis buvo nurodyta „kita“, naudojimo būdas – „gyvenamosios teritorijos“, naudojimo pobūdis – „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“. Pagal minėtą registro įrašą teisė statyti atitinkamus pastatus privalo būti leidžiama įgyvendinti, tačiau Departamento Sąlygų sąvado skyrius 2011 m. kovo 29 d. raštu atsisakė tenkinti prašymą dėl specialių architektūros reikalavimų nustatymo, motyvuodamas prielaida, jog Nekilnojamojo turto registro įrašas prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 (toliau – ir Bendrasis planas), sprendiniams.
Bendrajame plane Sklypo teritorija įtraukta kaip žemės ūkio arba kita iki 2015 m. neurbanizuojama teritorija. Seimo kontrolierius 2012 m. sausio 31 d. pažymoje Nr. 4D-2011/4-464 (toliau – ir Pažyma) nurodė turįs pagrįstų abejonių dėl minėto atsisakymo teisėtumo, taip pat jam kilo klausimas, ar žemės sklypas, kuriame statyba akivaizdžiai turi būti leidžiama (atsižvelgiant į jame jau esančius statinius ir teisėtą įrašą registre), galėjo būti įtrauktas į Vilniaus miesto bendrąjį planą kaip neurbanizuojama teritorija.
Seimo kontrolieriui perdavus klausimus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – ir Aplinkos ministerija), ši 2012 m. kovo 9 d. rašte Nr. (14-2)-D8-2255 atsakė, jog 2011 m. kovo 29 d. atsakymas yra visiškai nepagrįstas (nors konstatavo, kad Bendrasis planas buvo teisėtas ir suderinamas su sklypo kadastriniu įrašu), tačiau galimybė pareiškėjui įgyvendinti nuosavybės teisę į savo turtą palikta suvaržyta. Nors Aplinkos ministerija pripažino, jog atsisakyti nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus buvo nepagrįsta 2011 m. kovo 29 d., tačiau tai esą tapo pagrįsta nuo 2011 m. rugsėjo 3 d., kai Pradinis žemės sklypas buvo atidalintas, suformuojant Sklypą, t. y. pasak Aplinkos ministerijos, atsisakymas tapo pagrįstas dėl to paties nekilnojamojo daikto – žemės sklypo – atskirtos dalies, kadangi jos atskyrimas buvo atliktas po, o ne prieš Bendrojo plano priėmimą.
Nors Nekilnojamojo turto registro įrašas dėl Sklypo, kuris buvo analogiškas įrašui dėl Pradinio sklypo, įpareigoja leisti statybą, Aplinkos ministerija savo išvadoje nutarė preziumuoti šio įrašo neteisėtumą, motyvuodama prieštaravimu Bendrajam planui. Į Pažymoje pateiktus klausimus atsakė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2012 m. balandžio mėn. rašte, iš esmės pakartojusi Aplinkos ministerijos argumentus, tik pakeisdama jų formuluotę ir papildomai nurodydama, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Tarnybos Vilniaus m. skyrius) vedėjo 2011 m. birželio 22 d.
įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-2341 (toliau – ir Įsakymas) Sklypui nustatyti duomenys: kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos; naudmenų rūšis: ariama. Pareiškėjai pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre be kita ko įrašyta: Sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis (kita), naudojimo būdas (gyvenamosios teritorijos), naudojimo pobūdis (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos); Sklypas suformuotas padalijus Pradinį sklypą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka.
Šiuo atveju nei Administracija, nei kitas viešojo administravimo subjektas ar suinteresuotas asmuo nėra inicijavęs minėto registro įrašo panaikinimo. Tiek pagal skundžiamą sprendimą, tiek pagal Aplinkos ministerijos ir ankstesnę Administracijos išvadą pareiškėjo nuosavybės teisė į jo žemės sklypą nebuvo apribota, kiek tai susiję su pareiškėjo laisve statyti sklype pastatus. Pareiškėjas vėliau atliko šio sklypo atidalijimą, tačiau niekada neišreiškė valios atsisakyti statyti jame pastatus, o atidalijimo esmė tikrai negalėtų būti protingai laikoma kaip rodanti menamą tokios valios išraišką.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.39 straipsnio 2 dalį, esant bet kokiai abejonei dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota. Be to, jokiuose teisės aktuose nenurodyta, kad paprastas nuosavybės teise turimo daikto išskaidymas galėtų būti pagrindas šią teisę riboti. Pareiškėjo turimas daiktas, kaip materialus dalykas, viso proceso metu nebuvo niekaip paveiktas, todėl sunku suvokti, kodėl pasikeitus šio daikto įrašui registre, nuosavybės teisės į jį staiga turėtų būti suvaržytos.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime (b. l. 41–43) paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi pareiškėjai praleido skundo dėl Sprendimo panaikinimo padavimo terminą. Skundžiamas sprendimas nepriskirtinas individualių teisės aktų ar administracinių teisės aktų grupei, tai – informacinio pobūdžio pranešimas. Sprendimas atmesti prašymą nustatyti specialiuosius architektūrinius reikalavimus dvibučio gyvenamojo namo statybai priimtas dar 2011 m.: Departamentas 2011 m. kovo 29 d. raštu Nr. A51-7181-(2.15.2.31-MP8) informavo pareiškėjus, kad prašymas nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus dvibučio gyvenamojo namo statybos projektui rengti buvo svarstytas Departamento 2011 m. kovo 15 d. darbiniame pasitarime ir prašymui nepritarta, nes jis prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams (pagal Bendrojo plano sprendinius Sklypas terminuotai iki 2015 m. yra žemės ūkio ir kitose neužstatytose teritorijose, kurių iki 2015 m. neketinama urbanizuoti).
Taigi pareiškėjai jau 2011 m. balandžio mėn. žinojo apie atsakovo sprendimą atmesti jų prašymą, todėl būtent nuo 2011 m. balandžio mėn. skaičiuotinas terminas skundui administraciniam teismui paduoti. Asmens kreipimasis į įvairias institucijas (ne į teismą) negali pateisinti skundo teismui padavimo termino praleidimo, nes ši aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio. Įsakyme buvęs 5 479 m2 ploto žemės sklypas padalintas į 2 žemės sklypus: 4 496 m2 ploto Sklypą ir 983 m2 ploto žemės sklypą (4 496 m2 ploto žemės sklypui nustatyti šie kadastro duomenys: kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos; naudmenų rūšis: ariama). 2011 m. lapkričio 23 d.
B. B., E. B., V. B. ir G. B. pateikė prašymą Nr. PA 1394 specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti vieno buto gyvenamojo namo su priklausiniais projektui rengti Sklype. Pagal galiojančius teisės aktus šis žemės sklypas galėjo būti suformuotas (atidalintas) tik parengus žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba detalųjį planą, jeigu šių planų sprendiniai neprieštarautų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui iki 2015 m. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai), 84 ir 841.1.1.1 punktus žemės sklypo kadastro duomenų keitimas galimas, kai nustatomi formuojamų naujų ir pertvarkytų pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypų kadastro duomenys.
Šiuo atveju žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ar detalusis planas, kuriame būtų nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, atitinkantys Bendrojo plano nustatytus reglamentus, nerengti. Pagal Bendrąjį planą, teritorija, į kurią patenka Sklypas, priskiriama neurbanizuojamai teritorijai iki 2015 m., t. y. joje neketinama kurti naujus urbanistinius vienetus: nauja statyba galima tik esamose namų valdose, namų valdos neskaidomos, maksimalus užstatymo intensyvumas namų valdose – 0,2, bet neviršijant 300 m2 sklypo užstatymo ploto, gali būti numatoma infrastruktūra (rekreacinė, inžinerinė ir pan.), reikalinga tokių teritorijų patrauklumui užtikrinti, nesusijusi su gyvenamąja paskirtimi.
Taigi gyvenamojo namo statyba šiuo metu negalima, kadangi Sklypas nesuformuotas pagal galiojančius teisės aktus ir nenustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, atitinkantys Bendrąjį planą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 6 d. sprendimu (b. l. 124–131) pareiškėjų V. B., G. B., E. B., B. B. ir V. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso Sklypas, tačiau atsakovas atsisako nustatyti specialius architektūrinius reikalavimus, nes nėra šio sklypo teritorijų planavimo dokumentų. Teismas sutiko su šia pozicija, kadangi statybos dokumentacija, be kita ko, specialieji architektūriniai reikalavimai, gali būti rengiami tik tada, kai yra teritorinio planavimo dokumentai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 20 straipsnio 3 dalis (2010 m. liepos 2 d. redakcija)). Taigi net ir esant suformuotam sklypui (kaip nustatyta Nekilnojamojo turto registre – dėl to ginčo negali būti), bet nesant patvirtintų teritorinio planavimo dokumentų (žemės sklypo plano), specialieji architektūriniai reikalavimai negali būti nustatyti, todėl pareiškėjų reikalavimai naikinti Sprendimą bei įpareigoti atsakovą nustatyti dviejų vienbučių gyvenamųjų namų sklypui specialius architektūrinius reikalavimus pagal 2011 m. lapkričio 27 d. prašymą negali būti tenkinami. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimo argumentai, jog „dviejų vienbučių gyvenamųjų namų statyba Sklype būtų galima, jeigu minėtas žemės sklypas būtų suformuotas pagal galiojančius teisės aktus ir būtų nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, atitinkantys Bendrojo plano sprendiniuose nustatytus reglamentus“, nėra itin tikslūs, nes nepagrįstai kvestionuojamas sklypo suformavimo teisėtumas; tačiau Sprendime pagrįstai nurodoma, kad statyba būtų galima tik esant patvirtintam žemės sklypo planui (teritorinio planavimo dokumentui), kuriame ir būtų tiksliai nurodyta, ar statyba minėtame sklype galima.
III. Pareiškėjai V. B., G. B., E. B., B. B. ir V. G. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas (b. l. 138–140) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Žemės sklypo planas Sklypui buvo sudarytas 2011 m. gegužės 19 d., patvirtintas Vilniaus m. žemėtvarkos skyriuje 2011 m. birželio 2 d. ir Sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje 2011 m. spalio 18 d.
2. Pareiškėjui V. B. kreipusis dėl architektūrinių sąlygų nustatymo, atsakovas neprašė pateikti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o jo prašymo netenkino kitais pagrindais. Jei Atsakovas būtų reikalavęs nurodyto dokumento, pareiškėjas jį būtų pateikęs. Be to, minėta aplinkybė nebuvo kvestionuojama ir teismo posėdyje, tačiau būtent remiantis šiuo klaidingu argumentu pareiškėjų skundas atmestas.
3. Teismas nenagrinėjo klausimo dėl Bendrojo plano sprendinių reikšmės ir teisėtumo.
4. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjų argumentus, susijusius su savininko teisės naudotis savo turtu neteisėtu apribojimu.
Atsakovas Administracija prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime (b. l. 150–152) pažymi, kad ginčo atveju žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui ar detalusis planas, kuriame būtų nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, atitinkantys Bendrojo plano sprendiniais nustatytus reglamentus, nebuvo rengiami. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsisakydama išduoti jiems specialiuosius architektūros reikalavimus, nurodė, kad to negali padaryti, kadangi Sklypui nebuvo parengtas joks teritorijų planavimo dokumentas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad statybos dokumentacija, be kita ko, specialieji architektūros reikalavimai, gali būti rengiami tik tada, kai yra teritorinio planavimo dokumentai (Statybos įstatymo 20 str. 3 d.), kas šiuo atveju nėra padaryta. Prie apeliacinio skundo pridedamas planas nėra teritorijų planavimo dokumentas, kadangi jis nebuvo parengtas ir patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjų prašomame panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2013 m. sausio 18 d. sprendime Nr. A51-7650-(2.15.2.31-MP8) „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų“ nurodyta, kad prašymui nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus dviejų vienbučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g., sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, statybos projektui rengti nepritarta. Motyvuose be kita ko nurodyta, kad ginčo sklypui žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui ar detalusis planas, kur būtų nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, nebuvo rengiami.
Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir 1-3 šios dalies punktuose išdėstytais reikalavimais.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad net ir esant suformuotam sklypui, bet nesant patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų (žemės sklypo plano), specialieji architektūriniai reikalavimai negali būti nustatyti, todėl pareiškėjų reikalavimai naikinti Sprendimą bei įpareigoti atsakovą nustatyti dviejų vienbučių gyvenamųjų namų sklypui specialius architektūrinius reikalavimus pagal 2011 m. lapkričio 27 d. prašymą negali būti tenkinami.
Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas neprašė pateikti teritorijų planavimo dokumento, o pareiškėjas galėjęs tai padaryti, toks dokumentas nebuvo pateiktas nei atsakovui nei pirmosios instancijos teismui. Prie apeliacinio skundo pridėtas žemės sklypo plano nuorašas (b.l. 141-144) nelaikytinas žemės sklypo planu prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, parengtu pagal Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. Nutarimu Nr. 1124 patvirtintą Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašą.
Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjų V. B., G. B., E. B., B. B. ir V. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas