A-502-1157-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1157/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01032-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“ ir atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tikroji turto kaina“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 12R-13 „Byloje dėl UAB „Tikroji turto kaina“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

Skunde (I t., b. l. 1–7) pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba, atlikdama tyrimą, nebuvo objektyvi, nesistengė išsiaiškinti tikrosios įmonės naudojamos reklamos esmės, vadovavosi vien subjektyviomis nuotraukomis, kurių įrodomoji galia ginčytina. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, kuris nustatė, kad ant įmonės automobilio „Isuzu“, apklijuoto reklaminiais šūkiais, nėra teiginių: „Skolų advokatai“, „Išmušam skolas“, „Į mus kreipiasi net mafija“. Išties automobilis apklijuotas kitokio pobūdžio reklaminiais užrašais:

„Parenkami skolų advokatai“, „Į mus kreipiasi net mafija – gali sakyti konkurentai – nepriimkite to rimtai“, „Išmušam skolas – to dar niekas nedaro, mes dirbame kitaip, veiksmingai, teisėtai“, „Potencialus skolų išieškojimo lyderis“. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra rašytinis įrodymas, todėl turi didesnę įrodomąją galią lyginant su fotonuotraukomis, kadangi nėra aišku, kada tos nuotraukos buvo padarytos. Ant minėto automobilio esantys reklaminiai užrašai atkreipia vartotojų, potencialių klientų dėmesį ir kelia jiems šypseną, teigiamas, o ne neigiamas emocijas.

Įvairesnė, šiuo atveju net išskirtinė, reklama kelia didesnį visuomenės susidomėjimą, o ne baimę ar paniką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad vidutinio (paprasto) vartotojo ekonominis elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu, neanalizuojant kiekvienos detalės. Įmonės paslaugomis besinaudojantys klientai, paklausti iš kur sužinojo apie įmonę, dažnai mini, kad būtent iš spalvingų, įvairiais užrašais išmargintų automobilių, kurie itin atkreipia dėmesį. Nėra buvę tokių atvejų, kad klientai teirautųsi, kokiais būdais galima išieškoti skolas, t. y. net vidutiniam vartotojui aišku, kad įmonės teikiamos paslaugos yra legalios, nesusijusios su prievartiniu skolų išieškojimo būdu, mafija ar panašiais nelogiškais dalykais.

Atsakovas taip pat nesiaiškino tikrosios ginklo maketo reikšmės ir visą savo tyrimą nukreipė vien tik agresijos ir panikos kėlimo praeiviams linkme. Ginklo naudojimas daugumoje reklamų reiškia gynybą, asmens teisių ir laisvių apsaugą bei užtikrinimą, asmens saugojimą nuo grėsmės, o ne prievartą, smurtą ar agresiją. Tarnyba skleidžiamą reklamą suvokia itin siaurai, nors kiekvienas reklamos užsakovas siekia tokios reklamos, kuri būtų išskirtinė, traukianti praeivių, potencialių klientų dėmesį ir nebūtinai turi būti suvokiama vienintele lingvistine prasme.

Tarnyba tinkamai nepagrindė, kodėl reklama yra žalinga, ar yra gauta vartotojų nusiskundimų ir pan., nutarime remiasi tik Lietuvių kalbos žodyne pateikiamomis žodžių reikšmėmis, tačiau neatliko jokios analizės, apklausos ar ekspertizės, neprašė specialistų išvadų dėl reklamos poveikio praeiviams. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija yra grindžiama principine pozicija, kad reklamos laisvė gali būti ribojama, jeigu siekiama apsaugoti konstitucines vertybes, tačiau toks šios konstitucinės laisvės ribojimas turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje, o pasirinktos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui; turi būti išlaikyta protinga pusiausvyra tarp atitinkamos konstitucinės vertybės ir žmogaus konstitucinės teisės ieškoti informacijos, ją gauti bei skleisti.

Informacija, taip pat ir reklaminio turinio, negali būti ribojama vien dėl to, kad įstatymų leidėjo nuomone, ji žmonėms nėra naudinga, nors ir nėra žalinga. Reklamą riboti selektyviai, t. y. riboti jos skleidimą ir (arba) gavimą, vienais šaltiniais ir neriboti skleidimo ir (arba) gavimo kitais šaltiniais, galima tik tada, kai toks diferencijuotas ribojimas yra objektyviai pateisinamas. Įstatymais nustatyti reklamos laisvės ribojimai pagal Konstituciją negali būti didesni nei būtina atitinkamai konstitucinei vertybei apsaugoti.

Todėl šiuo atveju Tarnybai neįrodžius, kokios konkrečiai vertybės pažeidžiamos, ar apskritai daroma žala žmogui, jo mąstymui, neišsiaiškinus, kaip eilinis praeivis vertina reklamos turinį, Nutarimu nėra išlaikoma protinga pusiausvyra tarp konstitucinių vertybių ir žmogaus teisės gauti informaciją, tuo nepagrįstai ir neleistinai apribojant pareiškėjo teisę skleisti reklamą, o tuo pačiu ir konkurenciją. Tarnyba priėmė nutarimą negavusi pareiškėjo paaiškinimų apie tikrąją reklamos prasmę ir reikšmę.

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (I t., b. l. 59–63) paaiškino, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento, patvirtinto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-169 (toliau – ir Darbo reglamentas), 147–194 punktuose įtvirtinta bylų dėl įstatymų pažeidimų nagrinėjimo tvarka. Tarnybos komisija, nagrinėdama UAB „Tikroji turto kaina“ bylą dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) pažeidimo vadovavosi Darbo reglamente nustatyta įstatymų pažeidimų nagrinėjimo tvarka. Nutarimas buvo priimtas objektyviai įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus, išklausius bylos nagrinėjimo proceso dalyvių paaiškinimus. Pareiškėjas buvo informuotas, jog gali pateikti papildomus įrodymus, jeigu mano, kad jie būtini nagrinėjant bylą. Pagal Darbo reglamento 158 punktą, byla dėl įstatymo pažeidimo bylų nagrinėjimo posėdyje nagrinėjama tuomet, kai bylos nagrinėjimo proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimo posėdžio laiką ir vietą buvo laiku ir tinkamai reglamento 153 punkte nustatyta tvarka informuoti. Jeigu iš jų gautas motyvuotas rašytinis prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant įtariamam pažeidėjui ir (ar) jo atstovui, jeigu Komisija pripažįsta neatvykimo į bylos nagrinėjimo posėdį priežastis nesvarbiomis ir atmeta prašymą. Įtariamo pažeidėjo ir (ar) jo atstovo, jeigu jis buvo laiku ir tinkamai šio reglamento 153 punkte nustatyta tvarka informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo ją nagrinėti. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo kreipėsi po Nutarimo priėmimo, t. y. 2012 m. liepos 5 d., tuo tarpu Nutarimas priimtas 2012 m. birželio 1 d. Pareiškėjo skundo argumentai, kad Tarnyba, atlikdama tyrimą, nebuvo objektyvi, nesistengė išsiaiškinti tikrosios įmonės naudojamos reklamos esmės, vadovavosi vien subjektyviomis nuotraukomis, atmestini kaip nepagrįsti. Nutarimas priimtas objektyviai įvertinus visus surinktus įrodymus, išklausius bylos nagrinėjimo proceso dalyvių paaiškinimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Tikroji turto kaina“ skundą tenkino iš dalies – panaikino Nutarimą dalyje, kurioje UAB „Tikroji turto kaina“ nubausta už Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimą, taip pat įpareigota nutraukti savo reklamoje teiginio „Skolų advokatai“ naudojimą, ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 20 Lt žyminio mokesčio (I t., b. l. 181–187).

Teismas, išanalizavęs nuo 2011 m. gegužės 30 d., kai Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (toliau – ir Inspekcija) gavo pranešimą apie daromą pažeidimą, ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, 3–9 straipsnių nuostatas, nurodė, kad Reklamos įstatyme įtvirtintas reguliavimas, kuriuo draudžiama reklama, kurioje (1) pažeidžiami visuomenės moralės principai, t. y. įtvirtintas, atsižvelgiant į moralės normos turinio neapibrėžtumą ir šiomis normomis reguliuojamų visuomeninių santykių sferos platumą, aiškiai neapibrėžtas draudimas arba (2) pažeidžiami teisės normose įtvirtinti ir formaliai apibrėžti draudimai (draudžiama reklama, kurioje žeminama žmogaus garbė ir orumas, skatinama prievarta, agresija, keliama panika ir t. t.). Kadangi daugumos teisės normų turinys yra moralinis, kvalifikuojant asmens veikas pagal Reklamos įstatymą, siekiant išvengti dvigubo nubaudimo, visų pirma turi būti vertinama, ar reklama nėra pažeidžiami teisės normose įtvirtinti draudimai, t. y. ar nėra pažeidžiama iš esmės speciali norma, o jei tokie draudimai nėra pažeidžiami – ar joje nėra pažeidžiami visuomenės moralės principai, t. y. ar nėra pažeidžiama bendra norma.

Teismo įsitikinimu, UAB „Tikroji turto kaina“ reklamoje naudoti teiginiai – „Išmušam skolas“, „Į mus kreipiasi net mafija!!!” – bei ant automobilio stogo pritvirtintas ginklo maketas, manekenas su maskuojamąja uniforma be pagrindo vertinti kaip skatinantys prievartą, agresiją, keliantys paniką: nors šie teiginiai ir priemonės, kaip pažymima Nutarime, tiesiogiai ar netiesiogiai asocijuojasi su prievarta, agresija, tam tikromis aplinkybėmis gali sukelti paniką, objektyviai nei kiekvienas šių teiginių ir priemonių atskirai, nei jų visuma nėra skatinama tai daryti ar keliama panika:

Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustatė, kad reklama draudžiama, jeigu joje skatinama prievarta, agresija, keliama panika, o ne jei joje skleidžiama informacija apie kito asmens veiklą, galimai susijusią su prievarta, agresija, t. y. vartotojas pats nėra skatinamas elgtis agresyviai, naudoti prievartą; ant automobilio stogo pritvirtintas ginklo maketas bei manekenas su maskuojamąja uniforma, atsižvelgiant į vidutiniam vartotojui aiškiai suprantamą šių priemonių dirbtinumą, objektyviai negali sukelti panikos – draudimas reklamoje naudoti paniką galinčias kelti priemones, teismo vertinimu, apima visuotinai žinomas priemones, kuriomis visuomenė perspėjama apie pavojingas situacijas, stichines nelaimes ir pan., arba veiksmus, kurie objektyviai pakankamai tikroviškai susiję su pavojingomis situacijomis, nelaimėmis ir pan.;

šių teiginių ir priemonių visuma, teismo nuomone, tiesiogiai nėra skatinama prievarta, agresija, keliama panika: tokią reklamą galima vertinti tiek kaip neįprastą, šokiruojančią ar net agresyvią, ko, kaip matyti iš įmonės vadovo interviu, ir buvo siekiama, tiek kaip ribotą, negrabią, neskoningą, bendrąja prasme netgi amoralią, tačiau objektyviai ji vidutiniam vartotojui gali kelti tik nuostabą, o ne paskatinti vartoti prievartą, elgtis agresyviai ar sukelti paniką. Tačiau UAB „Tikroji turto kaina“ reklamoje naudoti teiginiai – „Išmušam skolas“, „Į mus kreipiasi net mafija!!!” – bei priemonės – ant automobilio stogo pritvirtintas ginklo maketas, manekenas su maskuojamąja uniforma – pažeidžia Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, draudžiantį reklamą, kuria pažeidžiami visuomenės moralės principai: kaip apibrėžiama teisės teorijoje, moralės normos – tai elgesio taisyklės, susiformavusios požiūrio į gėrį ar blogį, garbingumą ar negarbingumą, teisingumą ar neteisingumą pagrindu (L.

B., D. B., A. K. ir kt. Teisės teorijos įvadas. Vilnius: Mes, 2010, p. 207.). Šiuo atveju minėtais teiginiais ir priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su UAB „Tikroji turto kaina“ vykdoma veikla (teisinių paslaugų teikimu), kuria netiesiogiai teigiama, kad ji bus vykdoma ir išskirtiniai rezultatai pasiekiami naudojant priemones, kurios gali būti prilyginamos (panašios ar pan.) priemonėms, neleistinomis tokiuose santykiuose, t. y. skolų priteisimo ir išieškojimo procese, t. y. naudojant neleistiną prievartą ar net smurtą, nepaisant teisės aktų, draudžiančių tokio pobūdžio priemones, reikalavimų, todėl tokia reklama pažeidžiami visuomenės moralės principai.

Tarnybos išvada, kad UAB „Tikroji turto kaina“ reklamoje naudotas teiginys – „Skolų advokatai“ – pažeidžia Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o teiginiais „Išmušam skolas“, „Į mus kreipiasi net mafija!!!” – bei priemonėmis – ant automobilio stogo pritvirtintu ginklo maketu, manekenu su maskuojamąja uniforma – pažeidžiami visuomenės moralės principai, kadangi tai pažeidžia sąžiningumo principo laikymosi reikalavimą, yra nepagrįsti: tuo atveju, jei būtų galima pripažinti, jog UAB „Tikroji turto kaina“ reklama skleidžiama informacija, kuri neatitinka tikrovės, t. y. apie teikiamas advokatų paslaugas, taip pat kad ją galima suprasti, anot Tarnybos, kaip siūlymą nesąžiningai ir neproporcingai išreikalauti iš kitos sandorio šalies skolas naudojant prievartą, agresiją, taip pat turint omenyje, kad UAB „Tikroji turto kaina“ nėra advokatų profesinė bendrija ir, kas nėra ginčijama, teikdama teisines paslaugas, nenaudoja prievartos ar smurto, tokie jos veiksmai turėtų būti vertinami kaip pažeidžiantys Reklamos įstatymo 5 straipsnio, draudžiančio naudoti klaidinančią reklamą, reikalavimus:

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1871 redakcija) nustatė, kad klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2008 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. X-1414 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. vasario 1 d.) nustato, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus.

UAB „Tikroji turto kaina“ reklamos priemonių visuma – teiginiai „Išmušam skolas“, „Į mus kreipiasi net mafija!!!”, priemonės – ant automobilio stogo pritvirtintas ginklo maketas, manekenas su maskuojamąja uniforma, paveikslėliai, kurių turinys gali būti vertinamas ir kaip komiškas, internetinis adresas (www.skolarona.lt) – tokia, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomai neteisingus (klaidinančius) tokios reklamos teiginius. Tuo tarpu tyrimą, ar UAB „Tikroji turto kaina“ reklamoje naudotas teiginys „Skolų advokatai“ pažeidžia Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, kaip matyti iš pateiktų įrodymų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tiria Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.

Atsižvelgiant į tai, Nutarimas dalyje, kuria UAB „Tikroji turto kaina“ nubausta už Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimą ir įpareigota nutraukti teiginio „Skolų advokatai“ naudojimą, panaikintas, o Nutarimas kitoje dalyje, kurioje UAB „Tikroji turto kaina“ už Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą skirta 5 000 Lt bauda, taip pat įpareigota nutraukti savo reklamoje naudoti teiginius – „Išmušam skolas“, „Į mus kreipiasi net mafija!!!” – bei priemones – ant automobilio stogo pritvirtintą ginklo maketą, manekeną su maskuojamąja uniforma – paliktas nepakeistas. Už Reklamos įstatymo 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų reklamai nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų (Reklamos įstatymo 22 str. 5 d., 2008 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. X-1414 redakcija), todėl 5 000 Lt bauda pagal Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nėra per griežta.

Teismas pažymėjo, kad UAB „Tikroji turto kaina“ skunde ir jo atstovo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad ant automobilio nėra teiginių „Skolų advokatai“, „Išmušam skolas“, „Į mus kreipiasi net mafija!!!” – neįrodytos, be to, dalis jų (dėl teiginio „Skolų advokatai“) nėra svarbios šiam ginčui: nuotraukos, kuriose užfiksuoti minėti teiginiai, padarytos 2011 m. gegužės 6 d., tuo tarpu pareiškėjo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kaip matyti iš jo kopijos, surašytas 2012 m. liepos 5 d., t. y. po Nutarimo priėmimo. Kadangi veiksmai, už kuriuos UAB „Tikroji turto kaina“ nubausta, padaryti pakankamai seniai, liudytojas A. P., teigęs, kad ant automobilio buvo kitokio turinio reklaminiai teiginiai, galėjo sąžiningai klysti dėl laikotarpio, kuriuo jis matė šį automobilį, kadangi byloje pateiktų įrodymų visuma – nuotraukos, straipsniai spaudoje, liudytojo A. A. parodymai – patvirtina Nutarime nurodytos reklamos, kuri pripažinta pažeidžiančia Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, buvimą.

III. Pareiškėjas UAB „Tikroji turto kaina“ padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo skundas, ir skundą tenkinti visiškai. Taip pat pareiškėjas reikalauja priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinis skundas (II t., b. l. 1–7) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Ant automobilio stogo pritvirtintas ginklo maketas ir manekenas be pagrindo vertinti kaip skatinantys prievartą, agresiją, keliantys paniką. Manekenas aprengtas tvarkinga maskuojamąja uniforma, jis nedemonstruoja lyties organų, kultūringai ir tyliai sėdi, neskleidžia jokių garsų, todėl negali sukelti panikos.

2. Terminas „advokatas“ turi daug reikšmių, todėl jis negali būti tapatinamas tik su valstybės registruota advokatų bendrija. Pagal vartojamas prasmes ir reikšmes, advokatu vienas kitam gali būti kiekvienas žmogus.

3. Pareiškėjas įrodė, kad ant jo automobilio nebuvo teiginių „Skolų advokatai“, „Išmušam skolas“, „Į mus kreipiasi net mafija!!!“. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas A. P., tačiau teismas jo parodymus vertino tendencingai ir šališkai. Neišklausė liudytojo A. B. parodymų.

4. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai nesurinkus ir nepateikus pakankamai duomenų, leidžiančių objektyviai spręsti, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, o bylos nagrinėjimo metu objektyviai nebegalint surinkti papildomų įrodymų, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nenutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos.

5. Administracinių bylų teisena prilyginama baudžiamajai teisenai. Pagal baudžiamąją teiseną nėra nusikaltimas toks veiksmas ar neveikimas, kuris formaliai kad ir turi kurios nors baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymių, bet dėl mažareikšmiškumo nėra pavojingas visuomenei.

6. Tariamas pažeidimas nepadarė realios žalos visuomenei. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą.

7. UAB „Tikroji turto kaina“ finansinė padėtis yra labai bloga (tai įrodo bendrovės balansas), bendrovė turi kreditorinių įsipareigojimų, yra labai maža, todėl jai paskirta 5 000 Lt sankcija yra pernelyg sunki finansinė našta.

8. Pirmosios instancijos teismas posėdyje neišklausė liudytojo A. B., kuris pateikė motyvuotą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, bylą išnagrinėjo sergant apelianto atstovui.

9. Teismas neišaiškino, kas UAB „Tikroji turto kaina“ ar UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ patalpino netinkamą reklamą, nes reklaminiai šūkiai yra susiję ne su UAB „Tikroji turto kaina“, o su UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“.

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą – atmesti UAB „Tikroji turto kaina“ skundą.

Apeliacinis skundas (II t., b. l. 16–20) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Reklamos įstatyme ar kituose teisės aktuose nėra detalizuojamos panikos, agresijos, prievartos sąvokos, todėl, aiškindama skleidžiamos reklamos atitikimą nustatytiems reikalavimams, Tarnyba atsižvelgė į Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateiktą žodžio „panika“ leksinę reikšmę, t. y. „didelė baimė, siaubas, sąmyšis“, žodžio „prievarta“ reikšmę, t. y. jėgos vartojimas, vertimas ką daryti“ bei žodžio „agresija“ leksinę reikšmę, t. y. „ginkluotas valstybės užpuolimas, kuriuo kėsinamasi į jos teritorijos neliečiamybę ir politinę nepriklausomybę“ (http://www.lki.lt/dlkz/).

2. Pasirinktas reklamos skleidimo ir vaizdavimo būdas, kai jis sukelia agresyvius jausmus vidutiniam vartotojui ir turi tiesioginių asociacijų su prievarta ar tam tikromis aplinkybėmis, gali sukelti paniką, skatina prievartą ir agresiją. Teisės aktuose nėra vienareikšmiškai įtvirtinta, kad reklama tiesiogiai turėtų skatinti prievartą ar agresiją reklamos gavėjo veiksmuose, todėl, Tarnybos nuomone, reklama negalima (draudžiama) ne tik tais atvejais, kai tiesiogiai skatinama elgtis agresyviai, bet ir tais, kai sukelia negatyvius jausmus, susijusius su prievarta ir agresija.

3. Pareiškėjo reklamos visuma, t. y. naudotas tekstas „Išmušam skolas“, „Į mus kreipiasi net mafija“, ant automobilio stogo pritvirtintas ginklo maketas bei manekenas su maskuojamąja uniforma, vidutiniam vartotojui galėjo sukelti negatyvius jausmus bei suponuoti nuomonę, jog skolų išieškojimo problemos gali būti sprendžiamos naudojant agresiją, prievartą prieš kitus asmenis (skolininkus), taip pat paskatinti agresiją bei prievartą.

4. Pareiškėjo reklamoje naudojamas ginklą imituojantis maketas yra itin tikroviškas, minėta reklama yra skleidžiama viešoje ir asmenims matomoje vietoje (prekybos centrų stovėjimo aikštelėse). Reklamos vartotojams toks reklamos vaizdavimo būdas gali sukelti paniką, kadangi viešoje vietoje asmenims nešiotis itin stambaus kalibro ginklus nėra įprastas kasdienis reiškinys, o maketo tikroviškumas gali suklaidinti vartotoją.

5. Pareiškėjo reklama didžiausią įtaką turi jautriausiai visuomenės daliai – vaikams, kurie dėl nesusiformavusių psichologinių savybių yra itin greitai paveikiami, todėl viešai demonstruojamas manekenas su maskuojamąja apranga ir ginklo maketu skatina ne tik agresiją, bet ir gali sukelti paniką.

6. Tarnyba pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo reklamos visuma, o būtent naudojami teiginiai „Skolų advokatai“, „Išmušam skolas“, „Į mus kreipiasi net mafija!!!“ bei ant automobilio stogo pritvirtintas ginklo maketas, manekenas su maskuojamąja uniforma, pažeidžia Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Reklamos teiginiai „Skolų advokatai“, „Išmušam skolas“, „Į mus kreipiasi net mafija!!!“ sudaro bendrą neigiamą įspūdį, prieštarauja visuomenėje susiformavusiai normai, jog advokatai, teisininkai, vykdydami savo veiklą, vadovaujasi nepriekaištingo elgesio principu, kuris suteikia pasitikėjimą minėtos profesijos atstovais.

7. Tuo atveju, jei pareiškėjo skundas būtų tenkinamas visiškai ar iš dalies, teismo ir (ar) bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos ne iš Tarnybos, o iš valstybės biudžeto lėšų.

Pareiškėjas atsiliepime prieštarauja atsakovo apeliacinio skundo tenkinimui (II t., b. l. 51–54).

Atsakovas Tarnyba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimuose prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 24–25, 45–50).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2012 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 12R-13, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Reklamos įstatymo (iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. galiojusi redakcija) 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punkto reikalavimus.

Nustatyta, kad Inspekcijos vyriausioji valstybinė inspektorė 2012 m. balandžio 5 d. surašė Reklamos įstatymo pažeidimo protokolą UAB „Tikroji turto kaina“ už tai, kad ji savo teikiamoms teisinėms paslaugoms reklamuoti ant automobilio „Isuzu“ skelbė reklaminius teiginius „Skolų advokatai“, „Išmušam skolas“, „Į mus kreipiasi net mafija“ ir ant šios transporto priemonės stogo eksponavo patrankos maketą bei manekeną su karine uniforma.

Tarnyba, išnagrinėjusi pažeidimo bylą, Nutarime nurodė, kad reklama, kuria propaguojama agresija, smurtas, žiaurus elgesys, laikytina amoralia ir nepriimtina. Atsakovas pripažino, kad teiginys „Išmušam skolas“ prieštarauja visuomenėje susiformavusiai nuostatai, jog advokatai savo veikloje vadovaujasi nepriekaištingo elgesio principu. Atsižvelgiant į tai, kad advokatai privalo laikytis ne tik Lietuvos advokatų etikos kodekse įtvirtintų taisyklių, bet ir kitų moralinių vertybių, minėtas teiginys dėl visuomenėje įsitvirtinusių moralės normų įvertintas kaip skatinantis agresiją. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nevykdo antstolių veiklos Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl reklamos teiginiai „Skolų advokatai“ ir „Išmušam skolas“, gali suponuoti visuomenėje klaidingą nuomonę dėl UAB „Tikroji turto kaina“ veiklos pobūdžio. Be to, minėtomis kalbinėmis ir vaizdinėmis išraiškos priemonėmis yra pažeidžiami sąžiningumo principo reikalavimai, griaunamos vyraujančios moralinės vertybės, nes vidutiniam vartotojui suponuoja nuomonę, jog pareiškėjas siūlo savo paslaugas nesąžiningai ir neproporcingai (prievarta bei agresija) išreikalauti skolas, todėl tokia reklama yra draudžiama pagal Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Išanalizavęs pareiškėjo veiksmus Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto reguliavimo kontekste, atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjo pasirinktas informacijos perteikimo būdas galėjo daryti asmenims slogų įspūdį. Šūkis „Į mus kreipiasi net mafija“ visuomenės nariui, kuris vadovaujasi visuotinai priimtomis dorovės ir moralės normomis, duoda pagrindą įvairioms interpretacijoms, t. y. kad nusikalstamo pasaulio atstovai, bandydami „išmušti skolas“, kreipiasi pagalbos į pareiškėją, arba kad pareiškėjas teikia savo paslaugas žmonėms, kurie daro nusikaltimus ir siekia tikslo bet kokiomis priemonėmis. Tarnyba pabrėžė, kad pareiškėjo naudojamas ginklo maketas yra itin tikroviškas, todėl galėjo sužadinti praeiviams baimės, panikos jausmus bei daryti stiprų psichologinį poveikį vaikams. Dėl šių priežasčių reklama (jos detalių visuma) laikytina skatinančia visuomenėje agresiją bei prievartą.

V. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Vadovaujantis šiuo apibrėžimu galima tvirtinti, kad reklama yra bet kokios informacijos apie įmonę, jos parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas sklaida, kuria skatinamas vartojimas. Reklama siekiama viešai pranešti apie prekės (paslaugos) egzistavimą, atkreipti į ją potencialių vartotojų dėmesį, todėl įmonės sėkmei užtikrinti (pardavimams padidinti) reklamos kūrėjai pasitelkia ne tik jau tapusias įprastomis priemones, bet ir imasi įgyvendinti drąsias, unikalias ir nestandartines idėjas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija), kūrybinė veikla – tai veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria siekiama sukurti kūrinį, t. y. kokybiškai naują, originalią, niekada anksčiau neegzistavusią konkrečią materialinę ar dvasinę mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybę. Materialinių bei dvasinių vertybių kūrimas neįmanomas be kūrybos laisvės. Kūrybos laisvė (apimanti kūrybos proceso laisvę ir kūrybos sklaidos laisvę) yra viena iš svarbiausių saviraiškos laisvės, kuri visuotiniu pripažinimu yra viena iš žmogaus prigimtinių laisvių ir kurią įtvirtina, gina bei saugo Konstitucija, apraiškų; kita vertus, saviraiškos laisvės turinys yra platesnis nei kūrybos laisvės ir ja neapsiriboja.

Kūrybos laisvė (kaip ir saviraiškos laisvė apskritai) yra neatskiriamai susijusi ir su Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintomis žmogaus teise turėti savo įsitikinimus bei juos laisvai reikšti (įsitikinimų bei jų raiškos laisve) ir laisve ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (informacijos laisve), kurios savo ruožtu taip pat yra viena su kita tiesiogiai susijusios (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad laisvė turėti įsitikinimus apskritai negali būti ribojama, o laisvę reikšti įsitikinimus galima riboti tik įstatymo nustatyta tvarka ir tik tada, kai yra būtina apsaugoti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertybes – žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę, ginti konstitucinę santvarką.

Šiame kontekste pažymėta, kad asmens teisės ar laisvės ribojimo pagrįstumą demokratinėje visuomenėje galima vertinti vadovaujantis protingumo ir akivaizdžios būtinybės kriterijais, jis turi atitikti inter alia teisingumo sampratą (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2000 m. birželio 13 d. nutarimai). Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

Taigi teisė į saviraiškos laisvę, turinti kūrybinės sklaidos ir visuomenės kultūros prieinamumo požymių, nėra absoliuti ir gali būti varžoma. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad žmogaus teisių ribojimo pagrįstumo sąlygos yra šios – bet kuris teisės į saviraiškos laisvę suvaržymas turi būti „nustatytas įstatymo“ (pakankamai aiškaus ir prieinamo), privalo turėti teisėtą tikslą ir būti būtinas demokratinėje visuomenėje (EŽTT 2007 m. sausio 25 d. sprendimas byloje Vereinigung Bildender Künstler prieš Austriją). Pasak EŽTT, būdvardis „būtinas“ reiškia „primygtinio socialinio poreikio“ egzistavimą ir toks ribojimas turi būti „proporcingas siekiamam teisėtam tikslui“ bei nacionalinių teismų pateikti motyvai suvaržymui pagrįsti privalo būti „svarbūs ir pakankami“ (EŽTT 1988 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Müller ir kiti prieš Šveicariją).

VI. Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas draudžia reklamą, jeigu joje pažeidžiami visuomenės moralės principai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013 konstatavo, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigingumo, padorumo suvokimas. Taigi moralė yra susijusi su vidiniu žmogaus pasaulėžiūros aspektu, pagrįstu nusistovėjusių taisyklių ir visuotinai priimtino elgesio laikymusi. Ji atspindi pamatines dvasines vertybes, vyraujančias tam tikru tautos raidos etapu.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčo reklamą šios ypač jautrios žmogaus socialinio gyvenimo sferos plotmėje, pritaria atsakovui, kad pareiškėjo pasitelkta karo simbolika, perteikiančia brutalios jėgos ir prievartos nuotaikas, paneigiančias taikaus dialogo galimybę, yra pažeidžiamas visuomeniniuose santykiuose vyraujantis tarpusavio pagarbos principas. UAB „Tikroji turto kaina“ propaguojamos kraštutinės priemonės, kuriomis kėsinamasi į asmens ir visuomenės saugumą, tuo keliant akivaizdžią grėsmę viešajai tvarkai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, negali būti pripažintos teisėtu (leistinu) saviraiškos būdu.

Kita vertus, Tarnybos surinkta medžiaga neįrodo, kad pareiškėjo reklama buvo tokia įtaigi ir tikroviška, kad galėjo vaikams ir suaugusiesiems sukelti siaubą. Kaip matyti, UAB „Tikroji turto kaina“ skleisti teiginiai buvo nukreipti į jos vidinių stiprybių (išskirtinių veiklos metodų) akcentavimą, bet ne orientuoti į tiesioginio poveikio reklamos vartotojams darymą, skatinant juos išlieti susikaupusias negatyvias emocijas, todėl, panaikindamas Nutarimą dalyje dėl Reklamos 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgdama į tai, kad Tarnyba, individualizuodama pareiškėjo atsakomybę, skyrė jam subendrintą sankciją už du savarankiškus teisės pažeidimus, kurių vienas nepasitvirtino, teisėjų kolegija atitinkamai mažina baudą.

Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadoms dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos kompetencijos reklamos priežiūros srityje atribojimo, nekartoja šio teismo argumentų dėl atsakovo įgaliojimų įgyvendinti klaidinančios reklamos (Reklamos įstatymo 5 str.) kontrolę. Kitų administracinės procedūros pažeidimų, galėjusių turėti lemiamos įtakos neteisėto ir nepagrįsto Nutarimo priėmimui, nenustatyta. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. posėdžio protokolo duomenys patvirtina, jog UAB „Tikroji turto kaina“ atstovas (advokatas) dalyvavo nagrinėjant bylą iš esmės, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą dėl priežasčių, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo.

VII. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Šiuo atveju, įvertindama aplinkybę, kad administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu pareiškėjo skundas yra tenkinamas iš dalies, teisėjų kolegija konstatuoja, jog UAB „Tikroji turto kaina“ turi teisę į 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad už skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas sumokėjo 100 Lt, o už apeliacinį skundą – 50 Lt žyminio mokesčio, todėl, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, iš viso jam priteistina 75 Lt žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 12R-13 dalį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Tikroji turto kaina“ nubausta už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimą ir įpareigota nutraukti savo reklamoje teiginio „Skolų advokatai“ naudojimą.

Pakeisti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 12R-13 ir uždarajai akcinei bendrovei „Tikroji turto kaina“ už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą skirti 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą.

Priteisti iš atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“ naudai 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio, sumokėto už skundą pirmosios instancijos teismui.

Kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“ skundo dalį atmesti.“

Priteisti iš atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“ naudai 25 Lt (dvidešimt penkis litus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volkslienė