R-3-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. R-3-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00004-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos primininkė),

sekretoriaujant I. G.,

dalyvaujant pareiškėjui S. N.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui J. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. Sp-33 dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m sausio 29 d. gautas pareiškėjo S. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 1–4), kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2015 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. Sp-33 „Dėl kandidatų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, neregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 5–13) dalį, kuria jis buvo išbrauktas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (toliau – ir TS LDK) partijos kandidatų sąrašo rinkimuose į Alytaus miesto savivaldybės tarybą.

Pareiškėjas paaiškina, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjas išbrauktas iš TS LKD partijos Alytaus miesto skyriaus kandidatų į savivaldybės tarybą sąrašo, priimtas atsižvelgiant į tai, jog nuo 1984 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Alytaus rajono savivaldybėje.

Pareiškėjas su tokiu faktinių aplinkybių vertinimu nesutinka ir išdėsto, kad 1984 m. po Kauno politechnikos instituto baigimo su paskyrimu atvyko dirbti į Alytaus valstybinį mėsos kombinatą. Pagal tuomet galiojančius įstatymus darbdavys į darbą galėjo priimti tik nuolatinai priregistruotus asmenis. Kadangi pareiškėjas tuo metu Alytuje nuosavo gyvenamo ploto neturėjo, prisiregistravo tėvų būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina 1984 m. rugpjūčio 28 d. registracijos pažymėjimas (b. l. 29). Mano, jog remiantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu (toliau – ir GVDĮ), kuris priimtas 1998 m. liepos 2 d., pareiškėjo priregistravimo negalima sutapatinti su gyvenamosios vietos deklaravimu. Be to, skundžiamame Sprendime nurodyta deklaravimo pradžios data neatitinka priregistravimo pažymėjime nurodytos datos.

Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 119 straipsniu, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Rinkimų įstatymas) 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Mano, jog nuo 1976 m. Alytaus miestas yra pareiškėjo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, nes 1976 m. jis pradėjo mokytis Alytaus 7 vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1979 m. Nuo 1984 m. rugsėjo 2 d. su Kauno politechnikos instituto paskyrimu atvyko dirbti į tuometinį Alytaus mėsos kombinatą. Čia, užimdamas įvairias pareigas, dirbo iki 1999 m. Tais pačiais metais, laimėjęs skelbtą konkursą, pradėjo dirbti akcinėje bendrovėje „Alita“ (duomenys neskelbtini) ir dirbo iki 2002 m., 2002 m. lapkričio 18 d. buvo paskirtas prekybos centrų „Norfa“ Alytuje (duomenys neskelbtini), kur dirbo iki 2011 m. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki dabar dirba Alytaus kolegijos (duomenys neskelbtini). Taip pat veda neformalaus ugdymo pamokas Alytaus Putinų gimnazijos Socialinio verslumo mokykloje pagal darbo sutartį nepagrindinėje darbovietėje. Be to, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra Lietuvos teisininkų draugijos (duomenys neskelbtini). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus

įsakymais (duomenys neskelbtini) paskirtas Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos nariu. 1989 m. sausio 25 d. pagal Alytaus miesto valdybos potvarkį (duomenys neskelbtini), įsigijo butą, kuriame iki šiol gyvena.

Minėtus faktus patvirtina Lietuvos pašto žymos ant gaunamos korespondencijos (b. l. 32), Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės asmens sveikatos istorijoje esantys įrašai (b. l. 30–31), Gyvenamųjų namų statybos bendrijos (duomenys neskelbtini), Alytaus kolegijos, Lietuvos teisininkų draugijos (duomenys neskelbtini) ir Alytaus pataisos namų pažymos (b. l. 14–15, 23–24).

Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.12, 2.16 ir 2.17 straipsniais bei GVDĮ 3 straipsniu ir daro išvadą, kad sąsajas su faktiškai gyvenama vieta atspindi faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė ir tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai ir veikla toje vietoje, o ne formalus tos vietos deklaravimas.

Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011 konstatavo, jog CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.). Pažymėjo, kad fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausiai gyvena (CK 2.12 str. 1 d., 2.16 str.). Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą (1992 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 3 str. 2 d., 5 str. 1 p., 9 str. 1 d. 8 p.), t. y. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 str. 1 d.), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Juolab kad Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29) 4R-18 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 12 punkte nurodyta, jog asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyvena keliose.

Pareiškėjas mano, kad VRK, priimdama ginčijamą Sprendimą, elgėsi vienašališkai, atsižvelgė tik į formalią Rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatą, nevertindama kitų su nuolatinės gyvenamosios vietos reglamentavimu susijusių įstatymų bei gyvenamąją vietą apibrėžiančių kriterijų, pažeidė pareiškėjo, kaip piliečio, konstitucinę teisę dalyvauti vietos savivaldoje.

II. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 45–47) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad remiantis Rinkimų įstatymo 2 straipsniu, įstatymo leidėjas numato skirtingus reikalavimus skirtingiems rinkimų teisės subjektams, t. y. rinkėjams nustatytas reikalavimas turėti 18 metų ir būti nuolatiniu tos savivaldybės gyventoju, kaip nustatyta Rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, o kandidatams į tarybos narius nustatyti aukštesni reikalavimai – turėti bent 20 metų amžiaus ir būti deklaravus savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tos savivaldybės teritorijoje. Nurodo, kad kandidatams į tarybos narius – merus – taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir kandidatams į tarybos narius, ir papildomai – būti Lietuvos Respublikos piliečiu.

Remiasi GVDĮ 6 straipsnio 3 dalimi ir 9 straipsniu. Pažymi, jog GVDĮ 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad duomenys, įrašyti į Gyventojų registrą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčijami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje.

Pažymi, kad VRK turimais duomenimis, pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). (b. l. 48). Šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas. Be to, pareiškėjui minėtu adresu yra siunčiamos rinkėjo kortelės, pareiškėjas dalyvavo rinkimuose 2014 m. gegužės 11 d. ir 2014 m. gegužės 25 d., jo išankstinio balsavimo metu pateikti biuleteniai buvo pristatyti į rinkimų apylinkę, kurios rinkėjų sąraše jis yra pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Komisijos manymu, pretendentams būti kandidatais į savivaldybės tarybą keliami vienodi reikalavimai, kandidatai privalo laiku pasirūpinti visais reikalingais dokumentais ir juos laiku pateikti tiek rinkimų komisijai, tiek deklaravimo įstaigai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Byloje ginčas kilo dėl VRK 2015 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. Sp-33 dalies, kuria pareiškėjas išbrauktas iš TS LDK partijos kandidatų sąrašo rinkimuose į Alytaus miesto savivaldybės tarybą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas mano, jog jis iš kandidatų sąrašo buvo išbrauktas nepagrįstai.

Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalis apibrėžia asmenis, galinčius būti renkamais savivaldybių tarybų nariais ir asmenis, galinčius rinkti savivaldybių tarybų narius, pateikia pagrindinius savivaldybių tarybų rinkimų principus. Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad teisę būti išrinktam nustato Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Taigi, Konstitucija įstatymų leidėjui suteikia kompetenciją įstatymu reglamentuoti savivaldybių tarybų narių rinkimų tvarką. Ši įstatymų leidėjo diskrecija reglamentuoti savivaldybių tarybų narių rinkimų tvarką yra ribojama Konstitucijoje nustatytais principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje numatytos asmens pasyviosios rinkimų teisės renkant savivaldybių tarybų narius turėjimas siejamas su teisiniu faktu – asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamame administraciniame vienete. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą įstatymu nustatyti tokią asmens nuolatinio gyvenimo atitinkamame administraciniame vienete fakto nustatymo tvarką, kad savivaldybių tarybų nariais būtų renkami tik tie asmenys, kuriuos galima pagrįstai laikyti nuolatiniais atitinkamų administracinių vienetų gyventojais.

Minėtoji Konstitucinio Teismo argumentacija suponuoja, jog reikalavimas, kad pasyviąja savivaldybių tarybų rinkimų teise galėtų naudotis tik nuolatiniai atitinkamo administracinio vieneto gyventojai, yra konstituciškai pagrįstas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas mano, jog jis turi teisę kelti savo kandidatūrą į Alytaus miesto savivaldybės tarybos narius, nes jis asmeniniais, ekonominiais ir socialiniais ryšiais yra labiausiai susijęs būtent su šia savivaldybe, o gyvenamosios vietos deklaravimas Alytaus rajono savivaldybėje šiuo atveju neturi reikšmės. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatų seka įstatymų leidėjo diskrecija nustatyti ir kitus, papildomus reikalavimus asmenims, siekiantiems būti renkamais savivaldybių tarybų nariais. Tokie ribojimai nustatyti Rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (asmuo rinkimų dieną turi būti sukakęs 20 metų), 2 straipsnio 4 dalyje (savivaldybės tarybos nariu renkamas asmuo likus 65 dienoms iki rinkimų turi būti pabaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, taip pat neturi būti teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu. Tarybos nariu negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra) ir 2 straipsnio 5 dalyje (savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje).

Analogiškai vertintinas ir Rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 sakinyje nustatytas ribojimas – savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos.

Papildomų reikalavimų asmenims, siekiantiems būti išrinktiems (tarp jų – ir reikalavimo būti deklaravusiems gyvenamąją vietą), nustatymas yra suprantamas ir gali būti pagrindžiamas siekiu užtikrinti kandidato sąsają su atstovaujama savivaldybės bendruomene, taip pat ypatingu suinteresuotumu, jog renkami asmenys atitiktų aukštus moralinius ir etinius kriterijus, laikytųsi Lietuvos Respublikos įstatymų, tarp jų – ir GVDĮ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R14-14/2007, publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 1 (11), 2007 m. p. 153–158).

Pagal Rinkimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį „teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai (rinkėjai), kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų“. Pažymėtina, kad nuolatinio savivaldybės gyventojo sąvoka naudojama tiek apibūdinant asmenis, siekiančius pasinaudoti aktyviąja rinkimų teise, t. y. rinkti savivaldybių tarybų narius, tiek ir siekiančius pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, t. y. būti renkamiems savivaldybių tarybų nariais.

Rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo nuolatinę gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kuris yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą ir kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kuris yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos (Rinkimų įstatymo 2 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra padaręs išvadą, kad teisinę reikšmę pripažinti asmenį atitinkančiu reikalavimus dėl jo gyvenamosios vietos turi du faktoriai: tai, kad jis de facto yra nuolatinis gyventojas tos savivaldybės, kurios tarybos nariu jis siekia būti išrinktas, bei (antroji aplinkybė) šio fakto konstatavimas gyvenamosios vietos deklaravimo būdu, t. y. GVDĮ nustatyta tvarka. Nurodyto deklaravimo reikšmingumas pasireiškia tuo, kad pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos nariu asmuo atitinka įstatymų (šiuo atveju – GVDĮ) reikalavimus elgtis taip, kaip to reikalauja įstatymas, bei tuo, kad gyvenamosios vietos deklaravimu būtų patvirtintas šio asmens teisinis ryšis būtent su ta savivaldybe, kurios tarybos nariu jis siekia būti išrinktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R11-16/2007). Priešingas jos aiškinimas, kad kandidatui pakanka atitikti bent vieną iš nuolatinio savivaldybės gyventojų kriterijų, o gyvenamosios vietos atitinkamos savivaldybės teritorijoje deklaruoti neprivalu, paneigtų šios teisės normos prasmę ir reikštų, kad įstatymų leidėjas kuria beprasmes normas.

Vertindama Rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Rinkimų įstatymo 2 straipsnio dalies antrame sakinyje įtvirtinta nuostata – „savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos“ yra papildomas ir imperatyvus reikalavimas. Vadinasi, tam, kad asmuo būtų įregistruotas kandidatu, jis turi atitikti ne tik nuolatinio savivaldybės gyventojo sąvoką pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje įtvirtintus kriterijus, bet ir kitus Rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 bei 3 dalyse nurodytus kriterijus, taigi, ir būti deklaravęs gyvenamąją vietą atitinkamos savivaldybės teritorijoje.

GVDĮ pateikia gyvenamosios vietos deklaravimo sąvoką – juo laikytinas gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai. „Gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.“ (GVDĮ 3 str. 2 d.). Kadangi pagal GVDĮ 7 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos gyventojas vienu metu deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyventų keliose vietose, preziumuojama, jog deklaruojama ta vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis labiausiai yra susijęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d, sprendimas administracinėje byloje Nr. R14–14/2007).

Atsakydama į pareiškėjo argumentą, jog remiantis GVDĮ, kuris priimtas 1998 m. liepos 2 d., pareiškėjo priregistravimo negalima sutapatinti su gyvenamosios vietos deklaravimu, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį asmenys, kurie turi Lietuvos Respublikos piliečio pase ar leidime nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje jų gyvenamąją vietą atitinkantį įrašą apie gyvenamąją vietą arba kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įsigaliojimo dienos buvo įrašyti gyvenamosios vietos duomenų apskaitos dokumentuose, laikomi deklaravusiais savo gyvenamąją vietą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Nr. R2-12/2007). Taigi, pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Alytaus rajone, tačiau savo kandidatūrą pareiškėjas kėlė Alytaus mieste.

Šį savo sprendimą pareiškėjas grindžia tuo, jog Alytaus miestas yra pareiškėjo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, t. y. esą jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Alytaus mieste, o deklaruota gyvenamoji vieta yra tik formali. Kaip įrodymus teismui pateikia Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), Alytus, pažymą, kuri patvirtina, jog pareiškėjas yra šios bendrijos narys ir gyvena Alytaus mieste, Alytaus kolegijos raštą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog kolegijos vidiniuose dokumentuose pareiškėjas savo gyvenamąją vietą deklaruoja Alytaus mieste, Alytaus kolegijai pateiktus prašymus, kuriais pareiškėjas prašė priimti jį į (duomenys neskelbtini) pareigas, Lietuvos teisininkų draugijos (duomenys neskelbtini) pažymą, kuri patvirtina, jog pareiškėjas yra šios draugijos (duomenys neskelbtini), Alytaus pataisos namų pažymą (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, jog pareiškėjas yra Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose narys (b. l. 14–34).

Tačiau, teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai kas išdėstyta daro išvadą, jog pareiškėjui yra kilusi imperatyvi pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, kurioje jis kelia savo kandidatūrą į savivaldybės tarybos narius ir sutinka su VRK atstovo teismo posėdžio metu išreikšta nuomone, kad įstatymo leidėjas numato skirtingus reikalavimus skirtingiems rinkimų teisės subjektams. Aktyviąja rinkimų teise besinaudojantiems asmenims yra nustatyti mažesni reikalavimai, t. y. turėti 18 metų ir būti nuolatiniu tos savivaldybės gyventoju, kaip nustatyta Rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (deklaruota gyvenamoji vieta nėra būtina), o kandidatams į tarybos narius – turėti bent 20 metų amžiaus ir būti deklaravus savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tos savivaldybės teritorijoje. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, jog asmuo, siekiantis realizuoti savo pasyviąją rinkimų teisę ir tapti kandidatu į savivaldybės tarybą, turi elgtis pakankamai rūpestingai, taigi susipažinti su įstatymų keliamais kandidatams reikalavimais ir įsitikinti, kad jis faktiškai tuos reikalavimus atitinka. Ši pareiga negali būti primetama kitiems asmenims ar institucijoms.

Kaip matyti, pareiškėjas nagrinėjamu atveju, manydamas, jog jo ekonominiai ir socialiniai ryšiai yra susiklostę Alytaus miesto savivaldybėje bei susipažinęs su Rinkimų įstatymo nuostatomis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nedeklaravo savo gyvenamosios vietos Alytaus mieste. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog naudodamasis pasyviąja rinkimų teise Prezidento rinkimuose jis savo kandidatūrą kėlė Alytaus rajone, t. y. savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybėje ir klausimo dėl ekonominių ir socialinių ryšių su Alytaus miestu tuo metu nekėlė nors, remiantis bylos duomenimis ir pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, jau Prezidento rinkimų metu jo ekonominiai ir socialiniai ryšiai buvo susiklostę Alytaus miesto savivaldybėje.

Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamoji vieta yra gyventojų registro duomuo. Nagrinėjamu atveju, pagal šio įstatymo reikalavimus pareiškėjas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, todėl paaiškinimai dėl de facto kitos gyvenamosios vietos adreso, nei ji deklaruota pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, negali būti laikomi tinkamu gyvenamosios vietos deklaravimu, atitinkančiu Rinkimų įstatymo reikalavimus.

Remdamasi bylos faktinėmis aplinkybėmis, minėtu teisiniu reglamentavimu bei susiklosčiusia vieninga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R14-14/2007, 2007 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R11-16/2007, 2007 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje R16-26/2007, 2007 m. vasario 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R3-4/2007, 2011 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R822-18/2011, 2007 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R7-23/2007 ir kt.), teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas nėra įgijęs pasyviosios rinkimų teisės Alytaus miesto savivaldybėje, todėl VRK pagrįstai ir teisėtai pareiškėją išbraukė iš TS LDK partijos kandidatų sąrašo rinkimuose į Alytaus miesto savivaldybės tarybą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. N. skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. Sp-33 „Dėl kandidatų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, neregistravimo“ dalies, kuria jis buvo išbrauktas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų sąrašo rinkimuose į Alytaus miesto savivaldybės tarybą, panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė