AS-552-1070-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-1070/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01034-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. liepos 1 d. administracinį sprendimą Nr. (9.1.-03.2)-lC-5633;

2) panaikinti Inspekcijos 2013 m. birželio 10 d. tariamai priimtą mokesčių administratoriaus sprendimą Nr. (2317-08)-320-42613;

3) įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui 2013 m. birželio 10 d. tariamai priimtą mokesčių administratoriaus sprendimą Nr. (2317-08)-320-42613;

4) įpareigoti atsakovą atlikti 2014 m. birželio 6 d. prašyme nurodytus veiksmus, susijusius su gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) perskaičiavimu, įvairios faktinės ir teisinės informacijos pateikimu, kreipimusi į Seimą, Prezidentę, teisės aktų projektų pateikimu.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, jog pareiškėjo skundui neatitikus ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2014 m. rugpjūčio 20 dienos.

2014 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas patikslintas pareiškėjo V. J. skundas atsakovui Inspekcijai, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Inspekcijos 2014 m. liepos 1 d. administracinį sprendimą Nr. (9.1.-03.2)-K-5633; 2) panaikinti Inspekcijos 2013 m. birželio 10 d. priimtą mokesčių administratoriaus sprendimą Nr. (2317-08)-320-42613; 3) įpareigoti atsakovą atlikti 2014 m. birželio 6 d. prašyme prašomus veiksmus (suformuluoti analogiški kaip ir pirminiame skunde reikalavimai dėl įpareigojimų atsakovui nustatymo).

Teismas konstatavo, kad šalinant trūkumus pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui skundžiamo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo (ABTĮ 24 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad atsakovas dar nėra atsakęs į pareiškėjo 2014 m. liepos 30 d. prašymą, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. jokiomis sąlygomis negalėjo gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. (2317-08)-320-42613. Iš pateikto pareiškėjo 2014 m. liepos 30 d. prašymo Inspekcijai teismas nustatė, kad minėtu prašymu pareiškėjas prašė apskaičiuoti ir pareiškėjui grąžinti už verslo liudijimus sumokėtas mokesčio dalis bei pervesti jas į atitinkamą sąskaitą, tačiau neprašė pateikti ginčijamo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo. Dėl Inspekcijos 2013 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. (2317-08)-320-42613 pateikimo pareiškėjas į atsakovą kreipėsi tik 2014 m. rugpjūčio 18 d., t. y. paskutinę termino skundo trūkumams pašalinti dieną, nenurodė priežasčių, sukliudžiusių į atsakovą dėl skundžiamo akto gavimo kreiptis anksčiau. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju pats pareiškėjas delsė kreiptis dėl skundžiamo sprendimo gavimo, todėl nustatytu terminu neįvykdė teismo nutartyje nustatyto įpareigojimo pateikti skundžiamą aktą. Teismas pažymėjo, kad nesant įrodymų, jog pats pareiškėjas negali gauti skundžiamo akto, teismui nekyla pareiga pačiam išsireikalauti įrodymus.

Teismas vadovavosi ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktu, pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde aplinkybes vėl dėstė netinkamai, neaiškiai ir padrikai, nurodė nesusijusias su skundžiamais administraciniais aktais aplinkybes, todėl darė išvadą, kad teismui neįmanoma apibrėžti keliamo ginčo ir bylos ribų.

Teismas, vertindamas pateikto skundo turinį, pripažino, kad pareiškėjas Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų šioje nutartyje nustatytu terminu nepašalino, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo manymu, teismas neišsamiai, nevisapusiškai, neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo reikalavimus, netinkamai vertino jo argumentus, skundo aiškumą ir konkretumą. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai nepripažino, jog teismui buvo žinomos ir privalėjo būti žinomos priežastys, dėl kurių pareiškėjas fiziškai negalėjo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos išreikalauti ginčijamą 2013 m. birželio 10 d. sprendimą. Pareiškėjo manymu, teismas prireikus savo iniciatyva gali išreikalauti reikiamus dokumentus, nes atsakovas jų nepateikė. Pareiškėjo manymu, jo skundas suformuluotas tinkamai, bylos ribos apibrėžtos tinkamai ir aiškiai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į administracines bylas Nr. I-536-554/2014, I-3592-644/2013. Pareiškėjas pabrėžia, jog skundo reikalavimų tenkinimas įtakos pareiškėjo teises ir įstatymų saugomus interesus, skundžiamas aktas sukelia teisines pasekmes. Pareiškėjo vertinimu, jo patikslintas skundas yra logiškas ir sąsajus, o jo skundo reikalavimai gali būti išnagrinėti ir atskirai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m. liepos 28 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriame prašoma panaikinti Inspekcijos 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (9.1.-03.2)-IC-5633, 2013 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (2317-08)-320-42613 ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2014 m. birželio 6 d. prašyme nurodomus veiksmus.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. skundo trūkumams pašalinti, kadangi skundas neatitiko ABTĮ 23, 24 straipsnių reikalavimų – pareiškėjo skundo aplinkybės išdėstytos netinkamai, neaiškiai ir padrikai, nurodytos aplinkybės, kurios nėra susijusios su skundžiamais administraciniais aktais, be to, būtina pateikti įrodymus, jog pats pareiškėjas negali gauti skundžiamo Inspekcijos 2013 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. (2317-08)-320-42613.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų (pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010). Šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos nuostatos nepaneigia asmens teisės kreiptis į teismą absoliutumo, kadangi teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.) (pvz., 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).

Tokia tvarka būtent ir numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 22, 23, 24, 33, 35, 39 ir kituose straipsniuose. Nagrinėjamu atveju aktualūs skundo turiniui bei jo padavimo terminui keliami reikalavimai. Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamąsias dalis) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas bei aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A17-217/2007 konstatavo, jog iš ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 82 straipsnio 7 dalies, 72 straipsnio, 86 straipsnio 3 dalies analizės teigtina, jog administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistos ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo, jo socialinės paskirties. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., administracinės bylos Nr. AS6-216/2007, Nr. AS525-255/2010, Nr. AS525-392/2010, Nr. AS525-526/2010, Nr. AS822-549/2010, Nr. AS525-47/2011 ir kt.) tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Todėl skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko, teismas paprastai neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Aiškinant šią normą sisteminiu loginiu metodu, pažymėtina, kad teismo nutartis grąžinti skundą pareiškėjui yra priimama nutarties, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pagrindu, kaip procesinė pasekmė, kylanti pareiškėjui nepašalinus ar netinkamai pašalinus teismo nurodytus trūkumus. Todėl sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjui nustatė terminą iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. skundo trūkumams pašalinti, nes iš byloje esančio pirminio skundo matyti, kad jame reikalavimai buvo suformuluoti neaiškiai, pagal keliamus reikalavimus ir dėstomas abstrakčias aplinkybes neįmanoma tiksliai apibrėžti keliamo ginčo ir bylos ribas, nepateikti įrodymai, jog pats pareiškėjas negali gauti skundžiamo Inspekcijos 2013 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. (2317-08)-320-42613.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 18 d. (b. l. 63) išsiuntė pirmosios instancijos teismui patikslintą skundą, kuriame nurodyti iš esmės analogiški reikalavimai ir pateiktas beveik analogiškas skundo turinys. Iš pareiškėjo patikslinto skundo matyti, kad jame, be pirminiame skunde išdėstytų aplinkybių, papildomai nurodomas sąrašas bylų, pareiškėjo manymu, įrodančių atsakovo veiksmų neteisėtumą, pacituojamos Jungtinių Tautų Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą nuostatos, tačiau aiškiai nenurodyta tokios informacijos sąsaja su prašomais panaikinti administraciniasi aktais, neatsižvelgta į pirmosios instancijos teismo nurodymą konkretizuoti skunde dėstomas aplinkybes.

Vertindama pareiškėjo pateiktą patikslintą skundą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepašalino nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodytų trūkumų ir tinkamai nesuformulavo skundo elementų (skundo dalyko ir pagrindo). Pareiga tinkamai suformuluoti skundo elementus tenka pareiškėjui. Pareiškėjas iš esmės nurodė abstraktaus pobūdžio pažeidimus ir nenurodė, kaip jie yra susiję su prašomais panaikinti atsakovo sprendimais, kaip konkrečiai pažeidžiamos jo teisės ar teisėti interesai, nepateikė įrodymų dėl negalimumo gauti skundžiamą atsakovo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (2317-08)-320-42613. Kaip matyti iš aptartos teismų praktikos, tik tiksli pareiškėjo reikalavimų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Be to, tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas teismui pateikė naują skundą neatsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog paduotas skundas atitinka ne visus ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus. Kadangi savo skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą pareiškėjas nepašalino, todėl skundas pagrįstai laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjo paduotas pirminis skundas, tiek jo patikslintas skundas paminėtų įstatymo nuostatų neatitinka. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateiktą patikslintą skundą, sprendžia, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra pakankamai aiškūs, tačiau likęs skundo turinys yra išdėstytas neaiškiai ir nesuprantamai, faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, nėra tinkamai išdėstytos, todėl pagal tokį pareiškėjo suformuluotą skundą nėra galimybės aiškiai ir tiksliai apibrėžti keliamą ginčą bei nustatyti bylos nagrinėjimo ribas. Tai suponuoja tinkamo tokio pareiškėjo skundo išnagrinėjimo teisme neįmanomumą. Taigi pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję vien su tuo, kad jo skundo reikalavimai yra logiški ir aiškūs, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas atskirajame skunde atkreipia dėmesį į Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėtą administracinę bylą Nr. I-536-554/2014. Teisėjų kolegija pastebi, kad nurodomoje administracinėje byloje pareiškėjas pateikė skundą teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės, neturtinės žalos atlyginimo, t. y. aptariamoje administracinėje byloje nebuvo pateikti reikalavimai dėl administracinių sprendimų panaikinimo kaip šioje administracinėje byloje. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomoje administracinėje byloje Nr. I-3592-644/2013 Kauno apygardos administracinis teismas nepriėmė pareiškėjo skundo konstatavęs, kad ginčas iškeltas dėl informacinio pobūdžio rašto panaikinimo, yra teisiškai beprasmis, kadangi jo nagrinėjimas nesukelia teisinių padarinių nei pačiam pareiškėjui, nei atsakovui, nelemia materialinių teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytose administracinėse bylose spręsti klausimai nėra iš esmės panašūs šioje byloje keliamiems klausimams ir šiose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šiuo atveju nelaikytina, kad pirmosios instancijos teismas elgėsi formaliai ir tokiu būdu apribojo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, kadangi pirmosios instancijos teismas ne iš karto atsisakė priimti pareiškėjo skundą, o tik nustatęs pareiškėjo skundo trūkumus, aiškiai juos įvardijęs 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje ir nustatęs terminą šiems trūkumams pašalinti, tokiu būdu sudaręs galimybę pareiškėjui tinkamai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, ir todėl elgėsi sąžiningai bei teisėtai. Pastebėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Šiuo aspektu vertintina, jog pareiškėjas pats nesielgė tinkamai, protingai ir sąžiningai savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos atžvilgiu. Skundžiama teisumo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis teisminės gynybos iš naujo, pašalinus minėtus skundo trūkumus.

Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas