AS-543-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-543-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01776-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kauno rajono savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) „panaikinti atsakovo atstovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą kaip nepagrįstą dėl skundų išnagrinėjimo 2014.11.26 ir 2013.05.21 kaip neigianti asmens teisę suformuoti ir lengvatine tvarka įgyti žemės sklypą, kurią gina įstatymas kaime namų valdai, reikalinga pastatams eksploatuoti“; 2) „įpareigoti atsakovo atstovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministeriją inicijuoti žemės reformos projekto pakeitimą sklypui Nr. 858 namų valdai kaime suformuoti gyvenamam Namui 1988 metų statybos Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) U. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo įrengimams U. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 0,75 ha ploto“, 3) „pakeisti atsakovo atstovo institucijos įsakymo priimti 2014 m. liepos 14 d. Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-949 dalį dėl sklypo Nr. 858 plotą pakeičiant į 1,0 ha miškų ūkio paskirties vietoj 1,75 ha.“

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi (b. l. 83-84) jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant pareiškėjui patikslinti atsakovus, skundo reikalavimus ir aplinkybes, kuriomis grindžiami skundo reikalavimai, išaiškintos ABTĮ 33 straipsnio ir 34 straipsnio 1 dalies nuostatos.

2014 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą (b. l. 86-94), kuriuo prašė teismą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-2986, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-949 dalį dėl 1,75 ha sklypo Nr. 858 miško paskirties ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių suformuoti gyvenamam namui 1988 m. statybos Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) U. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo įrengimams U. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) eksploatuoti reikalingą žemės sklypą 0,75 ha ploto bei 1 ha miško paskirties sklypą atskirai.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi (b. l. 124-125) pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2015 m. sausio 19 d. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas teismui pateiktame patikslintame skunde pakankamai konkrečiai ir aiškiai suformulavo skundo reikalavimus, tačiau pareiškėjo patikslinto skundo aplinkybės išdėstytos netinkamai ir nesuprantamai, jų pagrindu negalima tiksliai nustatyti, kuo skundžiami aktai yra neteisėti ar nepagrįsti, kokius teisės aktus, pareiškėjo teises ar teisėtus interesus pažeidžia bei pasiūlė jam konkretizuoti skundo aplinkybes, aiškiai ir suprantamai nurodant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 1SS-(3.5)-2986 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-949 (skundžiamoje dalyje) neteisėtumo pagrindus (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.).

2015 m. sausio 9 d. pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame nurodyti analogiški reikalavimai, t. y. pareiškėjas prašo teismą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-2986, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-949 dalį dėl 1,75 ha sklypo Nr. 858 miško paskirties ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių suformuoti gyvenamam namui 1988 m. statybos Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) U. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo įrengimams U. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) eksploatuoti reikalingą žemės sklypą 0,75 ha ploto bei 1 ha miško paskirties sklypą atskirai. Taip pat 2015 m. sausio 15 d. teismui pateiktas „Skundo (reziumė) pasisakymas raštu papildant skundą“ bei 2015 m. sausio 19 d. pateikta „Patikslinto skundo svarbių aplinkybių santrauka“.

II. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartimi (b. l. 147-149) pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teismas, įvertinęs pateikto patikslinto skundo turinį, padarė išvadą, jog pareiškėjas nepašalino 2014 m. gruodžio 29 d. teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Remdamasis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktu, teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai yra pakankamai aiškūs, tačiau šio skundo aplinkybės išdėstytos netinkamai ir nesuprantamai, jų pagrindu negalima tiksliai nustatyti, kuo skundžiami aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, kokius teisės aktus, pareiškėjo teises ar teisėtus interesus pažeidžia. Pareiškėjas nurodo daug faktų, tačiau teismui neaišku, kokios konkrečiai aplinkybės yra konkretaus skundžiamo akto pagrindas. Pagal tokį pareiškėjo suformuluotą skundą nėra galimybės aiškiai ir tiksliai apibrėžti keliamą ginčą bei nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, o tai suponuoja tinkamo tokio pareiškėjo skundo išnagrinėjimo teisme neįmanomumą.

Atsižvelgęs į ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų nuostatas, teismas vertino, jog pareiškėjas turi teismui pateikti vieną procesinį dokumentą (skundą), kuriame būtų nurodyti visi būtinieji skundo elementai. Pareiškėjo 2015 m. sausio 15 d. teismui pateiktas „Skundo (reziumė) pasisakymas raštu papildant skundą“ bei 2015 m. sausio 19 d. pateikta „Patikslinto skundo svarbių aplinkybių santrauka“ apsunkina teismo galimybę tinkamai įvertinti patikslinto skundo kaip vientiso procesinio dokumento turinį. Be to, šių pateiktų dokumentų turinys taip pat nėra pakankamai konkretus ir aiškus.

Teismas, vertindamas pateikto patikslinto skundo turinį, pripažino, kad pareiškėjas Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų šioje nutartyje nustatytu terminu nepašalino, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnio reikalavimus.

III. Pareiškėjas R. V. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 152-154), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą naujos sudėties pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pareiškėjas, gavęs Kauno apygardos administracinis teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį nustatyti terminą trūkumams pašalinti, 2014 m. gruodžio 11 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Tarnyba). Tarnyba paprašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, kuriuos jis teikė Tarnybai 2014 m. gruodžio 22 d., 2014 m. gruodžio 23 d., 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. sausio 5 d. Tarnyba, gavusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, 2015 m. sausio 7 d. priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-14-4846-16, kuriuo nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui R. V. administracinėje byloje Nr. I-4123-644/2014, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme. Tačiau iki to laiko, Tarnybai 2014 m. gruodžio mėnesį neišsprendus antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui klausimo, neturintis teisinio išsilavinimo pareiškėjas, nenorėdamas praleisti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimis nustatytų terminų skundo trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismui 2014 m. gruodžio 19 d. ir 2015 m. sausio 9 d. pateikė patikslintus skundus. Taip pat 2015 m. sausio 12 d. teismui pateikė žyminio mokesčio kvitą, Tarnybos sprendimą ir papildomų dokumentų kopijas, 2015 m. sausio 15 d. - „Skundo (reziumė) pasisakymas raštu papildant skundą“ bei 2015 m. sausio 19 d. - „Patikslinto skundo svarbių aplinkybių santrauka“.

Paaiškina, jog su Tarnybos paskirta advokate pareiškėjas susitiko tik 2015 m. sausio 15 d., kai iki teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi nustatyto termino pabaigos – 2015 m. sausio 19 d., skundo trūkumams pašalinti buvo likusios keturios dienos, iš kurių tik viena darbo diena. Dėl laiko stokos Tarnybos paskirtai advokatei buvo apsunkinta galimybė tinkamai įvertinti pareiškėjo patikslinto skundo kaip vientiso dokumento turinį bei patikslintą skundą pagrindžiančius dokumentus (100 lapų), todėl nenorėdamas praleisti teismo nustatyto termino ir tikėdamasis, kad teismas yra priėmęs jo 2015 m. sausio 9 d. patikslintą skundą, pareiškėjas 2015 m. sausio 15 d. ir 2015 m. sausio 19 d. pateikė papildomus savo paaiškinimus patikslintam skundui.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismui nustačius pareiškėjui terminą nurodytiems trūkumams pašalinti, pareiškėjas ištaisė dalį nurodytų trūkumų: pateikė žyminio mokesčio kvitą, Tarnybos sprendimą. Vienintelis likęs nepašalintas trūkumas – pareiškėjo patikslinto skundo aplinkybės išdėstytos buvo netinkamai, jų pagrindu negalima tiksliai nustatyti, kuo skundžiami aktai yra neteisėti ar nepagrįsti, kokius teisės aktus, pareiškėjo teises ar teisėtus interesus pažeidžia, įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtintos dokumentų kopijos. Šie pirmosios instancijos teismo nurodyti skundo trūkumai yra susiję su pareiškėjo skundo pagrindo teisinio pagrįstumo klausimu, kas yra vertinama kartu su įrodymais nagrinėjant bylą iš esmės. Skundo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad pareiškėjas, jau paduodamas skundą, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų skunde išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į skundo patenkinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-351/2014). Šiuo atveju pareiškėjo patikslinto skundo pagrindas nėra suformuluotas tiek, kad teismas galėtų išspręsti skundo priėmimo klausimą, bet, žinant aplinkybes apie pareiškėjui teikiamą antrinę teisinę pagalbą, teismui nebuvo kliūčių dar kartą ex officio protingai nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti bei taip užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, neištaisius skundo trūkumų (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog skunde turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Taigi, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tiek 2014 m. gruodžio 29 d. nutartyje, tiek skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai yra suformuluoti pakankamai aiškiai ir konkrečiai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prie skundų pridėjo ir skundžiamus sprendimus. Tačiau, pirmosios instancijos teismo manymu, patikslinto skundo aplinkybės išdėstytos netinkamai ir nesuprantamai, jų pagrindu negalima tiksliai nustatyti, kuo skundžiami aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, kokius teisės aktus, pareiškėjo teises ar teisėtus interesus pažeidžia, neaišku, kokios konkrečiai aplinkybės yra konkretaus skundžiamo akto pagrindas. Teismo nuomone, pagal tokį pareiškėjo suformuluotą skundą nėra galimybės aiškiai ir tiksliai apibrėžti keliamą ginčą bei nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, o tai suponuoja tinkamo tokio pareiškėjo skundo išnagrinėjimo teisme negalimumą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu dėl to, kad pareiškėjo skunde ir patikslintuose skunduose aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, išdėstytos ne visiškai suprantamai ir chaotiškai, tačiau pažymi, jog apskritai, tiek iš skundų turinio, tiek iš pakankamai aiškiai ir konkrečiai suformuluotų pareiškėjo reikalavimų galima suprasti, kad skundžiami atsakovo (jo atstovo) sprendimai pažeidžia pareiškėjo teisę ne aukciono būdu įsigyti (pirkti arba nuomoti) jo naudojamus žemės sklypus, užstatytus jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Be to, pareiškėjo manymu, atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, pažeidė ir jų priėmimo procedūrą – nesilaikė sprendimams priimti numatytų terminų.

Pažymėtina, jog ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktų nuostatos, reikalaujančios kiekviename skunde nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką – pareiškėjo reikalavimą, ir pagrindą – aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo patikslintuose skunduose pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys teismui preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant būtent skundo priėmimo klausimą, tačiau ne skundą (ginčą) iš esmės. Teismo minimas skundo išnagrinėjimo teisme neįmanomumas yra ne skundo priėmimo, o ginčo nagrinėjimo iš esmės klausimas. Be to, teismas nepagrįstai nurodo, kad negalima tiksliai nustatyti, kuo skundžiami aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, kokius teisės aktus, pareiškėjo teises ar teisėtus interesus pažeidžia. Pastebėtina, jog teisinio skundo pagrindo, t. y. konkrečių teisės aktų nuostatų, kurias galimai pažeidžia skundžiami sprendimai, nurodymas nėra privalomas pareiškėjui. Klausimą, kuo skundžiami aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, kokius teisės aktus, pareiškėjo teises ar teisėtus interesus jie pažeidžia, sprendžia būtent teismas, nagrinėjantis ginčą iš esmės.

Teismo argumentas, kad pagal pareiškėjo nurodytas neaiškias aplinkybes nėra galimybės aiškiai ir tiksliai apibrėžti keliamą ginčą bei nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat nepagrįstas, kadangi administracinės bylos nagrinėjimo ribos apibrėžiamos pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus, t. y. skundo dalyką. Tik tiksli skundo reikalavimų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai yra suformuluoti pakankamai aiškiai ir konkrečiai.

Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl neįmanoma pradėti bylos teisenos remiantis tomis aplinkybėmis ir tais įrodymais, kuriuos nurodė ir pateikė pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismo nurodyti abstraktūs pareiškėjo skundo trūkumai šiuo atveju nesudaro kliūčių pradėti nagrinėti bylą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ABTĮ 52 straipsnis suteikia pareiškėjui teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų nuostatas, sprendė, jog pareiškėjas turi teismui pateikti vieną procesinį dokumentą (skundą), kuriame būtų nurodyti visi būtinieji skundo elementai, o pareiškėjo pateikti „Skundo (reziumė) pasisakymas raštu papildant skundą“ bei „Patikslinto skundo svarbių aplinkybių santrauka“ apsunkina teismo galimybę tinkamai įvertinti patikslinto skundo kaip vientiso procesinio dokumento turinį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi pareiškėjas tiek pirminiame savo skunde, tiek patikslintuose skunduose nurodė visus būtinuosius skundo elementus, o patikslintuose skunduose bei „Skundo (reziumė) pasisakymas raštu papildant skundą“ ir „Patikslinto skundo svarbių aplinkybių santrauka“ tik papildė juos ir patikslino. ABTĮ nereikalauja, kad pareiškėjas teismui pateiktų tik vieną procesinį dokumentą (skundą), todėl toks pirmosios instancijos teismo nurodymas laikytinas nepagrįstas.

Be to, šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių bei gavęs Kauno apygardos administracinis teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį nustatyti terminą trūkumams pašalinti, 2014 m. gruodžio 11 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuri paprašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, kuriuos jis teikė 2014 m. gruodžio 22 d., 2014 m. gruodžio 23 d., 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. sausio 5 d. Tarnyba, gavusi šiuos pareiškėjo pateiktus dokumentus, 2015 m. sausio 7 d. priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-14-4846-16 (b. l. 140), kuriuo nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui šioje administracinėje byloje. Tačiau iki to laiko, pareiškėjas pats savo jėgomis, nepraleisdamas Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimis nustatytų terminų skundo trūkumams pašalinti, teikė patikslintus skundus, formuluodamas juos ne visiškai aiškiai. Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą parengė jau pareiškėjui paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatė. Atsižvelgus į tai, šiuo atveju, pareiškėjui negali būti užkertamas kelias ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus teisme, vien todėl, kad jis, neturėdamas teisinių žinių, ne visiškai aiškiai skunduose nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia skundo reikalavimus, nors reikalavimus, kaip pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas, suformulavo pakankamai aiškiai ir konkrečiai.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai nustatė terminą pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus, o jam jų nepašalinus, laikė šį skundą nepaduotu. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys