A-575-981-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedA-575-981-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 6), kurį vėliau patikslino (b. l. 12, 31), prašydamas panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno VGTPT, Tarnyba, atsakovas) 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. TP-2(2.2)-13-N-1122-1951 ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą bei skirti jam advokatą. Pareiškėjas paaiškino, kad teisinė pagalba jam reikalinga siekiant pasidaryti Kauno apygardos teisme esančios baudžiamosios bylos dokumentų kopijas, kurias prašo pateikti Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kadangi jis yra laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir pats to padaryti negali.
Full text
Apeliacinės instancijos teismo
Administracinė byla Nr. A575-981/2014
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00533-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija 24
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 6), kurį vėliau patikslino (b. l. 12, 31), prašydamas panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno VGTPT, Tarnyba, atsakovas) 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. TP-2(2.2)-13-N-1122-1951 ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą bei skirti jam advokatą. Pareiškėjas paaiškino, kad teisinė pagalba jam reikalinga siekiant pasidaryti Kauno apygardos teisme esančios baudžiamosios bylos dokumentų kopijas, kurias prašo pateikti Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kadangi jis yra laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir pats to padaryti negali.
Atsakovas Kauno VGTPT atsiliepime į skundą (b. l. 37) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti Tarnybos 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. TP-2(2.2)-13-N-1122-1951. Atsakovas pažymėjo, kad EŽTT teisinė pagalba teikiama EŽTT reglamento XI skyriuje nustatyta tvarka, todėl į antrinės teisinės pagalbos turinį neįeina pareiškėjo atstovavimas EŽTT, įskaitant dokumentų kopijavimą ir jų teikimą EŽTT bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas nurodė, kad į antrinės teisinės pagalbos teikimo sąvoką įeina tik pareiškimų EŽTT parengimas, tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu (b. l. 63–65) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 2 straipsnio 3 dalį dokumentų rengimas yra viena iš antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sričių. Tačiau, išanalizavęs dokumentų rengimo sąvoką, teismas padarė išvadą, kad į dokumentų rengimą įeina tik tokios kopijavimo paslaugos, kurios susijusios su dokumentų rengimu, t. y. kopijuojami dokumentai yra reikalingi tam tikro dokumento (skundo, ieškinio, prašymo, atsiliepimo į skundą ir pan.) parengimui. Teismas akcentavo, kad nemokamas dokumentų kopijavimo paslaugos teikimas pats savaime nėra savarankiškas antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turinio elementas. Tuo tarpu byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas prašė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą būtent Kauno apygardos teisme esančios baudžiamosios bylos dokumentų kopijų padarymui, o reikalavimo parengti tam tikrą dokumentą (ieškinį, peticiją ar pan.) Tarnybai pateiktuose 2013 m. kovo 12 d. ir 2013 m. balandžio 22 d. prašymuose nekėlė. Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba pagrįstai pareiškėjo A. K. prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą vertino tik kaip prašymą teikti dokumentų kopijavimo paslaugą, kuri neįeina į antrinės teisinės pagalbos turinį, todėl pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjas susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, daryti baudžiamosios bylos dokumentų kopijas gali vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamą Kauno VGTPT 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. TP-2(2.2)-13-N-1122-1951 ir įpareigoti Tarnybą skirti pareiškėjui advokatą.
III. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 67–68, 72–73), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad neturi artimųjų, kuriuos galėtų įgalioti padaryti Kauno apygardos teisme esančios baudžiamosios bylos dokumentų kopijas, kurias prašo pateikti EŽTT, o kitų būdų, kaip gauti reikiamus dokumentus, nežino. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo bylą, kadangi nepareikalavo etapuoti pareiškėją į teismo posėdį, kuriame jis norėjo dalyvauti.
Atsakovas Kauno VGTPT atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 76) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą nepakeistą. Tarnyba mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kauno VGTPT pažymi, jog palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Kauno VGTPT 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. TP-2(2.2)-13-N-1122-1951, kuriuo Tarnyba, konstatavusi, jog į antrinės teisinės pagalbos turinį neįeina pareiškėjo atstovavimas EŽTT, įskaitant dokumentų kopijavimą ir jų teikimą EŽTT bylos nagrinėjimo metu, atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui A. K. Kauno apygardos teisme esančios baudžiamosios bylos dokumentų kopijų, kurias pateikti prašė EŽTT, padarymui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vertinant minėto Kauno VGTPT sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ), kurio 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (VGTPĮ 3 str. 2 ir 4 p.).
Remiantis ginčijamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu galiojusios VGTPĮ redakcijos 2 straipsnio 3 dalimi, antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Gynyba ir atstovavimas bylose – įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražą) ir administracinėse bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu jose nėra teikiama teisinė pagalba (VGTPĮ 2 str. 4 d.). VGTPĮ 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą.
Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).
Šiame kontekste pabrėžtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas A. K. 2013 m. kovo 12 d. pateikė Kauno VGTPT prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjo žodžiais, susitvarkant dokumentus, kurių reikalauja EŽTT (b. l. 15–19, 38–41, 47–50). Tarnyba, siekdama išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, 2013 m. balandžio 16 d. raštu Nr. O-2-(1.5)-1060 (b. l. 8, 14, 42, 51) kreipėsi į pareiškėją, prašydama patikslinti prašymą ir nurodyti, ar antrinė teisinė pagalba reikalinga kreipimosi į EŽTT surašymui, ar pareiškėjas jį jau yra pateikęs ir antrinė teisinė pagalba reikalinga tolesniam bylos nagrinėjimui bei papildomų dokumentų pateikimui EŽTT.
Minėtame rašte Tarnyba papildomai nurodė, kad EŽTT teisinė pagalba teikiama EŽTT taisyklių (reglamento) XI skyriuje nustatyta tvarka, o į antrinės teisinės pagalbos teikimo sąvoką įeina tik pareiškimo EŽTT parengimas, tačiau neįeina pareiškėjo atstovavimas EŽTT. 2013 m. balandžio 25 d. Kauno VGTPT buvo gautas pareiškėjo A. K. 2013 m. balandžio 22 d. prašymas (b. l. 43, 52), kuriame jis nurodė, jog antrinė teisinė pagalba jam reikalinga surenkant Kauno apygardos teisme esančios bylos dokumentų, kurias pateikti prašo EŽTT, kopijas.
Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba nagrinėjamu atveju pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas prašė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą būtent Kauno apygardos teisme esančios baudžiamosios bylos dokumentų kopijų padarymui. Remdamasi surinktais duomenimis, Kauno VGTPT, konstatavusi, kad dokumentų kopijavimas nepatenka į antrinės teisinės pagalbos sąvokos turinį, 2013 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. TP-2(2.2)-13-N-1122-1951 atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui A. K. (b. l. 7, 13, 44, 53).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes bei byloje surinktų įrodymų visumą, su tokia išvada sutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba ginčijamą sprendimą priėmė išsamiai ir objektyviai įvertinusi visumą aplinkybių bei įrodymų, sprendime aiškiai ir išsamiai nurodė atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą motyvus bei savo poziciją pagrindė faktine medžiaga, todėl ginčijamas Kauno VGTPT 2013 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. TP-2(2.2)-13-N-1122-1951 laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Juolab kad VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 5 punktas (redakcija, galiojusi skundžiamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu) numato, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas į EŽTT kreipėsi savarankiškai dar iki 2013 m. kovo 12 d. ir 2013 m. balandžio 22 d. prašymų pateikimo Tarnybai (b. l. 26), be to, kaip teisingai nurodė tiek Tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas, EŽTT teisinė pagalba teikiama EŽTT reglamento XI skyriuje nustatyta tvarka.
Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo atveju tiek Tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui antrinė teisinė pagalba neteiktina. Akivaizdu, kad teisinės pagalbos suteikimas tokioje situacijoje neatitiktų bendrųjų VGTPĮ apibrėžtų jos teikimo sąlygų, taip pat akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principams (VGTPĮ 3 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ginčijami Kauno VGTPT 2013 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. TP-2(2.2)-13-N-1122-1951 bei Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, o juos keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo bylą, kadangi nepareikalavo etapuoti pareiškėją į teismo posėdį, kuriame jis norėjo dalyvauti, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas tokio pageidavimo nei savo pirminiame skunde, nei patikslintuose skunduose neišreiškė. Be to, iš byloje esančios teismo šaukimo grąžinamosios dalies (b. l. 60) matyti, kad pareiškėjas dar 2013 m. rugsėjo 23 d. buvo asmeniškai bei pasirašytinai informuotas apie pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 22 d. posėdžio laiką ir vietą, tačiau pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje neišreiškė, todėl Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir nesudarantis pagrindo keisti ar naikinti ginčijamą Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjo A. K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Jarukaitis
Ričardas Piličiauskas
Dainius Raižys