A-438-222-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-222/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02712-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui Č. G.,

pareiškėjo atstovei I. K.,

atsakovo atstovui M. J.,

trečiajam suinteresuotajam asmeniui V. G. (D. S. teisių perėmėjas),

trečiųjų suinteresuotųjų asmenų L. M. ir J. V. atstovei L. S.,

vertėjai Gitanai Aleliūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. M., J. V., D. S. dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Č. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–5) ir patikslintu skundu (II t., b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2)-978 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2)-1128, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978: 1) laikė, kad atlikus kadastrinius matavimus 0,4264 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas yra 4566 kv. m (iš jo 4566 kv. m – užstatyta teritorija), ploto skirtumas neleistinumo ribose, vertė – 8188 Lt, paskirtis – kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos; 2) nutarė papildomai parduoti J. V. ir L. M. po 151 kv. m namų valdos žemės sklypo dalis bendrame 4566 kv. m žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) įpareigojo žemės sklypo savininkus laikytis patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 specialiųjų žemės ir miško naudojimo I (ryšių linijų apsaugos zonos), VI (elektros linijų apsaugos zonos) skyrių reikalavimų; laikytis kelio servituto; 4) nusprendė sudaryti su J. V. ir L. M. valstybinės žemės dalies sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. spalio 19 d. priėmė įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-1128, kuriuo patikslino 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymą ir nurodė parduoti L. M. ir J. V. vietoje numatytų 151 kv. m po 339 kv. m namų valdos žemės sklypo dalis bendrame 4566 kv. m žemės sklype bei patikslino apmokėjimo už parduodamą žemės sklypą kainą.

Paaiškino, kad tretiesiems asmenims numatyto parduoti žemės sklypo plotas nepagrįstai ir neteisėtai padidintas pareiškėjo namų valdos žemės sklypo sąskaita. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis turi teisę įsigyti šio namo valdai priklausantį žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas. Vadovaujantis šiuo aktu namų valdos žemės sklypas galėjo būti parduotas ir tretiesiems asmenims, tačiau skundžiamu 2011 m. rugsėjo 21 d.

įsakymu bendra riba tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo savavališkai perstumta, tai matyti iš inventorizacinių žemės sklypų planų. Paaiškino, kad tretiesiems asmenims nuosavybės teise valdoma namų valda buvo suformuota Šalčininkų rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkiu Nr. 147. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. sausio 20 d. išraše nurodoma, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,4264 ha, taip pat iš VĮ „Registrų centras“ esančioje šio žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančio žemės sklypo brėžinio matyti, kad trečiųjų asmenų namų valdos žemės sklypo ilgis šiaurinėje dalyje yra 27,50 m, be to, ant žemės sklypo ribos, kuri skiria pareiškėjo namų valdos žemės sklypą nuo trečiųjų asmenų žemės sklypo, yra pastatytas statinys, pažymėtas indeksu 8I, t. y. pusė šio statinio stovi trečiųjų asmenų žemės sklype, o pusė – pareiškėjo namų valdos žemės sklype.

Šis statinys nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o ant minimo plano yra uždėta žyma „Savavališka statyba“. Pažymėjo, jog, tretiesiems asmenims realizuojant teisę išsipirkti savo žemės sklypą, buvo atlikti šio sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypas padidintas nuo 0,4264 ha iki 0,4566 ha. Iš pateikto žemės sklypo brėžinio matyti, kad trečiųjų asmenų žemės sklypo ilgis šiaurinėje dalyje yra ne 27,50 m, o 30,51 m, taip pat visas nekilnojamo turto registre neįregistruotas statinys yra trečiųjų asmenų žemės sklype.

Pareiškėjas manė, jog jo ir trečiųjų asmenų žemės sklypų ribos buvo pakeistos, jas perkeliant taip, kad pareiškėjo valdos žemės sklype esantis trečiųjų asmenų savavališkas statinys atsidurtų jų namų valdos žemės sklype. Tuo pačiu buvo sumažintos ir pareiškėjo namų valdos žemės sklypo, kurį jis turi teisę nusipirkti, ribos.

Teigė, kad vieno asmens teisės negali būti ginamos paneigiant kitų asmenų teises. Pareiškėjo namų valdoje yra pastatytas statinys, kuris nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau yra pastatytas gavus tam leidimą ir laikantis statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Namų valdos (duomenys neskelbtini) planas patvirtina, kad šio žemės sklypo ilgis yra tik 40 m, o ne 42 m, kaip yra numatyta kadastrinių duomenų byloje, tačiau, padidinus trečiųjų asmenų namų valdos žemės sklypą pareiškėjo namų valdos žemės sklypo sąskaita ir pakeitus ribą, statinys, pateiktame plane pažymėtas indeksu MN, atsiduria ant trečiųjų asmenų žemės sklypo ribos, todėl apsunkinamas šio statinio įteisinimas. Pareiškėjas pažymėjo, jog jo namų valdos žemės sklypo sąskaita padidinus trečiųjų asmenų valdomo žemės sklypo ribas jam apribojama ne tik teisė nusipirkti teisės aktų nustatyto dydžio namų valdos žemės sklypą, tačiau pažeidžiama pareiškėjo, kaip statytojo, teisė, nes pastatytas statinys dėl nepagrįstai perkeltų žemės sklypų ribų taptų nebeatitinkančiu teisės aktų reikalavimų ir būtų apsunkinta ar taptų neįmanoma jo teisinė registracija.

Pažymėjo, jog skundžiamame įsakyme nėra nurodyta apie servituto nustatymą. Pareigos laikytis servituto nustatymas negali būti tapatinamas su servituto nustatymu. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu šis įsakymas būtų laikomas servitutą nustatančiu aktu, jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pabrėžė, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas. Šios pareigos atsakovas neįvykdė. Pareiškėjas apie servituto nustatymą sužinojo iš trečiųjų asmenų. Skundžiamas 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymas yra neteisėtas, nes pažeidžia pareiškėjo, kaip savininko, teises.

Pažymėjo, jog pareiškėjo valdomame žemės sklype yra įregistruoti nekilnojamieji daiktai: gyvenamasis pastatas ir šulinys. Trečiųjų asmenų kadastrinių matavimų plane, kuriame yra pažymėtas ir servitutinis kelias, nėra pažymėti pareiškėjo nuosavybės teise valdomi nekilnojamieji daiktai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo 2011 m. spalio 28 d. rašte nurodė, jog servitutas nustatytas vadovaujantis Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimu, šis kelias turėtų eiti per pareiškėjo geriamo vandens šulinį.

Šis šulinys yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre namų valdos adresu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos metai 1940 m.). Iš VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo pateikto žemės sklypo plano matyti, kad servitutas žemės sklype nėra pažymėtas, teritorijų planavimo dokumentuose jis nenustatytas. Tiek Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, tiek Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika (86–88 punktai) numato viešą žemėtvarkos projekto svarstymą, galimybę pretendentams pareikšti pastabas, taip pat nustato procedūras, kaip viešo svarstymo metu pareikštos pastabos turėtų būti svarstomos, tačiau rengiant ginčijamą įsakymą nei žemėtvarkos projekto viešo svarstymo, nei derinimo procedūros nebuvo atliekamos, nebuvo pateiktas projektas.

Administraciniu aktu gali būti patvirtinti kelio servitutai tik pagal teritorijų planavimo dokumentus. Šiuo atveju kelio servitutas tretiesiems asmenims buvo nustatytas nesant tam teisinio pagrindo, nes neegzistuoja teritorijos planavimo dokumentai, kurie numatytų kelio servitutą. Klausimas dėl patekimo į trečiųjų asmenų žemės sklypą tokiu būdu, kaip nustatyta ginčijamu įsakymu gali būti sprendžiamas tik išsprendus servituto nustatymo statiniams (geriamo vandens šuliniui) klausimą.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyrius atsiliepimais į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 82‑85; II t., b. l. 32–37) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Šalčininkų rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkio Nr. 147 priėmimo metu galiojusio Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, jog žemės servitutai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar miestų (rajonų) savivaldybių sprendimu, atsižvelgiant į visuomenės poreikius. 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkiu Nr. 147 privažiavimo prie 0,4264 ha žemės sklypo ar žemės servituto nustatymo klausimai nebuvo išspręsti. Privažiavimo prie šio žemės sklypo klausimą išsprendė Eišiškių miesto LD tarybos vykdomasis komitetas, 1978 m. gruodžio 7 d. priimdamas sprendimą Nr. 68. Šis sprendimas nėra panaikintas ir galioja.

Pažymėjo, jog dėl pravažiavimo kelio ribų nustatymo J. V. dar 2008 m. birželio 3 d. kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją, kuri 2008 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. PAPS (5.32)-212 informavo, jog būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Dėl 0,0376 ha dalies 0,4264 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo ir kelio servituto nustatymo J. V. ir L. M. į Šalčininkų žemėtvarkos skyrių kreipėsi 2011 m. sausio 13 d., 2011 m. rugpjūčio 12 d., 2011 m. rugsėjo 7 d. Kartu su prašymu buvo pateikta UAB „Soklida“ parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, byla. Patikrinus pateiktą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, buvo nustatyta, kad tikslus žemės sklypo plotas yra didesnis, t. y. sudaro 0,4566 ha. Suderinus žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą, patvirtinus žemės sklypo planą ir nenustačius prieštaravimų teisės aktų reikalavimams, žemės sklypo patikslinti kadastriniai matavimai Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978, iš dalies pakeistu Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-1128, buvo patvirtinti bei priimtas sprendimas parduoti bendrosios dalinės nuosavybės teise J. V. ir L. M. likusią 0,4566 ha žemės sklypo dalį (0,0678 ha). J. V. ir L. M. skirta 0,0678 ha žemės sklypo dalis buvo privatizuota 2011 m. spalio 19 d. ir 2012 m. sausio 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimis.

Atsakovas dėl pareiškėjo teiginio, kad jo žemės sklypo sąskaita buvo nepagrįstai padidintas trečiųjų asmenų žemės sklypo plotas, paaiškino, jog pareiškėjas nėra teisėtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ar nuomininkas, be to, šis žemės sklypas nėra suformuotas. Šis žemės plotas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir šios žemės patikėtinis pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra Nacionalinė žemės tarnyba. Pareiškėjas ir D. S. laikytini šios žemės sklypo faktiniais naudotojais, kadangi šiame žemės sklype yra jiems nuosavybės teise priklausančių statinių. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie trečiųjų asmenų užimtos jo naudojamos žemės sklypo dalies plotą ir užimto ploto vietą. Manė, kad, neidentifikavus ginčijamo ploto dydžio, jo buvimo vietos, nėra aišku, kokia apimtimi administraciniu aktu patvirtinti kaimyninio žemės sklypo kadastriniai matavimai pažeidžia pareiškėjo teises. Kita vertus iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 29 d. pažymos Nr. 5-579, 0,0690 ha žemės sklypo įkainojimo akto, mokėjimo pranešimo ir mokėjimo kvitų matyti, kad buvusi žemės sklypo, kuriuo šiuo metu naudojasi pareiškėjas ir D. S., naudotoja A. K. 1992 m. rugsėjo 29 d. apmokėjo 30,34 litų valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,0690 ha namų valdos žemės sklypą. Iš pareiškėjo pateiktojo naudojamo žemės sklypo plano, parengto 2008 m. sausio 21 d. individualios S. B. įmonės „Matininkas“, matyti, kad pareiškėjo naudojamo žemės sklypo plotas padidėjo ir sudaro 747 kv. m (arba 0,0747 ha), t. y. 57 kv. m didesnis už žemės sklypą, išpirktą A. K. valstybės vienkartinėmis išmokomis. Tai patvirtina, kad J. V. ir L. M. žemės sklypas kadastrinių matavimų tikslinimo metu nebuvo padidintas pareiškėjo naudojamo žemės sklypo sąskaita.

Pabrėžė, kad tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo patikslinti kadastriniai matavimai buvo atliekami atsižvelgiant į šio žemės sklypo preliminarųjį planą, patvirtintą Šalčininkų rajono žemėtvarkos tarnybos, bei savininkų parodytas ir naudojamas ribas. Atsižvelgiant į tai, kad šio žemės sklypo preliminarusis planas nebuvo parengtas tikslaus matavimo prietaiso – GPS imtuvo, kuris buvo naudojamas atliekant to paties žemės sklypo geodezinius matavimus, duomenimis, todėl preliminariai ir geodeziškai suformuotų žemės sklypų plotai bei ribų ilgiai gali skirtis. Preliminariajame J. V. ir L. M. žemės sklypo plane šiaurinė bendra žemės sklypo riba yra 43,20 m (15,70+27,50), o pietinė žemės sklypo riba, einanti lygiagrečiai šiauriniai ribai, yra 19,70 m. To paties žemės sklypo kadastrinių (geodezinių) matavimų plane, parengtame UAB „Soklida“, šiaurinė bendra žemės sklypo riba tarp posūkio taškų 376-377-324-325-409 yra 43,29 m (2,91+9,87+30,51), t. y. tik 9 cm ilgesnė už preliminariajame plane nurodytą atitinkamą ribą, o pietinė žemės sklypo riba tarp posūkio taškų 340-339-338-337 yra 15,85 m (10,98+3,21+1,66), t. y. trumpesnė už preliminariajame plane nurodytą atitinkamą ribą. Tai patvirtina aplinkybę, kad J. V. ir L. M. žemės sklypo plotas kadastrinių matavimų patvirtinimo metu nebuvo padidintas pareiškėjo naudojamo žemės sklypo sąskaita.

Paaiškino, kad ginčo žemės sklypų bendra riba yra aiški ir nusistovėjusi. Tai yra matyti iš L. M. ir J. V. žemės sklypo plano ir pareiškėjo naudojamo žemės sklypo plano bendros žemės sklypų ribos. Šią ribą žymi tvora ir negyvenamo pastato, plane pažymėto raide N ir esančio L. M. ir J. V. žemės sklype, siena. Iš pateiktų planų matyti, kad šis pastatas (N) ir pareiškėjo naudojamame žemės sklype esanti pastatų grupė (T, MN ir N) yra atskiri pastatai, kurie nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, o bendra žemės sklypo riba eina ne per pastatą, kaip nurodo pareiškėjas, o pastato (N), esančio L. M. ir J. V. žemės sklype, siena. Nurodė, kad duomenų, patvirtinančių pareiškėjo ar D. S. teisę į L. M. ir J. V. žemės sklype esantį pastatą, byloje nepateikta, todėl tik šio statinio ir daiktinių teisių į jį įregistravimas viešame registre pareiškėjo ar D. S. vardu sukeltų atitinkamas pareigas L. M., J. V. bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Be to, pažymėjo, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 2-80901 pareiškėjas ir D. S. bei kiti gretimų žemės sklypų savininkai ar naudotojai buvo informuoti apie L. M. ir J. V. žemės sklypo ribų ženklinimo vietoje laiką ir vietą, nurodant neatvykimo pasekmes. Šis raštas pareiškėjui ir D. S. buvo išsiųstas registruotu laišku, tačiau, kaip matyti iš 2008 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto Nr. 2-80901 5 punkto, pareiškėjas ir D. S. nustatytu laiku neatvyko, su kadastrinius matavimus atliekančiu asmeniu nesusisiekė ir pastabų nereiškė.

Pažymėjo, kad be sprendimo parduoti dalį žemės sklypo fiziniams asmenims, Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978 0,4566 ha žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip viešpataujančiam daiktui (Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalis), buvo nustatytas 64 kv. m ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus. Paaiškino, kad kelio servituto, suteikiančio teisę prieiti, privažiuoti ar varyti galvijus iki 0,4566 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vieta yra valstybinės žemės sklype, kuriuo šiuo metu faktiškai naudojasi šiame žemės sklype esančių pastatų bendrasavininkai pareiškėjas ir D. S.. Šis žemės sklypas nėra suformuotas bei privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka. Kelio servitutas yra nustatytas pagal egzistuojančio toje vietoje pravažiavimo kelio iki L. M. ir J. V. namo ribas. Teigė, jog iš 2011 m. gruodžio 19 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip viešpataujančiam daiktui, kelio servitutas nustatytas Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 43VĮ‑(14.43.2.)-978 pagrindu.

Atsakovo teigimu, valią dėl kelio servituto nustatymo 0,4566 ha žemės sklypui J. V. ir L. M. išreiškė pateikdamos Šalčininkų žemėtvarkos skyriui prašymą parduoti šio žemės sklypo 0,0678 ha dalį, kuri tuo metu nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai ir kurią buvo nuspręsta parduoti 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkiu Nr. 147. Kadangi kelio servitutas 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkiu Nr. 147 0,4566 ha žemės sklypui nebuvo nustatytas, be žemės sklypo dalies pardavimo kartu buvo būtina išspręsti klausimą ir dėl privažiavimo prie J.

V. ir L. M. namų valdos tam, kad būtų užtikrintas 0,4566 ha žemės sklypo tinkamas naudojimas. Nustatant kelio servitutą J. V. ir L. M. žemės sklypui, kaip viešpataujančiam daiktui, buvo atsižvelgta į Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-5-371-2011. Šiuo sprendimu teismas įpareigojo atsakovą Č. G. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovių L. M. ir J. V. teisės pažeidimus ir atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos.

Teismo sprendimas įsiteisėjo 2011 m. gegužės 17 d. Atsižvelgdamas į 1978 m. gruodžio 7 d. Eišiškių miesto LD tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 68 ir prie jo pridėtą schemą Nr. 1, 1978 metų Eišiškių mieto topografinio plano ištrauką, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos komisijų 2007 m. kovo 1 d. ir 2008 m. balandžio 15 d. aktus, išvykos į vietą metu nustatytas aplinkybes bei kitus surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad pravažiavimo kelias iki L. M. ir J. V. namo faktiškai egzistuoja, o kito kelio, kuriuo galėtų naudotis ieškovės, kaip namų valdos savininkės, nėra.

Kadangi šios aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl jos iš naujo neįrodinėjamos. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pravažiavimo kelias buvo numatytas 1978 m. gruodžio 7 d. Eišiškių miesto LD tarybos vykdomojo komiteto sprendime Nr. 68 ir prie jo pridėtoje schemoje Nr. 1 bei 1978 Eišiškių miesto topografiniame plane. Papildomai rengti kitą teritorijų planavimo dokumentą, siekiant suformuoti kelio servitutą toje vietoje, kurioje jau yra numatytas pravažiavimo kelias iki L. M. ir J. V. namų valdos, nebuvo tikslinga, todėl pareiškėjo skundo argumentas, jog neegzistuoja teritorijų planavimo dokumentas, numatantis kelio servitutą, yra nepagrįstas.

Pažymėjo, kad pravažiavimo kelias buvo numatytas ir suprojektuotas 1981 metais parengtame pareiškėjo namų valdos plane, esančiame nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, ir apie tai D. S. buvo informuota Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. liepos 29 d. raštu Nr. 7-187. Taigi atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo įpareigotas teismo atlaisvinti egzistuojantį pravažiavimo kelią iki L. M. ir J. V. namų valdos ir kelias buvo suformuotas dar 1978 m. gruodžio 7 d. Eišiškių miesto LD tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 68 ir prie jo pridėta schema bei topografiniu planu, būtent šio esamo kelio ribomis 0,4566 ha žemės sklypui Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-978 ir buvo nustatytas kelio servitutas, kurio vieta ir plotas (64 kv. m) yra nurodyti žemės sklypo plane.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog Nacionalinė žemės tarnyba privalėjo informuoti pareiškėją, kaip tarnaujančiu tampančio daikto savininką, apie servituto nustatymą jo naudojamam žemės sklypui. Pabrėžė, jog pareiškėjas privatizuoti žemės sklypą delsia. Dėl žemės sklypo pardavimo pareiškėjas ir D. S. kreipėsi į Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrių 2008 m. liepos 7 d. ir 2008 m. rugpjūčio 4 d., tačiau nepateikė žemės sklypui nupirkti privalomų dokumentų. Atsakovui nėra aišku, kokios pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos ginčijamu administraciniu aktu, jei jis nėra teisėtas šio žemės sklypo savininkas ir, be to, yra atsakingas civiline tvarka dėl savavališko pravažiavimo kelio, kurio ribomis nustatytas kelio servitutas, užtvėrimo. Pareiškėjas skunde mini patirtus nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, tačiau Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimu konstatuota, kad pats pareiškėjas savavališkai užtvėrė pravažiavimo kelią ir pažeidė gretimo žemės sklypo savininkių L. M. ir J. V. nuosavybės teises.

Tretieji suinteresuoti asmenys L. M. ir J. V. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 67–68) prašė jį atmesti.

Nurodė, kad žemė, kurioje stovi šulinys pareiškėjui nepriklauso, ši žemė yra valstybinė. Valstybė disponuoja jai priklausančiu turtu savo nuožiūra. Pareiškėjo žemės sklypas nesuformuotas ir neprivatizuotas, nors tuo pareiškėjas galėjo pasirūpinti jau seniai. Pareiškėjas negali skųstis savo teisių pažeidimu, nes ignoruoja ne tik kitų asmenų, bet ir savo teises bei pareigas. Skunde nekeliamas paties administracinio akto (ginčijamo įsakymo) teisėtumo klausimas, o svarstomi fakto (šulinio) klausimai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepimais į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 77–81; II t., b. l. 16–19) prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateiktas nei dokumentas, patvirtinantis, jog žemės sklype, kuriam nustatomas servitutas, numatoma tiesti kelius ir takus, nei pats patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame būtų numatytas kelio servitutas privažiuoti prie trečiųjų asmenų namų valdos. Nei ji, nei pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo informuoti, kad jų naudojamam žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas. Apie naudojamam žemės sklypui jau nustatytą servitutą ji sužinojo iš teismo gavusi ieškovo skundo kopiją su priedais. D. S. teigimu, tokiais veiksmais atsakovas pažeidė jų, kaip žemės sklypo naudotojų ir kaip geriamo vandens šulinio savininkų, teises. Atsakovas nekompetentingas naudojamam žemės sklypui nustatyti kelio servitutą. Servitutas buvo nustatytas atsižvelgiant į Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimą, t. y. per geriamo vandens šulinį, kuris yra įregistruotas nekilnojamo turto registre, turi unikalų numerį ir kuriam jokie apribojimai ar suvaržymai nėra nustatyti. Klausimas dėl patekimo į trečiųjų asmenų žemės sklypą gali būti sprendžiamas tik išsprendus servituto nustatymo statiniams (geriamo vandens šuliniui) klausimą.

Dėl bendros ribos tarp ginčo žemės sklypų perstūmimo nurodė, kad trečiųjų asmenų geodezinių matavimų planas atsakovo negalėjo būti tvirtinamas, nes šis planas nepasirašytas penkių kaimyninių žemės sklypų savininkų/valdytojų. Jos naudojamo žemės sklypo inventorizaciniame plane pažymėta, kad ant bendros ribos tarp žemės sklypų yra trečiųjų asmenų statinys, kurio pusė yra trečiųjų asmenų sklype, o pusė – jos ir pareiškėjo naudojamame žemės sklype, tuo tarpu geodeziniame plane minimas statinys, kuris nėra registruotas registre ir dokumentuose pažymėtas kaip savavališka statyba, yra trečiųjų asmenų žemės sklype; trečiųjų asmenų inventorizaciniame plane nurodyta šiaurinė žemės sklypo riba siekia 27,50 m, o geodezinių matavimų plane šiaurinė riba yra 30,51 m. Namų valdos inventorizaciniame plane numatyta žemės sklypo šiaurinė riba 42,09 m, o geodezinių matavimų plane, kuris buvo parengtas teismui, šiaurinė riba siekia tik 40,08 m. Dėl savavališkai perstumtų ribų atsirado viršplotis, siekiantis 302 kv. m. Nors tretieji asmenys nurodė, kad viršplotis atsirado dėl paklaidos atliekant matavimus, tačiau dėl šios priežasties trečiųjų asmenų žemės sklypas galėjo padidėti daugiausiai 135 kv. m.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu (II t., b. l. 75‑87) pareiškėjo skundą tenkino ir Nacionalinės žemės tarnybos įsakymus panaikino. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ginčo sprendimais nepagrįstai padidino trečiųjų asmenų J. V. ir L. M. žemės sklypo plotą pareiškėjo namų valdos žemės sklypo sąskaita, šiuo klausimu jo neinformavo, su juo nebendravo. Teigė, kad pareiškėjas turi subjektinę teisę išsipirkti žemės sklypą, todėl atsakovas, nustatydamas servitutą, privalėjo pareiškėją informuoti, su juo derinti servituto nustatymą. Be to, iš byloje esančių įrodymų nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis buvo nustatytas kelio servitutas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2012 m. spalio 26 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2642/2012 (II t., b. l. 157‑178), kuria šį skundą iš dalies tenkino – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. Nr. 43VĮ-(14.43.2)-978 3.2 punkto („Įpareigoju žemės sklypo savininkus laikytis kelio servituto – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti gyvulius (viešpataujantis daiktas)“) panaikinimo paliko nepakeistą, o kitą sprendimo dalį panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu (III t., b. l. 75‑87) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, priteisė J. V. ir L. M. iš pareiškėjo 1032 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl sprendimų, kuriais buvo patvirtinti patikslinti J. V. ir L. M. žemės sklypo kadastriniai matavimai ir duotas leidimas parduoti papildomą namų valdos žemės dalį, teisėtumo. Pareiškėjas, ginčydamas atitinkamą atsakovo įsakymo dalį, pažymėjo, kad bendra riba tarp ginčo žemės sklypų buvo savavališkai perstumta, todėl trečiųjų asmenų žemės sklypas padidėjo, o jo valdomas žemės sklypas atitinkamai sumažėjo.

Teismas nurodė, kad pagal 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkį Nr. 147 L. M. ir J. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į 3888 kv. m ploto žemės sklypą ir papildomai nurodyta parduoti 376 kv. m. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota šių asmenų nuosavybės teisė į 3888 kv. m žemės sklypą, o 376 kv. m nuosavybės teise priklausė Lietuvos valstybei. 2008 m., atlikus geodezinius matavimus, nustatytas naudojamo žemės sklypo plotas – 4566 kv. m. J. V. ir L. M. kreipėsi į žemėtvarkos skyrių su prašymu parduoti naudojamą valstybinę žemę (t. y. 678 kv. m, iš kurių 376 kv. m 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkiu Nr. 147 skirti parduoti, o 302 kv. m už susidariusį viršplotį po tikslių geodezinių matavimų) ir pateikė žemės sklypo planą. Kadastrinių matavimų bylą patikrinęs Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus specialistas pažymėjo, kad buvo neteisingai nustatytas žemės sklypo plotas, ir nurodė pateikti paaiškinimą. Kadastrinius matavimus atlikusiai UAB „Soklida“ pateikus aiškinamąjį raštą dėl viršpločio skirtumo neleistinumo ribose, žemėtvarkos skyriaus specialistas konstatavo, kad kadastro duomenys nustatyti teisingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 26 d. nutartyje pabrėžė, jog „nurodytas žemės sklypo padidėjimas, nors ir pateiktu aiškinamuoju raštu liko neišaiškinta dalis viršpločio kilmės, pats savaime neįrodo, kad toks padidėjimas įvyko būtent pareiškėjo žemės sklypo sąskaita“. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ginčijamus įsakymus tuo aspektu, ar jų priėmimas sąlygojo pareiškėjo žemės sklypo sumažėjimą.

Teismas iš 2008 m. J. V. ir L. M. žemės sklypo plano nustatė, kad bendra riba tarp ginčo žemės sklypų yra pažymėta posūkio taškais 409-337; ribas žymi tvora; J. V. ir L. M. sklype yra pastatas N. Iš plano taip pat matyti, kad pastatas N ir pareiškėjo sklypo plane nurodyti pastatai G, MN ir N yra atskiri pastatai. Be to, pareiškėjas 2012 m. kovo 19 d. teismo posėdyje paaiškino, kad tvorą pastatė jis pats, taip pat byloje nustatyta, jog ant žemės sklypų ribos esantis pastatas – garažas yra naudojamas trečiųjų asmenų, pareiškėjui nepriklauso.

Iš pareiškėjo pateikto jo naudojamo žemės sklypo plano, parengto 2008 m. sausio 21 d. individualios S. B. įmonės „Matininkas“, matyti, kad pareiškėjo naudojamo žemės sklypo plotas taip pat padidėjo ir sudaro ne 0,0690 ha, kiek buvo faktiškai naudojama 1992 metais, o 747 kv. m (arba 0,0747 ha), t. y. 57 kv. m didesnis už žemės sklypą, išpirktą A. K. valstybės vienkartinėmis išmokomis. Pareiškėjo teigimu, faktiškai naudojamas sklypas sudaro 722 kv. m, o 690 kv. m buvo išpirkti. Teismas sutiko, kad 690 kv. m buvo apmokėti, tačiau bylos dokumentai nepatvirtina, jog žemės plotas buvo 722 kv. m, priešingai, A.

K. namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodyta, kad naudojama žemė yra 690 kv. m ploto. Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad būtent 2008 m. sausio 21 d. sudarytas planas atitinka faktinę situaciją, ir pareiškėjas su tuo sutinka. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad po tikslių kadastrinių matavimų pareiškėjo sklypo plotas padidėjo. Lyginant J. V. ir L. M. žemės sklypo schemą M1:500 ir 2008 m. planą, matyti, kad sklypų ribos nesutampa. Šiuo atveju yra aktualios ribos, siejančios ginčo žemės sklypus: schemoje pavaizduota, kad šiaurinė sklypo riba yra 43,20 m (15,70 + 27,50), pietinė riba – 19,70 m.

Pagal žemės sklypo geodezinių matavimų planą šiaurinė riba tarp posūkio taškų 376-377-324-325-409 yra 43,29 m, arba 9 cm ilgesnė už schemoje nurodytą ribą, o pietinė riba tarp posūkio taškų 340-339-338-337 yra 15,85 m, arba 3,95 m trumpesnė už schemoje nurodytą ribą. Per teismo posėdį kaip liudytojai buvo apklausti individualios S. B. įmonės „Matininkas“ inžinierius V. S., 2008 m. sausio 21 d. rengęs pareiškėjo žemės sklypo planą, ir UAB „Soklida“ inžinierius F. S., 2008 m. rugsėjo 29 d. rengęs J. V. ir L.

M. žemės sklypo planą. Liudytojai paaiškino, kad atitinkami planai buvo rengiami ir ribos nustatomos vadovaujantis faktine situacija, atsižvelgiant į sklypus skiriančią tvorą bei pastatus. Taip pat paaiškino, kad sklypų plotų paklaidą sąlygojo tai, jog pirminiai matavimai nebuvę tikslūs, be to, ribas būtina nustatyti pagal anksčiau geodezinius matavimus atlikusių, besiribojančių žemės sklypų ribas. Atsakovo atstovas per teismo posėdį taip pat pabrėžė, jog ribas pirmiausia reikia tapatinti su tikslius geodezinius matavimus atlikusių greta esančių žemės sklypų ribomis, tokių šiuo atveju buvę dauguma, išskyrus keturis sklypus, įskaitant pareiškėjo valdomą sklypą.

Be to, atsakovo atstovas pažymėjo, kad trečiųjų asmenų sklypo ribos buvo žymimos 2008 m. rugsėjo 29 d., t. y. po to, kai buvo nustatytos pareiškėjo sklypo ribos. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. surašytame J. V. ir L. M. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, jog ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais; ribos paženklintos riboženkliais. Kaip minėta, pareiškėjas ribų ženklinime nedalyvavo, pastabų nereiškė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo žinoma apie tai, jog yra atliekami trečiųjų asmenų žemės sklypo kadastriniai matavimai.

Atsižvelgdamas į prieš tai nustatytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad negalima daryti išvados, jog ginčijamais įsakymais patvirtinus patikslintus kaimyninio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo sumažintas pareiškėjo valdomas žemės sklypas.

IV. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 97–101), kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat paskirti teritorijų planavimo ekspertizę.

Pažymi, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais apie tai, jog specialių žinių reikalaujantys faktai turėtų būti konstatuojami specialisto ar eksperto išvadomis, pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą skirti byloje teritorijų planavimo ekspertizę, tačiau teismas šį jo prašymą tenkinti atsisakė. Tuomet pareiškėjas teismui pateikė specialisto parengtą žemės sklypo planą, kuriame nurodytos bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės. Nors nei atsakovas, nei tretieji asmenys plane nurodytų aplinkybių nepaneigė, tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas savo skundo argumentų neįrodė.

Teigia, kad byloje pirmiausia turėjo būti sprendžiamas kadastrinių matavimų atlikimo teisėtumo klausimas. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti matininkai–inžinieriai V. S. ir F. S. paaiškino, kad kadastrinius matavimus atliko pagal savininkų parodymus bei faktinę situaciją. Paklausti, ar rėmėsi žemės sklypų planais, kadastrine medžiaga, abu vienareikšmiškai atsakė, kad ne. Iš to darytina išvada, kad kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos. Pareiškėjas, atlikdamas matavimus, išsiuntė L. M. ir J. V. kvietimus atvykti į bendros ribos tarp žemės sklypų nustatymą. Joms neatvykus, riba liko nenustatyta. L. M. ir J. V. atliekant kadastrinius matavimus, kvietimas dėl ribų ženklinimo buvo išsiųstas pareiškėjui. Nors pareiškėjas ir pateikė pastabas dėl bendros žemės sklypų ribos, į jas nebuvo atsižvelgta. Taigi kadastriniai matavimai buvo atlikti ir bendra riba pažymėta remiantis L. M. ir J. V. parodymais, nesiremiant žemės sklypų planais, kadastrine medžiaga.

Pažymi, kad po liudytojų apklausos tapo akivaizdu, jog atsakovas melavo teigdamas, kad trečiųjų asmenų kadastriniai (geodeziniai) matavimai buvo atlikti atsižvelgiant į Šalčininkų rajono žemėtvarkos tarnybos patvirtintą trečiųjų asmenų žemės sklypo planą. Žemės sklypo ribų kryptys trečiųjų asmenų savavališkai buvo pakeistos ir visiškai neatitinka 1994 m. plano, be to, ir matininkas pasakė, kad nesivadovavo planu.

Šiuo atveju abu ginčo žemės sklypai turi preliminariuosius planus, pagal kuriuos žemės sklypų bendra riba sutampa, ją fiksuoja trečiųjų asmenų savavališkas statinys (riba kerta statinį per pusę), todėl ir kadastriniai matavimai turėjo būti atliekami/tikslinami preliminariųjų planų pagrindu. Bet koks nukrypimas, viršijantis neleistinumo ribas, nuo preliminariųjų planų pagal Kadastro nuostatų 21 punktą reikalauja atskiros procedūros, kuri šiuo atveju nebuvo atlikta.

Pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis 2008 m. individualios S. B. įmonės „Matininkas“ žemės sklypo kadastrinių matavimų planu, kaip atitinkančiu tikrąją pareiškėjo valią, nes po matininkų parodymų tapo aišku, kad abu matavimai buvo atlikti neteisėtai. Be to, bendra riba tarp žemės sklypų tiksliai niekada nebuvo nustatyta, nes iš pradžių tretieji asmenys neatvyko į pareiškėjo žemės sklypo ribų paženklinimą, o vėliau tretieji asmenys, nesuderinę su pareiškėju ir neatsižvelgę į jo pastabas, paženklino bendrą ribą, kuri šiuo metu yra ginčijama. Juo labiau, kad pagal pareiškėjo 2008 m. planą išsipirkti žemės sklypo neįmanoma, nes šio plano tikslas buvo parodyti, jog pareiškėjo subjektinė teisė išsipirkti žemės sklypą su kadastrinėje byloje įtvirtintomis ribomis buvo pažeista, tačiau bendrosios kompetencijos teismai klausimų dėl žemės sklypų ribų nenagrinėjo. Tai patvirtino ir matininkas, pažymėdamas, kad pagal šį planą išsipirkti žemės sklypo neįmanoma, nes tai nėra geodezinis planas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamame teismo sprendime aptarta tvora yra laikina ir žymi tikrąją ribą (balti stulpeliai). Geodeziniai matavimai buvo atlikti neatsižvelgus į laikinąją tvorą, nes tuo metu jos dar nebuvo (buvo pastatyta 2011 metais). Tretieji asmenys, su ja nesutikdami, tvorą laužė, todėl šiuo metu jos nebėra.

Pažymi, kad pareiškėjas teismui pateikė UAB „Altiplanas“ specialisto sudarytą planą, kuriame tiksliai pažymėtos kadastrinėje byloje esančios žemės sklypo ribos, sklypo plotas – 722 kv. m. Būtent tokio dydžio žemės sklypas yra užfiksuotas pareiškėjo namų valdos kadastrinėje byloje ir būtent tokių ribų žemės sklypą pareiškėjas turi teisę išsipirkti. Be to, teismas, nurodydamas, kad namų valdos techninėje apskaitos kortelėje naudojamos žemės plotas yra 690 kv. m, ir darydamas išvadą, jog tokio ploto žemės sklypas ir buvo visą laiką faktiškai naudojamas, pamiršo apie kitą bendrasavininką, kuris kiekvienais metais moka žemės mokestį už 172 kv. m (kvitai byloje). T. y. pareiškėjas paveldėjo vienkartines išmokas, kurias už žemės sklypą sumokėjo A. K., o D. S. kiekvienais metais moka žemės mokestį už faktiškai naudojamą žemės plotą, už kurį neužteko sumokėti vienkartinėmis išmokomis.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką. Byloje kilo ginčas dėl bendros žemės sklypų ribos perstūmimo, ko pasekoje pareiškėjas netenka subjektinės teisės išsipirkti žemės sklypo tokiomis ribomis, kurios pažymėtos kadastro byloje. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendė klausimus dėl pareiškėjo žemės sklypo ploto sumažėjimo/padidėjimo, nors tai nebuvo nei ginčijama, nei įrodinėjama.

Teigia, kad pripažinus skundžiamus administracinius aktus teisėtais, be kita ko, buvo suvaržyta pareiškėjo, kaip statytojo, teisė. Namų valdoje yra pastatytas statinys, kuris nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau pastatytas gavus tam leidimą, teismui parengtame plane pažymėtas indeksu MN, ir laikantis statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Statinys buvo suprojektuotas taip, kad būtų išlaikyti minimalūs atstumai nuo statinio iki žemės sklypo ribos. Šią ribą perkėlus, minimalūs atstumai, kurie buvo numatyti statybų pradžioje, lieka neišlaikyti, o statinys atsiduria prie pat žemės sklypų ribos.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo ribų paženklinimo, informavimo ir supažindinimo procedūras, numatytas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3 punkte. Pareiškėjas dalyvavo trečiųjų asmenų žemės sklypo paženklinime ir žodžiu pateikė pastabas, todėl trečiųjų asmenų žemės sklypą ženklinęs matininkas nepateikė jam žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto pasirašyti, o tik nurodė, kad pareiškėjas į ženklinimą neatvyko. Tačiau pagal teisės aktų reikalavimus net į paženklinimą neatvykus kviestiniams asmenims, matininkas turėjo pareigą išsiųsti paženklinimo-parodymo akto kopiją bei geodezinio plano kopiją pareiškėjui bei suteikti 30 dienų terminą pastaboms pateikti. Kadastrinių matavimų byloje tokių įrodymų nesant, atsakovas negalėjo tvirtinti trečiųjų asmenų matavimų. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjui neatvykus į žemės sklypo paženklinimą, jis netenka teisės ginčyti bendros ribos, nustatytos trečiųjų asmenų geodeziniame plane.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 112–116) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė neskirti šioje byloje ekspertizės, nes jos skyrimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Juo labiau, kad buvo apklausti specialių žinių turintys asmenys, t. y. inžinieriai V. S. ir F. S., turintys teisę atlikti žemės sklypų kadastrinius (geodezinius) matavimus, pakankamai išsamiai paaiškinę teismui apie pareiškėjo ir trečiųjų asmenų žemės sklypų ribas, plotus ir priežastis, nulėmusias ginčo žemės sklypų ribų ir plotų pakitimą.

Dėl UAB „Altiplanas“ parengto žemės sklypo ribų situacijos plano (M 1:500), dėl kurio pareiškėjas paaiškino, kad formuojamo sklypo riba, situacijos plane pažymėta geltona spalva, buvo pažymėta pagal pastatų inventorizacijos byloje esantį žemės sklypo planą, atsakovas nurodo, jog inventorizacijos byloje esantis pareiškėjo faktiškai naudojamo žemės sklypo planas (parengtas 1973 metais) nėra geodezinis (be nustatytų žemės sklypo posūkio taškų ir riboženklių koordinačių), todėl neaišku, kokiu atskaitos tašku vadovaujantis formuojamo sklypo riba, situacijos plane pažymėta geltona spalva, buvo įnešta į žemės sklypo ribų situacijos planą. Žemės sklypo ribų situacijos planas nebuvo pateiktas išankstinei patikrai nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui – Valstybės įmonei Registrų centras, todėl neaišku, ar pareiškėjo faktiškai naudojamas žemės sklypas apskritai gali būti įkeltas į nekilnojamojo turto kadastrą ribomis, situacijos plane pažymėtomis geltona spalva. Juo labiau, kad pareiškėjo faktiškai naudojamas žemės sklypas iš pietų pusės ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotu žemės sklypu, pareiškėjo pateiktame plane pažymėtu (Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pareiškėjo pateiktame plane šių žemės sklypų bendra riba nesutampa. Esant ribos nesutapimui su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, pareiškėjo pietinė riba į nekilnojamojo turto kadastrą negalėtų būti įkelta. Iš žemės sklypo ribų situacijos plano (M 1:500) taip pat matyti, kad ginčo žemės sklypų bendra riba kerta statinį. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, teisingai konstatavo, kad prie ginčo žemės sklypų ribos esantis pastatas – garažas yra naudojamas trečiųjų asmenų ir pareiškėjui nepriklauso. Kas tik dar kartą patvirtina išvadą, kad pareiškėjo nurodytos formuojamo sklypo ribos, situacijos plane pažymėtos geltona spalva, nėra tikslios ir neatitinka dabartinės situacijos.

Pažymi, kad pareiškėjas 2008 metais užsakė jo faktiškai naudojamo žemės sklypo kadastrinius matavimus, sutiko su šio sklypo ribomis ir plotu, kurias jam nustatė individuali S. B. įmonė „Matininkas“, tačiau žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir žemės sklypo privatizavimo procedūros nebaigė dėl savo valios veiksmų trūkumo. Namų valdos žemės sklypo privatizavimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta. Šiuo metu pareiškėjo faktiškai naudojamas žemės sklypas turėtų būti formuojamas pagal žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nes sklypas yra (duomenys neskelbtini).

Dėl pareiškėjo teiginių apie jo, kaip statytojo, teisių pažeidimą, nurodo, kad pareiškėjas šių savo teiginių niekaip nepagrindė, nes nepateikė nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo būtent dėl pareiškėjo nurodytų priežasčių atsisakyti atlikti statinių registravimo veiksmus. 2013 m. balandžio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją, prašydamas pratęsti statybos leidimą, tačiau administracijos sprendimo šiuo klausimu nepateikė. Pareiškėjui statybos leidimas pratęstas iki 2008 metų pabaigos, o trečiųjų asmenų žemės sklypo kadastriniai matavimai ginčijamais administraciniais aktais patvirtinti tik 2011 metų pabaigoje. Taigi pareiškėjo pastatytų statinių teisinės registracijos negalimumas negali būti siejamas su atliktais trečiųjų asmenų žemės sklypo kadastriniais matavimais, o yra nulemtas paties pareiškėjo veiksmų.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo ribų paženklinimo, informavimo ir supažindinimo procedūras. Pareiškėjas, grįsdamas šiuos savo teiginius, vadovaujasi netinkama teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų ženklinimo procedūrą, redakcija.

Teigia, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginio, jog tvora, žyminti dalį bendros ginčo žemės sklypų ribos, buvo perstumta trečiųjų asmenų iniciatyva (tvoros laužymas). Priešingai, tiek iš trečiųjų asmenų žemės sklypo geodezinio plano, tiek iš pareiškėjo 2008 metų žemės sklypo plano matyti, kad bendra žemės sklypų riba yra iš esmės analogiška (dalis bendros ribos žymi tvora, o kita dalis eina trečiųjų asmenų naudojamo pastato – garažo siena).

Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismo posėdžio metu liudytojais apklausti V. S. ir F. S. paaiškino, kad 1994 metais atlikti trečiųjų asmenų žemės sklypo matavimai nebuvo tikslūs, pamatuoti ne geodeziniais prietaisais. Tuo tarpu dauguma besiribojančių žemės sklypų iki trečiųjų asmenų žemės sklypo ženklinimo 2008 metais jau buvo pamatuoti geodeziniais prietaisais, todėl trečiųjų asmenų žemės sklypo ribas buvo būtina nustatyti pagal anksčiau geodeziniais prietaisais pamatuotų ir besiribojančių žemės sklypų ribas. Dėl šių priežasčių atsirado trečiųjų asmenų žemės sklypo preliminaraus ir geodezinio plano neatitikimų, o kartu ir neatitikimų tarp preliminaraus ir geodeziškai pamatuoto trečiųjų asmenų žemės sklypo plotų ir ribų.

Tretieji suinteresuoti asmenys L. M. ir J. V. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 106–108) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš pareiškėjo jų naudai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde paminėtame specialisto parengtame žemės sklypo plane nėra jokių pareiškėjo išvardintų duomenų apie ribos perstūmimą/atėmimą/užėmimą bei ribų pasikeitimą, o tai, ką pareiškėjas vadina užimto ploto vieta ir kuri plane pažymėta raudonai kaip „ginčytina teritorija“ (31 kv. m), yra teritorija, į kurią, matyt, pretenduoja pareiškėjas. Šiai administracinei bylai toks planas jokios įrodomosios galios neturi. Juo labiau, kad jis nesuderintas nei su žemėtvarkos skyriumi, nei su gretimų žemės sklypų savininkais. Pareiškėjo prašyme dėl ekspertizės skyrimo bandoma revizuoti žemės sklypų ribas, o tai nieko bendro su ginčo dalyku – administracinių aktų teisėtumu – neturi.

Pažymi, kad pareiškėjo teiginys, jog byloje pirmiausiai turėjo būti sprendžiamas kadastrinių matavimų atlikimo teisėtumo klausimas, yra nesuprantamas, nes šioje byloje yra ginčijami atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, priimti įsakymai, juo labiau, kai atsakovas pats kadastrinių matavimų neatliko. Apie kadastrinių matavimų teisėtumą pareiškėjas skunde net nebuvo užsiminęs. Ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ir pirmosios instancijos teismas ne kartą atkreipė dėmesį į pareiškėjo pareigą įrodyti aplinkybę, kad jo sklypo ploto sumažėjimas yra tiesioginė ginčijamų administracinių aktų pasekmė. Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta ir išaiškinta, kad trečiųjų asmenų sklypo viršpločio atsiradimo priežastis yra ne papildomų plotų (juo labiau pareiškėjo sąskaita) pardavimas tretiesiems asmenims, bet anksčiau atliktų geodezinių matavimų netikslumas trečiųjų asmenų suformuoto sklypo ribose. Be to, ginčai dėl kadastrinių matavimų teisėtumo (tikslumo) nepriklauso administracinių teismų kompetencijai.

Mano, kad pareiškėjo argumentai dėl jo, kaip statytojo, teisių pažeidimo, neturėtų būti vertinami apeliacinės instancijos teisme, nes jie nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui. O apeliacinio skundo dalis dėl teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypų ribų ženklinimą, informavimą bei supažindinimą, netinkamo aiškinimo ir taikymo, vėlgi su ginčo dalyku nieko bendro neturi, nes tai yra susiję su kadastrinių matavimų teisėtumu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir teritorijų planavimo ekspertizę.

V. G. palaiko pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus. Papildomai nurodo, kad visą laiką ant bendros žemės sklypų ribos stovėjo tretiesiems asmenims priklausantis neteisėtas statinys, dėl ko nebuvo galimybės nustatyti bendrą žemės sklypų ribą. Sudarydamas 2008 m. planą, matininkas nežinojo, ar statinys yra teisėtas, todėl neturėjo galimybės išvesti bendros žemės sklypų ribos per statinį. Šios aplinkybės turėjo būti tiriamos bendrosios kompetencijos teisme, tačiau to padaryta nebuvo. Jo nuomone, šiuo planu remtis nereikėtų, nes planas buvo parengtas teismui, o ne žemės sklypo suformavimui/išpirkimui. Bendros žemės sklypų ribos nustatymo ir derinimo veiksmai niekada nevyko, nes nei tretieji asmenys, nei pareiškėjas nedalyvavo vieni kitų atliekamuose matavimuose. Pareiškėjo plane žemės sklypų riba pavaizduota ties trečiųjų asmenų statinio siena, nes kitokios galimybės pavaizduoti ribos, kol neaiškus statinio teisėtumo klausimas, pareiškėjo užsakyti matininkai neturėjo galimybės; o tretieji asmenys pavaizdavo tokią ribą, nes jiems tai yra naudinga – padidėja jų žemės sklypas. Pareiškėjas niekada nesutiko su tokia žemės sklypų riba, todėl tikėjosi šį ginčą išspręsti bendrosios kompetencijos teisme.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 40 punkte imperatyviai nurodyta, jog „prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas“. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nei vieno, nei kito trečiųjų asmenų naudojamas žemės sklypas neturi, jis negali būti suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas, todėl ginčijami įsakymai turi būti pripažintini neteisėtais.

Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti visi trys Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje įtvirtinti administracinių aktų neteisėtumo pagrindai. Skundžiami administraciniai aktai sąlygojo pareiškėjo ir V. G. subjektininių teisių išsipirkti žemės sklypą tokiomis ribomis, kurios yra įtvirtintos namų valdos kadastrinėje byloje, pažeidimą, žemės sklypų ribų pakitimas yra tiesioginė ginčijamų administracinių aktų pasekmė, nes jais įteisinta trečiųjų asmenų savavališkai perstumta žemės sklypų riba. Šias aplinkybes objektyviausiai galėtų patvirtinti arba paneigti byloje paskirta teritorijų planavimo ekspertizė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Byloje sprendžiamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2)-978 ir 2011 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2)-1128, teisėtumo.

Šiais įsakymais buvo patikslinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys.

Byloje nustatyta, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. M. ir J. V. bendrosios dalinės (po ½ d. kiekvienai) nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Joms Šalčininkų rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 24 d. potvarkiu Nr. 147 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 38,88 arų ploto žemės sklypą bei papildomai parduotas 3,76 arų ploto žemės sklypas, iš viso nuosavybėn suteikiant – 42,64 arų ploto žemės sklypą, šį sklypą suformuojant pagal preliminarius matavimus (I t., b. l. 116-117; 120-121).

2011 m. atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo nustatytas šio žemės sklypo ploto padidėjimo faktas, nuo 4264 kv. m. iki 4566 kv. m., kuris ir buvo įteisintas ginčijamais įsakymais.

Pareiškėjas savo nesutikimą su šiais kadastriniais matavimais iš esmės grindžia tuo, kad ginčo žemės sklypo padidėjimas 302 kv. m. yra įvykęs dėl šio sklypo ribų, besiribojančių su jo naudojamo žemės sklypo dalimi, pakeitimu, ginčo žemės sklypo plotą padidinant jo naudojamo sklypo ploto sąskaita.

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kurie susiklosto atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypui, po to, kai nuosavybės teisės asmeniui buvo suteiktos bei žemės sklypas buvo suformuotas, atlikus preliminarius matavimus, pagal Žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.

Tokiu būdu suformuotų žemės sklypų duomenų, įrašytų į nekilnojamojo turto kadastrą, keitimo sąlygas, atliekant kadastrinius matavimus, nustato Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, o šių duomenų keitimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką.“

O to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1. žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė - įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2. leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus.

Šis teisinis reguliavimas lemia, kad bylos išsprendimui yra svarbus faktinės aplinkybės nustatymas, kuria remiantis būtų galima konstatuoti ar ginčo žemės sklypo ribos (jų konfigūracija), atlikus kadastrinius matavimus buvo pakeistos pareiškėjo naudojamo žemės sklypo sąskaita, ar ne.

Iš byloje esančių ginčo žemės sklypo planų parengtų 1994m. (t. 1 b.l. 121) ir 2011m. (t.1 b.l. 109) vizualiai matyti, kad riba tarp pareiškėjo naudojamo žemės sklypo ir ginčo žemės sklypo yra pakitusi, t.y., pakito tiek jos konfigūracija, tiek ir vieta erdvėje, ribą perstumiant į pareiškėjo naudojamo žemės sklypo pusę. Tai, kad riba yra perstumta minėtu būdu patvirtina ta aplinkybė, jog 1994 m. parengtame plane riba tarp šių žemės sklypų buvo paženklinta per statinį pažymėtą ženklu RJ/m, o 2011m. parengtame plane ši riba paženklinta už šio pastato į pareiškėjo naudojamo žemės sklypo pusę. Šią aplinkybę patvirtina ir ginčo žemės sklypo kraštinės šiaurinėje dalyje padidėjimas nuo 27,50 m. iki 30,51 m., bei ženklus ginčo žemės sklypo bendro ploto padidėjimas. Tokia pat faktinė aplinkybė yra užfiksuota ir į bylą pateiktame žemės sklypo plane, kurį sudarė UAB „Altiplanas“ (t.3 b. l. 68).

Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovas iš esmės pripažįsta, jog dabartinė ginčo žemės sklypo konfigūracija neatitinka tos konfigūracijos, kuri buvo žemės sklypui suteikta, kai jis buvo suformuotas 1994 m., tačiau motyvuotai pagrįsti šių pasikeitimų negali.

Tai, kad po kadastrinių matavimų ginčo žemės sklypo ribos neatitiko ribų nustatytų teritorijų planavimo dokumentuose, atsakovas buvo konstatavęs dar 2011m. rugpjūčio 29 d. kai tikrino šio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, tačiau 2011m. rugsėjo 8 d. padarė priešingą išvadą (t. 1 b. l. 105-106). Kaip matyti iš bylos, ši išvada dėl ginčo žemės sklypo ribų atitikimo teritorijų planavimo dokumentams, buvo paremta aplinkybe, jog po kadastrinių matavimų buvo nustatytas atitinkamas žemės sklypo viršplotis (t.1 b.l. 108).

Kaip minėta, žemės sklypo ploto pasikeitimai, atlikus tikslesnius kadastrinius matavimus yra leistini tik su sąlyga, jei dėl to nesikeičia žemės sklypo ribos (konfigūracija). Todėl atsakovo 2011m. rugsėjo 8 d. išvada dėl ginčo žemės sklypo ribų atitikimo teritorijų planavimo dokumentams, ją grindžiant tik viršpločio atsiradimo faktu, bet negrindžiant jos žemės sklypo ribų (konfigūracijos) stabilumo aplinkybe, yra nepagrįsta ir neteisinga, nes neatitinka teisinio reglamentavimo.

Apibendrinus visumoje aptartus įrodymus ir aplinkybes, darytina išvada, kad byloje yra įrodyta, jog ginčo žemės sklypo riba (konfigūracija), dalyje su pareiškėjo naudojamu žemės sklypu, atlikus kadastrinius matavimus buvo pakeista pareiškėjo naudojamo žemės sklypo sąskaita.

Ši faktinė aplinkybė savo ruožtu lemia, kad byloje ginčijami atsakovo įsakymai neatitinka Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Dėl šios priežasties yra naikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris netinkamai pritaikęs materialines teisės normas neteisingai išsprendė bylą, priimant byloje naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas (ABTĮ 143 str.). Kadangi dalis pareiškėjo skundo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartimi, priimtoje šioje byloje yra patenkinta, panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2)-978 3.2 punktą, tai šis įsakymas naikintinas jo likusioje dalyje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjo Č. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2)-978, išskyrus jo 3.2 punktą, ir 2011 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2)-1128.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas