A-525-812-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-812/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01758-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. V. su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija, VRM), apskaičiuoti bei išmokėti neteisėtai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio nuostatas, už 2011 m. gruodžio– 2012 m. rugpjūčio laikotarpį;

2) panaikinti atsakovo Ministerijos 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 1D-4977(11) ir įpareigoti pateikti duomenis apie jam neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už 2011 m. gruodžio – 2012 m. rugpjūčio laikotarpį.

Nurodė, kad Ministerijos sprendimu jam paskirta 864,54 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Nuo 2010 m. sausio mėn. 1 d., įsigaliojus Laikinajam įstatymui, kiekvieną mėnesį atsakovas jam moka sumažintą valstybinę pareigūno pensiją. Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu pareiškėjas dirbo, turėjo draudžiamųjų pajamų. Paskirta pensija buvo sumažinta ne tik remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, bet ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pareiškėjas skundą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Taip pat nurodė, kad dėl neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo 2013 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Ministeriją, kuri 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1D-4977(11) atsisakė nagrinėti jo prašymą, motyvuodama tuo, kad yra praleistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas skundui paduoti. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimais, pateiktais 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, pareiškėjas vertino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos yra specialios normos VAĮ nuostatų atžvilgiu, todėl Ministerija neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti jo prašymą. Teigė, kad negali būti tokios situacijos, kai asmuo, turintis teisę teisminiu keliu apginti savo pažeistas teises, negalėtų to padaryti dėl institucijos neveikimo netinkamai taikant teisės aktus. Nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. priėmus nutarimą, t. y. dar iki jo paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012 m. rugsėjo 21 d., ir nėra praleidęs trejų metų termino ginti savo pažeistas teises. Ministerija, nepateikdama duomenų apie neišmokėtą pensijos dalį bei neatsakydama, ar sutinka nepriemoką išmokėti, šią jo teisę nepagrįstai ir neteisėtai riboja.

Atsakovai Ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 12–13), kuriuo su prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimas ginčijamu laikotarpiu buvo atliekamas pagal galiojusias Laikinojo įstatymo nuostatas. Pareiškėjas su prašymu dėl neišmokėtos pensijos dalies kreipėsi tik 2013 m. balandžio 25 d., t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.). Todėl pareiškėjo prašymas turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Teigė, kad pareiškėjas neįrodė, jog VRM ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius, ar šiuo metu galiojančius įstatymus privalėjo veikti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu (b. l. 35–40) pareiškėjo V. V. skundą tenkino. Panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 1D-4977(11). Priteisė pareiškėjui V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 3 587,22 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad Ministerijos 2012 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 11SP-916 pareiškėjui nuo 2012 m. sausio 1 d. neterminuotai paskirta 864,54 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. 2013 m. balandžio 25 d. pareiškėjas kreipėsi į vidaus reikalų ministrą prašydamas nurodyti, kokios teisės normos, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, buvo taikomos perskaičiuojant jam paskirtą pensiją, taip pat, kokiu dydžiu kiekvieną mėnesį nuo 2011 m. gruodžio iki 2012 m. spalio buvo sumažinta pensija, bei išmokėti neteisėtai neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Ministerija 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1D-4977(11) atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, kadangi nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, t. y. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo – 2012 m. rugsėjo 21 d. – praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai. Tad ginčas byloje kilo dėl Ministerijos 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 1D-4977(11) bei paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi, 2011–2012 metais teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas rėmėsi ginčui aktualių redakcijų Laikinojo įstatymo nuostatomis, 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimu ir darė išvadą, kad Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Teismas vertino, jog Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. gegužės 31 d. pažyma „Apie 2011-2012 m. pensijos dydį“ Nr. 11PP (P)-3712 patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2011 m. gruodžio iki 2012 m. rugpjūčio imtinai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis. Nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 mėn. rugpjūčio mėn. imtinai pareiškėjui turėjo būti išmokėta 7 669,31 Lt. Pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, pareiškėjui paskirta pensija sumažinta nuo 2011 m. gruodžio mėn. ir ginčo laikotarpiu kas mėnesį sudarė 732,09 Lt. Šiuo pagrindu pareiškėjui pensija sumažinta pagrįstai ir teisėtai, tačiau ši suma, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, nuo 2012 m. vasario 1 d. dar kartą buvo perskaičiuota, atsižvelgus į pareiškėjo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Taigi, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo yra 3 587,22 Lt (turėjo būti išmokėta 5 124,63 Lt, o išmokėta 1 537,41 Lt).

Taip pat vertinta, kad pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2012 m. sausio mėnesį. Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2013 m. balandžio 25 d. Gavęs Ministerijos 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą, pareiškėjas 2013 m. gegužės 28 d. kreipėsi į teismą. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas į valstybinę pensiją mokančią instituciją kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino, nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti, todėl Ministerija, remdamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. balandžio 25 d. prašymą, konstatavusi, kad praleistas jo padavimo terminas. Dėl šių priežasčių skundžiamą Ministerijos 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 1D-4977(11), teismas laikė neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinu.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas taip pat darė išvadą, kad ginčams dėl valstybinių pensijų mokėjimo yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šiuo aspektu teismą pažymėjo, kad pareiškėjas siekia prisiteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio iki 2012 m. rugpjūčio. Nepraleisdamas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 metų termino, pareiškėjas kreipėsi į pensiją mokančią instituciją, t. y. siekė pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Aplinkybė, kad Ministerija atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, tuo užkirsdama jam kelią pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teismo vertinimu, neužkerta kelio pareiškėjui reikalauti teisme priteisti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką. Teismui panaikinus atsakovo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 1D-4977(11) ir įpareigojus jį iš esmės išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, tam kad būtų išlaikyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo procedūra, teismo įsitikinimu, būtų nepagrįstai apsunkinta pareiškėjo galimybė ginti savo pažeistas teises. Taigi, paisydamas iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą, susijusį su visa neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemoka.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su neįvykdyto sprendimo samprata, teismas vertino, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d.

Neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 3 587,22 Lt pareiškėjui priteista iš Lietuvos valstybės.

III. Atsakovas Ministerija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 43), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą – nustatyti, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, teismo sprendimą turi įvykdyti iki 2014 m. vasario 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjo teisės į priteistą sumą neginčija, tačiau atkreipia dėmesį į teisės principą, jog negalima reikalauti neįmanomo. Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą. Pagal dabartinę faktinę padėtį, Ministerija negali įvykdyti teismo sprendimo. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1754/2013 atidėjo analogiško sprendimo įvykdymo terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi, padavė prašymą dėl prisidėjimo prie Ministerijos apeliacinio skundo (b. l. 47–48).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės vyksta dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2011–2012 metų laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo. Minėta Laikinojo įstatymo nuostata Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino – panaikino 2013 m. gegužės 17 d. Ministerijos sprendimą Nr. 1D-4977(11) ir priteisė pareiškėjui V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 3 587,22 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes (be kita ko, pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dieną, skundo teismui pateikimo dieną), ginčui aktualų teisinį reguliavimą, remdamasi šiam ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, bei vėlesne nuosekliai plėtojama administracinių teismų praktika šios kategorijos bylose, pirmosios instancijos teismo sprendimą laiko teisėtu ir pagrįstu. Pritardama teismo sprendime esantiems argumentams ir remiantis jais padarytoms išvadoms, vertindama, jog nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d.) bei atsižvelgdama į tai, jog apeliaciniame skunde nurodoma, jog pareiškėjo teisė į priteistą sumą neginčijama, pirmosios instancijos teismo sprendimą prašoma pakeisti tik ta apimtimi, kad būtų nustatyta, jog Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, teismo sprendimą turi įvykdyti iki 2014 m. vasario 1 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl ginčo esmės ir pareiškėjo teisės į aptariamu laikotarpiu susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, plačiau nepasisako.

Minėta, apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas iš esmės nėra kvestionuojamas. Atsakovas ir prie apeliacinio skundo prisidėjęs trečiasis suinteresuotas asmuo prašo tik atidėti šio sprendimo vykdymą iki 2014 m. vasario 1 d., t. y. datos, kuri jau yra suėjusi. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde pateiktas prašymas tapo neaktualiu, todėl patenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, jis atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas