AS-145-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-145-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01475-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 63.2; 63.3.3; 73

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Viškinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. Z. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. spalio 2 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydamas : 1) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Alytaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovas, Alytaus PN) nedelsiant nutraukti kankinimus ir žeminantį elgesį, užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, panaikinti nuobaudas; 2) priteisti iš atsakovo po 100,00 Lt už kiekvieną dieną neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 straipsnio reikalavimų, t. y. pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjui prieš reiškiant reikalavimą teismui, siūlytina pateikti įrodymus, jog yra pasinaudojęs Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta ikiteismine tvarka dėl pareigūnų veiksmų ir jam paskirtų nuobaudų apskundimo, pateikti skundžiamus aktus.

Pareiškėjui nepašalinus teismo nutartyje nurodytų trūkumų, Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi laikė skundą nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

II. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 14 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams šalinti bei pateikti skundą, atitinkantį ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjas 2014 m. gruodžio1 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė patikslintą atskirąjį skundą, kuriuo prašo 2014 m. lapkričio 5 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti.

Nurodo, kad pateikė teismui įrodymus t. y. liudytojų paaiškinimus, patvirtinančius jo skunde išdėstytas aplinkybes. Taip pat paaiškina, kad jokių kitų įrodymų pateikti negali, kadangi atsakovas atsisako pateikti neteisėtai paskirtų nuobaudų nutartis, ignoruoja visus prašymus padaryti kopijas, be to, nurodė, kad visą informaciją pateiks teismui jos pareikalavus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui konstatavus, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino 2014 m. spalio 10 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę, 34–36 par., Series A, Nr. 18).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (LVAT 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).

Manydamas, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, teismas nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui nepašalinus trūkumų – teismas laikė skundą nepaduotu. Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 str. 1 d.), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinimas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

ABTĮ 37 straipsnyje inter alia numatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).

Iš 2014 m. spalio 10 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutarties, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, matyti, kad teismas, įvertinęs pareiškėjo skundą, padarė išvadą, kad jis neatitinka ABTĮ 23–24, 39 straipsnių reikalavimų. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad esminis aspektas, kuriuo remiantis teismas galėtų priimti skundą nagrinėjimui, yra ne tik aiškiai ir konkrečiai išreikštas reikalavimas (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.), bet ir skundo turinys, aplinkybės, kuriomis besikreipiantis į teismą asmuo grindžia savo reikalavimą ir tas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog yra pasinaudojęs Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos dėl pareigūnų veiksmų ir jam paskirtų nuobaudų apskundimo, nepateikė skundžiamų aktų. Be to, teismas nurodė, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą po 100 litų (kas atitinka 28,962 eur) už kiekvieną dieną praleistą netinkamomis kalinimo sąlygomis nėra aiškus ir tikslus.

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti nuobaudas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas šiuo atveju privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. Šio kodekso 143 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. Pagal LVAT praktiką, Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta speciali ikiteisminė nuobaudų, skiriamų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, apskundimo tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas būtent ir skundžia atsakovo pareigūnų veiksmus, paskirtas nuobaudas, todėl jo skundas pirmiausia turi būti paduodamas Alytaus pataisos namų vadovui, jo veiksmai ar sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui ir tik po to gali būti kreipiamasi į administracinį teismą. Pareiškėjas šios privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikė, todėl jo skundas šioje dalyje negali būti priimtas nagrinėti teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.) ( LVAT 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-517/2008).

Pareiškėjas reikšdamas skundą taip pat siekia, kad jam būtų atlyginta žala, galimai atsiradusi dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, laisvės atėmimo vietoje netinkamų laikymo sąlygų. Nustatyta, kad 2014 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjo buvo prašoma ir dėl šio reikalavimo patikslinti skundą – pasiūlyta tiksliai nurodyti kokio dydžio žalą prašo priteisti pareiškėjas ir už kokį laikotarpį.

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas laikė skundo trūkumais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad terminas aptariamo pareiškėjo skundo reikalavimo trūkumams pašalinti buvo nustatytas nepagrįstai, nes nurodytos aplinkybės nelaikytinos skundo trūkumais, trukdančiais teismui pradėti administracinę bylą.

Įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra aiškus skundo dalykas – pareiškėjas reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kaip teigia pareiškėjas, atsiradusią dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų bei netinkamų sąlygų laisvės atėmimo vietoje nuo 2014 m. liepos 3 d. remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Taip pat skunde pareiškėjas išdėstė aplinkybes, jo manymu, patvirtinančias šio skundo reikalavimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, pasiūlydamas patikslinti skundą, nemotyvavo, kodėl neįmanoma pradėti bylos teisenos remiantis tomis aplinkybėmis ir tais įrodymais, kuriuos nurodė ir pateikė pareiškėjas. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti abstraktūs pareiškėjo skundo trūkumai nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai nustatė terminą pareiškėjui pašalinti aptariamo skundo reikalavimo trūkumus, o jam jų nepašalinus laikė skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepaduotu.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo laikyta nepaduota pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti paskirtas nuobaudas keistina, nurodant, kad šiuos reikalavimus atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti skundo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, po 100,00 Lt (kas atitinka 28,962 eur) už kiekvieną dieną neturtinės žalos buvo laikytas nepaduotu, naikintina ir šio skundo reikalavimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 ir 4 dalimis, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo S. Z. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, po 100,00 Lt (kas atitinka 28,962 eur) neturtinės žalos už kiekvieną dieną buvo laikytas nepaduotu, panaikinti ir šio skundo reikalavimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą pareiškėjo S. Z. atskirojo skundo dalį atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį dėl reikalavimų panaikinti paskirtas nuobaudas pakeisti ir nurodyti, kad šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė