AS-712-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-712-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. vasario 2 d. (paštui įteiktas 2015 m. sausio 28 d.) gautas pareiškėjo V. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-53748 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).
Full text
Administracinė byla Nr. AS-712-556/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00782-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. vasario 2 d. (paštui įteiktas 2015 m. sausio 28 d.) gautas pareiškėjo V. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-53748 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).
Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą skundui dėl VMI prie FM sprendimo paduoti. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 4 d. į savo elektroninį paštą gavo ginčijamą VMI prie FM sprendimą. Kadangi sprendimas nurodytas dėl mokestinės nepriemokos, pareiškėjas 2014 m. gruodžio 18 d. su skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK), kuri 2015 m. sausio 20 d. protokolu (kurį pareiškėjas gavo 2015 m. sausio 24 d.) skundą paliko nenagrinėtą, nurodė, kad ginčas nežinybingas MGK, nes pateiktas ne dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo mokestiniame ginče. Pareiškėjas 2015 m. sausio 28 d. išsiuntė skundą teismui. Pareiškėjo manymu, terminą praleido dėl svarbių priežasčių, be to, termino praleidimo priežastis iš esmės susijusi su ginčo kvalifikavimu, kadangi jis iki šiol nežino, dėl kokios mokestinės nepriemokos (naujos ar senos) iš jo buvo išieškoti pinigai.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą netenkino. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais ir sumokėtą 28 eurų žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.
Teismas konstatavo, kad ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 2 dalį, prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą grindžia tuo, kad VMI prie FM 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-53748 gavo tik 2014 m. gruodžio 4 d., be to, skundžiamo sprendimo pavadinimas „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo“ jį suklaidino ir davė pagrindą manyti, kad jam nustatyta nauja mokestinė prievolė, už kurios nevykdymą išieškomi delspinigiai.
Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų bei skunde nurodo pats pareiškėjas, ginčijamą sprendimą jis gavo į savo elektroninį paštą 2014 m. spalio 29 d., kuriame nurodyta, kad iš jo išieškoma į biudžetą 9 535,95 Lt, taip pat pridėta prievolių ataskaita, kurioje nurodytas prievolės tipas, mokestinis laikotarpis ir delspinigių suma litais. Ginčijamame sprendime taip pat nurodyta, kad jis gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas su pareiškimu 2014 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu pateikti jam ginčijamą sprendimą, kuriuo remiantis buvo nuspręsta išieškoti pinigines lėšas bei sprendimą, kurio pagrindu buvo priskaičiuota nepriemoka.
Ginčijamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2014 m. gruodžio 4 d., šią aplinkybę patvirtina ir 2015 m. vasario 23 d. VMI prie FM atsakymas į teismo 2015 m. vasario 19 d. paklausimą apie ginčijamo sprendimo pareiškėjui įteikimą. Kaip matyti iš prie skundo pridėtos medžiagos, pareiškėjas VMI prie FM 2014 m. spalio 29 d. sprendimą 2014 m. gruodžio 18 d. apskundė MGK, kuri pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, kadangi ginčas nėra mokestinis ir nežinybingas MGK. Teismas pažymėjo, kad pareiškėją jau paduodant skundą Mokestinių ginčų komisijai, kaip matyti iš pastarosios 2015 m. sausio 21 d. rašto, atstovavo advokatė Marina Laurinaitienė, t. y. profesionalus teisininkas, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis praleido skundo teismui pateikimo terminą dėl to, kad jį suklaidino skundžiamo sprendimo pavadinimas, negali būti laikoma pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui dėl VMI prie FM 2014 m. spalio 29 d. sprendimo paduoti.
Kitų individualaus pobūdžio termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodė. Kadangi prašymas atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą netenkinamas, pareiškėjo skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą pareiškėjui skundui paduoti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino skundo padavimo termino praleidimo priežastis, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl to nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Ginčijamas VMI prie FM sprendimas jį suklaidino, jame nebuvo aiškiai nurodyta nei konkreti mokestinė nepriemoka, nei data, kada ji buvo nustatyta, nei aiški sprendimo apskundimo tvarka. ABTĮ numato kaip teisminę, taip ir neteisminę individualių administracinių aktų apskundimo tvarką. Svarbu ir tai, kad pareiškėjui nėra žinoma, kokia mokestinė nepriemoka jam buvo nustatyta, kad nuo jos jau išieškomi delspinigiai. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu – jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir teismas atmeta prašymą šį terminą atnaujinti.
Pareiškėjas skundžia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-53748 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).
Pareiškėjas neginčija, kad kreipėsi į teismą praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 144 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. ABTĮ 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, skundžiami šiame įstatyme nustatyta tvarka. Pagal MAĮ 146 straipsnį, skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.
Nustatyta, kad prieš kreipdamasis į teismą pareiškėjas klaidingai kreipėsi į MGK, kuriai byla nebuvo priskirtina, nes pareiškėjo keliamas ginčas nėra mokestinis.
Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.
Pareiškėjas nurodo priežastis, kurios, jo nuomone, turėtų būti pripažintos svarbiomis, ir jų pagrindu terminas skundui paduoti atnaujintas. Tokias priežastis ji sieja su tuo, jog ginčijamas VMI prie FM sprendimas jį suklaidino, jame nebuvo aiškiai nurodyta konkreti mokestinė nepriemoka, sprendimo apskundimo tvarka.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. VMI prie FM 2014 m. spalio 29 d. sprendime Nr. (23.31-08)467-53748 nurodyta, kad „Šis sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka“ (b. l. 10). Remiantis LVAT 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008, taip pat LVAT 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-435/2013 (ABTĮ 13 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.), viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte įrašyta bendro pobūdžio nuoroda į atitinkamą įstatymą, kuriame nustatyta sprendimo apskundimo tvarka, nelaikytina tinkamu VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymu. Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą (LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-178/2010).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat į tai, jog pareiškėjas ėmėsi aktyvių ir operatyvių veiksmų realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, nes, siekdamas apskųsti 2014 m. gruodžio 4 d. gautą ginčijamą VMI prie FM 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-53748, pareiškėjas 2014 m. gruodžio 18 d. su skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o 2015 m. sausio 24 d. gavęs MGK 2015 m. sausio 20 d. protokolinį sprendimą, kuriame buvo išaiškinta skundžiamo administracinio akto apskundimo tvarka, iš karto, per protingą terminą, 2015 m. sausio 28 d. kreipėsi į teismą, galima daryti išvadą, kad tinkamas atsakovo sprendimo apskundimo tvarkos neišaiškinimas pripažintinas objektyvia termino skundui teismui paduoti praleidimo priežastimi ir šis terminas atnaujintinas (ABTĮ 34 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).
Kadangi būtina įvertinti, ar pareiškėjo skundas atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, panaikinus nutartį, skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 3, 4 punktais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą tenkinti.
Pareiškėjo V. Č. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti patenkinti ir terminą atnaujinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius