I-11-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

Administracinė byla Nr. I-11-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00024-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), susipažinusi su pareiškėjo S. H. F. prašymu ištirti 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ 12.2 punkto ir 2015 m. vasario 19 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-100 patvirtinto „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ 12.2 punkto teisėtumą,

n u s t a t ė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas S. H. F. skundas, kuriuo prašoma ištirti 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ 12.2 punkto ir 2015 m. vasario 19 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-100 patvirtinto „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ 12.2 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 2 daliai, pagal kurią, pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnio pagrindu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai.

Skundą atsisakytina priimti.

Pareiškėjas skunde kelia klausimą dėl teisės aktų – vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ 12.2 punkto ir 2015 m. vasario 19 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-100 patvirtinto „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ 12.2 punkto – teisėtumo. Įvertinus nurodytų teisės aktų turinį, darytina išvada, jog jie yra norminio pobūdžio. Taigi pareiškėjas siekia iškelti norminio administracinio akto teisėtumo patikros bylą.

Norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) šešioliktajame skirsnyje.

Šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti subjektai, kurie gali kreiptis į administracinį teismą (nagrinėjamu atveju – Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, atsižvelgiant į tai, jog prašoma ištirti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, t. y. centrinio valstybinio administravimo subjekto, priimtų teisės aktų teisėtumą; ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p.) su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, t. y. Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.

Atsižvelgus į ABTĮ 110–112 straipsniuose išdėstytą teisinį reguliavimą, matyti, kad į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumą gali kreiptis arba subjektai, kuriems tokia teisė tiesiogiai suteikta įstatymu, arba atitinkamas teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, kurioje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumu jis suabejoja. Kai individuali administracinė byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą gali pradėti pats Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi pareiškėjas tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą šiuo atveju neturi teisės. Įstatymo nustatyta tvarka tai galėtų padaryti teismas, nagrinėjantis individualią bylą pagal S. H. F. skundą (ABTĮ 111–112 straipsniai).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. H. F. prašymas, kaip paduotas neturinčio teisės jį pateikti subjekto, nepriskirtinas nagrinėti administraciniams teismams, todėl prašymą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 114 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti pareiškėjo S. H. F. prašymą ištirti 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ 12.2 punkto ir 2015 m. vasario 19 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-100 patvirtinto „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ 12.2 punkto teisėtumą.

Grąžinti prašymą pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis