AS-662-798-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-798/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02377-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nubo.tv“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nubo.tv“ skundą atsakovui Lietuvos rajono ir televizijos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nubo.tv“ (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. balandžio 22 d. išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. KS-46 „Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „NTV Mir Lithuania“ laikino retransliavimo sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bylos išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. KS-46 galiojimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, tačiau prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Teismas nurodė, kad skundas paduotas nustatytu terminu, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių keliamus reikalavimus, todėl priimtinas. Teismas išdėstė ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008 ir kt. Pažymėjo, jog pareiškėjas, grįsdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad jei prašomas panaikinti sprendimas nebus sustabdytas, paskirta sankcija, kuria 3 mėnesiams sustabdytos „NTV Mir Lithuania“ kanalo programų transliacijos, būtų visiškai įvykdyta teismui dar nepriėmus sprendimo, ar ši sankcija yra paskirta teisėtai. Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą – panaikinus skundžiamą Sprendimą, toks teismo sprendimas realiai nebesukeltų tokio poveikio ir pasekmių, kurių pagrįstai tikimasi prieš kreipiantis į teismą, nes teismo neteisėtu pripažintas sprendimas jau būtų sukėlęs galutines teisines pasekmes. Teismo sprendimas patenkinti pareiškėjo skundą būtų tik deklaratyvus, nes jį visiškai įgyvendinti nebebūtų jokių realių galimybių. Nesustabdžius sprendimo galiojimo atsirastų neprotingai dideli finansiniai nuostoliai, susiję tiek su operatyviomis techninėmis programos turinio pertvarkymo išlaidomis, tiek ir su tuo, jog pareiškėjas apskritai prarastų Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinkos dalį bei iš jos numatytas gauti pajamas. Užtikrinant, jog Komisijos sprendimu nustatyti įpareigojimai būtų tinkamai vykdomi (netransliuojama tik dalis programos „NTV Mir Lithuania“ turinio) būtina atlikti sudėtingus papildomus techninius veiksmus (įdiegti TV kanalų komutatorių, TV signalų valdymo įrenginį (mixerį), kompiuterinę/programinę darbo vietą užsklandų įterpimui, organizuoti 3 mėnesių trukmės pamaininį technikų darbą, sukurti programinius sprendimus – kodavimą), dėl ko pareiškėjas galėtų patirti 60 000 Lt siekiančią išlaidų sumą.

Vertinant pareiškėjo nurodytus argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pažymėta, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti šias priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokių priemonių taikymo būtinumą, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įvertinus pareiškėjo pateiktus argumentus, spręsta, jog šiuo atveju jis tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, vertintinos kaip prielaidos ir negali patvirtinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo. Atkreiptas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (žr., pvz., bylos Nr. AS502-177/2008, Nr. AS442-314/2008). Be to, sprendžiant analogiško pobūdžio prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ne kartą pažymėta, kad palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju dėl ginčijamo akto galimai kilusi žala galėtų būti atlyginta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytomis sąlygomis (žr., pvz., bylos Nr. AS62-489/2011, Nr. AS143-560/2011, Nr. AS62-682/2011, Nr. AS62-571/2011), todėl patirtos turtinės žalos atlyginimas galėtų būti įgyvendintas teisės aktų nustatyta tvarka kreipiantis į teismą dėl žalos atlyginimo. Padaryta išvada, jog byloje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

II. Pareiškėjas UAB „Nubo.tv“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir priimti naują nutartį – taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, prašė jo atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka.

Atskirajame skunde nurodo, jog nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo grindė tik abstrakčiomis prielaidomis, kadangi nė vienos iš pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodomų aplinkybių egzistavimas teismo nebuvo paneigtas, priešingai, pats pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Sprendimo įgyvendinimui (tuo atveju, jei nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės) pareiškėjas turi atlikti savo veiklos techninius pertvarkymus, kuriems išlaidos siekia 60 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl didžiosios dalies pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytų argumentų bei jų apskritai nevertino, dėl ko teismo nutartis naikintina, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą išsprendė atsietai nuo šios konkrečios bylos ir prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytų aplinkybių, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 142 straipsnio 1 dalimi. Pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja esminiams reikalavimo užtikrinimo priemonių procesinio instituto tikslams, t. y. pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, iš esmės nevertino reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės ginčo situacijoje atsižvelgdamas į konservacinį bei prevencinį jos taikymo tikslus, kurių būtų galima pasiekti tik pritaikius ginčijamo Sprendimo sustabdymą. Teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas (ABTĮ 142 str. 1 d.), o tai lėmė neteisingai išspręstą prašymą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą išdėsto, jog skundo padavimas pats savaime pareiškėjui nesuteikia pranašumo Komisijos atžvilgiu ir nesudaro pagrindo teismui taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Lietuvos Respublikos retransliavimo rinkoje veikiantiems subjektams Komisijos Sprendimu taikytinos laikino pobūdžio poveikio priemonės nepažeidžia pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomų interesų, taip pat neapribojo jo konkurencingumo audiovizualinių paslaugų rinkoje, todėl nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto, nes pareiškėjo buvusios padėties atkūrimas netaptų negalimas. Jei paaiškėtų, jog Komisijos priimtas Sprendimas buvo priimtas nepagrįstai, pareiškėjas turėtų galimybę kompensuoti savo praradimus, t. y. objektyviai įvertinti juos tam tikra pinigų suma ir nuostolius, dėl negalėjimo užsiimti tam tikra veikla, prisiteisti teisme. Nagrinėjamoje byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra teisinio pagrindo – grėsmės teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar negalimumui nėra. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į ginčo prigimtį ir konkrečios bylos aplinkybių kontekstą, motyvuotai išsprendė pareiškėjo prašyme suformuluotą reikalavimą ir pakankamai aiškiai išdėstė argumentus dėl svarbių bylos aplinkybių vertinimo. Atsižvelgiant į tai, taikyti ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir skundžiamą nutartį panaikinti kaip nemotyvuotą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir iki bylos išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nesustabdė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. KS-46 galiojimo.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (2005 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011 ir kt.). Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010 ir kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, prašymas dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo paprastai nėra tenkintinas tuo atveju, jeigu aplinkybės, dėl kurių suinteresuotas asmuo prašo laikinosios apsaugos, jau yra įvykusios. Toks prašymas prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai, kadangi pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje (2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-381/2009). Būtent tokia situacija susiklostė ir šioje byloje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. KS-46 „Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „NTV Mir Lithuania“ laikino retransliavimo sustabdymo“, kuriuo Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausiančių televizijos programų retransliuotojai laikinai, 3 mėnesiams nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos, įpareigoti sustabdyti programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos ir be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „NTV Mir Lithuania“, retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įpareigojimas laikinai sustabdyti televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ retransliavimą buvo sankcionuotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi ir įsigaliojo nuo 2014 m. kovo 21 d. Atsižvelgiant į Sprendime nurodytą terminuotą, 3 mėnesius trunkantį veiklos apribojimą, įpareigojimas laikinai sustabdyti televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ retransliavimą atitinkamai galiojo iki 2014 m. birželio 21 d. Nors pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo šis klausimas dar buvo aktualus, t. y. Sprendimu nustatytas įpareigojimas laikinai sustabdyti televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ retransliavimą galiojo, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas yra praradęs savo aktualumą ir pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas tapo nebetikslingas, kadangi laikotarpis, iki kurio galiojo Sprendimu nustatytas įpareigojimas laikinai sustabdyti televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ retransliavimą, jau praėjo (buvo nustatytas iki 2014 m. birželio 21 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis yra užkirsti kelią tokioms aplinkybėms, kurioms kilus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba iš esmės pasunkėtų. Pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik perspektyviai, t. y. tais atvejais, kai egzistuoja grėsmė, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas retrospektyviai, t. y. tais atvejais, kai aplinkybės, kurioms pareiškėjas siekia užkirsti kelią, jau yra įvykusios, prieštarautų reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-381/2009). Šiuo atveju pareiškėjo prašymas suponuoja retrospektyvų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, todėl jis netenkintinas.

Tačiau, atsižvelgdama į tai, jog, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėjų kolegija dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pažymi, jog iš nurodytų ir byloje pareiškėjo pateiktų argumentų negalima spręsti, kad visgi buvo pagrįstas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumas. Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikti argumentai patvirtina, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir laikinai nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, pareiškėjas patirs nepatogumų ir finansinių nuostolių.

Pažymėtina, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo turtinei padėčiai paprastai nelaikoma ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas komplikuosis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tokiais atvejais galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo išsakytus argumentus, daro išvadą, kad visgi pareiškėjas neįrodė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo – t. y. neįrodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pareiškėjo argumentai, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jis patirs nepatogumų ir finansinių nuostolių, yra susiję ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, t. y. ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui, todėl tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog buvo būtina taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti jo atskirąjį skundą skubos tvarka pažymėtina, jog administracinės bylos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme skiriamos nagrinėti griežtai laikantis nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, t. y. pagal bylų gavimo teisme datą bei registracijos numerį, taip pat pagal bylų skyrimo nagrinėti skubos tvarka pagrindus. Patenkinus prašymą išnagrinėti atskirąjį skundą skubos tvarka būtų pažeistos kitų bylų proceso dalyvių, kurių bylos teismą yra pasiekusios anksčiau, teisės ir teisėti lūkesčiai. Be to, griežtą nurodytos tvarkos laikymąsi užtikrina naudojamos teismų informacinės sistemos priemonės, kurios neleidžia skirti bylų nagrinėti ne eilės tvarka.

Pareiškėjo atskirojo skundo nėra pagrindo tenkinti, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nubo.tv“ atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Arūnas Sutkevičius