A-492-2466-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A492 -2466/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00406-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas 2013 m. kovo 21 d. pateikė skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui (b. l. 2-7), prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyriaus direktoriaus 2013 m vasario 22 d. įsakymą Nr. P-24 „Dėl karjeros valstybės tarnautojo R. M. perkėlimo į žemesnes pareigas“ (toliau – ir Įsakymas).

Nurodė, jog skundžiamu Įsakymu, įgyvendinant 2013 m. vasario 18 d. VSDFV Mažeikių skyriaus valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) siūlymą įvertinti pareiškėjo kasmetinę tarnybinę veiklą nepatenkinamai ir perkelti į žemesnes pareigas, pareiškėjas buvo perkeltas iš A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo VSDFV Mažeikių skyriaus įmokų įsiskolinimo išieškojimo ir atstovavimo bankroto bylose bei įmokų įsiskolinimo išieškojimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų į B lygio 7 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo VSDFV Mažeikių skyriaus Registro skyriaus vyresniojo specialisto registro duomenų tvarkymo pareigas. Pareiškėjo darbo vieta nustatyta VSDFV Mažeikių skyriaus Plungės skyriuje Plungėje. Nurodė, jog 2012 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvadoje pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta „patenkinamai“, nors pagal įrašytą vertinimo balą turėjo būti įvertinta „gerai“. Pareiškėjas mano, kad Įsakymas yra neteisėtas ir neteisingas, atliktas jo tarnybinės veiklos vertinimas – neobjektyvus, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, jog vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą buvo pažeistos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės, patvirtintos 2002 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 909 (toliau – ir Taisyklės). Šią aplinkybę patvirtina 2013 m. kovo 15 d. Valstybės tarnybos departamento išvada. Vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą nedalyvavo profesinės sąjungos atstovas. Pareiškėjas tvirtino, jog atsakovas ne tik nepagrįstai perkėlė jį į žemesnes pareigas, bet ir perkėlė jį iš Akmenės skyriaus į Mažeikių skyrių ir nustatė darbo vietą kitame miete. Pareiškėjo vertinimu, tai yra darbo sutarties sąlygų pakeitimas, kuris negalėjo būti padarytas nesant išankstinio raštiško darbuotojo sutikimo.

Atsakovas pateikė atsiliepimą (b. l. 88-92), kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad 2013 m. sausio 1 d. įvyko reorganizacija, po kurios VSDFV Akmenės skyrius prijungtas prie Mažeikių skyriaus, todėl pareiškėjas buvo perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje įstaigoje, kaip numato Valstybės tarnybos įstatymas. Paaiškino, kad pareiškėjui pradėjus vykdyti tarnybą VSDFV Mažeikių skyriuje buvo pastebėta, kad jam trūksta gebėjimų atlikti pareigybės parašyme nustatytas funkcijas, specialistas jam pavestus darbus atlikdavo netinkamai ir ne laiku, todėl 2012 m. rugpjūčio 30 d. buvo atliktas neeilinis pareiškėjo tarnybos vertinimas. Pažymėjo, jog pildant neeilinio vertinimo išvadą Nr. VT-207 padaryta klaida nurodžius, jog pareiškėjo tarnybinė veikla vertintina „gerai“, kadangi iš tikrųjų tiesioginis vadovas pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „patenkinamai“. Tvirtino, jog tokios pat išvados dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos priėjo ir Komisija, kuri pasiūlė tobulinti pareiškėjo kvalifikaciją, darbo vietą kvalifikacijos tobulinimo metu nustatant Mažeikiuose. Padarius išvadą, kad pareiškėjo darbo rezultatai nepagarėjo, jis grąžintas dirbti į Mažeikių skyriaus Akmenės skyrių Naujojoje Akmenėje. Kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu pareiškėjo tiesioginė vadovė jo tarnybinę veiklą įvertino „nepatenkinamai“, todėl pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama Komisijoje. Komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą taip pat įvertino „nepatenkinamai“. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo vertinimo išvadoje nurodyti veiklos rezultatai atspindi ne tik paties pareiškėjo bet ir kitų specialistų darbo bendrą rezultatą, kadangi pareiškėjui tinkamai nevykdant savo funkcijų, jo klaidas taisydavo kiti skyriaus specialistai. Tai, kad išvadoje netiksliai suformuluotos užduotys, atsakovo vertinimu, yra formalus pažeidimas neturėjęs įtakos pareiškėjo veiklos įvertinimui. Akcentavo, kad pareiškėjo atžvilgiu 2012 metais buvo atlikti 4 tarnybiniai patikrinimai ir paskirtos 3 tarnybinės nuobaudos dėl netinkamai ir ne laiku atliekamų funkcijų. Tvirtino, jog Komisijos darbe dalyvavo profesinės sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkė V. P..

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu (b. l. 127-133) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą 2013 m. vasario 18 d. Komisijoje, tuo tikslu vyko pokalbis su pareiškėju, buvo nagrinėjama tiesioginio vadovo vertinimo išvada. Ištyręs garso įrašą, teismas padarė išvadą, kad Komisija vertino pareiškėjo – valstybės tarnautojo – gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, vertinimo Komisijoje pareiškėjui buvo užduoti klausimai, tiesiogiai susiję su jo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymu. Atsakydamas į pateiktus klausimus, pareiškėjas nenurodė konkretaus savo indėlio skyriaus veikloje, negalėjo tiksliai nurodyti kuriais duomenimis remiantis yra nustatinėjami įsiskolinimai, taip pat posėdžio metu pareiškėjas negalėjo nurodyti kiek procentų įsiskolinimų buvo išieškota per 2012 metus, paklaustas dėl teisminės bankroto bylos negalėjo atsakyti ar paskelbta likvidacija, nežinojo bylos eigos, negalėjo paneigti, kad užduotys būdavo atliekamos pavėluotai, su trūkumais.

Teismas sprendė, kad iš Komisijoje atlikto vertinimo galima daryti išvadą, jog tiesioginės vadovės nurodyti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo „nepatenkinamai“ motyvai nebuvo paneigti. Aplinkybes dėl pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas patvirtino liudytojų N. D. ir J. G. parodymai teismo posėdžio metu. Teismas vertimo, jog pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu ištirti faktai bei teismui pateikti rašytiniai įrodymai (2012 m. parengti VSDFV Mažeikių skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus vyriausiosios specialistės R.

K. tarnybiniai pranešimai ir ataskaitos dėl pareiškėjo tarnybinių funkcijų atlikimo, VSDFV Mažeikių skyriaus Registro skyriaus specialisčių I. K. ir L. N. parengtos lentelės „Draudėjų, turinčių pradelstą skolą nuo 50 Lt, 2012 m. II ketvirčio analizė) nesudaro pagrindo abejoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2013 m. vasario 18 d. išvados Nr. VT-191 pagrįstumu. Teismas darė išvadą, kad tarnybinės veiklos vertinimas vyko laikantis procedūrų, pareiškėjo tarnybinė veikla vertinta pagal nustatytus kriterijus.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas buvo perkeltas į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Sprendė, jog perkėlimas į žemesnes pareigas Valstybės tarnybos įstatyme nėra ribojamas papildomais kriterijais, tokiais kaip įstaigos (institucijos) vieta ar kt. Įstatymo leidėjas, numatydamas valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimą, Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnyje nenumatė pareigos perkelti darbuotojo į pareigas, esančias darbuotojo gyvenamojoje vietovėje, arba vietovėje, kurioje esančiame padalinyje darbuotojas dirba.

Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Mažeikių skyriuje buvo tik viena laisva žemesnė pareigybė – Registro skyriaus B7 lygio vyresniojo specialisto. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo parkėlimas skundžiamu aktu į žemesnes B lygio 7 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, Fondo valdybos Mažeikių skyriaus Registro skyriaus vyriausiojo specialisto – Registro duomenų tvarkymo pareigas, nurodant pareiškėjo naują darbo vietą Fondo valdybos Mažeikių skyriaus Plungės skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), negali būti pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių atsakovo atsiliepime nurodomą aplinkybę, jog Komisijos darbe dalyvavo komisijos narė Teisės ir personalo skyriaus vedėja V. P..

Atsižvelgiant į tai, jog šiam ginčui aktualus tik skundžiamo akto (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus direktoriaus 2013 m. vasario 22 d. įsakymo Nr.P-24 „Dėl karjeros valstybės tarnautojo R. M. perkėlimo į žemesnes pareigas“) bei Komisijos 2013 m. vasario 18 d. išvados Nr. VT-191, kaip skundžiamo akto motyvuojamosios dalies, vertinimas, pareiškėjo skunde nurodyti motyvai dėl 2012 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo išvados Nr. VT-207 nenagrinėti.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 135-139), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad teismas nevertino pareiškėjo tiesioginės vadovės surašytos tarnybinio vertinimo išvados. Tvirtina, jog tiesioginė vadovė netiksliai suformulavo užduotis, pildydama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo anketą, vertino programų ir projektų valdymą, kas neįeina į pareiškėjo funkcijas, tokiu būdu parodydama savo išankstinį nusistatymą. Pažymi, jog Valstybės tarnybos departamentas 2012 m. vasario 19 d. rašte nurodė, jog pareiškėjo 2012 metų tarnybinės veiklos vertinti nepatenkinamai nebuvo pakankamai pagrindo. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. VT-78 nenurodytas siūlymas kaip tobulinti kvalifikaciją. Teigia, jog atsakovas nesiekė tobulinti pareiškėjo kvalifikaciją, o tobulinimosi laikotarpiu vieną po kitos skyrė nuobaudas. Teigė, jog nuo 2007 m. spalio mėnesio, kuomet pradėjo vykdyti valstybės tarnautojo pareigas, iki 2013 m. pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama „gerai“ arba „labai gerai“. Mano, kad atliekant neeilinį pareiškėjo veiklos vertinimą nesilaikyta Taisyklių 6 punkto reikalavimų, kadangi tiesioginiam vadovui pareiškėjo veiklą įvertinus „gerai“ pareiškėjo teisinė padėtis nesikeičia ir tarnybinės veiklos vertinimas baigiamas. Pareiškėjo manymu, Komisija neanalizavo kokiomis aplinkybėmis bei įrodymais paremtas tiesioginio vadovo nepatenkinamas vertinimas, kuo grindžiami pareiškėjo tarnybinės veiklos produktyvumą ir kokybę apibūdinantys teiginiai.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 145-149), kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas iš esmės pakartoja savo atsiliepimo į skundą argumentus. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, jog pareiškėjas yra dalyvavęs įvairiuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, be to, jam buvo paskirta kuratorė, kas patvirtina, jog buvo išnaudotos visos kvalifikacijos tobulinimo galimybės. Teigia, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kuratorė būtų netinkamai vykdžiusi jai pavestą užduotį, vengusi ar nesugebėjusi konsultuoti pareiškėją tarnybinės veiklos klausimais, o situacija, kai valstybės tarnautojas, kuriam paskirtas kuratorius, toliau daro tarnybinius nusižengimus yra netoleruotina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 136 straipsnis, reglamentuojantis bylos nagrinėjimo ribas, nustato, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro VSDFV Mažeikių skyriaus direktoriaus įsakymas dėl pareiškėjo – karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į žemesnes pareigas.

Pareiškėjas skundžiamu 2013 m. vasario 22 d. VSDFV Mažeikių skyriaus direktoriaus įsakymu Nr. P-24 buvo perkeltas į žemesnes pareigas. Įsakymas priimtas įgyvendinant Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2013 m. vasario 18 d. išvadą Nr. VT-191, kuria pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai ir pateiktas siūlymas perkelti R. M. į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas VSDFV Mažeikių skyriuje.

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 22 ir 221 straipsniai bei juos detalizuojančios inter alia valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo tvarką, valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustatančios Vertinimo taisyklės. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jam suformuluotas užduotis. (VTĮ 22 str. 3 d.).

Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklių bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1106 redakcija), 9 punktas numato, kad tiesioginis vadovas kasmet, pokalbio su valstybės tarnautoju metu, aptaria valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus ir valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimo poreikius. Po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą (šių Taisyklių 2 priedas) surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Išvadoje tiesioginis vadovas vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis vertinami pagal vertinimo kriterijus.

Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą (18 p.). Taisyklių 19 punktas nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas vertinimo komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Taisyklių 20 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei Vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija. Tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis.

Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo tarnybine veikla 2012 m., iš esmės apsiribodamas tik tyrimu, ar Komisija laikėsi teisės aktų nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos ir procedūros, netikrindamas, ar Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Kaip jau minėta, karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jam suformuluotas užduotis. Pažymėtina, jog aptariamoje byloje nėra nei pareiškėjo pareigybės aprašymo, nei duomenų apie 2012 metams jam suformuotas užduotis, kurių atlikimas ir turėjo būti vertinamas kasmetinio vertinimo metu. Nesant šių duomenų teismas negalėjo įvertinti Komisijos išvados pagrįstumo.

Karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketa, kurią pildė pareiškėjas (b. l. 54-55), patvirtina, jog jo tarnybinė veikla apibūdinama pagal penkis kriterijus: lyderystė, supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą, programų ir projektų valdymas, finansų valdymas, analizė ir pagrindimas. Pareiškėjo tiesioginis vadovas pareiškėjo kvalifikaciją pagal kiekvieną iš nurodytų kriterijų įvertino žemiausiais balais, tačiau teismas nenustatė ir netyrė aplinkybių, susiujusių su tuo, ar Komisija tinkamai atliko vadovo surašytos išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, tačiau Vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (2012 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-265/2012, 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-750/2006, 2008 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2010 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-488/2010). Kilus teisminiam ginčui dėl įsakymo, kuriuo įgyvendinamas Vertinimo komisijos išvados siūlymas pagrįstumo, įrodinėjimo našta tenka įsakymą priėmusiam asmeniui (2009 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-646/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. LVAT laikosi pozicijos, jog vien apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, t. y. tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (administracinė byla Nr. A585-2032/2012).

Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, nenagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo tarnybine veikla 2012 metais ir atsakovo atliktu jo veiklos vertinimu, t. y. neišnagrinėjo svarbiausių teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas negali būti sprendžiamas, nes byla nėra baigta (2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–463/2008, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė