2K-344-788/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-344-788/2015

Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00155-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.8.1;

1.2.23.2;

2.1.7.1;

2.1.16.2.18

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Eligijaus Gladučio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. D. ir E. V. bei jų gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov), nuteistojo A. B. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties.

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu:

M. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. vasario–kovo mėnesiais įvykdytos veikos) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. balandžio 10 d. įvykdytos veikos) – laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. gegužės 2 d. įvykdytos veikos) – laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. gegužės 4 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo M. D. sulaikymo dienos.

A. B. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. vasario–kovo mėnesiais įvykdytos veikos) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. balandžio 10 d. įvykdytos veikos) – laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. gegužės 2 d. įvykdytos veikos) – laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. gegužės 4 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo A. B. sulaikymo dienos.

E. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. vasario–kovo mėnesiais įvykdytos veikos) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. balandžio 10 d. įvykdytos veikos) – laisvės atėmimu trejiems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. gegužės 2 d. įvykdytos veikos) – laisvės atėmimu trejiems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta E. V. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. birželio 17 d. įskaitytinai, taip pat atlikta bausmė pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendį. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo E. V. sulaikymo dienos.

Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas R. O. , tačiau dėl jo kasacinio skundo nepaduota.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi nuteistųjų M. D. , A. B. , nuteistojo E. V. ir jo gynėjo advokato S. Jasevičiaus apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

E. V. , M. D. ir A. B. nuteisti už nusikalstamas veikas, padarytas šiomis aplinkybėmis:

E. V. , M. D. , A. B. ir M. M. , kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, veikdami organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdami tikslą jas parduoti, ir jas pardavė. 2011 m. vasario mėn. Klaipėdoje, tikslesnis laikas ir vieta nenustatyti, E. V. ir M. D. susitarė neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis, turėdami tikslą jas parduoti, įgyvendindami susitarimą pasiskirstė vaidmenimis: E. V. turėjo rūpintis narkotinių medžiagų įgijimu, o M. D. – organizuoti šių medžiagų pardavimą kitiems asmenims. Vykdydamas susitarimą, M. D. 2011 m. vasario mėn. Klaipėdoje, tikslesnis laikas ir vieta nenustatyti, į organizuotos grupės veiklą įtraukė A. B., kuris ieškojo asmenų, galinčių platinti narkotines medžiagas ir gabenti tokiems asmenims narkotines medžiagas. Veikdamas pagal bendrą susitarimą, A. B. 2011 m. vasario mėn., Plungėje, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, į organizuotos grupės veiklą įtraukė M. M. , sutaręs su juo, kad A. B. teiks M. M. narkotines medžiagas, o M. M. šiomis medžiagomis neteisėtai prekiaus Plungėje. Įgyvendindamas bendrą susitarimą, E. V. 2011 m. kovo mėn. Klaipėdoje, Naujojoje Uosto g., ties namu, pažymėtu Nr. 29, ant pėsčiųjų tako, apie 22 val., pardavė M. D. narkotinę medžiagą – ne mažiau kaip 16,868 g kanapių ir jų dalių, kurią įgijęs M. D. kartu su A. B. 2011 m. kovo 21 d., apie 20 val., automobiliu atgabeno į Plungę, kur pagal išankstinį susitarimą su M. M. susitiko Plungėje, Gondingos g., prie parduotuvės „Bumas“ esančių garažų, ir pardavė narkotines medžiagas – ne mažiau kaip 16,868 g, siekdami jas platinti Plungėje, M. M. už 675 Lt (195,49 Eur).

2011 m. balandžio 10 d., Klaipėdoje, Naujojoje Uosto g., ties namu, pažymėtu Nr. 29, ant pėsčiųjų tako, apie 21 val., E. V. pardavė M. D. narkotinę medžiagą – ne mažiau kaip 21,40 g kanapių ir jų dalių. Šią medžiagą M. D. kartu su A. B. 2011 m. balandžio 10 d., apie 00.15 val., automobiliu atgabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Plungėje, J. T. -Vaižganto g. 81, prie prekybos centro „Maxima XX“, kur pardavė ją M. M. už 750 Lt (217,22 Eur).

2011 m. gegužės 2 d., apie 14 val. E. V. pasiūlė R. O. , o apie 19 val. Klaipėdoje, Naujojoje Uosto g., ties 29 namu, automobilių stovėjimo aikštelėje, perdavė jam narkotinę medžiagą – ne mažiau kaip 27,170 g kanapių ir jų dalių. Šią medžiagą R. O. kartu su E. V. , M. D. ir A. B. tą pačią dieną, apie 22.35 val., automobiliu atgabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Plungėje, J. T. -Vaižganto g. 81, prie prekybos centro „Maxima XX“, kur pardavė ją M. M. už 750 Lt (217,22 Eur).

Kasaciniu skundu nuteistieji M. D. ir E. V. bei jų gynėjas advokatas V. Žarkovas prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria M. D. ir E. V. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti. Nurodytas ir alternatyvus prašymas – perkvalifikuoti M. D. ir E. V. inkriminuotus tris nusikaltimus, numatytus 260 straipsnio 1 dalyje, į vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 16 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų veiksmus kaip tris baigtas nusikalstamas veikas, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Abiejų instancijų teismai padarė išvadą, kad nuteistieji platino narkotines medžiagas pagal vieningą sumanymą gauti naudą, todėl jų nusikalstami veiksmai turėjo būti įvertintini vienas tęstinis nusikaltimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Kasatoriai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2 ir 3 epizodai, už kuriuos kasatoriai nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, padaryti po nusikalstamą veiką imituojančius veiksmų (toliau – NVIV) sankcionavimo, taigi kaltininkų veiksmus kontroliavo teisėsaugos pareigūnai, narkotinė medžiaga buvo parduota NVIV dalyviui, reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms nebuvo padaryta, narkotinė medžiaga nepaleista į apyvartą. Todėl teismai turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog nuteistųjų veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į tai turėjo būti atsižvelgta skiriant bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pasak kasatorių, spręsdamas M. D. ir E. V. kaltumo dėl pirmojo epizodo klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą baudžiamajame procese, o apeliacinės instancijos teismas nepatikrino surinktų įrodymų teisėtumo. Teismas nuteistųjų kaltumą iš esmės grindė jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismai turėjo patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistieji teigė, jog jie buvo policijos pareigūnų verčiami apkalbėti save, o kitų įrodymų dėl M. D. ir E. V. dalyvavimo šiame epizode, be nuteistojo A. B. parodymų, byloje nėra. Vertindami A. B. parodymus, teismai turėjo atkreipti dėmesį į jų nenuoseklumą. A. B. , M. D. , E. V. , būdami be gynėjų, teisėsaugos pareigūnų galėjo būti įkalbėti duoti sau nepalankius parodymus. Tuo tarpu įtariamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dalyvaujant gynėjui, jo gynėjas tarėsi dėl dalyvavimo NVIV. Įtariamasis A. D. , kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dalyvaujant gynėjui. Šie asmenys davė A. B., M. D. ir E. V. nepalankius parodymus dalyvaujant gynėjui, todėl yra pagrindas teigti, jog taip buvo pažeistos BPK 51 straipsnio nuostatos. Atsižvelgdami į tai, teismai negalėjo remtis nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Kasatoriai teigia, kad duomenys apie M. D. ir E. V. neva vykdytą narkotinių medžiagų prekybą buvo surinkti atliekant neteisėtus veiksmus – provokuojant nuteistuosius atlikti nusikalstamą veiką. Kaltinimai M. D. ir E. V. dėl antrojo ir trečiojo epizodų grindžiami išimtinai duomenimis, gautais atliekant NVIV. Apeliacinis instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad NVIV metu nuteistieji nebuvo provokuojami, o buvo prisijungta prie jau prasidėjusios nusikalstamos veikos, tačiau ši išvada prieštarauja tiek BPK 159 straipsnio nuostatoms, tiek ir byloje esantiems duomenims. Be NVIV dalyvio įsikišimo nuteistieji nebūtų padarę jiems inkriminuotų veikų.

Skunde nurodyta, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 28 d. taikė įtariamajam M. M. procesinės prievartos priemones ir leido ikiteisminio tyrimo pareigūnams kontroliuoti jo elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją. 2011 m. balandžio 3 d. 22:17:35 (t. I, b. l. 162) įvyko susirašinėjimas SMS žinutėmis tarp A. B. ir M. M. , kurio metu įtariamasis M. M. rašo: „Zdarova. Viskas liuks. Žadėjau ryt rašyti jau. Nes maždaug antradieni (2011 m. balandžio 5 d.) arba trečiadieni (2011 m. balandžio 6 d.) reikės. Ryt parašyk arba pasuk, patikslinsiu“. M. M. pokalbių išklotinės nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2011 m. balandžio 8 d. byloje nėra. 2011 m. balandžio 1 d. Plungės rajono apylinkės teismas leido atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Su šia teismo nutartimi įtariamasis M. M. buvo supažindintas 2011 m. balandžio 5 d. nuo 10. 20 val. iki 11.00 val. (T. 1, b. l. 96). Tačiau, įtariamasis M. M. 2011 m. balandžio 5 d. 10.02 val. (T. 1, b. l. 163) jau skambino A. B. ir jie tarėsi dėl narkotinių medžiagų pristatymo. Anot kasatorių, tai vyko kontroliuojant policijos pareigūnams, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šie pokalbiai sunaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų iniciatyva, nesant prokuroro nutarimo, nesurašant sunaikinimo akto. Žemesnės instancijos teismas šį faktą praleido, nors BPK 154 straipsnio 8 dalis griežtai reglamentuoja šių duomenų sunaikinimo tvarką. Nei teismai, nei nuteistųjų gynyba negalėjo susipažinti su šiais pokalbiais, kuriuose akivaizdžiai buvo duomenų apie M. M. NVIV ribų peržengimą, galbūt apie nuteistųjų skatinimą įsigyti narkotines medžiagas vėliau platinti Plungėje. Nuteistasis A. B. teisme parodė, kad būtent M. M. skatino jį įsigyti narkotines medžiagas platinti Plungėje, skambindavo ir primygtinai prašydavo narkotikų, nustatydavo jų kiekį bei kainą. Šių duomenų analizė rodo, kad įtariamasis M. M. ir policijos pareigūnai neapsiribojo pasyviu stebėjimu, o aktyviai skatino A. B. daryti naujus nusikaltimus, kurių galbūt jis būtų nedaręs. Pasak kasatorių, iškelta versija dėl provokacijos – teismų nepaneigta.

Kasatoriai nurodo, kad šioje byloje susiklostė neordinari situacija, kai į NVIV įtrauktas asmuo, kuriam jau buvo pareikšti įtarimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. , kuriam 2011 m. kovo 22 d. pareikšti įtarimai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už narkotinių medžiagų platinimą Plungėje, buvo pasiūlyta dalyvauti NVIV, kad nustatytų asmenis, kurie jam pardavė narkotines medžiagas. Apie šiuos asmenis buvo žinoma tiek, kad vienas iš jų – A. B. , o kitas – vardu Algis (vėliau paaiškėjo, kad tai buvo A. D., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas). Jokių duomenų, kad šie asmenys platino arba turėjo tikslą toliau platinti narkotines medžiagas, byloje nėra. Byloje nėra ir duomenų, kad M. D. ir E. V. kaip nors prisidėjo prie narkotinių medžiagų platinimo M. M. , už kurių pardavimą šis 2011 m. kovo 22 d. buvo sulaikytas. Taigi byloje nėra duomenų, kad iki NVIV patvirtinimo ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo duomenų apie šios organizuotos grupės egzistavimą.

Nuteistasis M. D. apeliaciniame skunde nurodė, kad BPK 159 straipsnis nenumato įtariamojo dalyvavimo NVIV nustatant kitus bendrininkus, naujas bylos aplinkybes ir išplečiant įtarimus. Apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesvarstė ir šią apeliacinio skundo dalį paliko neišnagrinėtą. Būtent M. M. pagalba buvo renkami įrodymai apie nuteistųjų nusikalstamas veikas, organizuotos grupės egzistavimą, tačiau rinkti kaltinančius įrodymus baudžiamojoje byloje yra ikiteisminio tyrimo pareigūno prerogatyva. Dėl savo specifinio statuso įtariamasis negali būti verčiamas rinkti įrodymus apie savo nusikalstamą veiką ir tuo pačiu metu laikytis teisingumo principo šiame procese, todėl M. M. negalėjo būti NVIV subjektu. Byloje taip pat nėra duomenų, kokiomis sąlygomis įtariamasis M. M. sutiko bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Tai labai svarbu, nes 2011 m. kovo 22 d. M. M. įtarimai pareikšti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kuris nenumato atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu įtariamas M. M. sutiko bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam turėjo būti išaiškinta, kad tai įmanoma, jei bus išaiškinta organizuota grupė, kaip tai numato BK 391 straipsnis. Tai rodo įtariamojo M. M. suinteresuotumą bet kokiomis priemonėmis ir metodais sėkmingai atlikti jam pasiūlytą vaidmenį ir įtraukti A. B. , M. D. , E. V. į nusikalstamą veiką, sudaryti sąlygas organizuotai grupei konstatuoti.

Nors apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistųjų kaltę, padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neabejotinai patvirtina liudytojų A. D. ir M. D. nuoseklūs parodymai, tačiau tai prieštarauja bylos aplinkybėms. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. D. teisme parodė, kad atvažiavo policijos pareigūnai ir išvežė ją į Plungės rajono policijos komisariatą, jai buvo daromas psichologinis spaudimas, grasinama uždaryti į areštinę. Psichologiškai palaužta ji sutiko duoti policijos pareigūnams naudingus parodymus. Taigi liudytojos M. D. parodymai nelaikytini įrodymais. Kai A. D. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nuteistieji neturėjo galimybės užduoti jam klausimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. galbūt yra susijęs su narkotinių medžiagų platinimu ir savo parodymais siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pasak kasatorių, šių liudytojų parodymų analizė neduoda pagrindo teigti, kad M. D. ir E. V. būtų platinę narkotines medžiagas arba ieškoję klientų po 2011 m. kovo 22 d. Be to, nors nuteistiesiems iki jų sulaikymo buvo taikoma teismo nutartimi sankcionuota slapta telekomunikacijų tinklais (mobiliojo ryšio telefonu) perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, tačiau byloje nėra jokios informacijos apie tai, kad M. D. ir E. V. būtų pasiūlę, pardavę ar kitaip realizavę psichotropines ar narkotines medžiagas ne M. M. , o kuriam nors kitam asmeniui. Kasatoriai teigia, kad nurodytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog NVIV vykdę policijos pareigūnai neprisijungė prie jau daromų nusikalstamų veikų, o jas provokavo ir kurstė, todėl visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turėtų būti pripažįstami neleistinais.

Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas I. Motužis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas nuteistojo A. B. apeliacinis skundas, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Netenkinus minėto prašymo, prašoma perkvalifikuoti A. B. inkriminuotus tris nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, į vieną tęstinį nusikaltimą ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

A. B. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų tęstinį pobūdį kasatorius grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kaip ir kiti kasatoriai. Jis taip pat atkreipia dėmesį į nuteistojo A. B. parodymus, iš kurių matyti, kad jo tyčia buvo nukreipta į dalyvavimą šioje organizuotoje grupėje platinant narkotines medžiagas tol, kol A. B. pajamos iš veiklos leis grąžinti 1000 Lt (289,62 Eur) įsiskolinimą E. V. .

Kasatorius taip pat nurodo, kad nebuvo atsakyta į esminį apeliacinio skundo argumentą, susijusį su BK specialiosios dalies normos taikymu. Apeliantas tvirtino, kad nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, dalyku negali būti pluoštinės kanapės, o tam, kad būtų galima nustatyti, ar kanapės nebuvo pluoštinės, būtina cheminė ekspertizė. Skunde pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Teismų praktikos dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259-261, 263-264, 266 straipsniai) apžvalgos 1.4. punkte nurodyta, kad nustačius, jog kanapės priskirtinos pluoštinėms, jos paprastai nelaikomos nusikalstamos veikos dalyku.

Taip pat skunde ginčijamas teismų atsisakymas taikyti nuteistajam A. B. BK 54 straipsnio 3 dalį, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pasak kasatoriaus, yra netgi dvi A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Skunde nurodyta, kad jei teismas laikytų, jog buvo padarytas vienas nusikaltimas, o ne keli sunkūs nusikaltimai, A. B. būtų teisinga skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Atsiliepimu į nuteistųjų M. D. , E. V. bei jų gynėjo advokato V. Žarkovo ir nuteistojo A. B. gynėjo advokato I. Motužio kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras G. Norkūnas prašo nuteistųjų M. D. , E. V. bei jų gynėjo advokato V. Žarkovo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo A. B. gynėjo advokato I. Motužio kasacinį skundą tenkinti iš dalies.

Prokuroras pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad kiekviena iš nuteistųjų padarytų veikų buvo įgyvendinta atskirai, kitoje vietoje, kitu metu, skiriasi įgytų medžiagų kiekiai, jų įgijimo ir perdavimo aplinkybės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2011 m. gegužės 2 d. nusikaltimas padarytas išeinant iš ankstesnio bendro susitarimo su organizuotos grupės nariais ribų (3 epizodas), veiksmai atlikti ne pagal vieną sumanymą, nuteistųjų padarytos veikos nėra tapačios, laiko atžvilgiu viena nuo kitos nutolusios, padarytos skirtingomis aplinkybėmis. Atsiliepime pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nurodė tęstinės nusikalstamos veikos atribojimo nuo nusikalstamų veikų daugeto kriterijus, tarp jų aptarta ir nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės reikšmė kvalifikuojant kaltininkų padarytas veikas, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos nepažeistos. Pasak prokuroro, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismai teisingai konstatavo, jog nuteistieji padarė tris savarankiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepime nurodyta, kad nėra pagrindo tenkinti argumentų ir dėl pasikėsinimo stadijos. BK 260 straipsnio 1 dalies normoje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tai reiškia, jog nusikaltimas laikomas baigtu nuo bet kurio iš normos dispozicijoje paminėtų alternatyvių veiksmų padarymo.

Prokuroras taip pat teigia, kad nuteistųjų M. D. ir E. V., jų gynėjo teiginiai, jog teismai neatskleidė, kokia įrodymų visuma leido padaryti išvadą, kad M. D. ir E. V. dalyvavo primojo epizodo veikoje, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrindė nuteistųjų kaltę ne tik jų pačių parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet ir nuteistųjų A. B., R. O. parodymais, liudytojų A. D., M. D. , M. M. parodymais, apžiūrų bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos duomenimis. Atsižvelgdamas į tai, prokuroras teigia, kad teismai laikėsi BPK įtvirtintų ir kasacinėje praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo reikalavimų.

Kasatorių M. D. , E. V., jų gynėjo argumentus dėl BPK 51 straipsnio nuostatų pažeidimo prokuroras taip pat laiko nepagrįstais. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų parodymai dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių iš esmės sutapo, gynybos interesų prieštaravimų atliekant įtariamųjų apklausas nebuvo, todėl gynėjo dalyvavimas šiose apklausose nebuvo būtinas.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai išdėstė motyvus, kurie paneigia kasatorių argumentus dėl provokacijos veiksmų naudojimo prieš nuteistuosius, pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad, taikant NVIV, nebuvo suvaržyta nuteistojo A. B. pasirinkimo laisvė. Pasak prokuroro, nėra jokio pagrindo teigti, kad nusikaltimai buvo išprovokuoti, nes bylos medžiaga patvirtina, jog NVIV buvo tik prisijungta prie daromų nusikalstamų veikų. Atsiliepime pažymėta, kad BPK nėra įtvirtintas draudimas leisti įtariamajam taikyti NVIV veiksmus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad NVIV buvo pritaikyti nepažeidžiant jų sankcionavimo pagrindų. Įtariamojo apklausos metu 2011 m. kovo 28 d. M. M. nurodė, kad narkotines medžiagas jam pristato A. B. su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, jog A. B. su kitais nenustatytais asmenimis galbūt neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis turėdami tikslą jas platinti bei jas platina, siekiant išsiaiškinti sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnyje, buvo nutarta taikant NVIV patikrinti šią informaciją. Vadovaujantis BPK 159 straipsniu, teismo nutartimi buvo leista M. M. atlikti NVIV ir slaptus tyrimo veiksmus. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad byloje nėra jokių duomenų, jog liudytoja M. D. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus buvo paveikta pareigūnų. Ši liudytoja savo parodymus patvirtino ir teisiamajame posėdyje.

Prokuroras, vertindamas nuteistojo A. B. gynėjo argumentus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto netinkamo nuostatų taikymo, pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nuteistojo A. B. nurodytos aplinkybės, jog jis davė išsamius parodymus apie savo bei kitų organizuotos grupės narių nusikalstamus veiksmus, tuo padėdamas byloje nustatyti objektyvią tiesą, yra svarbios, tačiau atsižvelgus į byloje esančias aplinkybes pripažinti, kad A. B. dėka šioje byloje buvo išaiškinti nusikaltimai, pagrindo nėra. Prokuroras pažymi, kad A. B. stengiasi savo veiksmus pateisinti ir ginčija ne tik faktines bylos aplinkybes, tačiau ir organizuotos grupės buvimą, o byloje esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Kita vertus, prokuroras sutinka su kasatoriaus I. Motužio argumentais, kad teismas, nustatydamas nuteistiesiems inkriminuotose veikose BK 260 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos požymius, visapusiškai neišanalizavo šios nusikalstamos veikos sudėties dalyko (šiuo atveju – kanapių ir jų dalių) požymio, t. y. nenustatė rastose kanapėse ir jų dalyse veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio kiekio, taigi nepaneigė abejonės, kad rastos narkotinės medžiagos galėjo būti pluoštinės kanapės. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, neišsprendęs klausimo dėl būtinybės skirti narkotinių medžiagų tyrimą, neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, iki galo neišnagrinėjo apeliacinio skundo, padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, prokuroras daro išvadą, kad ši bylos dalis naikintina ir perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nuteistųjų M. D. , E. V. ir jų gynėjo advokato V. Žarkovo, nuteistojo A. B. gynėjo advokato I. Motužio kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl įrodymų leistinumo ir jų vertinimo

Kasatoriai ginčija įrodymų, gautų taikant NVIV, leistinumą, argumentuoja, kad prieš nuteistuosius buvo taikyta provokacija. Šie argumentai nepagrįsti.

Pagal bylos duomenis, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis platinimo tikslais, už kanapių pardavimą buvo sulaikytas M. M. (2011 m. kovo 22 d.). Apklaustas kaip įtariamasis (2011 m. kovo 28 d.) M. M. parodė, kad narkotines medžiagas iš Klaipėdos jam pristato A. B. su kitais asmenimis. Siekiant atskleisti sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnyje, BPK 159 straipsnyje nustatytu pagrindu nutarta taikyti NVIV. Šie veiksmai buvo sankcionuoti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi, kuria M. M. leista atlikti NVIV ir kitus slaptus veiksmus prieš A. B. bei kitus su juo susijusius asmenis. Priešingai nei teigia kasatoriai, teisinis reguliavimas (BK 159 straipsnio 1 dalis) nedraudžia leisti įtariamajam dalyvauti imituojant nusikalstamą veiką. Tai, kad įtariamasis sutiko padėti teisėsaugos institucijų pareigūnams gauti įrodymus apie organizuotos grupės narių daromas nusikalstamas veikas tikėdamasis BK 391 straipsnio pagrindu būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, anaiptol nereiškia NVIV neteisėtumo ir gautų duomenų neleistinumo. BK 391 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nedviprasmiškai įtvirtina tokios situacijos galimybę. Kita vertus, toks asmuo, kaip ir bet kuris kitas nusikalstamą veiką imituojantis asmuo, privalo laikytis teisėtumo ribų, susilaikyti nuo draudžiamų provokuojančių nusikalstamų veiksmų, neperžengti teismo nutartimi leistų veiksmų ribų.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo teisėtumo klausimą ir gynybos argumentus kruopščiai išanalizavo apeliacinės instancijos teismas, kuris konstatavo, jog iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad M. M. aktyviais veiksmais būtų raginęs ar įkalbinėjęs nuteistuosius gauti, o po to jam parduoti narkotines medžiagas. Atvirkščiai, byloje esančių duomenų analizė leido teismui konstatuoti, kad NVIV buvo tik prisijungta prie daromų nusikalstamų veikų, juo labiau kad narkotinės medžiagos buvo parduotos ne tik NVIV dalyviui. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ir apeliacinių skundų argumentus, kad po pirmosios nusikalstamos veikos padarymo (2011 m. balandžio 10 d.) turėjo būti tiriami surinkti duomenys, o ne „tiražuojami“ nauji nusikaltimai. Konstatuota, kad toliau tęsiant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyti, o vėliau – perduoti teismui ir nuteisti asmenys, susiję su narkotinių medžiagų platinimu, t. y. E. V. , R. O. , M. D. . Tai rodo, kad imituojant nusikalstamą veiką buvo prisidėta prie naujų bylos aplinkybių, t. y. visos grupės narių nustatymo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismai, paneigdami gynybos argumentus dėl provokavimo ir patvirtindami gautų duomenų leistinumą, įvykdė keliamus reikalavimus ištirti priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti NVIV, sankcionavimo teisėtumą, šio proceso veiksmo trukmės, taikyto poveikio įtariamiesiems pobūdį.

Anot kasatorių, provokavimo faktus galėtų įrodyti M. M. pokalbių nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2011 m. balandžio 8 d. išklotinės, kurių byloje nėra, nes jie sunaikinti. Pažymėtina, kad BPK 154 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad dėl pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, ar kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės fakto ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytame protokole išdėstomas tik tyrimui reikšmingas duomenų bei garso įrašo turinys. Tyrimui reikšmės neturintys duomenys ir garso įrašai, kurie nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai duomenimis ir įrašais, prie bylos nepridedami ir tuoj pat prokuroro nutarimu sunaikinami surašius atitinkamą aktą. Tirdamas gynybos keliamą versiją dėl galbūt reikšmingų pokalbių įrašų nuslėpimo, teismas apklausė tyrime dalyvavusį pareigūną R. J. , kuris paaiškino, kad nereikšmingi bylai pokalbių įrašai prie bylos nededami ir kai sprendžiamas šis klausimas (T. 4, b. l. 23–24). Kaip galima spręsti iš to, kad teismas atsisakė atnaujinti įrodymų tyrimo dėl neva prie bylos neprijungtų telefono pokalbių įrašų (T. 5, b. l. 5), gynybos keliama versija dėl duomenų, įrodančių provokavimą, nuslėpimo, teismo neįtikino. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados, juolab kasatorių teiginiai dėl šių pokalbių reikšmės ir turinio yra spėjamojo pobūdžio.

Nuteistieji M. D. , E. V. ir jų gynėjas taip pat ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą teigdami, kad jų kaltumas dėl dalyvavimo pirmojoje veikoje nustatytas pagal jų parodymus, duotus ne teisme, bet ikiteisminio tyrimo metu, kad jie ir kiti įtariamieji apklausti nedalyvaujant gynėjui, verčiant apkalbėti save. Kasatoriai taip pat ginčija jiems nepalankių A. B., M. M. , A. D. , M. D. parodymų patikimumą. Šie argumentai deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. D. pirmosios apklausos metu (T. 2, b. l. 65–67), o E. V. pakartotinės apklausos metu (T. 3, b. l. 37–41) prisipažino dėl jiems pareikštų įtarimų platinant narkotines priemones. Pažymėtina, kad E. V. minėtus parodymus davė dalyvaujant gynėjui, o M. D. – jo atsisakęs. Vėliau abu įtariamieji šių savo parodymų atsisakė, pradėjo neigti dalyvavę platinant narkotines priemones. Nuteistieji M. B. ir R. O. , nors ikiteisminio tyrimo metu apie organizuotos grupės nusikalstamas veikas davė parodymus atsisakę gynėjo (T. 2, b. l. 106–109, 163–167), tačiau šių parodymų nekeitė ir teisme. Taigi, kasatorių teiginiai, kad teismas grindė jų kaltumą vien ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių vėliau atsisakyta, neatitinka bylos medžiagos. Atvirkščiai, teismas, nors ir įvertinęs kaltinamųjų M. D. ir E. V. parodymų keitimą kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti atsakomybės, nedviprasmiškai nurodė ir pagrindė, kad byloje yra pakankamai kitų įrodymų, kuriais teismas ir vadovavosi vertindamas jų kaltumo klausimą. Sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo kaltinamųjų, liudytojų parodymai, daiktų poėmio bei apžiūros, asmens, nesančio ikiteisminio tyrimo pareigūnu, veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės protokolas, įrašas ir suvestinės, telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo suvestinės ir įrašai, specialisto išvados, teismas konstatavo, kad visi šie duomenys vienas kitą papildo ir sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, pakankamą kaltinamųjų kaltumui nustatyti dėl visų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo pagrįstumą ir teistumą patvirtino apeliacinės instancijos teismas, dėl to pateikė motyvuotas ir logiškas išvadas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Todėl nuteistųjų ir jų gynėjo skunduose nurodyti argumentai, kaip teismas turėjo vertinti asmenų parodymus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Nuteistojo A. B. gynėjas ginčija teismo nustatytas faktines aplinkybes ir BK 260 straipsnio 1 dalies taikymą teigdamas, kad byloje nepaneigta, jog nuteistieji disponavo pluoštinėmis kanapėmis, kurios nėra nusikalstamos veikos dalykas, ir kad buvo būtina atlikti atitinkamą cheminę ekspertizė. Iš tiesų, nustačius, kad kanapės priskirtinos pluoštinėms, jos paprastai nelaikomos nusikalstamos veikos dalyku. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo A. B. gynėjas teismui pateikė prašymą paskirti byloje cheminę ekspertizę nustatyti, kokia yra narkotinių medžiagų koncentracija kanapėse, ar tai nėra pluoštinės kanapės. Šis prašymas buvo teismo sprendžiamas BPK 253 straipsnyje nustatyta tvarka, bet 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi atmestas motyvuojant, kad byloje yra specialisto išvados, kuriose nurodyta, kad tyrimui pateiktos medžiagos yra narkotinės medžiagos – kanapės (ir jų dalys), kad nėra jokio pagrindo atlikti prašomą tyrimą (T. 4, b. l. 163). Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo šios nutarties pagrįstumą ir konstatavo, kad teismas, neskirdamas šios ekspertizės, BPK nuostatų nepažeidė ir A. B. teisių į gynybą nesuvaržė. Tokiam vertinimui pritartina.

Įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-248/2014 ir kt.). Bylą nagrinėjant teisme, ekspertizės skyrimas priklauso nuo teismo įsitikinimo dėl tokio sprendimo būtinumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas tokių priežasčių nenustatė, A. B. gynėjas įtikinamų argumentų ir duomenų tokiam procesiniam žingsniui pagrįsti nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pluoštinės kanapės – tai kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento ir kurie auginami vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei (Pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Šios rūšies kanapės neturi narkotinėms medžiagoms būdingų savybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl būtinumo skirti ekspertizę, neturėjo duomenų, kad kas nors iš kaltinamųjų vienaip ar kitaip būtų susijęs su veikla, kurioje būtų naudojamos pluoštinės kanapės, nė vienas jų tokios versijos nebuvo iškėlęs. Nebuvo ir jokių duomenų, kad organizuotos grupės nariai turėtų planą apgaudinėti pirkėjus vietoj narkotinių medžiagų parduodami jiems pluoštines kanapes. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas, atsisakęs tenkinti prašymą skirti ekspertizę, įrodinėjimo (BPK 20 straipsnis) ir kitų esminių baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimų nepadarė.

Dėl nusikalstamų veiksmų tęstinumo ir baigtumo

Sutiktina su kasacinių skundų argumentais, kad nuteistiesiems inkriminuoti nusikalstami veiksmai pasižymi tęstiniu pobūdžiu ir turėjo būti kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. spalio 20 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Teismų praktikoje pripažinta, kad keli narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo epizodai, kuriuos lėmė sumanymas išplatinti kuo didesnį šios medžiagos kiekį, siekiant kuo daugiau uždirbti, gali būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2007 m. spalio 18 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-P-412/2007). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevienkartinis platinimas asmeniui, veikiančiam pagal NVIV, teismų praktikoje taip pat paprastai kvalifikuojamas kaip tęstinis nusikaltimas (pvz., kasacinės bylos Nr. 2K-303-699/2015, 2K–249-788/2015, 2K-499/2014 ir kt.).

Pagal teismų nustatytas aplinkybes E. V. ir M. D. 2011 m. vasario mėnesį Klaipėdoje susitarė neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga kanapėmis, į šią veiklą įtraukė ir kaltinamąjį A. B. , o A. B. – M. M. . Taip buvo suburta organizuota grupė. E. V. rūpinosi narkotinių medžiagų įgijimu, narkotinių medžiagų gavimo nuo E. V. ir kitų asmenų bei platinimo kitiems asmenims klausimus sprendė M. D. , o narkotinių medžiagų tolesnio platinimo Plungėje klausimus derino ir sprendė M. D. ir A. B. . Visą laiką narkotinių medžiagų pardavimo schema buvo ta pati: A. B. paimdavo iš M. D. narkotines medžiagas ir perduodavo M. M. , o nuo M. M. gautus pinigus perduodavo M. D. , kuris pinigus perduodavo E. V. . Visi trys epizodai, kurie buvo inkriminuoti nuteistiesiems kaip atskiri nusikaltimai, pasibaigė tuo pačiu rezultatu: kanapės ir jų dalys buvo atgabentos į Plungę ir čia parduotos tam pačiam asmeniui – M. M. , kuris pastaruosius du kartus veikė kaip NVIV dalyvis. Šios bylos aplinkybės rodo, kad atskiri narkotinės medžiagos (kanapių ir jų dalių) platinimo veiksmai buvo jungiami vieningos organizuotos grupės narių tyčios per M. M. platinti narkotines medžiagas, todėl turėjo būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kvalifikuodami organizuotos grupės narių padarytu veiksmus kaip tris atskirus nusikaltimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to teismų nuosprendis ir nutartis atitinkamai keistini.

Perkvalifikavus nuteistųjų nusikalstamas veikas į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nebeaktualus tampa nuteistųjų argumentas, kad antrąją ir trečiąją veikas reikėjo kvalifikuoti kaip pasikėsinimus, nes jos išaiškintos veikiant pagal NVIV. Nuteistųjų padaryta tęstinė nusikalstama veika, atsižvelgiant į narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir platinimo požymių visišką įgyvendinimą, kvalifikuotina kaip baigta.

Dėl bausmių

Visi kasacinius skundus padavę asmenys prašo BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu skirti nuteistiesiems bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Taip pat gautas prašymas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 15 d. redakciją) ir atidėti paskirtų bausmių vykdymą. Šie prašymai netenkinti. Teismas, skyręs realias laisvės atėmimo bausmes nuteistiesiems E. V. , M. D. ir A. B. , tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į faktą, kad nuteistieji dalyvavo organizuotoje grupėje, kurios tikslas – platinti narkotines medžiagas. Kartu teismas, parinkdamas konkrečius bausmių dydžius, atsižvelgė į visas aplinkybes, teigiamai apibūdinančius nuteistuosius, dėl to skyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes negu įstatymo nustatytas bausmės vidurkis. Be to, kiekvienam nuteistajam bausmė buvo tinkamai individualizuota. Priešingai nei teigiama nuteistojo A. B. gynėjo kasaciniame skunde, teismas pripažino jam atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir atsižvelgė į ją parinkdamas jam bausmę ir jos dydį.

Kita vertus, šia kasacine nutartimi nuteistųjų nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o tai lemia ir paskirtų bausmių sumažinimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį pakeisti.

M. D. , A. B. ir E. V. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.

M. D. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą trejiems metams keturiems mėnesiams.

A. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams dviem mėnesiams.

E. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą trejiems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams dešimčiai mėnesių, į bausmės laiką įskaitant atliktą bausmę pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendį.

Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Aldona Rakauskienė

Olegas Fedosiukas