A-492-1145-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -1145/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03488-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (pareiškėjas Z. V.),

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) 2013 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, (b. l. 1-3), prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 3R-250(AG-222/04-2013).

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 5 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ bei kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg. Nr. 9-1011713902-A1-1) (toliau – ir Paraiška). Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 10,30 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos.

Paaiškino, kad Agentūra, 2012 m. rugpjūčio 21 d. gavusi valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir Centras) raštą su sąrašu pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus G kodu bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortografinę medžiagą, atliko pakartotinį Paraiškos patikrinimą ir nustačiusi, kad Paraiškoje pareiškėjas prašė tiesioginių išmokų už 1,04 ha paramai netinkamą plotą, kuris patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 6,34 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)) (laukas fotografuotas 2010 m. balandžio 26 d.), ribas, 2013 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą susigrąžinti 3 000,86 Lt tiesioginių išmokų paramos lėšų, skirtų įvertinus 2009 m. paraišką.

Pareiškėjas minėtą Agentūros sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 3R-250 (AG-222/04-2013) panaikino Agentūros 2013 m. birželio 19 d. sprendimą. Komisija konstatavo, kad Centro pateikta informacija nereiškia Agentūros pareigos ir teisės vien šių duomenų pagrindu iš naujo vertinti 2009 m. Paraišką.

Atsakovas su tokia Komisijos išvada nesutiko. Nurodė, kad priėmė sprendimą grąžinti paramą, remdamasis teisės aktų nustatytais reikalavimais, savo kompetencijos ribose. Teigė, kad abejoti Centro duomenimis nėra pagrindo.

Pareiškėjas Z. V. pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 21-26), prašydamas palikti Komisijos sprendimą nepakeistą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad pakartotinai vertindama Paraišką, Agentūra nesilaikė Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir Taisyklės) nuostatų. Nurodė, kad tai, jog Centras 2012 metais pateikė anksčiau nurodytus duomenis, nereiškia Agentūros teisės remiantis vien tik šiais duomenimis, nesilaikant kitų būtinų procedūrų, pervertinti 2009 m. pateiktą paraišką.

Pažymėjo, kad Paraiška buvo užpildyta ir pateikta 2009 m. birželio 5 d., o jos pakartotinį vertinimą Agentūra atliko vadovaudamasi 2010 m. balandžio 26 d. duomenimis, kuriuos pateikė Centras, todėl akivaizdu, kad per laikotarpį nuo paraiškos pateikimo iki kontrolinės aerofotonuotraukos padarymo pareiškėjo valdomas žemės ūkio naudmenų plotas galėjo ir pakisti (sumažėti padidėjusio želdynų ploto sąskaita). Mano, kad Agentūra klaidingai nustatė pareiškėjo žemės ūkio naudmenų, už kurias mokamos tiesioginės išmokos, plotą.

Agentūros sprendime nurodoma, kad 1,04 ha iš nurodytų 6,34 ha žemės ūkio naudmenų ploto laikytini paramai netinkamu plotu, nors tiek 1996 metais, tiek 2011 metais šiame žemės sklype esančių žemės ūkio naudmenų plotas nurodomas iš esmės toks pats, o nuo 1996 metų iki 2011 metų žemės ūkio naudmenų plotas ne sumažėjo, o net padidėjo nuo 6,34 ha iki 6,39 ha. Nurodė, kad atlikdama kontrolinį paraiškos vertinimą, Agentūra vadovavosi ortofotografine medžiaga, kuri buvo sudaryta 2010 m. balandžio 26 d., o žemės sklypo Nr. 1 kadastriniai matavimai buvo atlikti 2011 m. spalio 11 d., t. y. praėjus 17 mėnesių nuo kontrolinės nuotraukos padarymo.

Pareiškėjo manymu, per tokį trumpą laiko tarpą žemės ūkio naudmenų šiame sklype plotas negalėjo pakisti (padidėti) 1,09 ha plotu – nuo 5,30 ha (Agentūros fiksuojamas plotas) iki 6,39 ha ploto (kadastrinių matavimų metu nustatytas plotas). Tvirtino, kad Agentūra klaidingai apskaičiavo tariamai neteisingai deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotą ir procentinę išraišką. Net vadovaujantis sprendime pateikiamais Agentūros surinktais (nustatytais) duomenimis apie faktinį žemės ūkio naudmenų plotą, neteisingai deklaruotų žemės ūkio naudmenų perviršio procentinė išraiška yra lygi 10,097 proc.

Mano, kad Agentūra pritaikė pareiškėjui nepagrįstą sankciją, nes tariamas pažeidimas nėra tyčinis. Pažymėjo, kad Paraiškoje kaip tinkamas paramai gauti buvo deklaruotas ne visas žemės sklypo Nr. 1 plotas (bendras žemės sklypo plotas 2009 m. buvo lygus 11,43 ha), o tik 6,43 ha. Tai reiškia, kad pareiškėjas Paraiškoje tinkamai išskyrė paramai netinkamą plotą ir jo neįtraukė į Paraišką. Nurodo, kad nustatant, ar Agentūros nustatytas tariamas pažeidimas buvo tyčinis, ar netyčinis, reikėtų vadovautis Taisyklių 4 punkte įtvirtinta „neteisingo deklaravimo“ sąvoka (neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar pasėlių ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu (b. l. 37-42) atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis Taisyklių 34.2, 34.5, 34.11, 36.8, 36.9 punktais, sprendė, kad administruodama paraiškas ir spręsdama dėl skirtinos išmokų (paramos) sumos, Agentūra turi teisę naudotis kompetentingos institucijos – Centro – atliktos nuotolinės patikros rezultatais. Tačiau pritarė Komisijos išvadai, kad šių duomenų naudojimas paraiškų vertinimui siejamas su Agentūros pareiga einamaisiais metais kreiptis į Centrą, t. y. su Agentūros sprendimu, vertinant einamaisiais metais pateiktas paraiškas, naudoti nuotolinės patikros rezultatus.

Atitinkamai sprendė, kad Agentūra, kreipdamasi į Centrą, turi jam raštu nurodyti nuotolinės patikros zonas. Nustatė, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog Agentūra būtų nusprendusi Paraiškos vertinimui pasitelkti Centro nuotolinės patikros rezultatus. Vertino, kad tai, jog Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. deklaruoti laukai esą patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių G kodas – bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje, nereiškia Agentūros pareigos ir teisės vien tik šių duomenų pagrindu pervertinti 2009 m. pateiktą Paraišką, nesilaikant kitų būtinų procedūrų.

Be to, iš Agentūros pateikto STIS-GIS žemėlapio matyti, kad jame pažymėtas laukas Nr. 1 yra toks, koks pareiškėjo buvo įbraižytas, teikiant Paraišką, t. y. minėtame STIS-GIS žemėlapyje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo 2009 m. deklaruotame lauke Nr. 1 yra plotų, kurie galėtų būti priskiriami plotams, žymimiems G kodu bl3. Teismas taip pat nurodė, jog Komisija teisėtai konstatavo, jog paraiškų duomenų tikrinimo planavimas yra glaudžiai susijęs su pareiškėjų teisėmis (galimybėmis) laiku apsiginti dėl jų atžvilgiu nustatytų pažeidimų.

Pažymėjo, kad pagal 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 (toliau – ir Reglamentas Nr. 796/2004) 28 straipsnio 2 dalį su patikros (ir nuotolinės) metu nustatytais neatitikimais, prieš priimant sprendimą dėl išmokų sumažinimo ar jų neskyrimo, turi būti supažindinami pareiškėjai. Šiuo atveju Agentūra nebuvo nusprendusi Paraiškai vertinti pasitelkti Centro nuotolinės patikros rezultatus, byloje taip pat nėra duomenų, kad ji 2009 m. pareiškėjo Paraišką būtų atrinkusi patikrinti, atlikusi patikrą vietoje ir apie jos rezultatus, kaip tai nustatyta Taisyklių 34.11 punkte, informavusi pareiškėją.

Teismas laikė pagrįstu Komisijos sprendimo išvadą, kad byloje nėra ir kitų įrodymų apie tai, jog kokie nors neatitikimai pareiškėjo valdoje faktiškai būtų nustatyti 2009 m., laukas Nr. 1 buvo fotografuotas tik 2010 m. balandžio 26 d. Pažymėjo, kad teisės aktai reglamentuoja pirminį paraiškų administravimą, o taikomos sankcijos yra nukreiptos į ateitį bei taikomos administruojant einamųjų metų paraiškas, todėl Agentūra neturėjo teisės, nesilaikydama kitų būtinų procedūrų vien tik Centro duomenų pagrindu pervertinti 2009 m. pateiktą pareiškėjo Paraišką.

Teismas nurodė, kad vertinant skundžiamo atsakovo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. SP1-(11.2.12E)-825 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ teisėtumą ir pagrįstumą turi būti taikomas ir bendrasis viešojoje teisėje veikiantis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas nustatyta“, pagal kurį viešojo administravimo subjektai turi griežtai teisės aktais apibrėžtas kompetencijos ribas ir tik tuos įgaliojimus, kurie šiais teisės aktais yra suteikti. Sprendė, kad priimant šį sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Agentūra 2013 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-825 nepagrįstai pritaikė pareiškėjui sankcijas ir nustatė grąžintinų lėšų sumą 3 000,86 Lt todėl, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 48-50), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą.

Atsakovas mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Nurodo, kad ūkininko pareiga grąžinti gautą per didelę išmoką numatyta Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 1 dalyje. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 80 straipsnio 1 dalyje numatytas palūkanų, už nepagrįstai gautą išmoką, skaičiavimas. Remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 7.1.1 punkto nuostatomis. Nurodo, kad Agentūros pareiga atlikti techninę, administracinę ir finansinę paraiškų ir investicijų projektų kontrolę, o nustačius pažeidimus imtis priemonių jiems pašalinti ir lėšoms susigrąžinti įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintuose Agentūros nuostatuose. Pažymi, kad Agentūra yra atsakinga už tinkamą, teisėtą ir teisingą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą ir jų panaudojimo kontrolę. Mano, kad nėra pagrindo abejoti Centro pateiktais duomenimis, nes ši institucija yra atsakinga už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. Remdamasi Komisijos reglamento Nr. 73/2009 34 straipsniu, nurodo, kad pareiškėjų deklaruojami laukai privalo būti tinkami paramai gauti visus kalendorinius metus, kuriais pateikta paraiška. 2009 m. ir 2010 m. paraiškų teikimo metais Lietuvos valdžios institucijos naudojo ŽSIS ir GIS sistemas, kurios daugiausiai grindžiamos 2005 m. vaizdais, todėl tam tikrais atvejais į ŽSIS ir GIS sistemas didžiausias reikalavimus atitinkantis plotas buvo per didelis dėl palyginti pasenusių ortofotografinių nuotraukų ir prastos ortofotografinių vaizdų analizės, atnaujinus ortofotografines nuotraukas, duomenys apie ūkininkų skaičių ir plotus nebeatitiko reikalavimų išmokoms. Nurodo, Vilniaus apygardos administracinis teismas kad 2013 m. lapkričio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4287-331/2013 išreiškė priešingą nuomonę, nei skundžiamame sprendime.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 56-62), prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas iš esmės pakartoja atsiliepimo į skundą motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo susigrąžinti tiesiogines išmokas nustačius netinkamą žemės plotų deklaravimą teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas Z. V. 2009 m. birželio 5 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ bei kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg. Nr. 9-1011713902-A1-1). Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188. 2009 m. paraiškoje pareiškėjas deklaravo 10,30 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, jam buvo paskirta 3 000,86 Lt dydžio parama.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-825 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ konstatavo, kad pareiškėjas tyčia neteisingai deklaravo plotą, už kurį prašė tiesioginių išmokų, neišskyrė netinkamo paramai ploto, ir bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 procentų paramos paraiškoje deklaruoto ploto bei nustatė, kad pareiškėjas privalo grąžinti 3 000,86 Lt tiesioginių išmokų.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendime Nr. 3R-250(AG-222/04-2013) padarytomis išvadomis dėl Agentūros 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. SP1-(11.2.12E)-825 nepagrįstumo, nurodė, kad vien tik VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktų nuotolinės patikros duomenų nepakanka išvadai apie neteisingai deklaruotus plotus padaryti, be to, prieš priimant sprendimą su patikros metu nustatytais neatitikimais pareiškėjas nebuvo supažindintas, buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnio 1 dalį, Reglamento (EB) 1122/2009 80 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1.1 punkto nuostatas, kurios numato ūkininko pareigą grąžinti gautą per didelę išmoką bei mokėti palūkanas už nepagrįstai gautą išmoką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės ir ją detalizuojančių nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos žemės ūkio fondų lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, išieškojimo procedūras, nuostatas 2014 m. balandžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-963/2014 konstatavo, kad pagal reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnį pernelyg didelės išmokos susigrąžinimo klausimas bendra tvarka gali būti sprendžiamas per dešimt metų, o esant nustatytai išimčiai išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimas yra galimas per ketverius metus. Pažymėtina, jog vykdomoji institucija, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad NMA priimamas sprendimas dėl grąžintinų lėšų susidarymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1 punkte numatytų aplinkybių egzistavimą.

Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių 4 punktas nustato, kad neteisingas deklaravimas – tai didesnio žemės ūkio naudmenų ar pasėlių ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas, o tyčiniu neteisingu deklaravimu visais atvejais laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 procentų paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Tarybos reglamento (EB) 73/2009 34 straipsnyje nustatyta, kad „išskyrus force majeure ar išskirtinių aplinkybių atvejus, hektarai turi atitikti paramos skyrimo sąlygas visus kalendorinius metus“.

Atsakovas NMA ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas 2009 m. deklaruodamas 10,30 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, tyčia neišskyrė netinkamo paramai gauti 1,04 ha ploto, tai sudaro 10,80 procentų viso deklaruoto ploto. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas Agentūra, nurodydamas tokias aplinkybes, turi pateikti pakankamus įrodymus bei argumentus, patvirtinančius faktą, kad pareiškėjas jau teikdamas paraišką netinkamai deklaravo daugiau kaip 10 procentų plotų paramai gauti, arba tokios aplinkybės nustatytos per kalendorinius metus, t. y. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Nesant šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, ginčijamas Agentūros sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu faktinio pagrįstumo kriterijus.

Iš Komisijos byloje esančių 2 ortofotografijų (2009 m. ir 2010 m.) ir lentelės nėra aišku, kaip buvo apskaičiuotas medžiais ir (ar) krūmais apaugęs žemės plotas, kokio amžiaus yra nuotraukose užfiksuota augalija, kas ypač svarbu norint kuo tiksliau atkurti 2009 m. realybėje buvusį vaizdą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš Agentūros pateikto STIS-GIS 2010 m. žemėlapio matyti, kad jame pažymėtas laukas Nr. 1 yra toks, koks pareiškėjo buvo įbraižytas, teikiant Paraišką, t. y. minėtame STIS-GIS žemėlapyje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo 2009 m. deklaruotame lauke Nr. 1 yra plotų, kurie galėtų būti priskiriami plotams, žymimiems G kodu bl3. Be to, abejones dėl atsakovo duomenų teisingumo pagrindžia pareiškėjo 2011 m. spalio 11 d. atlikti tikslūs kadastriniai matavimai, patvirtinantys, kad žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 11,6982 ha, į kurį patenka deklaruotas laukas Nr. 1, žemės ūkio naudmenys sudaro 6,3905 ha, deklaruodamas pareiškėjas 2009 m. nurodė mažiau – 6,34 ha, t. y. tiek, kiek buvo nustatyta atliekant preliminarius matavimus 1998 m.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad 2009 m. ir 2010 m. paraiškų teikimo metais Lietuvos valdžios institucijos naudojo ŽSIS ir GIS sistemas, kurios daugiausiai grindžiamos 2005 m. vaizdais, todėl tam tikrais atvejais į ŽSIS ir GIS sistemas didžiausias reikalavimus atitinkantis plotas buvo per didelis dėl palyginti pasenusių ortofotografinių nuotraukų ir prastos ortofotografinių vaizdų analizės, atnaujinus ortofotografines nuotraukas, duomenys apie ūkininkų skaičių ir plotus nebeatitiko reikalavimų išmokoms. Teisėjų kolegija šios aplinkybės, net ir darant prielaidą dėl duomenų neatitikimo tikrumo, nepripažįsta pagrindžiančia pareiškėjo padarytą pažeidimą, nes tokią situaciją dėl 2005 m. užfiksuotų duomenų panaudojimo nulėmė paties atsakovo veiksmai 2009 m. paraiškos priėmimo metu. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad žinodamas apie deklaruojamų plotų ortofotografinių vaizdų fiksavimą 2005 m., paraiškų priėmimo metu nereikalavo tikslesnių duomenų ar deklaruojamų plotų nustatymo kitomis priemonėmis, taigi pripažino pateiktų duomenų pakankamumą ir tinkamumą. Iš esmės tuos pačius faktus, kurių pagrindu pareiškėjas įgijo teisę į tiesiogines išmokas, po tam tikro laiko tarpo vertindamas kitaip, ir atsakomybę už duomenų pateikimą perkeldamas išimtinai pareiškėjui, atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į gerą viešą administravimą, kuri įtvirtinta Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir apibrėžiama kaip kiekvieno asmens teisė į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką.

Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ginčo administracinės procedūros metu NMA ėmėsi protingų priemonių informuoti ir išklausyti asmenį, įtariamą dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Pareiškėjas apie pakartotinio patikrinimo duomenis nebuvo informuotas iš karto, todėl negalėjo pateikti nei paaiškinimų, nei įrodymų, kuriais galėtų paneigti patikrinimo rezultatus. Nuo pakartotinio patikrinimo iki sprendimo priėmimo praėjus daugiau negu trims metams pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių neteko galimybės įrodinėti aplinkybių apie 2009 kalendoriniais metais buvusią kontrolinio lauko Nr. 1 būklę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 akcentavo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze (C-395/00), 51 p.).

Teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumentų, susijusių su aplinkybių vertinimu ir kitokio sprendimo priėmimu kitoje panašioje byloje (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-4287-331/2013), nes įrodymų vertinimas kiekvienu atveju atliekamas individualiai, nepaisant to, kad faktinės aplinkybės byloje yra panašios, jų įrodinėjimas gali skirtis tiek dėl į bylą pateikiamų įrodymų apimties, tiek dėl jų reikšmingumo sprendžiant dėl vienų ar kitų faktų egzistavimo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytus pažeidimus Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagrįstai pripažino esminiais, todėl jos sprendimas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-825 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ yra teisėtas bei pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, objektyviai įvertino faktines aplinkybes byloje, teisingai aiškino ir taikė bylai išspręsti aktualias teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šio teismo sprendimą naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys

Virginija Volskienė