A-881-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-881-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06543-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 28; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „KARNEDA INVEST I“, uždarosios akcinės bendrovės „KARNEDA INVEST LT“ ir uždarosios akcinės bendrovės „KARNEDA INVEST“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „KARNEDA INVEST I“, uždarosios akcinės bendrovės „KARNEDA INVEST LT“ ir uždarosios akcinės bendrovės „KARNEDA INVEST“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija), atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KARNEDA INVEST I“, UAB „KARNEDA INVEST LT“ ir UAB „KARNEDA INVEST“ 2013 m. lapkričio 8 d. teismui padavė skundą (b. l. 1–5), prašydami:

1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 17R-465 ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atlikti veiksmus – priimti sprendimą dėl išlaidų kompensavimo: pareiškėjo UAB „KARNEDA INVEST“ 2013 m. rugpjūčio 14 d. prašymą, registracijos Nr. 15R-530, tenkinti ir kompensuoti jo nurodytas išlaidas;

2) panaikinti Komisijos 2013 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 17R-461 ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atlikti veiksmus – priimti sprendimą dėl išlaidų kompensavimo: pareiškėjo UAB „KARNEDA INVEST I“ 2013 m. rugpjūčio 14 d. prašymą, registracijos Nr. 15R-531, tenkinti ir kompensuoti jo nurodytas išlaidas;

3) panaikinti Komisijos 2013 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 17R-462 ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atlikti veiksmus – priimti sprendimą dėl išlaidų kompensavimo: pareiškėjo UAB „KARNEDA INVEST LT“ 2013 m. rugpjūčio 13 d. prašymą, registracijos Nr. 15R-532, tenkinti ir kompensuoti jo nurodytas išlaidas.

Taip pat pareiškėjai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. ir 2013 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjai kreipėsi į Komisiją su prašymais dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, registracijos Nr. 15R-530, 15R-531, 15R-532 (toliau – ir Prašymai) ir pateikė patirtas išlaidas ir išlaidų sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus – sutartis, sąskaitas, išlaidų apmokėjimą patvirtinančius buhalterinius dokumentus, tačiau Komisija ginčijamais 2013 m. spalio 8 d. sprendimais Nr. 17R-465 (dėl UAB „KARNEDA INVEST“), Nr. 17R-461 (dėl UAB „KARNEDA INVEST I“ atžvilgiu) ir Nr. 147R-462 (dėl UAB „KARNEDA INVEST LT“) (toliau – ir Sprendimai) pareiškėjų Prašymus atmetė.

Pareiškėjai pažymėjo, nors Sprendimuose nurodoma, kad pareiškėjai nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą ir dokumentais neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus, tačiau Prašymų nagrinėjimo metu nurodymų ar reikalavimų papildyti pareiškėjų pateiktą medžiagą kitais dokumentais iš prašymus nagrinėjančių institucijų – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ar Komisijos nebuvo gauta, Komisijos posėdyje pareiškėjų atstovui taip pat nebuvo pateikta nurodymų papildyti pateiktą medžiagą kokiais nors kitais dokumentais, nors apie tai, kad tokia galimybė yra ir jei būtų reikalinga, tokius dokumentus pareiškėjai pateiktų, posėdžio metu buvo nurodyta.

Pareiškėjai nurodė, kad Prašymuose buvo pateikti „Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos“ aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 (toliau – ir Aprašas), 4–6 punktų reikalavimus atitinkantys prašymai kompensuoti leistinas minimalias išlaidas, kompensuoti prašomų sumų dydžiai neviršijo maksimalių išlaidų dydžių, nurodytų Aprašo 2 priede, prie Prašymų buvo pridėti Aprašo 10 punkte nurodyti dokumentai – sutartis, sąskaita, orderis.

Vadovaujantis Aprašo 6 punkto nuostatomis, pateikus dokumentus, patvirtinančius išlaidas ir neviršijančius kompensuotinų maksimalių išlaidų dydžių, Komisija turi teisę netenkinti pareiškėjų prašymų dėl išlaidų kompensavimo tik esant pagrįstoms abejonėms dėl dokumentų tikrumo ar pan., o teisė vertinti patirtų išlaidų dydį Komisijai suteikiama tik tuo atveju, kai pareiškėjų prašomų kompensuoti išlaidų dydis viršija Aprašo 2 priede nurodytus dydžius. Taigi, pareiškėjams pateikus Prašymus kompensuoti iki 2013 m. vasario 1 d. patirtas, pagrįstas ir išlaidų pagrindimo bei apmokėjimo įrodymo dokumentais patvirtintas išlaidas, Komisija, neturėdama pareiškėjų patirtas išlaidas paneigiančių dokumentų, turėjo tenkinti Prašymus.

Nurodė, kad Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr.LP-13463, Nr.LP-13462, Nr.LP-13464 pareiškėjams buvo išduoti 2012 m. gruodžio 20 d., kas patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjai pradėjo vykdyti projektą, pateikė reikiamus dokumentus ir tarpiniai leidimai toliau plėtoti projektą jiems buvo išduoti, t. y. patyrė su projekto pradėjimu ir vykdymu susijusių išlaidų. Be to, Sprendimuose neteisėtai, pažeidžiant Aprašo reikalavimus, nurodoma, kad pareiškėjai privalo pateikti dokumentus, kurie įrodytų jų ketinimus susigrąžinti avansinius mokėjimus, nes tokių reikalavimų minėtas teisės aktas nenumato, o toks Komisijos reikalavimas neteisėtai įpareigoja pareiškėjus galimai be pagrindo bylinėtis su rangovais, pastariesiems jau pradėjus faktiškai vykdyti sutartis ir patyrus pagrįstų ir teisėtų sutarties vykdymo išlaidų.

Atsakovas atsiliepimuose į pareiškėjų skundą (b. l. 74–75, 81–84) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad priimdama Sprendimus dėl pareiškėjų patirtų išlaidų, Komisija vadovavosi Aprašo 4 punkto nuostata, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, kad jie patyrė išlaidas, susijusias su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, projekto parengimo išlaidas, projektavimo darbų išlaidas, todėl šios išlaidos negalėjo būti kompensuojamos, kaip nepagrįstos apmokėjimo įrodymo dokumentais ir neatitinkančios Aprašo 4 punkto reikalavimų.

Pareiškėjų pateiktas 2013 m. sausio 22 d. kasos pajamų orderio kvitas, įrodantis, kad jie sumokėjo 13 000 litų avansinius mokėjimus, patvirtina aplinkybę, kad minėtas avansinis mokėjimas buvo atliktas jau po to, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimas (pakeitimas priimtas 2013 m. sausio 17 d.) ir kai jau buvo žinoma, jog saulės elektrinės projektų plėtojimas yra stabdomas ir nebus remiamas valstybės. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai nedėjo jokių pastangų susigrąžinti bent dalį sumokėto avansinio mokėjimo, kas leidžia teigti, jog jie pasirinko būdą atgauti sumokėtas sumas pasinaudojant Aprašo reglamentuojamu kompensaciniu mechanizmu.

Atsakovo nuomone, visi kompensavimo procese dalyvaujantys subjektai, kuriems valstybė sudarė galimybę atgauti išlaidas, tiesiogiai susijusias su elektrinės projekto plėtojimu, turi elgtis sąžiningai, teisėtai, proporcingai, o tuo atveju, kai subjektas sumoka dideles pinigų sumas ir negauna už tai nei prekių, nei paslaugų, įprastomis sąlygomis jis dės pastangas, siekdamas atgauti savo sumokėtas lėšas. Šiuo atveju pareiškėjai išnaudojo ne visas galimybes atgauti sumokėtas avansines sumas, neįsitikino, kad šių sumų susigrąžinimo galimybės neegzistuoja, nesivadovavo 2012 m. spalio 1 d. sutarčių Nr. FPG-12/10/3, Nr. FPG-12/10/5 ir Nr. FPG-12/10/4 9.4 punktu dėl galimybės pakeisti sutarties nuostatas, o tiesiog kreipėsi į Komisiją dėl minėtų sumų kompensavimo.

Tiesiogiai patirtos išlaidos pagal teisės aktus gali būti kompensuojamos iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų (VIAP), kurios pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nuostatas surenkamos iš visų elektros vartotojų. Pažymėjo, kad Aprašo 18–21 punktai nustato išimtinę teisę tik Komisijai vertinti pareiškėjų patirtas išlaidas ir priimti dėl jų sprendimą, taip pat tik Komisijai suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją. Sprendimai yra teisėti iš esmės, priimti kompetentingo viešojo administravimo subjekto pagal jam suteiktus įgaliojimus ir diskreciją, Sprendimai taip pat atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei juose aiškiai suformuluotos suteikiamos teisės ir pareigos, todėl teisinio pagrindo juos naikinti nėra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (b. l. 136–143) pareiškėjų UAB „KARNEDA INVEST I“, UAB „KARNEDA INVEST LT“ir UAB „KARNEDA INVEST“ skundą atmetė.

Teismas apžvelgė pareiškėjų UAB „KARNEDA INVEST I“, UAB „KARNEDA INVEST LT“ ir UAB „KARNEDA INVEST“ (Užsakovas) 2012 m. spalio 1 d. su UAB “Forest Park Group” (Rangovas) sudarytų rangos sutarčių, atitinkamai Nr. FPG-12/10/4, Nr. FPG-12/10/3 ir Nr. FPG-12/10/5 (toliau – ir Sutartys) bei jų priedų turinį (b. l. 24–29, 42–47, 61–66). Nurodė, jog priedų Nr. 1 dalyje „Elektrinės kaina ir specifikacija” buvo susitarta, kad: dokumentų, reikalingų jėgainės leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavimo kaina – 3000, 00 Lt (be PVM); jėgainės projektavimo ir derinimo su atitinkamomis valstybinėmis institucijomis ir pastatyto objekto pridavimo darbų kaina – 10 000, 00 Lt (be PVM) (...); bendra vienos jėgainės kaina – 160 000, 00 Lt (be PVM).

Teismas pabrėžė, jog nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, kad 2012 m. gruodžio 20 d. UAB „KARNEDA INVEST I“ buvo išduotas Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-13462, UAB „KARNEDA INVEST LT“ – Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-13464, UAB „KARNEDA INVEST“ – Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-13463 (b. l. 22, 40, 59). Bylos medžiaga patvirtina, kad pardavėjas UAB „Forest Park Group“ pirkėjams UAB „KARNEDA INVEST I“, UAB „KARNEDA INVEST LT“ ir UAB „KARNEDA INVEST“ 2013 m. sausio 22 d. pateikė sąskaitas faktūras serija FPG 13 Nr. 2/1/2013, Nr. 3/1/2013, Nr. 4/1/2013 nurodydamas per 60 dienų sumokėti avansinius mokėjimus po 13 000, 00 Lt už pagal kiekvieną iš Sutarčių suteiktas paslaugas (b. l. 30, 48, 68).

Pareiškėjai minėtas sąskaitas faktūras apmokėjo 2013 m. sausio 22 d. Kasos pajamų orderio kvitais serija FPG Nr. 13/2, 13/3, 13/4 (b. l. 31, 49, 67). Akcinė bendrovė LESTO 2013 m. sausio 30 d. pareiškėjams išdavė Prijungimo prie bendrovės skirstomųjų elektros tinklų sąlygas (b. l. 19–21, 37–39, 56–58). Pareiškėjai 2013 m. rugpjūčio 14 d. pateikė Komisijai Prašymus, kuriais kiekviename iš jų prašė kompensuoti 1 793, 00 Lt išlaidas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, 2 562, 00 Lt elektrinės – nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimo išlaidas, 3 780, 00 Lt elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidas ir 4 865, 00 Lt sumokėtą ir negrąžintą avansinį mokėjimą (b. l. 85–94, 104–113, 114–123).

Išnagrinėjusi Prašymus, Komisija 2013 m. spalio 8 d. priėmė Sprendimus, kuriuose nurodė, kad kompensuojamos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais, o kadangi pareiškėjai nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą ir dokumentais neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus, todėl vadovaudamasi Aprašo 20 punktu nusprendė atmesti pareiškėjų Prašymus (b. l. 32, 50, 69).

Teismas, aptaręs ginčui aktualias Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) ir Aprašo nuostatas, pažymėjo, jog pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad vadovaujantis Aprašo 6 punkto nuostatomis, pateikus dokumentus, patvirtinančius iki 2013 m. vasario 1 d. patirtas išlaidas ir neviršijančius kompensuotinų maksimalių išlaidų dydžių, Komisija turi teisę netenkinti prašymų dėl išlaidų kompensavimo tik esant pagrįstoms abejonėms dėl dokumentų tikrumo ar pan. Teismas nurodė, vien tik tam tikrų faktinių aplinkybių – prašomos kompensuoti išlaidos susijusios su projekto vykdymu, išlaidos patirtos iki 2013 m. vasario 1 d. ir jos neviršija maksimalių dydžių – visuma pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti tokias išlaidas kompensuotinomis, kadangi Aprašo 4, 5, 6, 10 punktų nuostatos numato, jog kompensuotinomis laikomos tik tokios išlaidos, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo nurodymo dokumentais. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl išlaidų pripažinimo kompensuotinomis, turi būti nustatoma, ar yra pateikti dokumentai, pagrindžiantys konkrečių prašomų kompensuoti išlaidų susiformavimą. Taigi, teisės aktai asmeniui, pateikusiam prašymą kompensuoti su elektrinės projekto vykdymu susijusias patirtas išlaidas, iš esmės nustato pareigą prašomas kompensuoti išlaidas pagrįsti konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais Aprašo 4 ir 10 punktų reikalavimus, t. y. toks asmuo turi pareigą pateikti dokumentus, kurie neabejotinai patvirtintų tam tikrų prašomų kompensuoti išlaidų susidarymą, pvz., banko išrašą apie atliktus pavedimus, sąskaitą faktūrą, kasos kvitą, kasos pajamų orderį, mokėjimo nurodymą, sutartį, kuria vadovaujantis buvo ar turėjo būti įsigytos su elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusios paslaugos ir (ar) prekės ir kt.

Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai, pateikdami Prašymus kompensuoti tam tikras su elektrinės projekto vykdymu susijusias išlaidas (viso – 13 000, 00 Lt), prie kiekvienos iš Prašymuose nurodytų išlaidų eilučių „išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu“, „elektrinės – nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimo išlaidos“, „elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos“ nurodė, kad patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai yra „Sutartis su priedais, sąskaita, orderis“, o ties išlaidų eilute „sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai” – „Sutartis su priedais, sąskaitos, orderis“. Pažymėta, kad pareiškėjai visas susidariusias išlaidas iš esmės grindė tais pačiais dokumentais, kurie patvirtina faktinę aplinkybę, kad jie sumokėjo rangovui 13 000, 00 Lt avansinius mokėjimus už pagal kiekvieną iš Sutarčių suteiktas paslaugas, jų neišskiriant ir nedetalizuojant. Taigi, nors byloje nustatyti faktiniai duomenys – 2012 m. gruodžio 20 d. išduoti Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr.LP-13463, Nr.LP-13462, Nr.LP-13464 ir 2013 m. sausio 30 d. išduotos Prijungimo prie bendrovės skirstomųjų elektros tinklų sąlygos – patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjai pradėjo vykdyti projektą, t. y. galėjo patirti su projekto pradėjimu ir vykdymu susijusių išlaidų, tačiau jų kartu su Prašymais pateikti dokumentai – Sutartys su priedais, sąskaitos – faktūros ir kasos pajamų orderio kvitai – nepatvirtino patirtų išlaidų, kadangi juose nebuvo nurodoma, kaip, kada ir kokiu būdu susidarė konkreti išlaidų suma.

Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjų teiginį, kad Prašymų nagrinėjimo metu iš juos nagrinėjančių institucijų jie negavo jokių nurodymų papildyti pateiktą medžiagą kitais reikalingais dokumentais, paneigia byloje esantys Inspekcijos 2013 m. rugsėjo 10 d. raštai Nr. 2R-2549, 2R-2550, 2R-2552, kuriais minėta institucija, vadovaudamasi Aprašo 26 punktu, pasiūlė pareiškėjams pateikti kasos pajamų orderio kvito, pagal kurį priimtas mokėjimas, kopiją su visais reikiamais rekvizitais ar kitą dokumentą, patvirtinantį mokėjimo atlikimą, taip pat nurodė, kad patikslinti dokumentai turi atitikti Aprašo reikalavimus, dokumentai ir/ar paaiškinimai turi būti pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, o tuo atveju, jeigu jie nebus pateikti, vadovaujantis Aprašo 27 punktu Komisijai bus teikiami pareiškėjų pateikti dokumentai ir informacija (b. l. 95, 96, 97). Nustatyta, kad atsakydami į minėtus raštus, pareiškėjai 2013 m. rugsėjo 10 d. raštuose nurodė, kad su jais pakartotinai pateikia kasos pajamų orderio kvitus serija FPG Nr. 13/2, 13/3 ir 13/4 (b. l. 98-103). Inspekcijos 2013 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 2R-2893 (b. l. 12) pareiškėjams buvo tinkamai pranešta apie Komisijos posėdžio, kuriame bus nagrinėjami jų Prašymai, datą ir laiką, tačiau jų atstovas, dalyvaudamas Komisijos posėdyje, jokių papildomų patirtas išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų Komisijai nepateikė.

Teismas taip pat pažymėjo, kad 2013 m. sausio 22 d. apmokėti kasos pajamų orderio kvitai įrodo, jog pareiškėjai sumokėjo 13 000 litų avansinius mokėjimus po Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo priėmimo (2013 m. sausio 17 d.), t. y., kai buvo žinoma, jog saulės elektrinės projektų plėtojimas yra stabdomas ir nebus remiamas valstybės, be to, pareiškėjai, nusprendę toliau nevykdyti elektrinės projekto plėtojimo, nepasinaudojo Sutarčių 9.4 punkte jiems suteikta teise papildyti/pakeisti Sutartis raštišku abiejų Šalių susitarimu ir nedėjo pastangų susigrąžinti nors dalį sumokėtų avansinių mokėjimų, kas sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėjai ketino atgauti sumokėtas sumas pasinaudodamos Aprašo reglamentuojamu kompensaciniu mechanizmu.

Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, ištyręs pareiškėjų Komisijai ir teismui pateiktus rašytinius įrodymus, vadovaujantis Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, Aprašo 4, 5, 6, 10, 20 punktuose nustatytu teisiniu reguliavimu, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad Komisija ginčijamuose Sprendimuose pagrįstai nusprendė nekompensuoti pareiškėjų Prašymuose nurodytų išlaidų, motyvuodama tuo, kad pareiškėjai nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą ir dokumentais neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus.

Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pabrėžta, kad Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų, iš kurio išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti motyvuotas; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, atlikdama administracinę procedūrą ir 2013 m. spalio 8 d. priimdama ginčijamus sprendimus Nr. 17R-461, 17R-462, 17R-465 gero administravimo principo imperatyvų nepažeidė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie vykdomą administracinę procedūrą pareiškėjai buvo nuolat informuojami, jiems buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, papildomus įrodymus. Ginčijami Sprendimai priimti neviršijant Komisijai suteiktų įgaliojimų ir diskrecijos ribų bei pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Visa tai, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad Komisijos 2013 m. spalio 8 d. priimti Sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuota, kad Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl teisinio pagrindo juos naikinti nėra, taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Prašymus, todėl pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas. Netenkintus pareiškėjų skundo, prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestas.

III. Pareiškėjai UAB „KARNEDA INVEST“, UAB „KARNEDA INVEST I“ ir UAB „KARNEDA INVEST LT“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 145-151), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir gražinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Taip pat prašo:

1) byloje išreikalauti ir prijungti: 1. Komisijos 2013 m. spalio 1 d. posėdžio protokolo nustatyta tvarka patvirtiną kopiją; 2. nurodytų sprendimų Nr. 17R-465, Nr. 17R-461 ir Nr. 17R-462 nustatyta tvarka patvirtintas kopijas; 3. priimtų ir patenkintų (skirta kompensacija pareiškėjui) Komisijos sprendimų su priedais ir lydimaisiais dokumentais trečiųjų asmenų atžvilgiu, kur asmenų buvo pateikti tokie patys dokumentai: sutartys su priedais, sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio kvitai;

2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1. Byloje ginčo dėl kompensavimo didesnių nei numatyta Aprašu išlaidų klausimų nekilo, tad teismas nepagrįstai, nemotyvuotai ir nesilaikydamas galiojančio teisės akto nurodė, kad pareiškėjai netinkamai aiškina teisės normą bei, kad nepagrįstas skundo teiginys, jog Komisija teisę netenkinti pareiškėjų prašymų dėl išlaidų kompensavimo turėjo tik esant pagrįstoms abejonėms dėl dokumentų tikrumo ar pan.

2. Remiasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, jame pateiktu pinigų apskaitos dokumento apibrėžimu. Teigia, jog teismas, vertindamas, ar pareiškėjų Komisijai pateikti Sutartys su priedais, sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų orderio kvitai, tiesiogiai aprašyti ir nurodyti Apraše, vertintini kaip galiojantys, surašyti teisingai, patvirtina atliktų finansinių operacijų turinį, turi vadovaujantis šiuo ir susijusiais teisės aktais.

3. Atsakovo raštai Nr.2R-2549, 2R-2550, 2R-2552 detaliai įvardino, kad turi būti pateikti pakartotinai kasos pajamų orderio kvito kopija su reikiamais rekvizitais. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl pareiškėjų teiginį, kad Prašymų nagrinėjimo metu iš juos nagrinėjančių institucijų jie negavo jokių nurodymų papildyti pateiktą medžiagą kitais reikalingais dokumentais, paneigia byloje nurodyti atsakovo raštai. Atsakovas nereikalavo teikti jokių kitų dokumentų, kurie galėtų patikslinti duomenis dėl ginčijamame sprendime nurodytų motyvų – pareiškėjai nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą ir dokumentais neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus. Tuos dokumentus kuriuos atsakovas nurodė minėtais raštais Nr. 2R-2549, 2R-2550, 2R-2552, pareiškėjai pateikė. Kitų rašytinių duomenų, kad siekiant išsiaiškinti nurodytas aplinkybes („Pareiškėjos nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą ir dokumentais neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus“) pareiškėjai būtų gavę kokių nors prašymų ar sudarytos sąlygos Komisijos posėdyje ar po jo, kilus abejonėms, tokius dokumentus pareiškėjams ar jų atstovui pateikti, byloje nėra.

4. Teismas nemotyvavo išvados, kad kasos pajamų orderio kvitai įrodo, kad pareiškėjai avansinius mokėjimus sumokėjo po Pakeitimo įstatymo priėmimo, kai buvo žinoma, jog saulės elektrinės projektų plėtojimas yra sustabdomas ir nebus remiamas valstybės. Pažymi, kad Pakeitimo įstatymas paskelbtas tik 2013 m. vasario 1 d., Įstatymo priėmimas nesuponavo teisėtų pagrindų jo dar nepaskelbus pareiškėjams žinoti, kad numatytas teisinio reguliavimo pasikeitimas. Be to, saulės elektrinės projektų plėtojimas nebuvo sustabdytas ir rėmimas nebuvo nutrauktas, tačiau pasikeitė valstybinės paramos apskaičiavimo tvarka, dydžiai ir mastas.

5. Teismo pateiktas Sutarties 9.4 punkto aiškinimas parodo neteisėtą reglamentavimą, pareiškėjo vertimą galimai nepagrįstai bylinėtis, nors Užsakovui nutraukus projekto plėtojimą Sutartyje numatyta bauda, be to, teisės aktai numatė, kad tam tikros išlaidos dėl pakeisto teisinio reguliavimo dėl saulės jėgainių plėtojimo nutraukimo bus kompensuotos, dėl to kreiptis į teismą pareiškėjai neturėjo teisinio pagrindo, tokie skundai būtų buvę atmesti. Be to, skundžiamuose sprendimuose, pažeidžiant Aprašo nuostatas, neteisėtai nurodyta, kad pareiškėjai privalo pateikti dokumentus, kurie įrodytų jų ketinimus susigrąžinti avansinius mokėjimus.

6. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjams nepateiktus dokumentų, kuriais įrodytų savo ketinimus susigrąžinti avansinius mokėjimus, atsakovas būtų reiškęs kokį nors reikalavimą, kėlęs abejones, kad tokie duomenys ar dokumentai būtų buvę reikalaujami iš pareiškėjų.

7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Komisija, priimdama Sprendimus, nepažeidė gero administravimo principo imperatyvų. Vadovaujantis galiojančia praktika, akivaizdu, kad kilus abejonių Komisija privalėjo pareiškėjų reikalauti trūkstamų dokumentų ir sudaryti sąlygas juos pateikti.

8. Teismas padarė ir procesinių pažeidimų. Pirma, byloje šalimi įtraukta Komisija, kuri neturi jokio teisinio subjekto statuso, tai subjektas neturintis nei kodo, nei adreso. Antra, byloje neišreikalauti Komisijos protokolas ir kiti dokumentai pareiškėjo prašyti išreikalauti dokumentai.

9. Remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3832-331/2014, taip pat sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3510-171/2014, juose pateiktu teisės aiškinimu. Teigia, kad teismas neteisingai nesprendė, jog skundžiami Komisijos Sprendimai nėra tinkamai pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, prašymai išnagrinėti abstrakčiai, sprendimai nėra aiškūs ir argumentuoti, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Atsakovo Komisijos atstovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 156–159) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1. Pareiškėjų pateiktų dokumentų galiojimas ar jų surašymo teisingumas nėra kvestionuojami, tačiau Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų Prašymus, vadovaudamasi Aprašo 20 punktu, priėmė Sprendimus pareiškėjų prašymus atmesti, nes pareiškėjai nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą ir dokumentais neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus. Pareiškėjai nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog kiekvienas iš jų patyrė po 1 793 Lt išlaidų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, po 2 562 Lt išlaidų, susijusių su elektrinės (nesudėtingo statinio) supaprastinto projekto parengimu ir po 3 780 Lt išlaidų, susijusių su elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbais, o būtent iš pareiškėjų prašymais dėl išlaidų kompensavimo pateiktų dokumentų nėra aišku kas ir kada minėtus pareiškėjų nurodytus darbus atliko bei ar šie darbai buvo atlikti, taip pat neaišku kokia šių darbų kaina ir ar už juos buvo atsiskaityta, tad teismas pagrįstai pasisakė, jog pareiškėjų pateikti dokumentai nepagrindžia minėtų išlaidų patyrimo.

2. Dėl avansinių mokėjimų nurodo, kad Komisija nagrinėdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, sprendimus dėl tokių išlaidų kompensavimo priima, tuomet kai įsitikina, t. y. gauna dokumentus įrodančius, kad pareiškėjams, pastarųjų sumokėti avansai nebuvo gražinti, bei kad jų negrąžinimas pagristas. Tuo tarpu pareiškėjai nepateikė dokumentų įrodančių, kad dėl jų sumokėtų avansinių mokėjimų buvo priimti pagrįsti sprendimai šių mokėjimų negrąžinti bei tuo pačiu neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus.

3. Gero administravimo principas pažeistas nebuvo. Komisijai nagrinėjant pareiškėjų Prašymus, Komisijos posėdyje dalyvavo pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas A. T. P.. Išklausiusi jo paaiškinimus, Komisija įsitikino, kad pareiškėjai negali pateikti papildomų dokumentų, pagrindžiančių jų galimai patirtas išlaidas, todėl nusprendė sprendimus priimti pagal pareiškėjų pateiktus dokumentus ir išklausiusi jų atstovo posėdžio metu duotus paaiškinimus, tad teiginiai, kad pareiškėjams nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir papildomus įrodymus, nepagrįsti.

4. Dėl argumentų apie teismo padarytus procesinius pažeidimus nurodo, kad Komisijos statusas ir sudėtis yra numatyti Apraše, jame taip pat numatyta, jog tik Komisija turi teisę priimti sprendimus dėl pareiškėjų prašomų kompensuoti išlaidų. Šioje byloje yra skundžiami Komisijos sprendimai, todėl akivaizdu, kad Komisija šioje byloje laikytina tinkamu atsakovu. Taip pat nurodo, kad Komisijos posėdžio protokolo išrašas ir ginčijamų sprendimų kopijos buvo pateikti su Komisijos atsiliepimu, todėl prašymas dėl šių dokumentų išreikalavimo ir prijungimo prie bylos atmestinas. Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo dėl Komisijos priimtų sprendimų trečiųjų asmenų atžvilgiu kartu su priedais ir lydimaisiais dokumentais išreikalavimo ir prijungimo prie šios bylos, nes Komisijos sprendimai trečiųjų asmenų atžvilgiu nėra susiję su šia byla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos atsisakymo 2013 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 17R-461 kompensuoti pareiškėjo UAB „KARNEDA INVEST I“ (b. l. 32), 2013 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 17R-465 – pareiškėjo UAB „KARNEDA INVEST“ (b. l. 50), 2013 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 17R-462 – pareiškėjo UAB „KARNEDA INVEST LT“ (b. l. 64) prašytas kompensuoti išlaidas, susijusias su elektrinės projekto plėtra.

Apeliaciniame skunde pareiškėjai prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir gražinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog pareiškėjai 2013 m. rugpjūčio 13 ir 14 d. pateikė Komisijai Prašymus, kuriais kiekviename iš jų prašė kompensuoti 1 793, 00 Lt išlaidas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, 2 562, 00 Lt elektrinės – nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimo išlaidas, 3 780, 00 Lt elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidas ir 4 865, 00 Lt sumokėtą ir negrąžintą avansinį mokėjimą (b. l. 85–94, 104–113, 114–123). Pagrįsdami Prašymuose nurodytas išlaidas pareiškėjai pateikė: UAB „KARNEDA INVEST LT“ – su UAB „Forest Park Group“ sudarytą rangos sutartį Nr. FPG-12/10/5, rangos sutarties priede Nr. 1 darbams atlikti (dokumentacijos, reikalingos leidimui plėtoti elektros gamybos pajėgumus gauti parengimas, jėgainės projektavimas bei derinimas su valstybės institucijomis, saulės jėgainės statyba, reikalingos įrangos teikimas, pastatyto objekto pridavimas), 2013 m. sausio 22 d. sąskaitą faktūrą Serija FPG 13 Nr. 4/1/2013 13 000 Lt sumai, 2013 m. sausio 22 d. kasos pajamų orderio kvitą 13 000 Lt sumai (b. l. 87–94); UAB „KARNEDA INVEST I“ – su UAB „Forest Park Group“ sudarytą rangos sutartį Nr. FPG-12/10/4 rangos sutarties priede Nr. 1 darbams atlikti (dokumentacijos, reikalingos leidimui plėtoti elektros gamybos pajėgumus gauti parengimas, jėgainės projektavimas bei derinimas su valstybės institucijomis, saulės jėgainės statyba, reikalingos įrangos teikimas, pastatyto objekto pridavimas), 2013 m. sausio 22 d. sąskaitą faktūrą Serija FPG 13 Nr. 3/1/2013 13 000 Lt sumai, 2013 m. sausio 22 d. kasos pajamų orderio kvitą 13 000 Lt sumai (b. l. 106–113); UAB „KARNEDA INVEST“ – su UAB „Forest Park Group“ sudarytą rangos sutartį Nr. FPG-12/10/3 rangos sutarties priede Nr. 1 darbams atlikti (dokumentacijos, reikalingos leidimui plėtoti elektros gamybos pajėgumus gauti parengimas, jėgainės projektavimas bei derinimas su valstybės institucijomis, saulės jėgainės statyba, reikalingos įrangos teikimas, pastatyto objekto pridavimas), 2013 m. sausio 22 d. sąskaitą faktūrą Serija FPG 13 Nr. 2/1/2013 13 000 Lt sumai, 2013 m. sausio 22 d. kasos pajamų orderio kvitą 13 000 Lt sumai (b. l. 116–123).

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 2R-2549 UAB „KARNEDA INVEST I“ (b. l. 95), 2013 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 2R-2550 UAB „KARNEDA INVEST“ (b. l. 96), 2013 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 2R-2552 UAB „KARNEDA INVEST LT“ (b. l. 97), vadovaudamasi Aprašo 26 punktu prašė pateikti kasos pajamų orderio kvito, pagal kurį priimtas mokėjimas, kopiją su visais reikiamais rekvizitais ar kitą dokumentą, patvirtinantį mokėjimo atlikimą (prie prašymo pridėtame kvite nėra serijos numerio ir kvito numerio). Nurodė, jog patikslinti dokumentai turi atitikti Aprašo reikalavimus ir juos reikia pateikti Inspekcijai. Pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu nebus pateikti papildomi dokumentai ir/ar paaiškinimai, vadovaujantis Aprašo 27 punktu, Komisijai bus teikiami pareiškėjo pateikti Inspekcijai dokumentai ir informacija.

UAB „KARNEDA INVEST“ 2013 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 1 (b. l. 98), UAB „KARNEDA INVEST I“ 2013 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 1 (b. l. 100), UAB „KARNEDA INVEST LT“ 2013 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 1 (b. l. 102) pateikė Inspekcijai kasos pajamų orderių kvitus su rekvizitais.

Išnagrinėjusi Prašymus, Komisija 2013 m. spalio 8 d. priėmė Sprendimus, kuriuose nurodė, kad kompensuojamos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais, tačiau dėl to, kad pareiškėjai nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą ir dokumentais neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus, todėl vadovaudamasi Aprašo 20 punktu nusprendė atmesti pareiškėjų Prašymus (b. l. 32, 50, 69).

Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama, ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1820/14).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. sausio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (2013 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (2013 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. 12-561 redakcija), kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti Išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą (2013 m. rugsėjo 25 d. Nr. 70-3537 redakcija) ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, jog išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos. Aprašo 5 punkte išvardintos kompensuotinų išlaidų kategorijos (5.1 – 5.6 p.).

Aprašo 9 punkte nustatyta, jog Aprašo 1 priede nustatytos formos prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo pareiškėjai Komisijai teikia per Inspekciją. Pareiškėjai kartu su prašymu turi pateikti šiuos dokumentus: su elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusių paslaugų ir (ar) prekių įsigijimą ar avansinius mokėjimus patvirtinančius dokumentus (banko išrašą apie atliktus pavedimus, sąskaitą faktūrą, kasos kvitą, kasos pajamų orderį, mokėjimo nurodymą ar kita) (Aprašo 10.1 punktas); nepriklausomo turto vertintojo pateiktas turto vertinimo ataskaitas, kai to reikia (Aprašo 10.2 punktas); sutartį, kuria vadovaujantis buvo ar turėjo būti įsigytos su elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusios paslaugos ir (ar) prekės (jeigu tokia sudaryta) (Aprašo 10.3 punktas).

Aprašo 5.7 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Aprašo 2 priede nurodyti maksimalūs kompensuotinų išlaidų dydžiai. Aprašo 6 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų, kurių dydis viršija nustatytus Aprašo 2 priede, pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 p.). Taigi, sistemiškai aiškinant aptartas nuostatas, darytina išvada, jog Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta minėtuose Aprašo 5.7 ir Aprašo 6 punktuose.

Kaip matyti iš Aprašo nuostatų, atitinkamos funkcijos pavestos ir Inspekcijai. Minėta, jog prašymai Komisijai paduodami per Inspekciją. Pagal Aprašo 25 punkto redakciją, galiojusią pareiškėjų Prašymų patekimo metu, Inspekcija įvertina pareiškėjo teikiamą prašymą ir pateiktą informaciją (Aprašo 25.1 punktas), teikia Komisijai teikimą su pateiktos informacijos įvertinimu (Aprašo 25.2 punktas). Nustačius, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai ar pateiktuose dokumentuose yra trūkumų, pareiškėjams suteikiamas 5 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Apie tai pareiškėjas informuojamas jo prašyme nurodytu būdu (Aprašo 26 punktas). Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumų nepašalina, jo prašymas perduodamas Komisijai, kuri pareiškėjo prašymą vertina pagal pateiktus dokumentus (Aprašo 27 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Prašymuose nurodė konkrečias patirtų už suteiktas paslaugas/darbus atskirų kategorijų išlaidų sumas, taip pat sumą sumokėtą kaip avansinį mokėjimą, tačiau kiekvienas pareiškėjas visų savo nurodytų išlaidų apmokėjimą patvirtino sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderio kvitu bendrai visų Prašyme nurodytų išlaidų sumai. Taigi, vertintina, jog pareiškėjai nepateikė pakankamai detalios informacijos apie patirtas konkrečias atskirų kategorijų išlaidas, t. y. nepateikė įrodymų, jog konkrečios paslaugos/darbai buvo suteikti, nepagrindė konkrečių Prašymuose nurodomų išlaidų dydžių. Šiuo aspektu pripažintina, jog, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai pradėjo vykdyti projektą, t. y. galėjo patirti su projekto pradėjimu ir vykdymu susijusių išlaidų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, taip pat išanalizavusi minėtų pareiškėjų pateiktų Sutarčių turinį ir įvertinusi aplinkybę, jog Sutarčių prieduose nurodytos konkrečių pagal šias Sutartis atliekamų darbų/suteikiamų paslaugų ar įrangos kainos, pabrėžia, jog aptartos detalios informacijos apie patirtas išlaidas nepateikimas laikytinas kartu su Prašymais pateiktų dokumentų trūkumu, šalintinu taikant Aprašo 26 punkte nustatytą procedūrą. Tačiau, kaip minėta, Inspekcija pareiškėjams tik nurodė pateikti kasos pajamų orderio kvito, pagal kurį priimtas mokėjimas, kopiją su visais reikiamais rekvizitais ar kitą dokumentą, patvirtinantį mokėjimo atlikimą pažymint, kad prie Prašymo pridėtame kvite nėra serijos numerio ir kvito numerio. Taigi, Inspekcija kiekvienam pareiškėjui nurodė konkretaus prie Prašymo pateikto dokumento – kasos pajamų orderio kvito – trūkumus, tačiau nenurodė, jog trūksta kitų, t. y. konkrečias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Pareiškėjų teigimu, apie jų pateiktų dokumentų trūkumus ar jų nepakankamumą nebuvo nurodyta ir Komisijos posėdžiuose. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nors Komisija, neigdama minėtą pareiškėjo argumentą nurodė, kad prie atsiliepimo į pareiškėjų skundą pateikė Komisijos posėdžių protokolų kopijas, tačiau nagrinėjamoje byloje jie nebuvo gauti.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440-14).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Komisija Sprendimuose nurodė, jog pareiškėjai nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą ir dokumentais neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsisakymo kompensuoti išlaidas motyvai atsižvelgiant į anksčiau aptartas individualias bylos aplinkybes yra nepakankami. Ginčijamuose Sprendimuose nepaaiškinta, kokių būtent dokumentų ar duomenų pareiškėjai nepateikė, kodėl jų kartu su Prašymais pateikti dokumentai, o ypač kasos pajamų orderio kvitai, kuriuos pateikti tinkamai patvirtintus reikalavo Inspekcija ir pareiškėjams šį reikalavimą įvykdžius, nepagrindžia patirtų, prašomų kompensuoti išlaidų. Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, neturint pakankamų duomenų atskirai apie konkrečias išlaidas, sudarančias bendrą sumokėtą sumą, negalima spręsti ir dėl išlaidų dalies, sumokėtos ir nesusigrąžintos kaip avansinis mokėjimas.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog vertinant pareiškėjų Prašymus ir pateiktus dokumentus nesilaikyta Aprašo 26 punkto reikalavimų, Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų Prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, priėmė nemotyvuotus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų neatitinkančius Sprendimus, todėl šie Sprendimai naikintini, šioje dalyje pareiškėjų skundą tenkinant. Atsižvelgiant į konstatuotus pareiškėjų Prašymų ir pridedamų dokumentų trūkumus bei į anksčiau aptartą nustatytą Komisijos kompetenciją, pareiškėjų Prašymai dėl išlaidų, susijusių su elektrinių projektų plėtojimu, kompensavimo perduodami Komisijai nagrinėti iš naujo, tačiau dėl tų pačių nurodytų aplinkybių teismas negali įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjų Prašymus per konkretų laiką bei priimti sprendimą kompensuoti pareiškėjų Prašymuose nurodomas išlaidas, todėl šie pareiškėjų skundo reikalavimai atmestini.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, kaip minėta, tenkinant pareiškėjų skundo reikalavimų dalį.

Pareiškėjai skunde ir apeliaciniame skunde taip pat pateikė prašymą priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktame banko išraše (b. l. 152) nurodoma, jog žyminį mokestį už apeliacinį skundą sumokėjo pareiškėjų atstovas A. P., tačiau nėra duomenų, jog šias išlaidas patyrė pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nepateikė jų patirtų teismo išlaidų apskaičiavimo ir šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, teisėjų kolegija nenagrinėja pareiškėjų prašymo dėl išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tai nepanaikina pareiškėjų teisės kreiptis į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurią pareiškėjai gali realizuoti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „KARNEDA INVEST I“, uždarosios akcinės bendrovės „KARNEDA INVEST LT“ ir uždarosios akcinės bendrovės „KARNEDA INVEST“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2013 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 17R-465 ir perduoti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KARNEDA INVEST“ 2013 m. rugpjūčio 14 d. prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, registracijos Nr. 15R-530, nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2013 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 17R-461 ir perduoti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai pareiškėjo UAB „KARNEDA INVEST I“ 2013 m. rugpjūčio 14 d. prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, registracijos Nr. 15R-531, nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2013 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 17R-462 ir perduoti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KARNEDA INVEST LT“ 2013 m. rugpjūčio 13 d. prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, registracijos Nr. 15R-532, nagrinėti iš naujo.

Kitą pareiškėjų skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas