A-438-178-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-178/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02968-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. Š., D. J. ir N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. J., V. Ž., N. V., G. Š., D. J. ir N. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai O. J., V. Ž., N. V., G. Š., D. J. ir N. M. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydami panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Teisingumo ministerija) paskelbto viešojo konkurso dalį, kuria skelbiamas viešasis konkursas notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje.

Pareiškėjai nurodė, kad Teisingumo ministerija 2012 m. spalio 19 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbė viešą konkursą notaro pareigoms užimti penkiose savivaldybėse (tuo pačiu – ir Šiaulių miesto savivaldybėje, kurioje notarais dirba pareiškėjai).

Pažymėjo, kad nesutinka su paskelbtu konkursu notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje. Šioje savivaldybėje jau dirba 8 notarai, o Šiaulių miesto teritorijoje dar 2 Šiaulių rajono notarai, kurie taip pat atlieka visus notarinius veiksmus (išskyrus veiksmus, susijusius su paveldėjimo klausimais). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-481 patvirtintos Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 4.2 punktą vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius savivaldybėje turi būti ne didesnis kaip 15000 ir ne mažesnis kaip 10000 gyventojų. Pareiškėjų nuomone, Šiaulių miesto savivaldybėje dabar dirbančių notarų aptarnaujamų gyventojų skaičius neviršija Metodikoje nustatytos 15000 gyventojų ribos vienam gyventojui. Be to, atsižvelgiant į gyventojų mažėjimo tendenciją ir dinamiką, padidinus Šiaulių miesto savivaldybės notarų skaičių, dabar veikiančių notarų pajamos ženkliai sumažėtų, o tai apsunkintų notarų biurų tinkamo išlaikymo galimybes ir nesudarytų prielaidų Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 19, 191, 21 straipsniuose įtvirtintam notaro ekonominio nepriklausomumo principo tinkamam realizavimui. Tiek pagal Lietuvos notarų rūmų, tiek pagal Teisingumo ministerijos pateikiamus Šiaulių miesto savivaldybėje gyvenančių gyventojų duomenis Šiaulių miesto savivaldybėje gali būti ne mažiau kaip 8 ir ne daugiau kaip 11 notarų, todėl pagal Metodiką notarų skaičius savivaldybėje galėtų būti didinamas tik tokiu atveju, jeigu būtų įgyvendinami Metodikos 4.3, 4.3.1 ir 4.3.2 punktuose nustatyti reikalavimai. Pagal Lietuvos notarų rūmų atliktą notarinių veiksmų ir notarų bendrųjų pajamų už atliktus notarinius veiksmus statistikos analizę, dvejus kalendorinius metus iš eilės (2010 m. ir 2011 m.) notarų bendrųjų pajamų vidurkis už atliktus notarinius veiksmus Šiaulių miesto savivaldybėje nebuvo 30 procentų didesnis už Lietuvos Respublikos notarų bendrųjų pajamų už atliktus notarinius veiksmus vidurkį. Todėl, vadovaujantis šiuo kriterijumi, taip pat nėra pagrindo skelbti konkursą notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje.

Teigė, kad šiuo metu yra iškeltas Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir atitinkamai jos pagrindu priimtos Metodikos teisėtumo bei atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimas, kurį turi išnagrinėti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, todėl negali būti priimamas joks teisingumo ministro įsakymas dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti skelbimo tol, kol Konstitucinis Teismas neišnagrinės ir nepriims nutarimo dėl Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalies atitikimo Konstitucijai. Be to, teisingumo ministro įsakymo nepaskelbimas viešai, kaip tai numato Teisingumo ministerijos darbo reglamentas, vertintinas kaip esminis procedūrinis pažeidimas ir pakankamas juridinis pagrindas paskelbto viešo konkurso notaro pareigoms užimti pripažinimui negaliojančiu.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į pareiškėjų skundą (b. l. 46–48) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A492-1371/2012 kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl galimos Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalies spragos (nėra įtvirtinta jokių aiškių ir konkrečių bendrųjų kriterijų ir / ar principų, kuriais remdamasis teisingumo ministras galėtų spręsti klausimą dėl notarų skaičiaus nustatymo). Konstitucinio Teismo nutarimas dėl minėto kreipimosi bus aktualus ateityje sprendžiant klausimą dėl teisinio reguliavimo pakeitimų. Šiuo metu klausimas dėl notarų skaičiaus nustatymo reglamentuojamas Metodikoje, kurios teisėtumas nėra ginčijamas, todėl joks neteisėtumas nebus nustatytas Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą minėtoje byloje.

Teigė, kad viešas konkursas notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje buvo paskelbtas dar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R 96. Vienai iš pretendenčių (D. K.) pateikus skundą dėl minėto konkurso, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartimi buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir Teisingumo ministerijai buvo uždrausta iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti viešą konkursą notaro pareigoms užimti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimas, kuriuo minėtos pretendentės skundas buvo atmestas, o pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė panaikinta, buvo paliktas nepakeistas. Pasibaigus teisminiam ginčui, viešo konkurso notaro pareigoms užimti procedūra buvo pratęsta. Po konkurso pretendentė R. D. buvo išbraukta iš konkurso kandidatų sąrašo pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų Viešo konkurso notaro pareigoms užimti nuostatų (toliau – ir Konkurso nuostatai) 25 punktą. Išnagrinėjęs šios pretendentės skundą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 1R-244 panaikino Viešo konkurso notaro pareigoms užimti 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarimą ir pavedė viešą konkursą notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje organizuoti iš naujo. Taigi, skelbiant viešą konkursą notaro pareigoms užimti, procedūra, kuri buvo pradėta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-96, yra tęsiama toliau. Be to, ginčijamas Teisingumo ministerijos 2012 m. spalio 15 d. raštas Nr. (1.16)‑7R‑7216 yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių.

Atkreipė dėmesį, kad Šiaulių mieste šiuo metu veikia 8 notarai, o paskutiniu metu Šiaulių miesto savivaldybėje nustojo veikti 2 notarai, į kurių vietas nauji notarai nebuvo paskirti. Po konkurso paskelbimo nustos veikti dar vienas notaras. Taigi pareiškėjų skundo argumentas, kad tuo atveju, jeigu būtų paskirtas naujas notaras, nebūtų prielaidų Notariato įstatymo 19, 191 straipsniuose įtvirtintam notaro ekonominio nepriklausomumo principo tinkamam realizavimui pareiškėjų atžvilgiu, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu (b. l. 120‑124) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Notariato įstatymo 3 straipsnio 1 dalį notarai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nesutinka su teisingumo ministro veiksmais viešo konkurso notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje procese, t. y. iš esmės kelia ginčą dėl šio konkurso tęstinumo. Teismo nuomone, konkursas yra vientisas veiksmas, apimantis visus Konkurso nuostatuose nurodytus etapus: konkurso paskelbimą; reikalingų dokumentų, kurie turi būti pateikti norint dalyvauti konkurse, pateikimą ir priėmimą; konkurso žodžiu vykdymą; konkurso laimėtojo nustatymą ir konkurso rezultatų įforminimą. Teisingumo ministro veiksmų dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti procedūros pradėjimo, o juo labiau jos tęsimo, apskundimo galimybės Notariato įstatymas ir Konkurso nuostatai nenumato. Sistemiškai vertinant Konkurso nuostatų 33–36 punktus, darytina išvada, kad teismui gali būti skundžiamas tik toks teisingumo ministro sprendimas dėl konkurso, kuriuo išnagrinėtas skundas dėl komisijos sprendimų, kitų veiksmų, taip pat neveikimo. Pažymėtina ir tai, kad net ir komisijai nustačius atitinkamą laimėtoją, teisingumo ministras gali tokį sprendimą panaikinti ir konkursą skelbti iš naujo, todėl net laimėtojo nustatymas (komisijos sprendimu) nereiškia, kad būtent jis teisingumo ministro bus paskirtas notaru. Konkurso notaro pareigoms užimti paskelbimas (pratęsimas) yra tik procedūrinę reikšmę turintis veiksmas, atliekamas konkurso proceso pradiniame etape. Dėl šio veiksmo pareiškėjų teisės ir pareigos nepakinta, jiems nėra nustatomos jokios privalomos elgesio taisyklės. Juo tik pradedama procedūra, kurios metu, priėmus galutinį sprendimą, galėtų būti keliamas klausimas dėl galimo pareiškėjų teisinio statuso pasikeitimo (įstatymu saugomų interesų). Taigi toks veiksmas negali būti laikomas veiksmu, galinčiu būti skundžiamu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasmę (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjai G. Š., D. J. ir N. M., nesutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 128–131), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo sprendimą 2011 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1R-96 pagrindu paskelbti konkursą notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje ir atsakovo sprendimą 2012 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 1R-244 pagrindu iš naujo organizuoti konkursą notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje; sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimąsi administracinėje byloje Nr. A492‑1371/2012.

Nurodo, kad nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra atsakovo sprendimo organizuoti (tęsti) viešą konkursą notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje teisėtumas ir pagrįstumas, kurio pagrindą sudaro ginčas dėl esamo teisinio šio klausimo reguliavimo. Ginčijamas viešas konkursas paskelbtas vadovaujantis Metodika, priimta Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pastaroji norma suteikia teisingumo ministrui įgaliojimus spręsti dėl gyventojams teikiamų notaro paslaugų poreikių (vertinimo), tačiau joje nėra įtvirtinta jokių aiškių kriterijų ar principų, kuriais turi (turėtų) vadovautis teisingumo ministras. Toks teisinis reguliavimas sukėlė abejonių dėl Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalies atitikimo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, todėl, spręsdamas analogišką administracinę bylą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ši norma neprieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjai, iškėlę analogišką ginčą, prašė pirmosios instancijos teismo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimąsi administracinėje byloje Nr. A492-1371/2012, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio pareiškėjų prašymo nepasisakė.

Teigia, kad konkursas yra vientisas veiksmas, todėl bet koks procedūrinis atsakovo veiksmas (kiekviena konkurso stadija) gali būti skundžiamas pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasmę, nes laikytinas viešo administravimo subjekto veiksmu, sukeliančiu teisines pasekmes. Laikantis teisės taikymo tęstinumo principo, neteisėtai pradėtas konkursas negali būti laikomas teisėtu, todėl jo teisėtumo patikrinimas galimas ir nelaukiant konkurso procedūros pabaigos, nes galutinis rezultatas susijęs tik su konkretaus asmens paskyrimu notaru, o ne su teisės taikymu. Konkurso paskelbimo teisėtumo vertinimui esminę reikšmę turi paskelbimo pagrindai. Pareiškėjų nuomone, konkurso paskelbimui (tęsimui) šiuo metu teisinio pagrindo nėra, remiantis tiek pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtintos Lietuvos notarų rūmų 2011 m. kovo 21 d. raštu Nr. S-246 (į kurį atsakovas atsakymo nėra pateikęs), tiek remiantis pareiškime išdėstytais argumentais dėl teisės taikymo, kurių pirmosios instancijos teismas neanalizavo.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dalykas šioje byloje yra susijęs su teisės taikymu, o sprendžiant notarų paslaugų poreikio vertinimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas susiejo šį klausimą su teisinės valstybės samprata, pareiškėjų nuomone, nagrinėjamas ginčo dalykas (skundžiamas atsakovo veiksmas) yra tiesiogiai susijęs su notaro pareigas atliekančių pareiškėjų teisėmis ir interesais, kuriuos pagal ABTĮ 88 straipsnio 2 punktą gali apginti teismas.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 138–140) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija. Papildomai pažymi, kad nei Notariato įstatyme, nei Konkurso nuostatuose nenumatyta galimybė apskųsti teisingumo ministro veiksmus dėl viešo konkurso paskelbimo ir kitų procedūrinių veiksmų. Konkurso paskelbimas yra procedūrinę reikšmę turintis veiksmas, atliekamas konkurso pradiniame etape, todėl nesukelia pasekmių pareiškėjams ir neturėtų būti teismo nagrinėjamas. Be to, sprendimas skelbti viešą konkursą dėl dar vienos notaro vietos ir tokio notaro paskyrimas iš esmės nepablogina jau dirbančių notarų padėties, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjai, todėl abejotina, ar pareiškėjai turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčo baigtimi. Konkurencijos padidėjimas konkrečioje savivaldybėje nereiškia, kad notarai neturės pajamų, kurios jiems leistų būti ekonomiškai nepriklausomais, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikiamos kvalifikacijos darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą (Notariato įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, pagal ABTĮ 3 straipsnį administraciniai teismai neturėtų vertinti ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o pareiškėjų skundas teismui buvo grindžiamas iš esmės ekonominiais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl to, ar teisėtai atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija paskelbė viešąjį konkursą notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Notarai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu (3 straipsnio 1 dalis). Notaru gali būti fizinis asmuo, jeigu jis laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas <...>; viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (3 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką (6 straipsnio 1 dalis). Šiame įstatyme numatytus norminius teisės aktus Lietuvos Respublikos teisingumo ministras tvirtina, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę (11 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų Viešo konkurso notaro pareigoms užimti nuostatų 4 punkte įtvirtinta, kad konkursą skelbia teisingumo ministras, atsižvelgdamas į notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikius, įvertinęs gautą Notarų rūmų prezidiumo nuomonę.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-481 patvirtintos Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos 1 punkte nustatyta, kad ši metodika reglamentuoja notarų skaičiaus, jų buveinės ir veiklos teritorijos nustatymo metodus bei taikymo tvarką. Šios metodikos tikslas yra objektyviai nustatyti Lietuvos Respublikos notarų skaičių ir jų veiklos teritoriją, notaro (notarų) biurų buveinių steigimo vietovę (2 punktas). Metodikos 3 punkte įtvirtinti notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo kriterijai, nustatant Lietuvos Respublikos notarų skaičių, jų biurų buveinių vietą ir veiklos teritoriją, o 4 punkte – notarų skaičiaus nustatymo metodai. Notarų skaičių, jų buveines ir veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras pagal šią metodiką, Notarų rūmų prezidiumui pateikus motyvuotą išvadą (5 punktas).

Iš paminėto teisinio reglamentavimo seka, kad teisingumo ministras turi pareigą nustatyti notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką (joje įtvirtintus notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo kriterijus bei notarų skaičiaus nustatymo metodus), atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę. Taip pat teisingumo ministras pagal savo patvirtintus Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatus skelbia viešą konkursą notaro pareigoms užimti, o šį konkursą laimėjęs fizinis asmuo teisingumo ministro yra skiriamas notaru.

Kitaip tariant teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę, pagal metodikoje nustatytus kriterijus ir metodus patvirtina tam tikrą notarų skaičių atitinkamoje jų veiklos teritorijoje, o esant laisvai (neužimtai) notaro vietai atitinkamoje veiklos teritorijoje skelbia viešą konkursą notaro pareigoms užimti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2011 m. balandžio 4 d. priėmė įsakymą „Dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti“ Nr. R-96 (b. l. 50), kuriuo, be kita ko, paskelbė „viešą konkursą notaro pareigoms užimti Šiaulių miesto savivaldybėje – vieno notaro“. Šį konkursą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. spalio 2 d. įsakymu „Dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti komisijos nutarimo“ Nr. 1R-244 (b. l. 73–74) buvo pavesta organizuoti iš naujo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, koks notarų skaičius laikantis teisės aktais nustatytos procedūros yra nustatytas Šiaulių miesto savivaldybėje. Nežinant, ar buvo / yra laisvų (neužimtų) notaro vietų Šiaulių miesto savivaldybėje, nėra galimybės nustatyti, ar viešas konkursas notaro pareigoms užimti šioje veiklos teritorijoje buvo paskelbtas teisėtai ir pagrįstai.

Šių aplinkybių, turinčių esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino (nesurinko jas pagrindžiančių / paneigiančių įrodymų) ir nevertino, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl pareiškėjų prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimąsi administracinėje byloje Nr. A492 -1371/2012, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2013 m. gruodžio 4 d. potvarkiu Nr. 2B-102 „Dėl pareiškėjo prašymo“ buvo pritarta pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo (Nr. 1B-8/2012) ištirti, ar Notariato įstatymo 6 straipsnio (2003 m. sausio 23 d. redakcija) 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad notarų skaičių nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką, įstatyme nenustačius aiškių ir konkrečių bendrųjų kriterijų ar principų, kuriais vadovaujantis turi būti nustatytas notarų skaičius, neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, atšaukimui. Taigi neliko pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą paminėtu pagrindu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, esant prieš tai konstatuotoms aplinkybėms (pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo), apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų G. Š., D. J. ir N. M. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas