2K-236-222/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-236-222/2015

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00207-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.14 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Pažarskio, Tomo Šeškausko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 13 d. nutarties.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu A. G., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, pritaikius BK 40 straipsnį, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta. Laiduotoja paskirta A. G., nustatant laidavimo terminą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 6 MGL (780 Lt, t. y. 225 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Iš A. G. nukentėjusiajam G. J. priteista 22 736 Lt (6584,80 Eur) neturtinei žalai atlyginti bei 1000 Lt (289,62 Eur) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, ir ieškota į valstybės pajamas 27 Lt (7 Eur) proceso išlaidų.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 13 d. nutartimi A. G. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2012 m. birželio 15 d., apie 16.53 val., Panevėžyje, Klaipėdos bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvių reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Opel Corsa“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus, nes sukdamas į kairę ir privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi, nedavė kelio tiesiai važiuojančiam motociklui „Kymco People 150“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo G. J., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvai sunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo G. J. sveikata.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis G. J. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį: pripažinti proceso išlaidomis nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jo turėtas 1000 Lt (289,62 Eur) išlaidas advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti ir išieškoti jas iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. G.

Kasaciniame skunde nukentėjusysis G. J. nurodo, kad nagrinėjant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. gynėjo apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme dalyvavo jo atstovas advokatas S. Butkevičius, su kuriuo buvo sudaryta teisinės pagalbos sutartis, ir už šias paslaugas jis sumokėjo 1000 Lt (289,62 Eur). Baigiamosiose kalbose nukentėjusiojo atstovas advokatas S. Butkevičius paprašė teismo atnaujinti įrodymų tyrimą, kad galėtų teismui pateikti dokumentą (kvitą), pagrindžiantį pinigų sumokėjimo už teisines paslaugas faktą. Ankstesnėje proceso stadijoje tai nebuvo padaryta, nes kvitą, kurį turėjo kasatorius, pateikė atstovui vėliau (ne prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį). Susidarius tokiai situacijai, tam, kad minėtas dokumentas būtų pridėtas prie bylos ir sprendžiamas klausimas dėl šių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis bei jų išieškojimo iš A. G., apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, turėjo atnaujinti įrodymų tyrimą, tačiau to nepadarė ir dėl to pažeidė kasatoriaus, kaip nukentėjusiojo, procesines teises. Tai lėmė, kad nei jam, nei jo atstovui nebuvo suteikta galimybė (ir teisė) pateikti reikiamą įrodymą – pinigų sumokėjimo kvitą – ir prašyti, kad už reikalingą kvalifikuotą teisininko pagalbą turėtos išlaidos būtų pripažintos procesinėmis išlaidomis bei išieškotos iš nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. G., kuris kasatoriui padarė sužalojimą eismo įvykio metu. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 104 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta nuostata, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ir turėjo dėl to išlaidų, jas apmoka iš savo lėšų; proceso dalyvis gali prašyti, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra aptarta, kodėl nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos nėra pripažįstamos procesinėmis ir neišieškomos iš nusikaltimą padariusio, bet atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. G. Kasatoriaus manymu, kadangi pagal baudžiamojo proceso nuostatas teisingo sprendimo dėl atstovavimo išlaidų išieškojimo apeliacinės instancijos teismas nepriėmė, tai šį procesinį pažeidimą turėtų ištaisyti kasacinės instancijos teismas.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą tenkinti ir Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį pakeisti: nukentėjusiojo G. J. turėtas 1000 Lt (289,62 Eur) išlaidas, kurias jis sumokėjo už atstovo advokato S. Butkevičiaus paslaugas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. G.

Prokuroras nurodo, kad pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, reikalauja atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

Ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. G. gynėjo skundą. Apeliacinės instancijos teismas šį skundą atmetė, bet teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovo advokato S. Butkevičiaus pateiktą 2014 m. rugsėjo 12 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad G. J. už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme advokatui sumokėjo 1000 Lt (289,62 Eur), grąžino advokatui, nes šis jį pateikė baigiamųjų kalbų metu, t. y. praleidęs procese numatytą prašymų pateikimo laiką.

BPK 324 straipsnis nustato, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prašymai pateikiami prieš pradedant teismui nagrinėti bylą. Baigiamųjų kalbų metu prašymai nėra pateikiami, tačiau iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad advokatas S. Butkevičius pinigų priėmimo kvitą pateikė baigiamųjų kalbų metu, šis dokumentas buvo pateiktas nesilaikant proceso, vykstančio apeliacinės instancijos teisme, taisyklių. Prokuroro manymu, tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Toks pažeidimas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis, gali būti ištaisytas bylos kasacinio nagrinėjimo metu.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Nagrinėjamoje byloje teismų sprendimais nustatyta, kad A. G. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusysis G. J. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Pritaikius BK 40 straipsnį, A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą be užstato. Be to, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo jis prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir A. G. išteisinti arba pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir nukentėjusiojo G. J. civilinį atmesti, bet šį skundą apeliacinės instancijos teismas atmetė. Iš bylos medžiagos ir nukentėjusiojo pateikto 2014 m. rugsėjo 12 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad G. J. jį atstovavusiam ir byloje dalyvavusiam advokatui S. Butkevičiui už teisines paslaugas sumokėjo 1000 Lt (289,62 Eur), šios išlaidos buvo patirtos bylos apeliacinio proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl nukentėjusiojo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų išieškojimo nesprendė ir dėl jo priimtoje nutartyje nepasisakė.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja nagrinėjant bylą visų instancijų teismuose. Be to, priteisiant išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Dėl minėtų BPK nuostatų taikymo yra pasisakyta kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose, pvz., Nr. 2K-163/2012, 2K-202-693/2015. Taigi, sprendimą (nuosprendį ar nutartį) priimantis teismas, be kitų klausimų, turi spręsti ir klausimą dėl proceso išlaidų. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas to nepadarė ir nepagrįstai formaliu pretekstu – dėl to, kad kvitas pateiktas ne laiku, t. y. baigiamųjų kalbų metu, grąžino nukentėjusiojo G. J. atstovo advokato S. Butkevičiaus pateiktą kvitą apie jo atstovaujamojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegijos manymu, apeliacinės instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas nėra esminis, teismo padaryta klaida gali būti ištaisyta kasacinės instancijos teisme. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįgyvendino pareigos išspręsti vienos iš proceso šalių prašymą dėl klausimo, kylančio nagrinėjant bylą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms nukentėjusiojo G. J. 1000 Lt (289,62 Eur) išlaidos, turėtos jam atstovavusio ir byloje dalyvavusio advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš A. G.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 13 d. nutartį ir iš A. G. išieškoti G. J. 289,62 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Tomas Šeškauskas

Dalia Bajerčiūtė