AS-602-1061-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-1061/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02823-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas), pareiškėjo naudai 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi nusprendė nustatyti pareiškėjui terminą iki 2014 m. birželio 9 d. skundo trūkumams pašalinti (b. l. 3-4).

Pažymėjo, kad pareiškėjo paduotas skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus. Nurodė pareiškėjui pateikti teismui du egzempliorius skundo su išsamiu aplinkybių, kuriomis pareiškėjas remsis reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, aprašymu, konkrečiais prašymais dėl įrodymų išreikalavimo ir turimais įrodymais. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad jo laivė buvo apribota nuo 2010 m. gruodžio 29 d., o nuo kalinimo pradžios iki 2014 m. gegužės 13 d. jis buvo etapuojamas iš vienos įkalinimo vietos į kitą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teigė, jog etapavimų metu buvo kankinamas, patyrė žiaurų elgesį, patyčias, buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Tačiau pareiškėjas nenurodė konkrečių datų, kada buvo etapuojamas, kaip konkrečiu atveju pasireiškė galimai neteisėti atsakovo veiksmai, kokius įrodymus teismas turėtų surinkti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi nusprendė pareiškėjui nustatytą terminą trūkumams pašalinti pratęsti iki 2014 m. birželio 30 d. (b. l. 13), nes pareiškėjui nebuvo įteikta teismo nutartis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartimi nusprendė pareiškėjui nustatytą terminą trūkumams pašalinti pakartotinai pratęsti iki 2014 m. liepos 30 d. (b. l. 22), nes pareiškėjui nebuvo įteikta teismo nutartis.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nurodytus trūkumus, 2014 m. liepos 28 d. skunde nurodė, jog prašo išreikalauti iš atsakovo informaciją, kada, kokiu maršrutu, kokiu metu, kokiomis transporto priemonėmis bei kiek žmonių buvo konvojuojama drauge. Teigė, jog konvojavimo transporto priemonėse nebuvo saugos diržų, atlošų, lango, taip pat nebuvo įrengta ventiliacija (todėl būdavo silpna), dažnai dėl vietos trūkumo tekdavo stovėti, nors vienam asmeniui turi tekti 1,3 kv. m. Akcentavo, jog dėl visų šių pažeidimų patyrė didelę žalą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi (b. l. 29-30) nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas kelia ginčą dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimo. Teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartyje išaiškino pareiškėjui, kad jis privalo skunde išsamiai aprašyti aplinkybes, kuriomis remsis reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, aiškiai suformuluoti prašymus dėl konkrečių įrodymų išreikalavimo, pateikti turimus įrodymus. Tačiau teisme 2014 m. liepos 28 d. gautas pareiškėjo raštas dėl skundo trūkumų pašalinimo, kuriame pareiškėjas prašo išreikalauti iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos informaciją, kada tiksliai, kokiu maršrutu, kokiu laiku ir kokiomis transporto priemonėmis jis buvo konvojuojamas nuo 2010 m. gruodžio 29 d., kiek asmenų kartu su juo tuo laiku buvo konvojuojama. Teigė, kad pats savarankiškai šios informacijos negali gauti, kadangi ji nėra asmeniui suteikiama.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo prašymas teismui išreikalauti įrodymus, pagrindžiančius jo skundo reikalavimus ir jame nurodytas aplinkybes, nepagrįstas. Remiantis ABTĮ nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas pats turi tinkamai suformuluoti skundo dalyką bei pagrindą. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.

ABTĮ 68 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje teismas šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tokiems įrodymams gauti. ABTĮ proceso šalims suteikia teisę tiek pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje, tiek nagrinėjant bylą teisme (iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos) teikti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, jei šalys negali gauti ir pateikti teismui pačios (ABTĮ 53 str., 68 str. 1 d. 4 p., 82 str. 5, 6 d.). Iš minėto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad įstatymų leidėjas nustatė procesines taisykles, kaip į bylą turi būti pateikti įrodymai, kurių proceso šalys negali gauti pačios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1199/2010). Tačiau, kaip jau buvo minėta, paduodant teismui skundą, pareiga nurodyti aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai, tenka pareiškėjui. Tinkamai suformulavus teismui keliamus reikalavimus bei nurodant skundo pagrindą, tačiau trūkstant įrodymų ir nesant galimybės pačiam juos gauti, pareiškėjas gali kreiptis į teismą su prašymu vadovaujantis ABTĮ nustatytomis administracinio proceso taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju S. V. nepateikė įrodymų, kad jis siekė gauti jo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, tačiau juos atsisakyta pateikti.

Teismas vertino tai, kad nei pirminiame skunde, nei jo patikslinime pareiškėjas nenurodė konkretaus laikotarpio, kada įvyko su neturtinės žalos atsiradimu siejamos aplinkybės, kiek kartų ir kur jis buvo konvojuojamas ir kokiomis transporto priemonėmis, nepateikė žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas aiškiai nesuformulavo skundo pagrindo, neįvardijo aplinkybių, kurios pagrindžia jo keliamus reikalavimus, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, teismas sprendė, jog administraciniam teismui paduotas pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ keliamų skundo turinio reikalavimų. Teismo vertinimu, nustatyti trūkumai laikytini esminiais, o būdamas nešališku teismas pats savo iniciatyva negali šalinti pareiškėjo skunde esančių trūkumų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-427/2009). Taigi, pareiškėjui nepašalinus teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, teismas neturėjo galimybės išspręsti skundo priėmimo klausimo, todėl vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

III. Pareiškėjas S. V. atskiruoju skundu (b. l. 36) prašo minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Teigia, jog savarankiškai pašalino nurodytus trūkumus. Pažymi, kad išvardijo visas pažeistas teises, nurodė, kokius prašo išreikalauti įrodymus, kurių jis pats pateikti neturi galimybės. Akcentuoja, jog pateiktas skundas yra suformuluotas tinkamai, o jeigu ir yra trūkumų, tai jie yra mažareikšmiai ir netrukdo teismui nagrinėti jo skundo. Pareiškėjo manymu, teismas jo atžvilgiu buvo šališkas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas S. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, pareiškėjo naudai 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kelis kartus nutartimis nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau skundžiama 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, konstatuodamas, kad nei pirminiame, nei patikslintame skunde pareiškėjas nenurodė konkretaus laikotarpio, kada įvyko su neturtinės žalos atsiradimu siejamos aplinkybės, kiek kartų, kur ir kokiomis transporto priemonėmis jis buvo konvojuojamas, nepateikė žalos dydį pagrindžiančių įrodymų.

Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, jog skundas yra suformuluotas tinkamai, o jeigu jame yra trūkumų, tai jie mažareikšmiai ir netrukdo teismui nagrinėti skundo.

Pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatytą tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Tačiau suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų sąlygų. Kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas sukelia ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartyje atliktas pareiškėjo skundo turinio vertinimas, jog šis skundas neatitinka esminių šiam dokumentui keliamų reikalavimų, yra nepagrįstas ir neteisingas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasinaudojo skundo trūkumų šalinimo institutu, nes, įvertinus pareiškėjo pateiktą teismui skundą, matyti, kad jame nurodytos pagrindinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas žalos atlyginimo reikalavimas: nurodyta, su kokiais neteisėtais veiksmais siejamas reikalavimas; laikotarpis, kada atlikti neteisėti veiksmai; konkretizuota, kokią žalą patyrė pareiškėjas, ir prašomos atlyginti žalos dydis. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateiktas skundas atitiko ABTĮ nustatytus reikalavimus, jame buvo suformuluotas tiek skundo dalykas, tiek pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti skundo priėmimo klausimą ir nustatyti procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimą.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas skundas. Vienu iš skundo trūkumų buvo laikoma tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais grindžiamas reikalavimas, kad teismas išreikalauja tik tuos įrodymus, kurių šalis negali gauti (ABTĮ 68 str. 1 d. 4 p.). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu ABTĮ normų aiškinimu. Teismas negalėtų skundo trūkumų grįsti tik įrodymų nepateikimu. Jei pareiškėjo skunde nebūtų pateikta pakankamai įrodymų, teismas tokį skundą galėtų laikyti nepagrįstu ir jį atmesti, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Tačiau skundo priėmimo stadijoje teismas nevertina pareiškėjo įrodymų pagrįstumo ir negali atsisakyti jį priimti remiantis vien tuo, kad skundas nepagrįstas įrodymais. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimas savo pobūdžiu visuomet siejasi su poreikiu kompensuoti materialiai sunkiai įkainojamomis vertybėms padarytą žalą, todėl ir konkrečius įrodymus, bylojančius apie tai, kokiu būdu ir kaip minėta žala pasireiškė, kartais pateikti gali būti objektyviai neįmanoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Taigi šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pateikė neteisingą ABTĮ normų aiškinimą.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, jog šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (pvz., EŽTT 2011 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Hacioglu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 2573/03). Europos Žmogaus Teisių Teismas šio pobūdžio bylose taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 par.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Antipenkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 par.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu, remiantis nustatytais skundo trūkumais, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduodant nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius