2K-405/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-405/2014

Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00207-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.3;

1.1.8.14

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Michailo Lukino (Michail Lukin) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo Michailas Lukinas pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalį už neteisėtą asmens dokumento įgijimą ir laikymą laisvės atėmimu vieneriems metams, 214 straipsnio 1 dalį už neteisėtą svetimos elektroninės priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimą ir laikymą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už neteisėtą asmens dokumento panaudojimą laisvės atėmimu vieneriems metams, 300 straipsnio 1 dalį už netikro dokumento pagaminimą – šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už apgaule savo naudai įgytą nedidelės vertės svetimą turtą areštu dvidešimčiai parų, 215 straipsnio 1 dalį už neteisėtai atliktą finansinę operaciją laisvės atėmimu vieneriems metams, 1981 straipsnio 1 dalį už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones laisvės atėmimu penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes apėmus, jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas subendrintas bausmes iš dalies sudėjus, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, galutinė subendrinta bausmė Michailui Lukinui paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 17 d. nutartis, kuria nuteistojo Michailo Lukino apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

M. Lukinas nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentą bei neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

M. Lukinas 2012 m. vasario 11 d., nakties metu, iš Klaipėdoje prie Taikos pr. 119B esančio lošimų automatų salono „Admiral“ rastos piniginės, neturėdamas teisėto pagrindo, paėmė R. Abramenkovo (R. Abramenkov) vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 12352711 ir jo AB „Swedbank“ elektroninės mokėjimo priemonės – sąskaitos Nr. LT74 7300 0101 2795 1521 –elektroninės bankininkystės naudotojo ID, slaptažodį bei kodų kortelę ir juos neteisėtai laikė.

Taip pat jis nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo fizinio asmens dokumentą ir pagamino netikrą dokumentą.

M. Lukinas 2012 m. vasario 11 d., 12.01 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, prekybos centro „Maxima“ informacijos skyriuje, esančiame Klaipėdoje, Taikos pr. 61, norėdamas sudaryti R. Abramenkovo vardu 150 Lt vertės paskolos sutartį su UAB „MCB Finance Credit 24“, pateikė šio vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 12352711. R. Abramenkovo vardu parengus paskolos sutartį Nr. 635230 dėl vartojimo kredito iš UAB „MCB Finance Credit 24“ gavimo ir ją pateikus M. Lukinui, jis šios sutarties pirmame puslapyje grafoje „Klientas“ eilutėje „Vardas, pavardė, parašas“ įrašė rankraštinius įrašus „Roman Abramenkov“ ir pasirašė, standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą eilutėje „Parašas“ pasirašė, sutikime tikrinti asmens duomenis eilutėje „Vardas, pavardė“ įrašė rankraštinius įrašus „Roman Abramenkov“ ir pasirašė. Šios paskolos sutarties pagrindu R. Abramenkovo vardu buvo suteiktas 150 Lt kreditas, jį pervedant į jo sąskaitą Nr. LT74 7300 0101 2795 1521.

Be to, M. Lukinas nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai atliko finansinę operaciją ir apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą.

M. Lukinas, 2012 m. vasario 11 d., 14.36 val., neteisėtai įgytais R. Abramenkovo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, R. Abramenkovo vardu informacinėje AB „Swedbank“ sistemoje prisijungė prie sąskaitos Nr. LT74 7300 0101 2795 1521 ir atliko neteisėtą finansinę operaciją – UAB „MCB Finance Credit 24“ R. Abramenkovui suteiktą 150 Lt paskolą pervedė į Vaivos Bagdonaitės AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. LT94 7300 0100 8612 1463 ir taip apgaule savo naudai įgijo 150 Lt.

Kasaciniu skundu M. Lukinas prašo pakeisti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir, pritaikius BK 55 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taip pat, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o dėl kaltinimų pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisinti.

Kasatorius nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį du kartus, nes, kasatoriaus nuomone, tai buvo viena tęstinė nusikalstama veika. Kartu kasatorius teigia, kad nepagrįstai yra nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jis dokumento svetimo asmens vardu nepagamino. Dokumento pasirašymas kito asmens vardu, pasak kasatoriaus, negali būti vertinamas kaip dokumento pagaminimas. Be to, kasatorius mano, kad jis turėtų būti išteisintas ir pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, nes nepažeidė informacinės sistemos apsaugos priemonės.

Kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, parinkdami jam bausmės rūšį, nepagrįstai nesivadovavo BK 55 (turėtų būti – 56) straipsniu, o nustatydami bausmės dydį, nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio nuostatų ir jam paskirtos bausmės nesumažino dviem trečdaliais (turėtų būti – vienu trečdaliu). Kasatorius nurodo, kad jis teismams buvo pateikęs dokumentus apie savo šeiminę padėtį, tačiau teismai šių duomenų neįvertino. Pasak kasatoriaus, jis turi mažametę dukterį V. Lukiną, gimusią 2013 m., kuri serga nepagydoma liga – vandenlige, o jo žmona V. Lukina turi 50 proc. darbingumo lygį, todėl joms abiem reikalingas išlaikymas. Kasatorius taip pat teigia, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiajam padarytą žalą yra atlyginęs.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo M. Lukino kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis apeliaciniu skundu prašė tik pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Dėl to, prokuroro teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 367 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kasatoriaus argumentai dėl jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, taip pat argumentai, kad fizinio asmens dokumento neteisėtas įgijimas bei laikymas ir šio dokumento panaudojimas turi būti kvalifikuotas kaip vienas tęstinis nusikaltimas, o ne du pavieniai nusikaltimai, numatyti BK 302 straipsnio 1 dalyje, turi būti palikti nenagrinėtini.

Prokuroras nurodo, kad, priešingai nei teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, laikėsi BK 54 straipsnyje nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Pasak prokuroro, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad M. Lukinas nusikalto būdamas praeityje teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, septynias nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog M. Lukinas sukūrė šeimą, auginą sergantį vaiką, įsidarbino, kritiškai vertino savo poelgį. Prokuroro nuomone, M. Lukinui už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo tinkamai individualizuotos ir tinkamai subendrintos.

Prokuroro teigimu, teismai pagrįstai M. Lukinui netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Teismai, atsižvelgę į tai, kad M. Lukinas teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas nagrinėjamoje byloje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra recidyvistas, prokuroro nuomone, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, iš anksčiau jam paskirtos bausmės nepadarė atitinkamų išvadų, todėl atidėjus bausmės vykdymą nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Prokuroras nesutinka ir su nuteistojo argumentais dėl BK 641 straipsnio taikymo. Prokuroro teigimu, šios nuostatos M. Lukinui negalėjo būti taikomos, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu BK 641 straipsnis dar negaliojo.

Nuteistojo M. Lukino kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

Kasatorius skunde nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį du kartus, nes, kasatoriaus nuomone, tai buvo viena tęstinė nusikalstama veika. Kartu kasatorius teigia, kad jis nepagrįstai yra nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes dokumento svetimo asmens vardu nepagamino. Dokumento pasirašymas kito asmens vardu, pasak kasatoriaus, negali būti vertinamas kaip dokumento pagaminimas. Be to, kasatorius mano, kad jis turėtų būti išteisintas ir pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, nes jis nepažeidė informacinės sistemos apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad šie nuteistojo M. Lukino skundo argumentai jo apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti, todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėti. O pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Dėl to šie kasatoriaus skundo teiginiai turi būti palikti nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 56 straipsnio nuostatų taikymo

Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, parinkdami jam bausmės rūšį, nepagrįstai nesivadovavo BK 55 (turėtų būti – 56) straipsniu.

Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi ši įstatymo formuluotė suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas tipine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, nes būtent šios bausmės rūšies paskyrimas recidyvistui paprastai leidžia įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus, o bausmė, nenusijusi su laisvės atėmimu, jam gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad M. Lukinas BK 182 straipsnio 3 dalyje nurodytą baudžiamąjį nusižengimą ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Išskirtinių aplinkybių, galinčių turėti (ar turinčių) įtakos parenkant nuteistajam M. Lukinui bausmės rūšis už jo padarytas nusikalstamas veikas, byloje nenustatyta. Dėl to pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam M. Lukinui už BK 182 straipsnio 3 dalyje nurodytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus arešto, o už BK 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus – laisvės atėmimo bausmes, priešingai nei teigia kasatorius, vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jam parinko tinkamas bausmės rūšis.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatos taikytos tinkamai.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo

Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami bausmės dydį, nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio nuostatų ir jam paskirtos bausmės nesumažino dviem trečdaliais (turėtų būti – vienu trečdaliu).

Pagal BK 641 straipsnį, įsigaliojusį nuo 2013 m. liepos 13 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi norint taikyti šias BK nuostatas, be asmens prisipažinimo kaltu, baudžiamoji byla turi būti išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigiama baudžiamuoju įsakymu. Tuo tarpu iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos matyti, kad ji nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir buvo užbaigta ne baudžiamuoju įsakymu, o apkaltinamuoju nuosprendžiu. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam M. Lukinui, teisingai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje jų taikyti negalima. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. Lukinui bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė ir į tai, kad jis sukūrė šeimą, augina sergantį vaiką, įsidarbino, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo bei atlygino jam padarytą turtinę žalą, ir nuteistajam už BK 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje padarytas nusikalstamas veikas paskyrė mažesnes bausmes negu šių BK straipsnių sankcijose numatytų – atitinkamai laisvės atėmimo ir arešto – bausmių vidurkiai.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pagrįstai netaikytos BK 641 straipsnio nuostatos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo Michailo Lukino kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Vladislovas Ranonis

Jonas Prapiestis