A-525-804-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-804/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00637-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo valstybės įmonės „Kauno miškų urėdija“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-525-804-14 pagal pareiškėjo valstybės įmonės „Kauno miškų urėdija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas valstybės įmonė „Kauno miškų urėdija“ (toliau – ir Urėdija, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD, atsakovas) 2013 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. S9-7 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalyje dėl 2013 m. gegužės 15 d. Kauno RAAD Atliekų tvarkymo ir taršos apskaitos skyriaus patikrinimo akto Nr. 23 (toliau – ir patikrinimo aktas) išvadų 1 punkto patvirtinimo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo VĮ „Kauno miškų urėdija“ skundą atmetė.

Pareiškėjas Urėdija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 98−102), kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo skundą patenkinti – panaikinti Sprendimą dalyje dėl patikrinimo akto išvadų 1 punkto patvirtinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo valstybės įmonės Kauno miškų urėdija apeliacinį skundą tenkino. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Panaikino Kauno RAAD Sprendimą dalyje dėl patikrinimo akto išvadų 1 punkto patvirtinimo.

II. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. I-1291-505/2013, Nr. A-525-804/2014, prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 7 700 Lt pagal pridedamą apskaitos kortelę-teisinių paslaugų ataskaitą bei mokėjimus patvirtinančius dokumentus.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, prašo Urėdijos advokato prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies.

Vertina, kad pareiškėjo prašomas priteisti išlaidų dydis neproporcingai didelis, neatitinkantis Rekomendacijose nurodytų kriterijų ir dydžių, o reikalavimai dėl tam tikrų išlaidų priteisimo nepagrįstas. Mano, jog byla, kurioje prašoma teismo išlaidų atlyginimo, nelaikytina sudėtinga, reikalaujančia specialių teisinių žinių, sprendžiami klausimai nėra nauji, be to, byloje nereikėjo vykti į kitą vietovę nei registruota advokato darbo vieta, nes posėdis apeliacinės instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka, advokatas su pareiškėju sudaręs nuolatinę teisinių paslaugų teikimo sutartį, o tai rodo teisinių paslaugų pastovumo pobūdį.

Į pastaruosius kriterijus būtina atsižvelgti nustatant priteisiamo užmokesčio dydį. Tuo tarpu pareiškėjas už visas jam suteiktas teisines paslaugas prašo priteisti maksimalus dydžius, galima manyti, jog taip siekia kompensuoti jau suteiktas kitas teisines paslaugas. Taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo atstovu nurodytas ne tik advokatas, bet ir advokato padėjėjas, tačiau iš pateiktos apskaitos lentelės nėra aišku, kurias paslaugas teikė advokatas, kurias advokato padėjėjas. Mano, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti maksimalių užmokesčių už teisines paslaugas dydžių, teisingas užmokestis būtų pusė maksimalių užmokesčių dydžių už kiekvieną pagrįstą prašyme išdėstytą poziciją.

Už apeliacinio skundo parengimą priteistina 1 000 Lt. Dėl prašymų priteisti po 500 Lt už pranešimą dėl paduoto apeliacinio skundo, prašymą atnaujinti terminą ir papildomą paaiškinimą, nurodo, kad šie dokumentai buvo parengti pareiškėjui praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą ir prašant jį atnaujinti, aiškinant praleidimo priežastis, mano, kad visos šios aplinkybės galėjo būti paaiškintos viename dokumente – prašyme atnaujinti terminą, o trijų dokumentų pateikimas vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu, noras kompensuoti kitas teisinių paslaugų, suteiktų ne šioje byloje, išlaidas.

Pažymi, kad atsakovas niekaip neprisidėjo prie to, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, nesant atsakovo kaltės, nėra pagrindo šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Atsakovas nedarė įtakos pareiškėjo galimybei pateikti apeliacinį skundą naudojantis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu (toliau – EPP), todėl dėl EPP trikdžių ar pareiškėjo klaidų naudojantis EPP patirtos išlaidos negali būti pripažįstamos pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis. Prašymas dėl 500 Lt teismo išlaidų priteisimo už prašymo dėl teismo išlaidų parengimą buvo pateiktas ir pirmosios instancijos teismui, teismas dėl jų pasisakė, todėl šios pakartotinai prašomos išlaidos negali būti pripažįstamos pagrįstomis.

Kartu akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas sprendimą šioje byloje nurodė, kad tiek teismas, tiek atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nurodytais mokestiniais laikotarpiais remdamasi Medžioklėtvarkos projekto, o ne Leidimo duomenimis, neteisingai deklaravo konkrečių kategorijų medžioklės plotų dydžius. Taigi, atsakomybė už neteisingai deklaruotus mokesčius pagal konkrečių kategorijų medžioklės plotų dydžius, nesilaikant Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo reikalavimų, tenka ir pareiškėjui.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjui priteistinos išlaidos mažintinos 50 procentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo <...>. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinant pareiškėjo ginčytą Sprendimo dalį. Taigi, akivaizdu, jog sprendimas byloje priimtas pareiškėjo naudai, tad jis turi teisę į dėl bylinėjimosi patirtų išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto 14 dienų termino.

Prie prašymo pridėtoje apskaitos kortelėje – teisinių paslaugų ataskaitoje (b. l. 183) nurodytos klientui VĮ „Kauno miškų urėdija“ suteiktos paslaugos: konsultacija (suma – 400 Lt), skundas Kauno apygardos administraciniam teismui (3 000 Lt); atstovavimas teismo poėdžiuose (300 Lt); apeliacinis skundas (2 000 Lt); pranešimas dėl paduoto apeliacinio skundo (500 Lt), prašymas atnaujinti terminą (500 Lt), papildomas paaiškinimas (500 Lt), prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (500 Lt).

Nuosekli administracinių teismų praktika patvirtina, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl prašymo dalies, kuria prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija nepasisako ir dėl prašymo priteisti atstovavimo išlaidas už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, nes dėl jų, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, 2014 m. balandžio 28 d. nutartyje (apskųstoje dar neišnagrinėtu atskiruoju skundu), pasisakė ir dalį jų priteisė Kauno apygardos administracinis teismas.

Administracinių teismų praktikoje, susijusioje su atstovavimo išlaidomis ir jų paskirstymu, pažymima, jog Rekomendacijose pateiktas nebaigtinis advokato teisinių paslaugų sąrašas, todėl tais atvejais, kai kokia nors teikta paslauga nenumatyta Rekomendacijose, priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas Rekomendacijose (Rekomendacijų 10 punktas) (pvz., 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009, 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012; 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Tačiau teismų praktika patvirtina, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012, 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, tiek pranešimas dėl paduoto apeliacinio skundo (b. l. 96–97), tiek prašymas atnaujinti terminą (b. l. 107–108), tiek papildomas paaiškinimas ir prašymas prijungti papildomus įrodymus (b. l. 129–130) įeina į apeliacinio skundo parengimo atimtį, todėl už minėtas teisines paslaugas bylinėjimosi išlaidos atskirai nepriteistinos.

Bylos duomenys patvirtina, kad advokatas S. D., šioje byloje atstovaudamas pareiškėją 2010 m. kovo 15 d. atstovavimo sutarties pagrindu (b. l. 16), be kita ko, parengė, pasirašė ir pateikė apeliacinį skundą (b. l. 98–102) bei kitus aukščiau aptartus dokumentus. Už byloje suteiktas teisines paslaugas pareiškėjui pagal apskaitos kortelę – teisinių paslaugų ataskaitą adm. byloje Nr. I-1291-505 (b. l. 183) buvo pateiktos 5 700 Lt ir 2 000 Lt sąskaitos faktūros (2013 m. spalio 28 d. Nr. 131028 ir 2014 m. kovo 4 d. Nr. 140304 (b. l. 180, 181)), kurias pareiškėjas apmokėjo banko pavedimais (b. l. 179, 182).

Remiantis Rekomendacijų 8.10 punktu, maksimali suma, kuri gali būti priteista už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme (ginčo dėl to, jog advokatas S. D. pareiškėją atstovavo ir pirmosios instancijos teisme nėra) – 2 000 Lt (2 x 1 000). Pareiškėjas už šią teisinę paslaugą prašo priteisti būtent tokio, t. y. maksimalaus, dydžio sumą.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui profesionalų atstovavimą ir nuo kiekvienos proceso šalies diskrecijos (pasirinkimo teisės) priklauso, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks profesionalų atstovą siekdama įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-15/2012). Tačiau nei ABTĮ, nei kituose įstatymuose nėra garantuojama, kad asmenys, pasinaudoję profesionalaus atstovavimo paslaugomis, gali tikėtis, kad visos jų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos bus atlygintos. Administraciniam teismui yra paliekama teisė įvertinti jų atitikimą įstatymų, kitų teisės aktų numatytiems reikalavimams, jų pagrįstumą, būtinumą, realumą, kt. (pvz., 2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-215/2013). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, atlyginimo negali būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl visiško padarytų nuostolių atlyginimo, nes pastarojoje normoje įtvirtinta asmens nuostolių (žalos) kompensavimo taisyklė taikytina sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės dydžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Administracinis teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, be to, turi atsižvelgti į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas jų pagrįstumo, būtinumo ir realumo aspektu bei nustatyti jų dydį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-512/2013).

Rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, vadovaujantis taip pat ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjui už aptariamą teisinę paslaugą priteistina suma mažintina iki 1 600 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo nurodytais argumentais dėl didesnio bylinėjimosi išlaidų mažinimo.

Pareiškėjui taip pat priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas 38 Lt (b. l. 113) žyminis mokestis.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 638 Lt (1 600 + 38) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo valstybės įmonės „Kauno miškų urėdija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjo valstybės įmonės „Kauno miškų urėdija“ naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 1 638 Lt (tūkstantis šeši šimtai trisdešimt aštuoni litai) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis