Legislator Case Law & Legislation
A-143-572-14 AI generated

A-143-572-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-143-572-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elmoslita“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, UAB „Šiaulių banko lizingas“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

A-143-572-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Elmoslita“ pagal su UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarytą 2012 m. rugsėjo 17 d. lizingo (finansinės nuomos) sutartį Nr. V-8-212426 valdo nekilnojamąjį turtą – parduotuvę, esančią Kaune, P. Lukšio g.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-572/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00442-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elmoslita“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, UAB „Šiaulių banko lizingas“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Elmoslita“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Elmoslita“) kreipėsi su skundu (b. l. 6–8) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir atsakovas, VĮ Registrų centro Kauno filialas, apeliantas) 2013 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (3.1.6.)KAS-572 „Dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės atitaisymo“; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 64 „Dėl teritorinio registratoriaus 2013 m. vasario 6 d. sprendimo“; 3) įpareigoti atsakovą atkurti Nekilnojamojo turto registre duomenis apie nekilnojamojo turto – parduotuvės, esančios Kaune, P. Lukšio g. 70 (unikalus Nr. 1998-7004-3015), kadastro duomenis apie pastato sienų konstrukcijas į duomenis, buvusius iki jų patikslinimo, bei atkurti 4 932 000 Lt šio nekilnojamojo turto vertę.

Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Elmoslita“ pagal su UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarytą 2012 m. rugsėjo 17 d. lizingo (finansinės nuomos) sutartį Nr. V-8-212426 valdo nekilnojamąjį turtą – parduotuvę, esančią Kaune, P. Lukšio g.

70. Jis sužinojo, kad 2011 m. sausio 1 d. atlikto masinio vertinimo būdu 2011–2015 m. periodui nustatyta 4 932 000 Lt nekilnojamojo turto mokestinė vertė 2013 m. sausio 1 d. buvo padidinta iki 7 825 000 Lt. Pažymėjo, jog prašymo ištaisyti nekilnojamojo turto mokestinę vertę atsakovas nepatenkino, nurodė, kad tam nėra teisinio pagrindo. Mokestinė vertė perskaičiuota pasikeitus Nekilnojamojo turto kadastro rodikliui, turinčiam įtakos nekilnojamojo turto mokestinei vertei, t. y. pastato sienų medžiagai. Teritorinis registratorius nurodė, kad, gavęs nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos informacinės sistemos pranešimą apie rengiamą sandorį, patikslino registro duomenis pagal 2001 m. rugsėjo 14 d. kadastro duomenų byloje užfiksuotus pastato kadastro duomenis.

Nesutikdamas su teritorinio registratoriaus sprendimu, pareiškėjas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skundė šį sprendimą Centriniam registratoriui. Komisija nurodė, kad nekilnojamojo turto mokestinė vertė nustatyta pagal patikslintus kadastro duomenis, o skundo dalį dėl kadastro duomenų ištaisymo atsisakė priimti bei paaiškino, kad skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo turi pateikti turto savininkas UAB „Šiaulių banko lizingas“ arba jo atstovas, kartu pateikdamas įgaliojimus patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėjo nuomone, Centrinis registratorius nepagrįstai nusprendė, kad bendrovė neturi subjektinės teisės skųsti teritorinio registratoriaus veiksmą, bei nepagrįstai atsisakė priimti skundo dalį ir nepagrįstai nenagrinėjo bendrovės skundo ta apimtimi, kuria šis skundas susijęs su neteisėtu klaidingų kadastro duomenų įregistravimu, nes Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad dėl reikalavimų Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų ištaisymo gali kreiptis suinteresuoti asmenys. Suinteresuotų asmenų teisė kreiptis dėl Nekilnojamojo turto registre įrašytų klaidingų duomenų ištaisymo įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31, 33 straipsnių nuostatomis.

Pažymėjo, jog, nesprendęs skundo dalies dėl kadastro duomenų atkūrimo, Centrinis registratorius priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ir dėl atsisakymo ištaisyti duomenis apie nekilnojamojo turto vertę, kadangi būtent klaidingų kadastro duomenų pagrindu buvo perskaičiuota ir nustatyta didesnė nekilnojamojo turto vertė, sukuriant pareiškėjui nepagrįstai didesnę mokestinę prievolę.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 45–46) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2013 m. sausio 1 d. nustatyta mokestinė vertė (7 825 000 Lt) perskaičiuota pasikeitus parduotuvės 1E1pb, esančios Kaune, P. Lukšio g. 70, kadastro rodikliui, turinčiam įtakos šio pastato mokestinei vertei, t. y. sienų medžiagai. Mokestinė vertė perskaičiuota vadovaujantis nekilnojamojo turto vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl keisti šio statinio mokestinę vertę nebuvo jokio teisinio pagrindo. Gavus nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos informacinės sistemos sugeneruotą pranešimą apie rengiamą sandorį, 2012 m. rugsėjo 17 d. buvo patikslinta parduotuvės 1E1pb sienų medžiaga iš „mišrios konstrukcijos“ į „plytų“ pagal 2001 m. rugsėjo 14 d. užfiksuotus šio pastato kadastro duomenis, kurie nėra panaikinti, pripažinti negaliojančiais, neteisėtais ar netekusiais galios. Pažymėjo, jog, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, prašymą įrašyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu. Komisija visiškai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, kadangi pareiškėjas neturėjo teisės paduoti skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių banko lizingas“ prašymu (b. l. 72) prašė patenkinti skundą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (b. l. 109–113) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino VĮ Registrų centro Kauno filialo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (3.1.6.)KAS-572 bei Komisijos 2013 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 64 ir įpareigojo VĮ Registrų centro Kauno filialą atkurti Nekilnojamojo turto registre duomenis apie nekilnojamojo turto – parduotuvės, esančios Kaune, P. Lukšio g. 70 (unikalus Nr. 1998-7004-3015), kadastro duomenis apie pastato sienų konstrukcijas į duomenis, buvusius iki jų patikslinimo, bei atkurti 4 932 000 Lt šio nekilnojamojo turto vertę.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos esminis dalykas – atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012 m. rugsėjo 17 d. parduotuvės 1E1pb sienų medžiagos iš „mišrios konstrukcijos“ į „plytų“ pagal 2001 m. rugsėjo 14 d. užfiksuotus šio pastato kadastro duomenis patikslinimo ir atsisakymo atitaisyti nuo 2011 m. sausio 1 d. nustatytą nekilnojamojo turto mokestinę vertę, t. y. 4 932 000 Lt, teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėjo, kad, pagal 2001 m. rugsėjo 14 d. užfiksuotus šio pastato kadastro duomenis, sienų medžiaga yra „plytų mūras/betono blokai“. Remdamasis atsakovo atstovės paaiškinimais, teismas nustatė, jog parduotuvės, esančios Kaune, P. Lukšio g. 70, sienų vyraujanti medžiaga yra plytos, todėl sienų medžiaga iš „mišrios konstrukcijos“ buvo pakeista į „plytų“, ir šią aplinkybę grindė kadastro duomenimis. Tačiau, teismo vertinimu, kadastro duomenys nepatvirtina, jog parduotuvės sienų vyraujanti medžiaga yra plytos.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, 2 straipsnio 4 dalimi, 9 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsniu, 13 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 82 punktu. Pažymėjo, jog nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenys gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tada, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie nekilnojamojo daikto pasikeitimą, o nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenų patikslinimas negalimas dėl kadastro duomenų neatitikimo faktiniams nekilnojamojo daikto kadastro duomenims ir dėl veiksnių, turinčių įtakos nekilnojamojo daikto vidutinės rinkos vertės nustatymui.

Šios nuostatos yra taikomos Nekilnojamojo turto registratoriui, kuris, kaip viešojo administravimo subjektas, administracine tvarka negali keisti Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kitaip vertindamas tuos pačius duomenis (įstatymų nustatytus dokumentus), kurie buvo pagrindas padaryti Nekilnojamojo turto registre pirminį įrašą. Atsakovo atliktas parduotuvės 1E1pb sienų medžiagos iš „mišrios konstrukcijos“ į „plytų“ patikslinimas leido teismui padaryti išvadą, kad, tikslinant Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, iš esmės buvo perskaičiuota nekilnojamojo turto mokestinė vertė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 23.3 punktu.

Atsižvelgęs į šį punktą, teismas padarė išvadą, kad nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymą (perskaičiavimą) lemia Nekilnojamojo turto kadastro rodiklių pasikeitimas, o ne šių rodiklių patikslinimas. Teismas pažymėjo, jog turi būti nustatyta, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai pakeitė Nekilnojamojo turto registro duomenis apie sienų medžiagą. Įvertinęs atsakovo nurodytus dokumentus, kurių pagrindu jis teigė, kad turėjo teisę atlikti kadastro/registro duomenų patikslinimą, teismas padarė išvadą, kad šių dokumentų pagrindu nepagrįstai ir neteisėtai buvo pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenys apie sienų medžiagą.

Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas ar UAB „Šiaulių banko lizingas“ prašė pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, ir nebuvo pateikti įrodymai, kad buvo galimas Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9, 12 straipsnių pagrindu. Be to, teismas pabrėžė, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog, pagal 2001 m. rugsėjo 14 d. užfiksuotus šio pastato kadastro duomenis, sienų medžiaga yra „plytų mūras/betono blokai“, ir niekuo nepagrįsta aplinkybė, kad vyraujanti medžiaga – plytos.

Teismas taip pat nustatė, kad Komisija 2013 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 64 atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, kadangi pareiškėjas neturėjo teisės paduoti skundą. Šį savo veiksmą grindė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi. Tačiau Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadangi kadastro duomenų pakeitimas sukūrė pareiškėjui didesnę mokestinę prievolę, todėl jis, kaip suinteresuotas asmuo, teismo vertinimu, galėjo pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Pažymėjo, jog Komisijos sprendime nebuvo keliamas klausimas, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. pirkimo– pardavimo sutarties, reg. Nr. JŠ-7440, sudarymo metu pareiškėjas buvo informuotas dėl kadastro duomens (sienų medžiagos) pakeitimo, tačiau nepasinaudojo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje numatyta teise per vieną mėnesį nuo kadastro duomens pakeitimo paduoti skundą antriniam registratoriui, o tokios problemos kėlimas teismo posėdžio metu pažeidžia ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principą, procesinių staigmenų negalimumo principą.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisėto pagrindo atlikti pareiškėjo ginčijamą kadastro/registro duomenų pakeitimą pagal 2001 m. rugsėjo 14 d. užfiksuotus šio pastato kadastro duomenis ir perskaičiuoti nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Dėl to VĮ Registrų centro Kauno filialo 2013 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. (3.4.5.)KAS-572 ir Komisijos 2013 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 64 panaikintinas ir tenkintinas pareiškėjo skundas.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 117–120) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad 2013 m. sausio 1 d. nustatyta mokestinė vertė (7 825 000 Lt) buvo perskaičiuota pasikeitus parduotuvės 1E1pb (unikalus Nr. 1998-7004-3015), esančios Kaune, P. Lukšio g. 70, kadastro rodikliui, turinčiam įtakos šio pastato mokestinei vertei, t. y. sienų medžiagai. Kadastro duomuo apie pastato sienų medžiagos rūšį buvo patikslintas 2012 m. rugsėjo 17 d., gavus nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos informacinės sistemos sugeneruotą pranešimą apie rengiamą sandorį. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą, todėl buvo patikslinta parduotuvės sienų medžiaga iš „mišrios konstrukcijos“ į „plytų“ pagal 2001 m. rugsėjo 14 d. užfiksuotus šio pastato kadastro duomenis, kurie nėra panaikinti, pripažinti negaliojančiais, neteisėtais ar netekusiais galios.

Kadastrinių matavimų metu užfiksuota, kad parduotuvės sienų medžiaga yra „plytų mūras, betono blokai“. Plytų mūras yra pagrindinė vyraujanti parduotuvės sienų medžiaga. Šią aplinkybę patvirtina ne tik pastato žymėjimas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintos Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos 5.1.7 p.), bet ir nuspalvintas 1 aukšto planas (Lietuvos TSR Komunalinio ūkio ministerijos 1980 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintų Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodinių nurodymų 49 p.).

Pažymi, kad mokestinės vertės yra apskaičiuojamos masinio vertinimo būdu pagal patvirtintus ir tuo metu galiojančius masinio vertinimo dokumentus. Galimybės apskaičiuoti mokestinę vertę pasirenkant kelias sienų medžiagas nėra, kadangi mokestinės vertės vertinimo modelyje gali būti naudojama tik viena sienų medžiagos reikšmė. Mokestinė vertė apskaičiuojama aritmetiniu būdu dauginant koeficientų reikšmes, todėl akivaizdu, jog esant kuo mažesniam vertinimo atributo koeficientui objekto vertė sumažėja. Atkreipia dėmesį, kad atliekant parduotuvės perkainavimą pareiškėjo prašymų pagrindu tiek 2002 m. sausio 9 d., tiek 2004 m. rugsėjo 2 d.

šio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė buvo nustatoma pagal prekybos paskirties plytinių parduotuvių vidutines rinkos kainas. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Parduotuvės sienų medžiagos iš „mišrios konstrukcijos“ į „plytų“ patikslinimas Nekilnojamojo turto registre 2012 m. rugsėjo 17 d. buvo atliktas, nepadarant jokios techninės klaidos. Tokiu patikslinimu kaip tik ir buvo įvestas toks kadastro duomuo, kuris atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šis kadastro duomuo įrašytas.

Nuo 2011 m. liepos 1 d. Registro tvarkymo įstaiga, gavusi nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos informacinės sistemos pranešimą ir vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro nuostatų 82 punktu, visais atvejais patikrina nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenis, prireikus juos patikslina ir Nekilnojamojo turto registre suformuoja žymą apie šių duomenų patikslinimą. Nurodytas kadastro duomenų patikrinimas ir patikslinimas, gavus nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos informacinės sistemos pranešimą, nėra tapatu kadastro duomenų pakeitimo tvarkai, kuri reglamentuojama Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 ir 12 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose.

Be to, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės direktorius 2002 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 104 patvirtino Statinių pagrindinių konstrukcinių elementų statybinių medžiagų, vidaus bei išorės apdailos statybinių medžiagų ir statinių vidaus įrangos charakteristikų klasifikatorių, kuriame nurodyta, jog sienų konstrukcijų medžiagos „mišrios konstrukcijos“ įvedimas centriniame duomenų banke yra užblokuotas. Atsakovo vertinimu, teismas sukūrė situaciją, kai VĮ Registrų centro Kauno filialas įpareigojamas atlikti tiek techniškai neįmanomus, tiek iš esmės teisės normoms prieštaraujančius veiksmus, Nekilnojamojo turto registre įrašant ir išviešinant neteisingus duomenis.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 124–126) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo teiginiai dėl kadastro duomenų patikslinimo (pakeitimo) bei kliūčių tokiam patikslinimui (pakeitimui) atlikti nebuvimo yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Atsakovas teigia, jog, tikslindamas kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 82 punkto pagrindu, jis nenustatė kliūčių patikslinimui atlikti. Tačiau atsakovas visiškai nepasisako dėl tame pačiame Nekilnojamojo turto registro nuostatų punkte išdėstytų apribojimų, kada nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenys netikslinami, bei niekaip nepagrindžia savo pozicijos, kad nustatyti ribojimai aktualiu atveju netaikytini.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatyta Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo diskrecija ištaisyti registre padarytas technines klaidas taip pat siejama su nebuvimu pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Pažymi, kad atsakovo įvesta reikšmė „plytų“ negali būti laikoma tapačia kadastrinių matavimų byloje įrašytai reikšmei „plytų mūras/betono blokai“. Nekelia abejonių, kad šią kadastrinių matavimų byloje nurodytą reikšmę atitiko iki pakeitimo buvusi reikšmė „mišrios konstrukcijos“.

Teisines pasekmes sukėlė ne kadastro duomenų užfiksavimas, o nepagrįsta šių duomenų interpretacija bei neteisėtas registruotų duomenų pakeitimas. Nesutinka, kad neteisėtai sukurtos bendrovei ypač nepalankios teisinės pasekmės tariamai negali būti ištaisytos teismo sprendimu dėl atsakovo nurodyto techninio pagrindo. Pabrėžia, kad pagrindas nekilnojamojo turto mokestinės vertės perskaičiavimui pagal Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 23.3 punktą yra nekilnojamojo turto kadastro rodiklių pasikeitimas, o ne šių rodiklių tikslinimas.

Šios išvados pagrįstumą patvirtina ir sisteminis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 82 punkte numatytų sąlygų, numatančių atvejus, kada kadastro ir registro duomenys netikslinami, bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatyto Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo diskrecijos apribojimo aiškinimas. Laikosi pozicijos, kad jo interesus ir teisėtus lūkesčius pažeidžiančios neteisėtos pasekmės turi būti panaikintinos – parduotuvės kadastro rodiklių ir mokestinės vertės duomenys Nekilnojamojo turto registre turi būti sugrąžinti į reikšmes, buvusias iki jų neteisėto pakeitimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės perskaičiavimo registro tvarkymo įstaigai patikslinus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, t. y. sienų medžiagą.

Nekilnojamasis daiktas – tai parduotuvė 1E1pb (unikalus Nr. 1998-7004-3015), esanti Kaune, P. Lukšio g. 70. Šio pastato kadastro rodikliai po rekonstrukcijos buvo užfiksuoti 2001 m. rugsėjo 14 d. Tarp jų – „Sienos: Plytų mūras/betono blokai“. Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo įrašyta: „Sienų medžiaga: Mišrios konstrukcijos“. Pagal sienų medžiagą „Kitos medžiagos“ buvo nustatyta mokestinė vertė 2006 m. sausio 1 d. – 10 625 125 Lt, 2006 m. liepos 5 d. patikslinus – 6 700 000 Lt, 2011 m. sausio 1 d. – 4 932 000 Lt. Registro tvarkytojas, gavęs nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos informacinės sistemos pranešimą apie rengiamą sandorį (paslaugų apskaitos sistemoje 2012 m. rugsėjo 13 d. notaro prašymas patikslinti duomenis sandoriui Nr. 4219973), 2012 m. rugsėjo 17 d. patikslino sienų medžiagą iš „Mišrios konstrukcijos“ į „Plytų“ pagal 2001 m. rugsėjo 14 d. kadastro duomenų byloje užfiksuotus pastato kadastro duomenis. Šį veiksmą registro tvarkymo įstaiga atliko vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro nuostatų 82 punktu. Atsižvelgiant į tai, 2013 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota mokestinė vertė – 7 825 000 Lt. Pareiškėjo teigimu, klaidingų kadastro duomenų pagrindu buvo perskaičiuota ir nustatyta didesnė nekilnojamojo turto mokestinė vertė, sukuriant didesnę mokestinę prievolę.

Taigi, kaip matyti, nekilnojamojo turto mokestinės vertės padidėjimą lėmė nekilnojamojo daikto kadastro rodiklio, t. y. sienų medžiagos, patikslinimas Nekilnojamojo turto registro nuostatų 82 punkto pagrindu. Pagal šią teisės normą (2011 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 527 (nuo 2011 m. liepos 1 d.) redakcija), „Nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenys nekilnojamojo turto sandoriui atlikti tikrinami, kai registro tvarkytojas gauna nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos informacinės sistemos sugeneruotą pranešimą apie rengiamus sandorius.

Gavusi nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos informacinės sistemos pranešimą, Registro tvarkymo įstaiga visais atvejais patikrina nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenis, prireikus juos patikslina, išskyrus šiame punkte numatytus atvejus <…>. Registro tvarkymo įstaiga nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenų netikslina nustačiusi, kad: nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, įrašyti registro centriniame duomenų banke, neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, kurie užfiksuoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje; <…>“.

Iš tiesų ši nuostata registro tvarkytojui nustato pareigą visais atvejais patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenis, gavus nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos informacinės sistemos sugeneruotą pranešimą apie rengiamus sandorius, o prireikus – ir juos patikslinti. Tačiau galimybė patikslinti šiuos duomenis yra ribojama, nustačius, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, įrašyti registro centriniame duomenų banke, neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, kurie užfiksuoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje.

Nagrinėjamu atveju registro tvarkymo įstaigos veiksmai iš esmės atitinka šią išimtį. Todėl sienų medžiagos „Mišrios konstrukcijos“ patikslinimas į „Plytų“ pagal 2001 m. rugsėjo 14 d. kadastro duomenų byloje užfiksuotus pastato kadastro duomenis buvo neteisėtas. Tokią išvadą patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalis, pagal kurią techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Šiuo atveju atsakovo atliktas patikslinimas akivaizdžiai daro įtaką pareiškėjo mokestinei prievolei. Paminėtų duomenų patikslinimas, įvertinus atsakovo argumentus, būtų galimas tik patikslinus pačioje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotus duomenis (pvz., pastato sienų žymėjimas pagal pagrindinę medžiagą ir kt.).

Taigi galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, o patenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė