A-84-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-84-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02580-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Kauno klinikinei ligoninei dėl vilkinimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2), prašydamas: 1) patenkinti jo skundą ir pripažinti, kad atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas; Tarnyba) 2013 m. birželio 12 d. raštu Nr. D2-8921-(1.20) vilkina pareiškėjo 2013 m. gegužės 24 d. skundo iš esmės tyrimą ir atsakymo jam pateikimą; 2) įpareigoti Tarnybą atlikti jo 2013 m. gegužės 24 d. skundo tyrimą iš esmės ir pateikti jam atsakymą raštu.

Paaiškino, kad su 2013 m. kovo 28 d. skundu kreipėsi į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Kauno klinikinę ligoninę (toliau – ir Ligoninė), kuri 2013 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 3V-1050(1.20) įpareigojo jį pateikti asmens tapatybės dokumento patvirtintą kopiją, taip pat jo gimimo liudijimo ir motinos mirties liudijimo notariškai patvirtintas kopijas. Prašomus dokumentus jis Ligoninei pateikė, gavo atsakymą 2013 m. gegužės 14 d. rašte Nr. 3V-1402(11.5). Tačiau padavus 2013 m. gegužės 24 d. skundą dėl minėto atsakymo Tarnybai, pastaroji 2013 m. birželio 12 d. raštu Nr. D2-8921-(1.20), pasirėmusi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsniu ir Pacientų skundų nagrinėjimo valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13.2–13.3 punktais, vėl įpareigojo pareiškėją pateikti tuos pačius patvirtintus dokumentus, kurie Ligoninei jau buvo pateikti. Pareiškėjo manymu, tokie atsakovo veiksmai rodo, kad Tarnyba vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, taip pat yra varžomos pareiškėjo teisės paduoti skundą. Nurodė, kad Įstatymas ir Aprašas nesuteikia teisės reikalauti pateikti tuos pačius dokumentus pakartotinai tame pačiame tyrime ir dėl to paties skundo.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–13).

Paaiškino, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 28 d. su skundu kreipėsi į Ligoninę ir jos prašymu pateikė notariškai patvirtintas savo motinos mirties liudijimo, savo gimimo liudijimo ir asmens tapatybės dokumentų kopijas, tačiau, kai 2013 m. gegužės 24 d. su skundu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir Ministeriją), minėtų dokumentų nepridėjo. Tarnyba, gavusi iš Ministerijos pareiškėjo 2013 m. gegužės 24 d. skundą, vadovaudamasi Aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. T1-31, 13.2 ir 13.3 punktais ir Įstatymo 23 straipsniu, 2013 m. birželio 12 d. rašte Nr. D2-8921-(1.20.) nurodė, kokius papildomus dokumentus reikia pateikti ir šių dokumentų pateikimo terminą. Pareiškėjas 2013 m. liepos 2 d. raštu informavo, kad prašomus dokumentus jau pateikė Ligoninei ir prašė juos išsireikalauti patiems. Tarnyba 2013 m. liepos 8 d. raštu Nr. D2-10097-(1.20.) informavo pareiškėją, kad jis per nustatytą terminą nepašalino Tarnybai pateikto skundo trūkumų, todėl jo skundas paliekamas nenagrinėtu.

Pabrėžė, kad Tarnyba nagrinėja pacientų skundus dėl galimo jų teisių pažeidimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios nėra viešojo administravimo subjektai, todėl vadovaujasi specialiaisiais teisės aktais, šiuo atveju Tarnybai netaikomos Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatos. Atkreipė dėmesį, jog Įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą. Taigi, tokią prievolę turi visi pacientai bei jų atstovai. Pagrįsdamas savo poziciją, atsakovas nurodė Vilniaus apygardos administracinio teismo administracines bylas (Nr. I-2012-561/2012 ir I-2358-562/2012), kuriose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimus. Kadangi teismai minėtose bylose pripažino visų Tarnybos veiksmų ir reikalavimų teisėtumą, mano, kad minėtų dokumentų reikalavimo pagrįstumas ir teisėtumas neturėtų būti iš naujo įrodinėjamas šioje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ligoninė 2013 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 3V-1050(1.20) pareiškėją informavo, kad 2013 m. balandžio 2 d. gavo skundą, pasirašytą A. B. ir su skundu A. B. mirties liudijimo kopiją, kuri yra nepatvirtinta notaro. Šiuo raštu pareiškėjo prašoma pateikti jo asmens tapatybės dokumento notaro patvirtintą kopiją, taip pat notariškai patvirtintas dokumentų kopijas, patvirtinančias pareiškėjo ir A. B. giminystės ryšius ir A. B. mirties liudijimo kopiją (b. l. 32). Išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m. kovo 28 d. skundą, Ligoninė 2013 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 3V-1402(11.5)1.20 pareiškėjui pranešė, kad skunde išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti ir neturintys jokio pagrindo (b. l. 36).

Pareiškėjas 2013 m. gegužės 24 d. pateikė sveikatos apsaugos ministrui skundą dėl Ligoninės atlikto skundo tyrimo išvadų nepagrįstumo ir kaltų asmenų patraukimo atsakomybėn (b. l. 5–6). Sveikatos apsaugos ministerija pareiškėjo skundą 2013 m. birželio 3 d. raštu Nr. (1.1.36-142) 4-2339 persiuntė pagal kompetenciją Tarnybai (b. l. 20). Tarnyba 2013 m. birželio 12 d. raštu Nr. D2-8921-(1.20) pareiškėją informavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka Įstatymo 23 straipsnio ir Aprašo 13.2, 13.3 punktuose nustatytų reikalavimų.

Tarnyba paprašė, vadovaujantis Aprašo 18 punktu, per 20 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo šio rašto registracijos dienos, pašalinti skundo priėmimo nagrinėti metu nustatytus trūkumus pateikiant nurodytus dokumentus Tarnybai. Pagal Aprašo 19 punktą, jei asmuo nustatyta tvarka nurodytus trūkumus pašalina vėliau nustatyto termino, skundas paliekamas nenagrinėtu ir tuo pačiu pagrindu į Tarnybą galima kreiptis tik pateikiant skundą iš naujo (b. l. 17). Nesutikdamas su minėtu raštu, pareiškėjas 2013 m. liepos 2 d. kreipėsi į Tarnybą, nurodydamas, kad prašomi pateikti dokumentai jau buvo pateikti Ligoninei, todėl prašo išreikalauti minėtą medžiagą iš Ligoninės, kurioje yra prašomų dokumentų kopijos, patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka, nes taip yra vilkinamas jo skundo nagrinėjimas iš esmės (b. l. 15).

Tarnyba 2013 m. liepos 8 d. raštu Nr. D2-10097-(1.20) atsakė pareiškėjui, jog Tarnyboje nagrinėjami tie skundai, kurie atitinka Apraše numatytus reikalavimus. Tačiau pareiškėjas Tarnybai nepateikė paciento mirties liudijimo, atstovo asmens tapatybę įrodančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) ir atstovavimą patvirtinančio dokumento (gimimo liudijimo) arba jų kopijų, patvirtintų įstatymų nustatyta tvarka, kuriuos Tarnybai turėjo pateikti iki 2013 m. liepos 2 d. Todėl vadovaujantis Aprašo 18 punktu, pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu, nes per nustatytą terminą trūkumai nebuvo pašalinti (b. l. 14).

Iš Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų teismas sprendė, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas ir 2013 m. gruodžio 10 d. išnagrinėtas iš esmės pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2013 m. liepos 8 d. rašto Nr. D2-10097-(b. 1.20) teisėtumo (administracinė byla Nr. I-4872-189/2013), taigi, vertinant formaliai, šių bylų dalykai yra skirtingi. Atsakovas savo atsisakymą nagrinėti iš esmės pareiškėjo 2013 m. gegužės 24 d. skundą grindė jo neatitikimu Įstatymo (2009 m. lapkričio 19 d. įstatymo redakcija) 23 straipsnio reikalavimams, kurio 2 dalis nustato, kad pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų, o 4 dalyje nustatyta, jog pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą. Taigi, reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vertinant formaliai cituotą teisės normą, galioja paduodant skundą sveikatos priežiūros įstaigai, t. y. Ligoninei. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas (t. y. šiuo atveju, į Tarnybą) pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Įstatymo 23 straipsnis nereglamentuoja, kokie yra keliami reikalavimai skundams, paduotiems pacientų skundus nagrinėjančioms valstybės institucijoms, t. y. Tarnybai, todėl, teismo nuomone, atsakovas savo 2013 m. birželio 12 d. raštą Nr. D2-8921-(1.20) Įstatymo 23 straipsniu grindė nepagrįstai.

Pacientų skundų nagrinėjimo tvarką Įstatymo 23 straipsnyje minimoje valstybės institucijoje – Tarnyboje – detaliau reglamentuoja Aprašas (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. vasario 10 d.). Teismas vadovavosi Aprašo 13.2, 13.3 punktų nuostatomis. Pareiškėjas šiuo atveju Tarnybai teikė skundą savo velionės motinos naudai, todėl Tarnyba, teisėtai, pasirėmusi Aprašo 13.3 punktu, paprašė Ligoninės pacientės (pareiškėjo motinos) mirties liudijimo, atstovo asmens tapatybę įrodančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) ir atstovavimą patvirtinančio dokumento (gimimo liudijimo) arba jų kopijų, patvirtintų įstatymų nustatyta tvarka. Teismas vadovavosi Aprašo 18 ir 17 punktais. Sprendė, kad atsakovo reikalavimai pareiškėjo 2013 m. gegužės 24 d. skundo turiniui ir formai yra paremti teisės aktų reikalavimais, t. y. teisėti, ir kad atsakovas, nurodydamas ištaisyti jo trūkumus, nevilkino išnagrinėti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas A. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Apeliaciniame skunde teigia, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 straipsnio nuostatos, nes sprendime nėra argumentų, kuriais būtų pagrįstas neteisėtas atsakovo atsisakymas ginčo rašte išnagrinėti skundą iš esmės. Teismo sprendime net nekeliamas klausimas ir nepagrįstai nenustatoma, ar Aprašas ir ginčo rašto turinys nepažeidžia Konstitucijos 25 straipsnio. Remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3, 4 straipsniais.

Teigia, jog teismo sprendime netinkamai taikomos ir aiškinamos Aprašo nuostatos, Atsakovas neginčija, kad skundą padavė tinkamas subjektas. Tačiau atsakovas tyčia vilkina skundo išnagrinėjimą iš esmės ir vėl reikalauja tų pačių dokumentų, kurie jau buvo pateikti Ligoninei. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.147 straipsnį atstovavimas ir pavedimas atstovauti pasibaigia mirus asmeniui, kuris buvo atstovaujamas, o taip pat nebegalioja mirusio asmens tapatybės dokumentai. Todėl teismo sprendimu pažeidžiamas ne tik Konstitucijos 25 straipsnis, bet ir 28, 29, 30, 109 straipsniai.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pakartojami argumentai, nurodyti atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad Tarnybos prašomi dokumentai turi patvirtinti pareikėjo tapatybę, jo atstovaujamo paciento mirtį ir giminystės ryšį su mirusiu pacientu, tam, kad jis kaip paciento teisių perėmėjas galėtų ginti, jo manymu, pažeistas paciento teises. Ginčijamus dokumentus pareiškėjas pateikė Ligoninei ir nekvestionavo jų negaliojimo nei pagal CK 2.147 straipsnį, kurio nuostatos neturi nieko bendro su mirties bei gimimo liudijimo galiojimais, nei kitais pagrindais.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas pateikė labai formalų ir nesisteminį Įstatymo 23 straipsnio aiškinimą, nes šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis straipsnis nustato pacientų skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, o šio straipsnio 4 dalyje nėra nurodyta, kad ji taikoma tik skundams, paduodamiems sveikatos priežiūros įstaigoms. Bet kokiu atveju, Tarnyba, kaip pacientų skundus nagrinėjanti institucija, turi įsitikinti skundą padavusio asmens tapatybe, jei tai nėra pacientas – asmens, padavusio skundą, teise atstovauti pacientą ir (ar) gauti informaciją pagal Įstatymo 8 straipsnio 3 dalį. Tokius reikalavimus nustato Aprašo 13.2 ir 13.3 punktai.

Tvirtina, jog apeliacinio skundo argumentai paremti tik subjektyvia Konstitucijos, ABTĮ nuostatų interpretacija, kuri yra klaidinga dėl netinkamai suprantamų ir aiškinamų minėtų teisės aktų nuostatų turinio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai pažymėjo, kad pacientų skundų nagrinėjimo tvarką Tarnyboje reglamentuoja Aprašas, rėmėsi jo 13.2 ir 13.3 punktais. Teismas teisingai sprendė, kad Tarnyba teisingai pasinaudojo Aprašo 13.3 punktu ir paprašė pareiškėjo motinos mirties liudijimo, atstovo asmens tapatybę įrodančio dokumento ir atstovavimą patvirtinančio dokumento arba jų kopijų, patvirtintų įstatymų nustatyta tvarka, nes pareiškėjas teikė skundą savo velionės motinos naudai. Teismas teisingai nurodė Aprašo 18 ir 17 punktus. Kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis nustatytų reikalavimų.

Tarnybos rašte buvo nurodytos priežastys, dėl kurių nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas. Tokiu būdu į jo skundą buvo pateiktas atsakymas, kuris jam paaiškino aplinkybes, bei buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Pareiškėjas, būdamas informuotas, turėjo visas galimybes pateikti reikalingus dokumentus Tarnybai.

Nurodo, kad CK 2.147 straipsnyje yra įtvirtinti įgaliojimo pasibaigimo pagrindai. Įstatymo 19 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios atstovavimo nuostatos. Atstovavimo rūšių aspektu pažymi, jog santykis tarp atstovo ir atstovaujamojo atsiranda nepriklausomai nuo atstovaujamojo valios ir atstovo įgalinimai apibrėžiami ne įgaliojimu, o įstatymu ar administraciniu aktu ir tai yra privalomasis (būtinasis) atstovavimas. Mirusių tėvų įstatyminis atstovavimas, pirmiausia, gali būti grindžiamas giminystės ryšiu.

Pabrėžia, kad atsakovas neužkirto kelio pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta teise gauti informaciją, pašalinus trūkumus, todėl laiko, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, o atsakovas nevilkino išnagrinėti pareiškėjo skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Tarnybos 2013 m. birželio 12 d. raštu Nr. D2-8921-(1.20) įformintų veiksmų, kuriais pastaroji, spręsdama pareiškėjo 2013 m. gegužės 24 d. skundo priėmimo klausimą, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsniu, Aprašo 13.2, 13.3, 18, 19 punktais, nurodė, kad pareiškėjas Tarnybai nepateikė paciento mirties liudijimo, atstovo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) ir atstovavimą patvirtinančio dokumento (gimimo liudijimo) arba jų kopijų, patvirtintų įstatymų nustatyta tvarka, paprašė per 20 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo šio rašto registracijos dienos, pašalinti skundo priėmimo nagrinėti metu nustatytus trūkumus pateikiant nurodytus dokumentus Tarnybai bei paaiškino, kad jei asmuo nustatyta tvarka nurodytus trūkumus pašalina vėliau nustatyto termino, skundas paliekamas nenagrinėtu ir tuo pačiu pagrindu į Tarnybą galima kreiptis tik pateikiant skundą iš naujo. Pareiškėjas pareikštu skundu teigia, kad Tarnyba, nepagrįstai ir neteisėtai įpareigodama teikti dokumentus, kurie jau pateikti gydymo įstaigai, vilkina jo skundo nagrinėjimą, todėl pareikštu skundu prašo įpareigoti jo 2013 m. gegužės 24 d. skundą išnagrinėti iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas savo 2013 m. birželio 12 d. raštą Nr. D2-8921-(1.20) Įstatymo 23 straipsniu grindė nepagrįstai, tačiau kadangi pareiškėjas šiuo atveju Tarnybai teikė skundą savo velionės motinos naudai, Tarnyba, pasirėmusi Aprašo 13.3 punktu, teisėtai paprašė Ligoninės pacientės (pareiškėjo motinos) mirties liudijimo, atstovo asmens tapatybę įrodančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) ir atstovavimą patvirtinančio dokumento (gimimo liudijimo) arba jų kopijų, patvirtintų įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovo reikalavimai pareiškėjo 2013 m. gegužės 24 d. skundo turiniui ir formai buvo paremti teisės aktų reikalavimais, t. y. teisėti, ir kad atsakovas, nurodydamas ištaisyti jo trūkumus, nevilkino išnagrinėti pareiškėjo skundą. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui pateikus 2013 m. kovo 28 d. skundą Ligoninei, pastaroji 2013 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 3V-1050(1.20) prašė pareiškėjo pateikti jo asmens tapatybės dokumento notaro patvirtintą kopiją, notariškai patvirtintas dokumentų kopijas, patvirtinančias pareiškėjo ir A. B. giminystės ryšius, ir A. B. mirties liudijimo kopiją (b. l. 3). Pareiškėjui pateikus minėtus dokumentus, Ligoninė išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir į jį atsakė 2013 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 3V-1402(11.5)1.20 (b. l. 4.). Pareiškėjas dėl šio rašto 2013 m. gegužės 24 d. pateikė skundą sveikatos apsaugos ministrui (b. l. 5–6). Ministerija pareiškėjo skundą 2013 m. birželio 3 d. raštu Nr. (1.1.36-142) 4-2339 persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Tarnybai (b. l. 20). Tarnyba, gavusi minėtą skundą, 2013 m. birželio 12 d. raštu Nr. D2-8921-(1.20) (b. l. 7) pareiškėją informavo, kad jo skundas neatitinka Įstatymo 23 straipsnyje ir Aprašo 13.2, 13.3 punktuose nustatytų reikalavimų. Nesutikdamas su šiuo raštu, pareiškėjas 2013 m. liepos 2 d. kreipėsi į Tarnybą, nurodydamas, kad prašomi pateikti dokumentai jau buvo pateikti Ligoninei su jo 2013 m. kovo 28 d. skundu, todėl prašo išreikalauti minėtą medžiagą iš Ligoninės (b. l. 15). Tarnyba 2013 m. liepos 8 d. raštu Nr. D2-10097-(1.20) atsakė pareiškėjui, jog pareiškėjas Tarnybai nepateikė paciento mirties liudijimo, atstovo asmens tapatybę įrodančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) ir atstovavimą patvirtinančio dokumento (gimimo liudijimo) arba jų kopijų, patvirtintų įstatymų nustatyta tvarka, kuriuos Tarnybai turėjo pateikti iki 2013 m. liepos 2 d., todėl, vadovaujantis Aprašo 18 punktu, jo skundas paliktas nenagrinėtu (b. l. 14).

Kaip nustatyta Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjas A. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. liepos 8 d. raštą Nr. D2-10097-(1.20) bei įpareigoti Tarnybą ištirti pareiškėjo 2013 m. gegužės 24 d. skundą dėl 2013 m. gegužės 14 d. sveikatos priežiūros įstaigos rašto Nr. 3V-1402(11.5) iš esmės. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-4872-189/2013 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 n. rugsėjo 29 d. nutartyje, kuria netenkintas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo, nurodyta, kad įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo prieitai išvadai, kad Tarnyba, negavusi prašomų pateikti dokumentų, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas per Tarnybos 2013 m. birželio 12 d. rašte Nr. D2-8921-(1.20.) nurodytą terminą nepašalino atsakovo nustatytų skundo trūkumų, todėl Tarnyba priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu (Aprašo 18 p.). Tai, kad pareiškėjas Tarnybos nurodytus dokumentus kartu su skundu buvo pateikęs VšĮ Kauno klinikinei ligoninei, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pateikiant skundą kitai institucijai, t. y. Tarnybai, nereikia laikytis Apraše nustatytos skundo padavimo tvarkos ar kad Tarnyba tokiu atveju turi pareigą pati išsireikalauti Apraše nurodytus dokumentus iš atitinkamų institucijų.

ABTĮ 58 straipsnio, kuriame nurodytos neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai, 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Šiuo atveju Vilniaus apygardos administraciniam teismo administracinėje byloje Nr. I-4872-189/2013, kurios ginčo šalys yra tos pačios, 2013 m. gruodžio 10 d. priimtas sprendimas, kuriuo konstatuotas Tarnybos veiksmų, atliktų sprendžiant pareiškėjo 2013 m. gegužės 24 d. skundo dėl 2013 m. gegužės 14 d. Ligoninės rašto Nr. 3V-1402(11.5) priėmimo klausimą, teisėtumas ir pagrįstumas, yra prejudicinis nagrinėjamoje byloje, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus faktą, kad Tarnyba 2013 m. birželio 12 d. raštu Nr. D2-8921-(1.20.) terminą pašalinti skundo trūkumus nustatė pagrįstai, o nepašalinus – priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu, nėra galima teigti, kad Tarnyba, 2013 m. birželio 12 d. raštu Nr. D2-8921-(1.20.) nustatydama terminą skundo trūkumams šalinti, vilkino šio skundo nagrinėjimą, juo labiau – įpareigoti Tarnybą atlikti šio skundo, kuris kitu galiojančiu administraciniu aktu jau paliktas nenagrinėtu, tyrimą iš esmės.

Kadangi dėl šios priežasties kiti procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu / neteisėtumu ir pagrįstumu / nepagrįstumu, nebėra reikšmingi, dėl jų atskirai nepasisakoma.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė