A-143-261-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-261/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00394-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. J., I. K. (I. K.), V. P. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) kreipėsi su prašymu (b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, apeliantas) 2013 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 1P-27, kuriuo atsisakoma duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pavaduotojui R. J., posto pamainos viršininkui I. K. ir posto vyriausiajam inspektoriui V. P. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys).

Pareiškėjas nurodė, kad, atsižvelgiant į Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1B-924 sudarytos komisijos trečiųjų suinteresuotų asmenų galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti 2013 m. sausio 10 d. parengtą tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 7B-62, kurioje nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys nevykdė pareigų, nustatytų jų pareigybių aprašymuose, ir savo neveikimu padarė tęstinius tarnybinius nusižengimus, buvo priimtas sprendimas tretiesiems suinteresuotiems asmenims skirti tarnybines nuobaudas.

Kadangi tretieji suinteresuoti asmenys yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamųjų organų nariai, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu duoti sutikimą skirti tretiesiems suinteresuotiems asmenims tarnybines nuobaudas. Atsakovas skundžiamu sprendimu atsisakė duoti sutikimą, motyvuodamas tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados nepagrįstumu. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pagrindu ir teigė, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą konstatavo, kad profesinė sąjunga negali atlikti skiriamos nuobaudos faktinio ir teisinio vertinimo ir spręsti, ar skiriama nuobauda yra teisėta ir pagrįsta.

Profesinės sąjungos renkamasis organas privalo tik įvertinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (administracinės bylos: Nr. A8-265/2007, Nr. A8-673/2007, Nr. A5-791/2007, Nr. A14-1195/2007, Nr. A442-921/2008, Nr. A261-982/2008, Nr. A442-1363/2008, Nr. A143-1385/2008, Nr. A143-386/2009, Nr. A662-1080/2010, Nr. A662-2171/2011, Nr. A756-2638/2012, Nr. A261-2819/2012).

Valstybės pareigūnų patraukimą tarnybinėn atsakomybėn reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nuorodų, kad profesinė sąjunga dalyvauja muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese. Profesinė sąjunga nėra tas organas, kuriam teisės aktai leidžia spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo ir tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus. Profesinės sąjungos įgalioti atstovai šiame procese dalyvauja tik stebėtojų teisėmis. Pareiškėjas padarė išvadą, kad atsakovas savo sprendime vertindamas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktus įrodymus viršijo savo kompetenciją.

Nurodė, kad tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims ketinama skirti už pareigybės aprašymuose nurodytų pareigų nevykdymą, o ne už dalyvavimą Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos veikloje. Atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas, atsakovas įgyja nepagrįstą pranašumą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją. Pažymėjo, kad 2012 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (5.46)3B-12905 kreipėsi į atsakovą, pateikdamas informaciją apie pradėtus veiksmus, tačiau viso tarnybinio nusižengimo tyrimo metu atsakovas neišreiškė susidomėjimo vykdomu tyrimu ir į Muitinės departamentą dėl informacijos nesikreipė.

Todėl nepagrįsti yra atsakovo argumentai, kad buvo pažeistos jo teisės ginti ir atstovauti savo narius.

Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 53–54) prašė atmesti prašymą.

Atsakovas rėmėsi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsniu, 2005 m. birželio 30 d. sudarytos Kolektyvinės sutarties 35 punktu ir pažymėjo, kad nebuvo pagrindo duoti sutikimą skirti nuobaudą, nes, įvertinęs 2013 m. sausio 10 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 7B-62, nustatė, jog tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nenustatyta pareigūnų tiesioginė kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, kaltinimai paremti tik prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais, teisės aktai ir surinkti įrodymai pritaikyti formaliai. Be to, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo pažeistos Kolektyvinės sutarties nuostatos, t. y. apribota profesinės sąjungos teisė ginti ir atstovauti savo narius.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu (b. l. 94–98) patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2013 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 1P-27 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“.

Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2013 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 1P-27 teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo sprendimu atsakovas atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Atsisakymas duoti sutikimą skirti tretiesiems suinteresuotiems asmenims tarnybines nuobaudas iš esmės grindžiamas tuo, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje surinkti įrodymai neįrodo trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir pažeidžiant profesinės sąjungos teises ginti ir atstovauti savo narius.

Teismas pažymėjo, jog Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute (toliau – ir Statutas) muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams nėra tiesiogiai nustatytų papildomų garantijų dėl jiems skiriamų tarnybinių nuobaudų. Todėl šiam ginčui taikytinas Profesinių sąjungų įstatymas, kurio 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbuotojams, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Dėl profesinės sąjungos duodamo sutikimo ar nesutikimo ribų yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2004 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-791/2007, 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-900/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3432/2011, 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-535/2013) (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių esmė yra ta, kad išankstiniu profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimu yra siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Todėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą motyvai dėl tarnybinio patikrinimo išvados, inkriminuojamos veikos pagrįstumo negali būti laikomi pagrįstais, nes profesinė sąjunga nėra įstatymų įgaliota spręsti darbdavio kompetencijai priskirtų tarnybinės atsakomybės taikymo klausimų ir nėra darbo ginčus nagrinėti įgaliota institucija.

Pagal Statuto 16 straipsnio 3 dalį, muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę tik stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Motyvuojant, kad tarnybinė nuobauda muitinės pareigūnui yra skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi būti pateikiami tai patvirtinantys duomenys. Kolektyvinės sutarties 33 punkto nuostatos, kad prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą profesinės sąjungos renkamo organo nariui reikalingas išankstinis profsąjungos sutikimas dėl pažeidimo fakto nustatymo ir kitų drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį, turi būti aiškinamos ir taikomos tiek, kiek tai atitinka Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims, turėjo teisę patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl jų narystės profesinėje sąjungoje, dėl jų atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Todėl skundžiamo sprendimo motyvai, kuriais analizuojamas atliktas tarnybinis tyrimas, sprendžiama dėl tarnybinio nusižengimo sudėties ir tarnybinio patikrinimo procedūrinių klausimų (dėl profesinės sąjungos teisių ginti ir atstovauti narius pažeidimo), negali būti laikomi teisėtais ir pagrindžiančiais atsisakymą duoti sutikimą skirti tretiesiems suinteresuotiems asmenims tarnybines nuobaudas.

Nei Profesinių sąjungų įstatymo, nei Statuto, nei Darbo kodekso nuostatos nenumato, kad profesinės sąjungos gali darbdaviui nurodyti, kaip teisingai atlikti tarnybinį patikrinimą ir kokias tarnybines nuobaudas jis turi skirti, taip pat pareikšti savo poziciją dėl jų skyrimo tikslingumo, negali neduoti sutikimo tuo pagrindu, kad joms atrodo, jog gali būti pažeistos tarnybinio patikrinimo procedūros, taip pat ir visais kitais atvejais, išskyrus atvejį, kai ketinama skirti tarnybinę nuobaudą už profesinės sąjungos nario veiklą profesinėje sąjungoje.

Paminėti profesinės sąjungos argumentai gali būti vertinami tik byloje dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Profesinė sąjunga nėra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje dalyvaujantis subjektas, todėl negali įsiterpti į nuobaudos skyrimo procedūras tiek, kad uždraustų skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga savo nario teises ginti gali kitais būdais: dalyvauti tarnybinio nusižengimo komisijos darbe, padėti darbuotojui ginčijant paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas apribojo jo teisę ginti ir atstovauti savo narius, tačiau nepaneigė, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (5.46)3B-12905 siuntė jam pranešimą apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų veikos; teisme atstovė paaiškino, kad būna atvejų, kai negauna profesinei sąjungai siunčiamos korespondencijos, nes siunčiama per Vilniaus teritorinę muitinę, ar kitų priežasčių.

Profesinė sąjunga neteikė įrodymų, kad būtų prašiusi pareiškėją informuoti apie tarnybinio patikrinimo eigą, komisijos posėdžių laiką, sudaryti galimybę dalyvauti komisijos posėdžiuose. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. K. teisme patvirtino, kad kreipėsi į profesinę sąjungą konsultacijos dėl paaiškinimo rašymo po to, kai gavo pranešimą apie pradėtą tarnybinį patikrinimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. teisme paaiškino, kad dėl tarnybinio patikrinimo kalbėjosi su profesinės sąjungos vadove. Teismas padarė išvadą, kad profesinė sąjunga žinojo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, todėl pati galėjo labiau domėtis tyrimo eiga.

Byloje nėra jokių duomenų, kad tarnybinio patikrinimo komisija būtų uždraudusi profesinei sąjungai dalyvauti jos posėdžiuose. Kita vertus, tokie procedūriniai pažeidimai nėra pagrindas profesinei sąjungai atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakovas savo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas negrindė aplinkybėmis, kad tretieji suinteresuoti asmenys persekiojami už jų profsąjunginę veiklą, dėl kurios jie galbūt diskriminuojami. Tretieji suinteresuoti asmenys teisme nepateikė duomenų, kad dėl jų dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje būtų kilę kokie nors konfliktai su vadovybe, priešingai, jie tvirtino, kad konfliktų su vadovybe dėl to nebuvo.

Tarnybinis patikrinimas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų pradėtas gavus Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2012 m. gruodžio 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. 4B-758, ir ši aplinkybė paneigia, kad tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims ketinama skirti dėl kokių nors kitų priežasčių, o ne dėl jų tarnybinės veiklos.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Muitinės departamento vadovybė atsižvelgė į atlikto tyrimo rezultatus ir nusprendė skirti nuobaudą, dėl kurios ir prašė profesinės sąjungos sutikimo. Negali būti tokios situacijos statutinėje įstaigoje, kad Muitinės departamento administracijos tarnybinės drausmės užtikrinimo teises ribotų profesinė sąjunga. Priešingu atveju profesinė sąjunga galėtų daryti poveikį įstaigos funkcijoms įgyvendinti, o tai trukdytų įstaigai vykdyti įstatyme nustatytus uždavinius, pažeistų šių įstaigų veiklos principus. Atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, viršijo savo kompetenciją, nes svarstė tarnybinio tyrimo procedūrinius, įrodymų ir kvalifikavimo klausimus, ir pažeidė teisėtus valstybės institucijos (Muitinės departamento) interesus. Dėl to, kad atsakovo atsisakymu duoti sutikimą buvo pažeisti teisėti Muitinės departamento interesai, abejonių nekyla, nes statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę statutinėje įstaigoje, o jų specifika kelia šios įstaigos pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Tinkamos drausmės užtikrinimas – statutinės įstaigos veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių statutinės įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę ir taip sukelti pavojų viešajam interesui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-853/2004, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Siekiant užtikrinti veiksmingą institucijų, kurios atsakingos už viešojo intereso apsaugą, veiklą yra būtina, kad šios institucijos turėtų galimybę vykdyti drausminę procedūrą. Drausmės užtikrinimas institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje iš tikrųjų gali būti vertinamas kaip tinkamo tarnybos funkcijų ir įgaliojimų, kuriuos ši tarnyba privalo atlikti, įgyvendinimo priemonė, atitinkanti privalomą esminio darbdavio intereso pažeidimo reikalavimą.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nagrinėjamas ne tarnybinis ginčas dėl įsakymo skirti drausminę nuobaudą teisėtumo, o ginčas dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Atsisakymas duoti sutikimą nebuvo grindžiamas trečiųjų suinteresuotų asmenų konkrečia profsąjungine veikla. Tokios profesinės sąjungos išvados tinkamai neargumentuotos ir nepagrįstos. Atsakovas iš esmės vertino skiriamos nuobaudos pagrįstumą ir nenurodė faktų, kurie patvirtintų skiriamos nuobaudos ryšį su trečiųjų suinteresuotų asmenų naryste ar jų veikla profesinėje sąjungoje. Taigi profesinė sąjunga atsisakymą duoti sutikimą grindė dalykais, kurie galės būti įvertinti tik nagrinėjant tarnybinį ginčą (jeigu toks kils). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas viršijo teisės aktų suteiktos diskrecijos ribas.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 106–107) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą.

Atsakovas nurodo, kad Kolektyvinės sutarties 35 punkte numatyta papildoma garantija renkamųjų organų nariams, t. y. kad išankstinis profesinės sąjungos sutikimas reikalingas taip pat dėl tarnybinio pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Įstatymo lygmeniu (Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 5 d., Statuto 16 str. 3 d.) yra nustatytas principas, pagal kurį darbdaviui ir darbuotojų atstovams suteikta teisė nustatyti papildomas garantijas jas įteisinant kolektyviniu susitarimu. Tai neprieštarauja Statuto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytam įstatymo viršenybės principui, kuriuo grindžiama tarnyba muitinėje. Teigia, kad Muitinės departamentas, ginčydamas profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, teismui turėjo pateikti įrodymus, jog atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Muitinės departamentas nepateikė įrodymų, kad ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus ir kaip tai susiję su kiekvienu konkrečiu asmeniu, t. y. individualiai. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 111–113) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos teisė pasirašyti kolektyvines sutartis nėra absoliuti. Nenumatytas teisės aktuose tarnybos (darbo), ekonomines ir kitas socialines sąlygas bei garantijas galima įrašyti į kolektyvines sutartis tik tais atvejais, kai šios sąlygos ir garantijos neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Kolektyvinės sutarties 35 punktu Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai yra suteiktos tokios teisės, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o tai reiškia tokios kolektyvinės sutarties nuostatos negaliojimą. Nei narystė profesinėje sąjungoje, nei kolektyvinė sutartis nesukuria ir negali sukurti muitinės pareigūnui išskirtinės padėties prieš įstatymą ir kitus pareigūnus, kurie nėra profesinės sąjungos nariai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims tarnybines nuobaudas ketinama skirti diskriminuojant juos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai taip pat neginčijo, kad Muitinės departamento veiksmai yra nesusiję su pareigūnų galimu dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje. Pažymi, kad gavęs duomenis apie Medininkų kelio posto pareigūnų galbūt neteisėtas veikas, pagrįstai ir teisėtai pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl šiems pareigūnams vadovaujančių asmenų veiksmų, o nustačius pastarųjų veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėtį, turi teisėtą pagrindą užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Tarnybines nuobaudas ketinama skirti, vykdant tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, jos yra susijusios išimtinai su netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos veikloje. Teigia, jog atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims, įgijo nepagrįstą pranašumą prieš darbdavį, trukdė įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją ir pažeisdamas viešąjį interesą užkirto kelią darbdaviui įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą tarnybinę nuobaudą skirti per šešis mėnesius nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo patraukti muitinės pareigūnus (trečiuosius suinteresuotus asmenis), kurie yra atsakovo renkamojo organo nariai, tarnybinėn atsakomybėn pagal Statutą. Todėl, sprendžiant šį ginčą, būtina nustatyti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) statusą (vaidmenį) muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūroje bei šio statuso ypatumus, kai tarnybinėn atsakomybėn traukiamas profesinės sąjungos renkamojo organo narys.

Teisiniai santykiai dėl muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn reglamentuojami specialaus muitinės pareigūno statusą reglamentuojančo teisės akto - Statuto. Todėl pirmiausia būtina išaiškinti šio teisės akto nuostatas dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos dalyvavimo muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūroje.

Kolegija pažymi, kad muitinės pareigūnų teisinį statusą (bylai aktualiu klausimu dėl muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn) reglamentuoja Statuto 33 – 37 straipsniai, kuriuose nustatyti muitinės administracijos (darbdavio) kompetencija ir muitinės pareigūno teisės, tačiau nėra jokių nuorodų dėl profesinės sąjungos dalyvavimo muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese. Tokių nuorodų nėra ir kituose valstybės pareigūnų patraukimą tarnybinėn atsakomybėn reglamentuojančiuose teisės aktuose (Valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-09-26 įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės). Tai reiškia, kad įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus. Pažymėtina, kad tokį aiškinimą atitinka Statuto 16 straipsnio 3 dalies nuostata, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus.

Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis (2001-03-27 įstatymo Nr. IX-230 redakcija) nustato, kad darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Kolegija pažymi, kad Statutui nenustatant jokių kitų muitinės profesinių sąjungų veiklos ypatumų, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui, kuris yra veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narys (išskyrus tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų), taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Aiškinant ir taikant paminėtą normą teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2638/2012) pripažįstama, kad gavus darbdavio prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, profesinės sąjungos įmonėje renkamasis organas turi įvertinti tik tai, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su darbuotojo (pareigūno) naryste profesinėje sąjungoje ir jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe. Šiame kontekste pažymėtina, kad šioje apeliacinėje byloje taikytina ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>.

Iš bylos matyti, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga (atsakovas) savo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims motyvavo išimtinai tik tuo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų veikoje (nurodytoje jų atžvilgiu parengtoje 2013-01-10 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje) nėra tarnybinio nusižengimo sudėtį nustatančių elementų (b. l. 6-9). Todėl, atsižvelgiant į aukščiau aptartą Statuto 16 straipsnio 3 dalies apibrėžtą muitinės profesinių sąjungų vaidmenį muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese, akivaizdu, kad atsakovas, spręsdamas klausimą dėl muitinės viršininko prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nagrinėjo klausimus, nepriskirtus jo kompetencijai.

Pasisakydama dėl atsakovo akcentuojamos Kolektyvinės sutarties 35 punkto reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija, viena vertus, pažymi, kad kolektyvinės sutarties nustatytas muitinės pareigūnų tarnybinių santykių reglamentavimas negali prieštarauti Statutui. Tai yra nustatyta Statuto 16 straipsnio 3 dalies nuostatoje, kurioje nurodyta, kad muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Antra vertus, pažymėtina, kad tarnyba muitinėje yra grindžiama įstatymų viršenybės principu, pagal kurį muitinės pareigūno statusas, reglamentuotas šio Statuto ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu (Statuto 3 str. 2 d.). Atsižvelgdama į šiuos argumentus, kolegija, nekvestionuodama paties Kolektyvinės sutarties 35 punkto, daro išvada, kad nagrinėjamai bylai jis neturi atsakovo nurodytos reikšmės. Todėl su šio punkto taikymu siejami atsakovo argumentai kolegijos pripažinti bylai nereikšmingais.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė