A-602-488-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-488/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00948-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui A. S.,

trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ atstovei advokatei Laurai Daumantaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės įmonės Valstybės turto fondas skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. B. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo ištaisyti kadastrinių matavimų bylos pakeitimus, juos panaikinant, įpareigojimo panaikinti teisinės registracijos duomenų pakeitimus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Valstybės įmonė Valstybės turto fondas (toliau – ir pareiškėjas; Turto fondas) 2011 m. gruodžio 16 d. (pagal gavimo datą) su skundu ir patikslintais skundais (t. I, b. l. 5-8; 43-46; 120-125; 153-157) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir atsakovas; Registrų centro Kauno filialas) 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr.(3.1.6)S-3037 (toliau – ir 2011 m. rugsėjo 16 d. Sprendimas); 2) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą ištaisyti nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų pagrindu atliktus kadastrinių matavimų bylos pakeitimus, statinių išdėstymo plane, panaikinant kiemo aikštelės ir tvoros, esančių teritorijoje, 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. A-1608 patvirtintame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane pažymėtoje B1 (tarp taškų 14, 15, 16, 17, 28), pažymėjimą sutartiniais ženklais b1 ir t3; 3) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą panaikinti teisinės kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos pakeitimus, atliktus pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų duomenis.

Paaiškino, kad Turto fondas patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausančius sandėlius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bei kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis objektas 1999 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1038 buvo įtrauktas į Privatizavimo objektų sąrašą ir numatomas privatizuoti įstatymų nustatyta tvarka, kai šiam objektui bus priskirtas valstybinės žemės sklypas.

Svarstant greta Turto fondo patikėjimo teise valdomų pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą, paaiškėjo, kad UAB „Kautra“ vardu Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise yra įregistruoti kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis kurių – kiemo aikštelė bei tvora (toliau – ir ginčo objektas; kiemo statiniai) (statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), išdėstymo plane pažymėti indeksais b1 ir t3) yra valstybės nuosavybė ir nuo 1999 m. liepos 12 d. yra nepertraukiamai patikėjimo teise valdomi Turto fondo.

Nurodė, jog Turto fondas 2011 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (30)3R-1903 kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą, prašydamas paaiškinti, kokiu pagrindu valstybei nuosavybės teise priklausantys kiemo statiniai buvo įregistruoti nuosavybės teise UAB „Kautra“ vardu bei ištaisyti klaidingus duomenis. Registrų centro Kauno filialas 2011 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. (3.1.6)S-3037 informavo, kad kiemo statiniai įregistruoti nuosavybės teise UAB „Kautra“ vardu 2010 m. rugpjūčio 23 d. tikslinant minimų kiemo statinių kadastrinius duomenis pagal žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, ištaisyti duomenis atsisakė.

Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 304 Registrų centro Kauno filialo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjo nuomone, 2011 m. rugsėjo 16 d. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Turto fondas 1999 m. birželio 1 d. perdavimo-priėmimo aktu iš Kauno miesto savivaldybės perėmė pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teritorija, kurioje yra šis pastatas, ribojasi su valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi UAB „Kautra“ iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. A-1608 patvirtintą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, buvo pakoreguotos šio žemės sklypo ribos prie sklypo prijungiant dalį teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini). Prijungtoje teritorijoje yra du valstybei nuosavybės teise priklausantys bei Turto fondo valdomi kiemo statiniai – kiemo aikštelė (betono grindinys) bei tvora. Pabrėžė, kad minėtu detaliuoju planu prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), prijungta teritorija fiziškai ir funkciškai iki šiol yra susijusi su (duomenys neskelbtini), esančių pastatų teritorija.

Nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ši teritorija yra atskirta betonine tvora, į šią teritoriją galima patekti tik pro rakinamus vartus. 2010 m. rugpjūčio 23 d. ginčo objektas buvo įregistruotas UAB „Kautra“ nuosavybės teise kaip pastato, esančio (duomenys neskelbtini) priklausiniai, nors su šiuo pastatu niekaip nėra susiję. Pareiškėjo nuomone, Nekilnojamojo turto registre tie patys kiemo statiniai, t. y. aikštelė ir tvora, yra registruoti du kartus skirtingais unikaliais numeriais kaip dviejų skirtingų pastatų priklausiniai: pastato, esančio (duomenys neskelbtini) bei pastato, esančio (duomenys neskelbtini).

Ginčo objektu yra teritorija, kuri 2003 m. spalio 20 d. patvirtintame detaliajame plane pažymėta b1 (tarp taškų 14, 15 ,16, 17, 27). Atliekant 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinius matavimus, visi statiniai (įskaitant ir ginčo statinius), esantys (duomenys neskelbtini), buvo susieti su įregistruotu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Lyginant 1993 m. kadastrinius duomenis su 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastriniais duomenimis matyti, jog kiemo aikštelės b1 (1993 m. kadastriniuose duomenyse įvardijamas asfaltas) plotas padidėjo 418 kv. m. 2003 m. spalio 20 d. detaliuoju planu prie (duomenys neskelbtini), teritorijos buvo prijungta 422,3 kv. m., t. y. plotas beveik identiškas kiemo aikštelės b1 padidėjimui po 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų.

Tai, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad teritorija, kuri minėtu detaliuoju planu buvo atskirta nuo šiuo metu Turto fondo valdomų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijos ir prijungta prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Kautra“ nuosavybės teise priklausančia kiemo aikštele tapo tik po 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų. Nurodė, jog 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnio 3 dalies, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 103 punkto reikalavimus.

Kadastro tvarkytojas privalėjo atsisakyti tenkinti UAB „Kautra” prašymą dėl jų pakeitimo, nes pagal pateiktus dokumentus jie neatitiko kadastro byloje užfiksuotų duomenų, be to, jie nebegalėjo būti žymimi tais pačiais indeksais, todėl turi būti panaikinti teisinės kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos pakeitimai, atlikti pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. neteisingai užfiksuotus kadastrinių matavimų duomenis. Pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį į tai, jog UAB „Kautra” šio valstybinio žemės sklypo nuosavybės teise nevaldo, su bendrove yra sudaryta tik valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis.

UAB „Kautra” 2003 m. spalio 20 d. detaliojo plano suderinimas su Turto fondu negali būti laikomas valstybei nuosavybės teise priklausančio kiemo statinių perleidimu privačion nuosavybėn. Nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), įskaitant ir ginčo objektu esančius kiemo statinius, yra tik ruošiami privatizavimui, todėl UAB „Kautra“ negalėjo tapti ginčo kiemo statinių savininke. Atsakovo veiksmai, atliekant ginčo kadastrinius matavimus, yra neteisėti, prieštaraujantys viešajam interesui bei imperatyviems disponavimą valstybės turtu reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, todėl, siekiant apginti viešąjį interesą, atsakovas įpareigotinas ištaisyti Nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų pagrindu atliktus kadastrinių matavimų bylos pakeitimus ir panaikinti teisinės kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos pakeitimus, atliktus pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų duomenis.

Pareiškėjas nurodė, jog Turto fondas apie tai, kad buvo pažeisti valstybės interesai, sužinojo 2011 m. rugsėjo 6 d. svarstant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano pakeitimo projektą. Buvo nedelsiant imamasi teisės aktuose nustatytų veiksmų pažeistoms teisėms apginti. Patikslintu skundu reiškiami reikalavimai yra tik ankstesniais procesiniais dokumentais pateiktų reikalavimų konkretinimas, todėl, pareiškėjo nuomone, nebuvo praleistas terminas apskųsti atsakovo veiksmus, tačiau, jei teismas nuspręstų, kad terminas buvo praleistas, Turto fondas prašė šį terminą atnaujinti.

Atsakovas Registrų centro Kauno filialas atsiliepimuose (t. I, b. l. 55-59; 129-133) nurodė, kad su skundu nesutinka.

Paaiškino, jog Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012 m. sausio 20 d. duomenimis, kiemo statiniai (kiemo aikštelė b1, b2, b3, tvora t1, t2, t3, stoginės 7I1g, 8I1g), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1995 m. spalio 20 d. yra įregistruoti UAB „Kautra“ vardu. Įregistravimo pagrindai – 1993 m. birželio 22 d. Kauno miesto valdybos potvarkis Nr. 805-v ir 1995 m. birželio 5 d. Kauno miesto valdybos Rejestro tarnybos Rejestro tvarkytojo įsakymas Nr. 471. Minėtų kiemo statinių kadastrinių matavimų duomenys paskutinį kartą buvo patikslinti 2010 m. rugpjūčio 23 d. pagal 2010 m. rugpjūčio 20 d.

UAB „Kautra” prašymą. Patikslinus duomenis buvo priimtas 2010 m. rugsėjo 3 d. kadastro tvarkytojo sprendimas. Nurodė, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.2 punktas, 2002 m. gruodžio 30 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 54 punktas numato, jog tais atvejais, kai buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, t. y., nustatytos žemės sklypo ribos posūkio taškų, riboženklių bei žemės sklype esančių pastatų kerčių koordinatės, lauko matavimams naudojami šiame plane esantys duomenys (žemės sklypų ribos, išoriniai statinių kontūrai, kiti plane nubraižyti objektai).

Pagal šių taisyklių reikalavimus turi būti sudaromas naujas žemės sklypo planas su jame esančiais statiniais, todėl atliekant 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinius matavimus visi statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo susieti su įregistruotu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir nei vieno kiemo statinio ribos nekerta įregistruoto sklypo ribų. 2011 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ištaisyti klaidingus duomenis, kadangi pagal pastatų ir statinių situacijos plane, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtus sutartinius ženklus buvo matyti, kad Turto fondo patikėjimo teise valdoma plytinė tvora yra pietrytinėje sklypo dalyje į Šiaulių gatvės pusę ir nesiriboja su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), todėl tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys nėra sudubliuoti su tvoros t3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis.

Kadangi Turto fondo patikėjimo teise valdomų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti 1999 m. birželio 22 d., o pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (pagal 1996 m. birželio 18 d. Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 34 patvirtintą Žemės sklypų, pastatų, aplinkos tvarkymo objektų, inžinerinių tinklų techninio inventorizavimo metodiką) kiemo statinių tikslios ribos nebuvo žymimos, todėl nesant pažymėtų tikslių grindinio ribų, nebuvo galima nustatyti, ar pareiškėjo valdoma patikėjimo teise grindinio dalis dubliuojasi su kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas ir įregistruotas, todėl statiniai, esantys šioje teritorijoje, nėra susieti su jokiu žemės sklypu. Atsakovo nuomone, Nekilnojamojo turto registre ir kadastre esantys duomenys apie statinius, esančius (duomenys neskelbtini), atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys buvo įrašyti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Registrų centro Kauno filialo priimto sprendimo, kurio teisėtumą 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 304 patvirtino ir Komisija.

Atsakovas taip pat nurodė, jog pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą Registrų centro Kauno filialo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimui Nr.(3.1.6)S-3037 apskųsti, nes šį reikalavimą teismui pareiškė tik 2012 m. sausio 6 d. patikslintame skunde ir nenurodė nė vienos svarbios priežasties, dėl kurios šis terminas būtų atnaujintas. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas, reikalaudamas įpareigoti Registrų centro Kauno filialą panaikinti teisinės kiemo statinių registracijos pakeitimus, atliktus pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų duomenis, iš esmės ginčija nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą.

Pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 3 d. kadastro tvarkytojo sprendimo išankstine tvarka neskundė ir yra jau praleidęs apskundimo terminą, todėl administracinė byla dėl šių reikalavimų turėtų būti nutraukta, o dėl kitos dalies reikalavimų skundas atmestas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras prašė skundą atmesti, iš esmės remdamasis atsakovo išdėstyta pozicija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 94-96) prašė jį atmesti.

Rėmėsi atsakovo atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija. Taip pat nurodė, kad pateiktas 1999 m. birželio 1 d. nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktas neidentifikuoja, kokius kiemo statinius perduoda, todėl vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio nuostata, negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje, nes šalis, remiantis šiuo įrodymu, negali nei patvirtinti, nei paneigti iškeltų reikalavimų pagrįstumo. Tvirtino, kad panaikinus Registrų centro Kauno filialo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą bei Registrų centro Kauno filialo 2010 m. rugpjūčio 23 d. teisinę registraciją statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), kuriuos UAB „Kautra“ valdo nuosavybės teise, nesukels pareiškėjo siekiamų teisinių pasekmių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kautra“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 189-193) prašė skundą atmesti.

Nurodė, jog pareiškėjas siekia nuginčyti nuosavybės teises į ginčo statinius, tačiau ginčijamais sprendimais patvirtinti kadastriniai matavimai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes jie nėra pagrindas nuosavybei atsirasti, todėl nepažeidė pareiškėjo subjektinių teisių ir įstatymu saugomų interesų. Prašė nutraukti bylą dėl 2011 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo panaikinimo, nes pareiškėjas buvo praleidęs ABTĮ nustatytus skundo padavimo terminus ir neegzistavo svarbi priežastis šiuos terminus atnaujinti. Taip pat teigė, kad pareiškėjo reikalavimai, susiję su 2010 m. rugpjūčio 23 d. atliktais kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų panaikinimu, buvo nepagrįsti ir netenkintini, nes pareiškėjas nepateikė argumentų, jog kadastriniai duomenys surinkti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė skundą atmesti.

Nurodė, jog pareiškėjas neįrodė, jog 1999 m. birželio 1 d. perdavimo-priėmimo aktu ginčo statiniai buvo jam perduoti. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos nesuformuotos, tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. A-1608 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kurio sprendiniais ginčo aikštelė buvo prijungta prie UAB „Kautros“ teritorijos, per ją numatytas įvažiavimas, šiam sprendiniui pareiškėjo atstovas pritarė, detalusis planas yra galiojantis, todėl Registrų centro matininkė pagrįstai juo rėmėsi, atlikdama kadastrinius matavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. prašė skundą atmesti, nurodė, jog atlikdama kadastrinius matavimus vadovavosi teisės aktų reikalavimais.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu (t. II, b. l. 2-10) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino 2011 m. rugsėjo 16 d. Sprendimą. Panaikino pagal 2010 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Kautra“ prašymą Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010 m. rugpjūčio 23 d. atliktus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu priimtą 2010 m. rugsėjo 3 d. kadastro tvarkytojo sprendimą dalyje dėl kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų tikslinimo. Dėl likusios reikalavimų dalies skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Registrų centro Kauno filialas 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (3.1.6)S-3037 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr.(30)3R-1903 išdėstytą prašymą. Pareiškėjui pasinaudojus ikiteismine tvarka (t. I, b. l. 28), Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 304 teritorinio registratoriaus sprendimą Nr.(3.1.6)S-3037 paliko galioti (t. I, b. l. 31-32).

Nurodė, kad administracinėje byloje yra ginčijami dalies kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotų nuosavybės teise UAB „Kautra” vardu, Registrų centro Kauno filialo matininkės A. B. atlikti 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų duomenys ir jų pagrindu priimtas 2010 m. rugsėjo 3 d. kadastro tvarkytojo sprendimas. Teismas iš 2011 m. gruodžio 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. I, b. l.

15) sprendė, jog kiemo statiniai (kiemo aikštelė b1, b2, b3, tvora t1, t2, t3, stoginės 7I1g, 8I1g), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise UAB „Kautra” vardu adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti nuo 1995 m. spalio 20 d. Nurodyti įregistravimo pagrindai – 1993 m. birželio 22 d. Kauno miesto valdybos potvarkis Nr. 805-v bei 1995 m. birželio 5 d. Kauno miesto valdybos Rejestro tarnybos Rejestro tvarkytojo įsakymas Nr. 471 (t. I, b. l. 18), tačiau tiek minėtame potvarkyje, tiek rejestro tvarkytojo įsakyme (t.

I, b. l. 63, 64) nebuvo konkrečių duomenų apie ginčo kiemo statinius, jų parametrus. Nustatė, jog 1999 m. birželio 1 d. perdavimo-priėmimo aktu Kauno miesto savivaldybė perdavė Turto fondui negyvenamą pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nors minėtame perdavimo akte nebuvo nurodyta, jog Turto fondui buvo perduotas ir ginčo objektas, tačiau iš nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo buvo matyti, jog 1999 m. liepos 22 d. buvo fiksuoti kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (t.

I, b. l. 11-13). Kiemo statinių aprašyme prie jų priskirta kiemo aikštelė, tvora, stoginė. 1999 m. liepos 22 d. kadastro byloje užfiksuoti tokie patys kiemo statinių parametrai, kaip ir atliekant 1997 m. kovo 5 d. kadastrinius matavimus ((duomenys neskelbtini), Techninės apskaitos byla, l. 7). Teismas nustatė, jog 2003 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1608 buvo patvirtintas 14609 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas (t. I b. l. 97-98). Iš minėto detaliojo plano brėžinio matyti, jog į detaliuoju planu patvirtintą plotą (14609 kv. m.) buvo įtrauktas ir 422,31 kv. m. plotas, kuris detaliajame plane pažymėtas B1 sklypo dalimi tarp koordinačių (14,15,16,17,28), detaliajame plane nurodyta, jog pagal techninės apskaitos bylą tai yra (duomenys neskelbtini) teritorija, kurią rekomenduojama prijungti prie sklypo (duomenys neskelbtini), kompensuojant plotą A2.

B1 pažymėta sklypo dalis ( teritorija) buvo ginčo dalykas šioje byloje. Teismas nurodė, jog UAB „Kautra“ 2010 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 02-503 kreipėsi į Registrų centro Kauno filialą, prašydama visus valdoje (duomenys neskelbtini) esančius pastatus užfiksuoti žemės registre Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 65). Prie prašymo buvo pateikta Kadastro duomenų byla (2006 m. spalio 10 d.). Kadastrinius matavimus minėtame žemės sklype atlikusi Registrų centro Kauno filialo matininkė A. B. 2010 m. rugpjūčio 23 d. statinių išdėstymo plane sklypo dalį, 2003 m. spalio 20 d. detaliajame plane atitinkančią B1, pažymėjo indeksu b1, priskirdama šią teritoriją UAB „Kautra“ (t.

I, b. l. 69, 176), nors pagal ankstesnius kadastro duomenis b1 buvo žymima kita ginčo teritorijos dalis. Iš (duomenys neskelbtini) Kadastro ir registro bylos ankstesnių kadastrinių duomenų, teismas sprendė, kad ginčo teritorija nebuvo priskirta UAB „Kautros“ teritorijai, tai patvirtino 1997 m. spalio 27 d., 2003 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. gegužės 4 d., 2006 m. spalio 9 d. situacijos planai (t. I, b. l. 174), Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2003 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1608 patvirtinto plano brėžinyje apie ginčo teritoriją nurodyta, jog pagal techninės apskaitos bylą tai yra (duomenys neskelbtini) teritorija.

Pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinius matavimus 2010 m. rugsėjo 3 d. buvo priimtas kadastro duomenų tvarkytojo sprendimas dėl kadastro duomenų tikslinimo, kurių pagrindu pasikeitė kiemo statinių, aprašytų 2.3 punkte (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai duomenys, konkrečiu atveju iš situacijos planų (t. I, b. l. 68, 69, 174) ir iš kadastrinių duomenų parametrų aprašymo (t. I, b. l. 77,177) teismas nusprendė, jog padidėjo kiemo aikštelės, pažymėtos b1 indeksu plotas. 2003 m. rugsėjo 24 d. kadastriniuose matavimuose užfiksuotas b1 aikštelės plotas buvo 12218 kv. m. (t.

I, b. l. 177-178), kuris atitinka 1997 m. spalio 27 d. techninės apskaitos kortelėje užfiksuotą kiemo statinių asfalto plotą ( Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini), t. I, b. l. 12,II pusė), tuo tarpu pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinius matavimus aikštelės b1 plotas sudarė 12621 kv. m. (t. I, b. l. 74, 77). Atsakovas neginčijo, jog konkrečiu atveju buvo pakeisti nekilnojamo daikto kadastro duomenys.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas; Kadastro įstatymas) 3 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 12 straipsniu, 13 straipsnio 1, 2 dalimis, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 84, 85, 88 punktais. Nurodė, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (88 punktas) įpareigoja Kadastro tvarkytoją patikrinti pateiktus dokumentus. Išnagrinėjęs prašymą kadastro tvarkytojas priima vieną iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytų sprendimų. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šiame straipsnyje (1-5 punktuose) nurodytų aplinkybių.

Byloje buvo nustatyta, jog UAB „Kautra“ kartu su prašymu patikslinti (pakeisti) kadastro duomenis pateikė 2006 m. kadastro duomenų bylą (t. I, b. l. 66), tačiau byloje nebuvo duomenų apie tai, kad kartu būtų pateiktas ir Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas kadastro duomenų pakeitimo teisinis pagrindas, t. y. teisinis dokumentas, pagrindžiantis kadastro duomenų pakeitimą. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog, kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Konkrečiu atveju, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. nurodė, jog atliekant kadastrinių matavimų patikslinimus visi statiniai esantys (duomenys neskelbtini), buvo susieti su įregistruotu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini). Taigi, akivaizdu, jog atliekant ginčo kadastrinius matavimus buvo vadovaujamasi 2003 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1608 patvirtinto detaliojo plano nustatytomis ribomis bei sudarant 2004 m. liepos 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį tarp valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos ir UAB „Kautra“, parengto šios teritorijos žemės sklypo ribomis, kadastro žemėlapyje pažymėtomis 2004 m. liepos 21 d. (Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini), t. II, b. l. 55, 65-66). Pagal minėtus planus ginčo teritorija patenka į UAB „Kautra“ išnuomoto valstybinės žemės sklypo ribas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, statinių priskyrimas tam tikram žemės sklypui, nepakeičia jų kaip nekilnojamųjų daiktų teisinio statuso. Minėtais planais buvo nustatytos UAB „Kautra“ naudojamos valstybinės žemės sklypo ribos, jo naudojimo pobūdis, tačiau nei 2003 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1608 dėl detaliojo plano tvirtinimo, nei 2004 m. liepos 15 d. valstybine žemės sklypo sutartimi nebuvo pakeista statinių, patenkančių į ginčo teritoriją, daiktinių teisių pobūdis ir jų apimtis. Iš detaliojo plano buvo matyti, jog 422,31 kv. m. ploto prijungimas prie UAB „Kautra” teritorijos buvo suderintas su Turto fondu, tačiau ši aplinkybė, teismo nuomone, nepakeitė daikto teisinio statuso.

Teismo vertinimu, kadangi Registrų centro Kauno filialui nebuvo pateiktas teisinis dokumentas, atitinkantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą kadastro duomenų pakeitimo teisinį pagrindą, kadastriniai matavimai privalėjo būti atlikti vadovaujantis ankstesniais kadastro bylos duomenimis, t. y, prašymas dėl kadastrų duomenų, susijusių su ginčo teritorija, pakeitimo (patikslinimo) turėjo būti atmetamas arba atidedamas, kol tokie dokumentai bus pateikti. Kadangi atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeisti imperatyvūs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 dalių, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88 punkto reikalavimai, tai sudarė pagrindą 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinius matavimus pripažinti nepagrįstais ir juos bei jų pagrindu priimtą 2010 m. rugsėjo 3 d. kadastro tvarkytojo sprendimą dalyje dėl kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų tikslinimo, panaikinti (ABTĮ 89 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, pareiškėjo reikalavimas panaikinti kadastro duomenis, siejant juos su detaliojo plano sprendiniais, išėjo už skundo dalyko ribų, ši aplinkybė laikyta skundo faktiniu pagrindu, dėl kurio teismo sprendime yra pasisakyta, todėl buvo netenkintinas. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog atliekant kadastrinius matavimus buvo privalu laikytis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų dėl nekilnojamų daiktų siejimo su jau įregistruotu žemės sklypu, tačiau prieš tai privalėjo būti pateiktas ginčo statinių teisinį priklausymą UAB „Kautra“ patvirtinantis dokumentas.

Teisėjų kolegija sprendė, jog ginčo teritorijoje buvo Turto fondui nuosavybės teise priklausanti kiemo statinių, t. y. kiemo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) dalis. Nors 1999 m. birželio 22 d. tikslinant kiemo statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius duomenis, kiemo statiniams nebuvo suteikti indeksai, nes tuo metu galiojantys teisės aktai šio reikalavimo nenumatė, tačiau (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdų techninės apskaitos bylose esamų kadastro duomenų lyginimas nustatytų faktinių aplinkybių kontekste šią aplinkybę patvirtino. Ginčo kiemo aikštelės dalies priskyrimą Turto fondui netiesiogiai įrodė ir faktinės situacijos užfiksavimas foto nuotraukose (t. I, b. l. 21-22) bei antstolės J. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. I, b. l. 167-171). Duomenų apie tvoros (t3) priklausymą Turto fondui byloje nebuvo surinkta. Iš situacijos planų (t. I, b. l. 69, 174) ir kadastrinių parametrų užfiksavimo (t. I, b. l. 75, 178) buvo matyti, jog tvoros (t3) konfigūracija, ilgis (131,79 m.) nesikeitė, jau 2006 m. gegužės 4 d. kadastriniuose matavimuose kaip ir 2010 m. rugpjūčio 23 d. matavimuose ginčo dalyje tvora buvo pažymėta indeksu t3 (Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini), t. I, b. l. 286), pareiškėjas tai paneigiančių dokumentų nepateikė, todėl teigti, jog minėtos tvoros kadastriniai matavimai 2010 m. rugpjūčio 23 d. buvo pakeisti ir konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui nebuvo teisinio pagrindo.

Teismas sprendė, jog nors pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (30) 3R-1903 kreipdamasis į Registrų centro Kauno filialą ir prašydamas ištaisyti klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 23), ne visai tiksliai formulavo reikalavimą, tačiau pagal šio rašto bei 2011 m. spalio 21 d. rašto Nr.(30)3R-2219, kuriuo buvo kreiptasi į Valstybės įmonę Registrų centrą (t. I, b. l. 28), turinį buvo sprendžiama, jog iš esmės jais buvo išdėstytas nesutikimas su 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastriniais matavimais ir jų pakeitimų įregistravimu kadastre. Tiek ginčijamame 2011 m. rugsėjo 16 d. Sprendime, tiek Komisijos 2011 m. lapkričio 15 d. sprendime Nr. 304 išdėstytos aplinkybės (t. I, b. l. 31) patvirtino, jog buvo išnagrinėtas kadastrinių matavimų ir jų pakeitimo įregistravimo kadastre klausimas, kadastro tvarkytojas iš esmės suprato besikreipiančio asmens prašymo esmę, todėl netikslus teisinio ginčo pagrindo formulavimas ir Nekilnojamo turto kadastro ir registro įstatymo 33 straipsnyje nurodytų sąlygų dėl klaidingų duomenų ištaisymo nenustatymas negalėjo būti laikomas pagrindu skundui atmesti ir negalėjo būti laikoma, jog pareiškėjas nepasinaudojo išankstine tvarka dėl 2010 m. rugsėjo 3 d. kadastro tvarkytojo sprendimo apskundimo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas apie neteisingai atliktus 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinius matavimus ir jų įregistravimą registre sužinojo 2011 m. rugsėjo 6 d., kai buvo svarstomas greta Turto fondo patikėjimo teise valdomų pastatų parengto žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Sužinojęs apie šioje byloje ginčijamus atsakovo veiksmus pareiškėjas nedelsdamas, t. y. 2011 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Registrų centro Kauno filialą dėl jų panaikinimo, tada kreipėsi į Centrinį registratorių, kuris 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 304 atsakovo sprendimą paliko galioti. Per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos, kaip numato ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis, pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu. Ir nors pradinio skundo (2011 m. gruodžio 16 d., reg. Nr. 1521) reikalavime nebuvo konkrečiai įvardinti 2010 m. rugsėjo 3 d. kadastro tvarkytojo sprendimas ir 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastriniai matavimai, nereiškiamas konkretus reikalavimas ir dėl Registrų centro Kauno filialo 2011 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo panaikinimo, tačiau iš pradinio skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjas ginčijo jų neteisėtumą, todėl ta aplinkybė, jog konkretūs reikalavimai dėl minėtų sprendimų panaikinimo buvo pareikšti vėliau, tikslinant skundo reikalavimus, nesudarė pagrindo konstatuoti, jog į teismą buvo kreiptasi praleidus įstatymo nustatytą terminą ir nutraukti bylą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pradinio skundo argumentus, sutiko su pareiškėjo pozicija, jog įstatymo nustatytas terminas ginčyti skunde nurodytiems atsakovo veiksmams ir sprendimams nebuvo praleistas.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kautra“ pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 15-21), kuriuo prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr.(3.1.6)S-3037 bei panaikinti pagal 2010 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Kautra” prašymą Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010 m. rugpjūčio 23 d. atliktus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu priimtą 2010 m. rugsėjo 3 d. kadastro tvarkytojo sprendimą dalyje dėl kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų tikslinimo, o 2012 m. birželio 27 d. Valstybės įmonės Valstybės turto fondas patikslintą skundą atmesti visoje apimtyje.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytus faktus ir esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, sprendė ir pasisakė dėl tokių faktų, kurių nustatinėjimas nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai, be to, išsprendė klausimus, kurie nebuvo nurodyti pareiškėjo skunde. Tai lėmė, jog buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, kuris pažeidžia UAB „Kautra“ teises ir teisėtus interesus.

Nurodo, jog teismas skundžiamą sprendimą motyvavo ta aplinkybe, kad ginčo statinio – kiemo aikštelės B1 dalis, nuosavybės teisės buvo 1999 metais perduotos pareiškėjui ir kad pareiškėjas iki šiol yra ginčo statinio savininkas. Trečiasis suinteresuotas asmuo su tuo nesutinka. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių teismų praktikoje yra įtvirtinta, jog administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-217/2007). Šiuo atveju pareiškėjas neįrodinėjo ir neįrodė, kad ginčo statinio – kiemo aikštelės B1 dalis nuosavybės teisės priklauso pareiškėjui, o ne UAB „Kautra“. Todėl nei trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kautra“, nei kitos bylos šalys, neįrodinėjo ir neprivalėjo įrodinėti priešingų aplinkybių. Pareiškėjo skunde nurodytų bylos ribų peržengimas grubiai pažeidė bylos šalių, tame tarpe ir UAB „Kautra“ teises, kadangi tik iš skundžiamo sprendimo galima buvo nustatyti, jog UAB „Kautra“ privalėjo ginčyti aplinkybes dėl ginčo statinio nuosavybės teisių. Teismo sprendimu buvo akivaizdžiai pažeistas procesinių staigmenų negalimumo principas, o pats sprendimas UAB „Kautra“ sukėlė didelių abejonių dėl teismo nešališkumo. Pažymi, kad tiek UAB „Kautra“, tiek kiti asmenys šioje administracinėje byloje teigė, jog jei yra kilęs klausimas dėl nuosavybės teisių į ginčo statinį, tokį ginčą turėtų spręsti bendrosios kompetencijos teismas, o tik po to būtų galimas skundo dėl ginčo statinio kadastrinių duomenų nagrinėjimas. Atsižvelgęs į Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą bei ABTĮ antro skirsnio normas, tvirtina, kad teismas, pasisakęs dėl nuosavybės teisių, viršijo jam įstatymu suteiktas kompetencijos ribas, dėl ko sprendimas naikintinas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Nurodo, jog pareiškėjas neįrodė, kad Kauno miesto savivaldybė perdavė Turto fondui valstybei nuosavybės teise priklausiusį ginčo objektą ir kitus kiemo statinius. Priešingai, iš byloje esančio 1999 m. birželio 1 d. perdavimo-priėmimo akto (t. I, b. l. 14) yra aišku, kad pareiškėjui buvo perduotas nuosavybėn vien tik negyvenamasis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal 1993 m. birželio 22 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 805-v bei 1995 m. birželio 5 d. Kauno miesto valdybos Rejestro tarnybos Rejestro tvarkytojo įsakymą Nr. 471 šis statinys, tikėtina buvo perduotas UAB „Kautra“ nuosavybėn. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė planavimo sąlygas ir patvirtino tokį UAB „Kautra“ sklypo detalųjį planą, pagal kurio sprendinius valstybinės žemės dalis, ant kurios ir randasi ginčo objektas, buvo prijungta prie UAB „Kautra“ valdomo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), taip kompensuojant plotą A2, ant kurio taip pat buvo pastatyta aikštelė ir kuris buvo paimtas iš UAB „Kautra“. Taigi, nors nė viename nuosavybės perdavimo akte nėra tiksliai nurodyta, kokių išmatavimų kiemo statiniai perduodami UAB „Kautra“, tačiau iš vėliau sekusių Kauno miesto savivaldybės veiksmų, o taip pat aplinkybės, kad Kauno miesto savivaldybė prieštaravo pareiškėjo skundo patenkinimui, tampa aišku, jog vienintelis Kauno miesto savivaldybės siekis buvo perduoti kiemo aikštelę B1 UAB „Kautra“ nuosavybėn.

Tvirtina, jog faktinės situacijos užfiksavimas foto nuotraukose bei antstolės J. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat neįrodė, kad ginčo objektas yra pareiškėjo nuosavybė, kadangi egzistuoja galimybė, jog pareiškėjas mano valdantis ginčo statinį, nors jo nevaldo, arba net jei ir valdo, jo valdymas neteisėtas. Be to, būtina konstatuoti, kad nuosavybės teisėms iš daikto valdymo (Civilinio kodekso 4.22 str.) atsirasti yra būtinas įsiteisėjęs teismo sprendimas (Civilinio kodekso 4.69 str. 2 d.) – jo pareiškėjas nepateikė, ir UAB „Kautra“ duomenimis, tokio sprendimo tarp šalių ir nėra priimta.

UAB „Kautra“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog tai, kad pagal 2003 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1608 patvirtintą detalųjį planą ginčo teritorija patenka į UAB „Kautra“ išnuomoto valstybinės žemės sklypo ribas, bei statinių priskyrimas tam tikram žemės sklypui, nepakeičia jų kaip nekilnojamųjų daiktų teisinio statuso. Remiasi Civilinio kodekso 4.105 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad esant neginčijamai nustatytai aplinkybei, kad pareiškėjas sutiko su žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalies, kurios plotas 422,31 kv. m., prijungimu prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad pareiškėjas yra praradęs teisę į žemės sklypą. Todėl net jei ant šios žemės sklypo dalies būtų pareiškėjui priklausančių statinių, jis į juos prarastų visas nuosavybės teises, kadangi servituto nustatymas pagal faktinę situaciją iš esmės nėra galimas, ir galėtų pretenduoti nebent į statinių vertės atlyginimą. Tas suponuoja tokią išvadą, kad net jei kada pareiškėjas ir buvo įgijęs nuosavybės teises į ginčo objektą, tai po 2003 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1608 priėmimo bei juo patvirtinto detaliojo plano įsigaliojimo, jis prarado visas daikto savininko teises, susijusias su kiemo aikštelės b1 dalimi, kurios apytikslis plotas 418 kv. m. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad pareiškėjas, nebūdamas ginčo objekto savininku, nėra suinteresuotas asmuo šioje administracinėje byloje bei pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu ir administracinę bylą nutraukti.

Remiasi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra įpareigojimų asmeniui, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, todėl byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, turi būti nutraukta (pvz.: 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012). Teigia, kad pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teises į ginčo objektą, tačiau teismui skundžia administracinius sprendimus, kurie jam nesukels jokių teisinių pasekmių, o taip pat pareiškėjo nurodytos jo pažeidžiamos teisės nebus apgintos. Todėl pareiškėjas nėra suinteresuotas subjektas šioje administracinėje byloje bei skundžiami administraciniai sprendimai nepažeidžia jo teisių ar įstatymų saugomų interesų. Iš patikslinto skundo dėstomosios dalies yra aišku, jog pareiškėjas siekia nuginčiti UAB „Kautra“ nuosavybės teises į ginčo statinius. Surinkti ir įregistruoti kadastriniai matavimai, atsižvelgiant į valstybėje galiojantį teisinį reglamentavimą nebuvo ir nėra pagrindas nuosavybei atsirasti, todėl jie negalėjo pažeisti ir nepažeidė pareiškėjo subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų. Todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad duomenų apie tvoros (t3) priklausymą Turto fondui byloje nesurinkta, teigti, jog minėtos tvoros kadastriniai matavimai 2010 m. rugpjūčio 23 d. buvo pakeisti ir konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui teismas neturėjo teisinio pagrindo. Tačiau sprendimo rezoliucine dalimi pirmosios instancijos teismas nusprendė panaikinti pagal 2010 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Kautra“ prašymą Registrų centro Kauno filialo 2010 m. rugpjūčio 23 d. atliktus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu priimtą 2010 m. rugsėjo 3 d. kadastro tvarkytojo sprendimą dalyje dėl visų (tame tarpe ir tvoros t1, t2, t3, kiemo aikštelių b1, b2, b3, stoginių stoginės 7I1g, 8I1g) kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo. Toks sprendimas prieštarauja ne tik byloje nustatytoms ir konstatuotoms aplinkybėms, tačiau ir pareiškėjo skundo dalykui (reikalavimams), kadangi šioje administracinėje byloje net nebuvo prašoma panaikinti sprendimo dalies dėl stoginių ar kitų, ne ginčo, kiemo statinių, kuriems visiems priskirtas vienas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB „Kautra“ teigia, kad administracinė byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes tokiu būdu yra galima išsamiau ištirti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą

Atsakovas Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 30-35) prašo UAB „Kautra“ apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad atsiliepimas yra pateikiamas ir už Registrų centrą.

Nurodo, kad visas faktines aplinkybes dėl ginčo statinių teisinės registracijos, kadastrinių matavimų atlikimo, ginčijamų sprendimų priėmimo išsamiai išdėstė teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus.

Mano, jog teismas išvadas padarė netinkamai pritaikęs materialinės bei procesinės teisės normas, taip pat netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Turto fondo patikėjimo teise valdomų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti 1999 m. birželio 22 d., o pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (1996 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 34 patvirtinta „Žemės sklypų, pastatų, aplinkos tvarkymo objektų, inžinerinių tinklų techninio inventorizavimo metodika“) kiemo statinių tikslios ribos nebuvo žymimos, todėl nesant pažymėtų tikslių grindinio ribų negalima nustatyti, ar grindinio dalis (pareiškėjo valdoma patikėjimo teise) dubliuojasi su kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nei vienas byloje esantis rašytinis įrodymas nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjo grindinio dalis, valdoma patikėjimo teise, patenka į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas.

Taip pat mano, kad UAB „Kautra“ visiškai pagrįstai nurodo, jog šioje byloje nebuvo sprendžiamas nuosavybės teisių į ginčo aikštelę pripažinimo klausimas pareiškėjui, ir teismas pasisakęs dėl nuosavybės teisių viršijo jam suteiktas kompetencijos ribas.

Teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad duomenų apie tvoros t3, esančios (duomenys neskelbtini), priklausymą pareiškėjui byloje nesurinkta, ir teigti, jog minėtos tvoros kadastriniai matavimai 2010 m. rugpjūčio 23 d. buvo pakeisti ir konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui nėra pagrindo. Nepaisant to, teismas rezoliucinėje dalyje nusprendė pilna apimtimi panaikinti visus 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinius matavimus, bei 2010 m. rugsėjo 3 d. kadastro tvarkytojo sprendimą (kuris išankstine ne teismo tvarka nebuvo apskųstas) dėl visų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo. Tvirtina, jog tokia sprendimo rezoliucinė dalis prieštarauja teismo motyvuojamojoje sprendimo dalyje išdėstytoms išvadoms. Be to, teismas šioje byloje peržengė skundo ribas. Atsižvelgęs į ABTĮ 136 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. birželio 27 d. patikslintame skunde pareiškėjas neprašė panaikinti visų 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų (šis reikalavimas buvo pareikštas 2012 m. gegužės 11 d. patikslintame skunde, b. l. 120-125). Galutiniu patikslintu skundu buvo prašoma įpareigoti ištaisyti minėtą 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų bylą, o ne panaikinti visus kadastrinius matavimus. Lietuvos Respublikos administracinių teismų praktikoje yra įtvirtinta, jog administracinės bylos ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius reikalavimus. Šiuo atveju akivaizdu, kad šios administracinės bylos ribas teismas ginčijamu sprendimu peržengė.

Be to, tvirtina, jog teismas visiškai netinkamai pritaikė teisės aktus dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1, 3 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88 punktas). Teismas taikė teisės aktus, kurie reglamentuoja kadastro tvarkytojo, o ne matininko veiklą. Tai, kad šiuo atveju kadastrinius matavimus atliko Registrų centro Kauno filialo matininkas (nors galėjo atlikti bet kokio kito juridinio asmens matininkas), neįgalina teismo reikalauti ar nurodyti, kad Registrų centro Kauno filialo matininkas prieš atlikdamas kadastrinius matavimus reikalautų dokumentų, kuriuos privalu pateikti tik dėl kadastro duomenų tikslinimo. Joks teisės aktas nedraudžia bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui prašyti atlikti kadastrinius matavimus (užsakovui pageidaujant), tačiau jei nėra aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnyje, niekas neįpareigoja to asmens kreiptis į kadastro tvarkytoją dėl tų duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą. Todėl akivaizdu, kad matininkas neprivalo iš užsakovo reikalauti pateikti dokumentų, kurie teikiami kadastro tvarkytojui.

Teigia, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo panaikinti ir 2011 m. rugsėjo 16 d. Sprendimą dėl atsisakymo ištaisyti klaidingus duomenis nekilnojamojo turto registre. Klaidingais duomenimis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo prasme (33 straipsnis), laikomi tokie duomenys, kurie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, taip pat padarytos techninės klaidos. Pažymi, jog esant nenuginčytiems kadastriniams matavimams (2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų pareiškėjas neprašė panaikinti) nekilnojamojo turto registre ir kadastre įrašyti duomenys atitiko dokumentus, kurių pagrindų tie duomenys buvo įrašyti.

Pareiškėjas Valstybės įmonė Valstybės turto fondas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 39-43) prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą, o UAB „Kautra“ apeliacinį skundą atmesti.

Turto fondo nuomone, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas buvo priimtas tinkamai išnagrinėjus visas reikšmingas bylos aplinkybes, yra pagrįstas ir teisėtas, jam įsiteisėjus būtų apgintos valstybės, kaip turto savininkės, teisės ir interesai.

Pakartoja skunde pateiktas reikšmingas faktines aplinkybes. Pažymi, kad Turto fondas neginčija UAB „Kautra“ nuosavybės teisių į aikštelę „b1“, tačiau ginčija 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinius matavimus bei jų pagrindu priimtą kadastro tvarkytojo sprendimą dėl kadastro duomenų tikslinimo, dėl ko ginčo aikštelė (virš 400 kv. m ploto asfalto grindinio aikštelė) tapo UAB „Kautra“ priklausančios kiemo aikštelės „b1“ dalimi. Teigia, kad UAB „Kautra“ niekada neįgijo nuosavybės teisės į ginčo aikštelę ir niekada nebuvo ir nėra šios aiktelės savininkė. Ginčo aikštelė kaip UAB „Kautra“ nuosavybė buvo klaidingai pažymėta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro byloje 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų pagrindu. Ginčijamų kadastro bylos pakeitimų esmė – statinių, esančių (duomenys neskelbtini), išdėstymo plane ginčo aikštelė buvo pažymėta tuo pačiu indeksu „b1“ kaip ir kita UAB „Kautra“ nuosavybės teise valdoma aikštelė, tokiu būdu atskirą kiemo statinį tiesiog inkorporuojant į kito UAB „Kautra“ valdomo statinio sudėtį, taip pat atitinkamai buvo pakoreguoti ir kiemo statinių kadastro duomenys, aikštelės b1 plotą padidinant ginčo aikštelės plotu.

Tvirtina, jog tai, kad UAB „Kautra“ nėra ginčo aikštelės savininkė pagrindžia aplinkybės: 1) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. A-1608 patvirtintu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu, buvo pakoreguotos šio žemės sklypo ribos prie sklypo prijungiant dalį Turto fondo valdomos teritorijos (duomenys neskelbtini), (prijungtos teritorijos plotas 422,21 kv. m). Būtent šioje teritorijoje yra ginčo aikštelė. Vadinasi iki 2003 m. spalio 20 d. prijungtoji teritorija ir joje esanti ginčo aikštelė buvo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), ir šioje teritorijoje esančių statinių, valdomų Turto fondo, dalis. 2) pagal iki ginčijamų kadastrinių matavimų bylos pakeitimų galiojusius nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis (užfiksuoti 2003 m. rugsėjo 2 d.), ginčo aikštelė nėra pažymėta kaip UAB „Kautra“ nuosavybė ir apskritai nėra įtraukta į kadastro bylą (statinių išdėstymo plane „b1“ indeksu yra pažymėta tik viena aikštelė, kuri nėra ginčo objektas). UAB „Kautra“ nuosavybės teise valdomos aikštelės „b1“ plotas nurodytas 12218 kv. m (šis plotas po ginčijamų kadastro bylos pakeitimų padidėjo 403 kv. m, t. y. plotu, praktiškai vienodu iš (duomenys neskelbtini), atplėštosios ir prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo prijungtosios teritorijos plotui). 3) Atsižvelgiant į tai, kad ginčo aikštelė tik 2010 m. tapo sudėtine kitos UAB „Kautra“ valdytos aikštelės „b1“ dalimi, ginčo aikštelės įgijimo UAB „Kautra“ nuosavybės teise 1993 m. ir 1995 m. dokumentai negali pagrįsti.

Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro išraše tiek prieš atliekant ginčijamus kadastro bylos pakeitimus, tiek po, nurodyta, kad UAB „Kautra“ nuosavybės teise priklauso kiti statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė b1, b2, b3, tvora t1, t2, t3, stoginės (711 g, 811 g)). Pasikeitė tik kadastro byloje fiksuotos šių kiemo statinių charakteristikos, t. y. kiemo aikštelės b1 plotas buvo padidintas ginčo aikštelės plotu, bei statinių išdėstymo plane ginčo aikštelė buvo pažymėta indeksu „b1“ tokiu būdu ją padarant sudėtine UAB „Kautra“ jau valdytos aikštelės „b1“ dalimi. Toks žymėjimas, Turto fondo nuomone, buvo atliktas sąmoningai dėl to, kad tokiu atveju, jei ginčo aikštelei būtų suteiktas atskiras žymėjimas (pvz.: „b4“), tai reikštų savarankišką naują statinį, kurio įgijimą nuosavybės teise reikėtų pagrįsti teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat turėtų būti daromi atitinkami pakeitimai Nekilnojamojo turto registre, tuo tarpu prijungtai ginčo aikštelei suteikiant tokį patį indeksą viso to buvo išvengta. Toks padidėjimas jokiais dokumentais nebuvo pagrįstas.

Teigia, kad UAB „Kautra“ nuosavybės teisės į ginčo aikštelę niekada neįgijo, o visos UAB „Kautra“ pretenzijos į ginčo aikštelę yra grindžiamos tik 2010 m. nustatytais klaidingais kadastro bylos duomenimis, kurie, kaip nustatė Kauno apygardos administracinis teismas savo sprendime, buvo nustatyti pažeidžiant imperatyvius Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus.

Pažymi, kad UAB „Kautra“ apeliaciniame skunde nurodo, kad „surinkti ir įregistruoti kadastriniai matavimai, atsižvelgiant į valstybėje galiojantį teisinį reglamentavimą nebuvo ir nėra teisinis pagrindas nuosavybei atsirasti“. Tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad būtent kadastrinių matavimų pagrindu UAB „Kautra“ „tapo“ ginčo aikštelės savininke ir jokio kito teisės aktuose numatyto nuosavybės teisės įgijimo į ginčo aikštelę pagrindo nėra.

Nurodo, kad ginčo aikštelė yra valstybės nuosavybė, Turto fondas šią aikštelę kartu su kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), valdo patikėjimo teise bei visus šiuos statinius rengia privatizavimui. Bet kokios trečiųjų asmenų pretenzijos į šį turtą tiesiogiai veikia tiek valstybės, kaip turto savininkės, teises ir interesus, tiek Turto fondo, kaip šio turto patikėtinio. Teigia, kad Registrų centrui atlikus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro bylos pakeitimus, buvo tiesiogiai pažeisti valstybės interesai ir teisės – buvo apribotos galimybės valstybei disponuoti savo turtu, kadangi, esant trečiųjų asmenų pretenzijoms į ginčo aikštelę, Turto fondas negalėtų privatizuoti nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat ginčijamais veiksmais ir sprendimais buvo sudarytos prielaidos UAB „Kautra“ atlikti tolimesnius valstybės interesus pažeidžiančius veiksmus.

Pažymi, kad atsakovo veiksmus teismui 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu įvertinus kaip prieštaraujančius Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimams, atsakovas šio teismo sprendimo neskundė, dėl ko darytina išvada, kad pats atsakovas netiesiogiai pripažįsta, kad pažeidimai buvo padaryti, taip pat sutinka su teismo sprendime nustatytu teisingumo atstatymo šioje situacijoje.

Tiek iš Turto fondo skunde ir patikslintuose skunduose dėstomų argumentų, tiek iš reikalavimų matyti, kad Turto fondas ginčija filialo 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų pagrindu atliktus kadastrinių matavimų bylos pakeitimus, dėl kurių UAB „Kautra“ be pagrindo kadastrinių matavimų byloje buvo pažymėta kaip ginčo statinių savininkė. Nors Turto fondo skundu reiškiamų reikalavimų formuluotės ir skiriasi nuo teismo priimto sprendimo rezoliucinės dalies formuluočių, tačiau pareiškėjas mano, kad teismas priimdamas sprendimą panaikinti pagal 2010 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Kautra“ prašymą filialo 2010 m. rugpjūčio 23 d. atliktus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu priimtą 2010 m. rugsėjo 3 d. kadastro tvarkytojo sprendimą dalyje dėl kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų tikslinimo, neišėjo už Turto fondo reiškiamų reikalavimų ribų, kadangi teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluočių realizavimas sukeltų būtent tokius teisinius padarinius, kokių siekė Turto fondas kreipdamasis į teismą bei kurie tinkamai apgintų valstybės turtinius interesus bei teises.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 44-46) nurodė, kad atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas nepažeidžia Kauno miesto savivaldybės administracijos teisių ar teisėtų interesų ir jos įsipareigojimams tiesioginės įtakos neturės, todėl UAB „Kautra“ apeliacinio skundo pagrįstumo ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo teisėtumo klausimus palieka spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl kadastrinių duomenų pakeitimo ir atitinkamų sprendimų, kuriais šiuos pakeistus duomenis atsisakyta taisyti, teisėtumo.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjas VĮ Valstybės turto fondas (toliau – ir pareiškėjas) patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausančius sandėlius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bei kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis objektas nutarimu Nr. 1038 buvo įtrauktas į Privatizavimo objektų sąrašą (objekto kodas (duomenys neskelbtini)) ir numatomas privatizuoti įstatymų nustatyta tvarka, kai šiam objektui bus priskirtas valstybinės žemės sklypas.

Su pareiškėjo sklypu besiribojančio sklypo valdytojas UAB „Kautra“ 2010 m. rugpjūčio 20 d. raštu kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamas visus valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), esančius pastatus užfiksuoti žemės registre Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 65).

2010 m. rugpjūčio 23 d. minėtame sklype buvo atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atliko VĮ Registrų centro Kauno filialo matininkė A. B. Pagal šiuos matavimus 2010 m. rugsėjo 3 d. buvo priimtas kadastro duomenų tvarkytojo sprendimas dėl kadastro duomenų tikslinimo, kurių pagrindu pasikeitė kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai duomenys, t. y. padidėjo aikštelės, indeksuojamos b1, plotas.

Pareiškėjas viešojo administravimo subjekto veiksmų neteisėtumą, o kartu ir savo teisių pažeidimą, sieja su nurodyto ploto padidėjimu.

Atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovės paaiškinimai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patvirtina, kad 2010 m. rugsėjo 3 d. buvo priimtas kadastro duomenų tvarkytojo sprendimas dėl kadastro duomenų tikslinimo. Kadangi pareiškėjo prašymas buvo tenkinamas, 2010 m. rugsėjo 3 d. nebuvo priimtas rašytinis sprendimas – šio sprendimo priėmimą patvirtina 2010 metų įrašas nekilnojamojo turto registre (t. I, b. l. 115). Atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo procesiniuose dokumentuose yra nurodoma, kad 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu buvo pakeisti kadastro duomenys.

Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas paaiškino, kad nekilnojamojo turto Kadastro tvarkytojas, priimdamas 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą įregistruoti nekilnojamojo turto registre inžinierinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), matininko patikslintus kadastrinius duomenis, vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi ir 12 straipsnio 3 dalimi. Kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą pagrindas buvo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (t. II, b. l. 87).

Svarstant greta pareiškėjo valdomų pastatų ir statinių parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą, kuriuo keičiamas žemės naudojimo būdas bei pobūdis, numatomas sklypo tvarkymo ir naudojimo reglamentas, pareiškėjui tapo žinoma, kad planavimo organizatoriaus UAB „Kautra“ Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise yra įregistruoti kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis kurių – kiemo aikštelė bei tvora (toliau – ir ginčo objektas, kiemo statiniai) yra valstybės nuosavybė ir nuo 1999 m. liepos 12 d. yra patikėjimo teise valdomi pareiškėjo.

Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (30)3R-1903 kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamas paaiškinti, kuo remiantis valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas – dalis kiemo statinių buvo įregistruota nuosavybės teise UAB „Kautra“ vardu bei prašė ištaisyti klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 23).

VĮ Registrų centro Kauno filialas 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (3.1.6)S-3037 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, be kita ko, paaiškindamas, jog kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), 1999 m. birželio 22 d. kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis tuo metu galiojusia Lietuvos Respublikos Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 34 patvirtinta „Žemės sklypų, pastatų, aplinkos tvarkymo objektų, inžinerinių tinklų techninio inventorizavimo metodika“ (toliau – ir Metodika).

Pareiškėjas, nesutikdamas su VĮ Registrų centro Kauno filialo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas įpareigoti teritorinį registro tvarkytoją ištaisyti Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), duomenis ir apie tai informuoti pareiškėją.

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 304 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą (t. I, b. l. 31 – 32).

Pareiškėjas, nesutikdamas su registratorių sprendimais, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti bei įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą ištaisyti nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų pagrindu atliktus kadastrinių matavimų bylos pakeitimus, statinių išdėstymo plane, panaikinant kiemo aikštelės ir tvoros, esančių teritorijoje, 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. A-1608 patvirtintame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane pažymėtoje B1 (tarp taškų 14, 15, 16, 17, 28), pažymėjimą sutartiniais ženklais b1 ir t3 bei įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą panaikinti teisinės kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos pakeitimus, atliktus pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų duomenis.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino teritorinio registratoriaus sprendimą bei panaikino pagal 2010 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Kautra“ prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. rugpjūčio 23 d. atliktus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu priimtą 2010 m. rugsėjo 3 d. kadastro tvarkytojo sprendimą dalyje dėl kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų tikslinimo. Tuo tarpu dėl likusios reikalavimų dalies teismas skundą atmetė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kautra“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš dalies tenkinti pareiškėjo skundą, bei jo patikslintą skundą atmesti visa apimtimi.

V. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra Kadastro tvarkytojo priimtas sprendimas pakeisti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis. Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimą reglamentuoja Kadastro įstatymo 9 straipsnis. Minėta, kad Kadastro tvarkytojo paaiškinimai patvirtina, kad buvo vadovaujamasi Kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi ir Kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi.

Kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai.

Kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis patvirtina, kad vadovaujantis šia norma yra keičiami kadastro duomenys, jeigu yra buvusių ir prašomų pakeisti kadastro duomenų matavimų neatitikimai, pateikiami kitokie matavimo duomenys, negu yra įrašyti kadastre. Pagal šios normos prasmę ir jos galimą praktinį taikymą, nauji kadastriniai duomenys turėtų būti tikslesni. Minėtas teisės normos aiškinimas suponuoja išvadą, kad pagrindas atklikti tikslesnių kadastrinių duomenų pakeitimus, yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Kadastro įstatymo 2 str. 5 d.). Taigi, keičiant kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama tik nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kuri yra pagrindas pakeisti skirtingo tikslumo matavimus, minėtos normos nereikalauja, kad Kadastro tvarkytojui būtų pateikti kiti dokumentai, sudarantys pagrindą pakeisti duomenis. Šią išvadą patvirtina ir Kadastro nuostatų 84 punktas, kuriame yra nustatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Analogiška norma yra įtvirtinta ir Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. Keičiant kadastro duomenis Kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalies pagrindu, pakeitimai atliekami Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Kadastro tvarkytojas rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.2 punktu, t. y. vienu iš galimų kriterijų, kuriais remiantis gali būti nustatomi statinių kadastro duomenys (Nustatant statinių kadastro duomenis, tais atvejais, kai buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, statinių išdėstymo planas sudaromas pagal žemės sklypo kadastrinių matavimo duomenis, nurodant panaudotų duomenų šaltinį. Tais atvejais, kai pastatų kerčių koordinatės nėra nustatytos, statinių išdėstymo planas sudaromas pagal žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka.).

Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad Kadastro tvarkytojas, kuriam UAB „Kautra“ pateikė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, turėjo pagrindą nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis apie inžinierinius statinius pakeisti dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų Kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl nėra pagrindo naikinti viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų, nes nenustatyti administracinio sprendimo negaliojimo pagrindai (ABTĮ 89 str.).

Iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog esminis motyvas, leidęs teismui iš dalies tenkinti pareiškėjo skundą, yra tai, jog jis nepateikė Nekilnojamojo turto kadastro registro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 12 straipsnio 1 dalyje numatyto teisinio kadastro duomenų pakeitimo pagrindo.

Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, o šio straipsnio 3 dalis taip pat numato, jog kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Teismas, naikindamas viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus, neteisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų normų, būtent neteisingai sprendė, kad ginčijamu atveju turėjo būti taikoma Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, o Kadastro tvarkytojui turėjo būti pateikti šioje normoje paminėti dokumentai, sudarantys pagrindą pakeisti kadastro duomenis. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis taikytina, kai yra keičiami statinių ar žemės sklypų kadastro duomenys Kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytais atvejais (pvz., rekonstravus statinį).

Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog ginčo kiemo statiniai nuosavybės teise nuo 1995 m. spalio 20 d. yra įregistruoti UAB „Kautra“ vardu. Įregistravimo pagrindai – 1993 m. birželio 22 d. Kauno miesto valdybos potvarkis Nr. 805-v, 1995 m. birželio 5 d. Kauno miesto valdybos Rejestro tarnybos Rejestro tvarkytojo įsakymas Nr. 471. Iš faktinės situacijos matyti, jog tuo metu galiojusius teisės aktus reglamentavusius kadastrinių matavimų atlikimą kiemo statiniai būdavo žymimi sutartiniais ženklais, tačiau nebūdavo suteikti indeksai ir nežymimos tikslios kiemo statinių ribos (1980 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos TSR Komunalinio ūkio ministerijos įsakymu Nr. 264 patvirtinti „Teritorinių apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodiniai nurodymai). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.2 punktas, 2002 m. gruodžio 30 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 54 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai (nustatytos žemės sklypo ribos posūkio taškų, riboženklių bei žemės sklype esančių pastatų kerčių koordinatės), lauko matavimams naudojami šiame plane esantys duomenys (žemės sklypų ribos, išoriniai statinių kontūrai, kiti plane nubraižyti objektai). Taigi, pagal šių taisyklių reikalavimus turėjo būti sudaromas naujas žemės sklypo planas su jame esančiais statiniais, kuriame nurodomas planui sudaryti panaudotų duomenų šaltinis. Todėl atliekant 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinius matavimus visi statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo susieti su įregistruotu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog būtent šių teisės normų reikalavimai buvo nurodyti ir pareiškėjui jo ginčijamame teritorinio registratoriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendime.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas turėjo pakankamą teisinį pagrindą tenkinti UAB „Kautra“ pateiktą prašymą ir įregistruoti kadastrinių matavimų metu atliktus kadastro duomenų pakeitimus. Pažymėtina ir tai, jog, konkretūs kadastriniai matavimai, įskaitant indeksus ir tikslių kiemo statinių ribų žymėjimą, dėl anksčiau galėjusios tvarkos nebuvo įregistruoti, todėl kritiškai vertintina būtinybė pareiškėjui pateikti Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieną iš dokumentų, pagrindžiančių jų pasikeitimą. Priešingai – kadastro duomenims įregistruoti pakako 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų, atliktų Kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įgalioto subjekto.

Minėta, jog pareiškėjas prašė panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą, įpareigoti jį ištaisyti UAB „Kautra“ nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 23 d. atliktus kadastrinius matavimus bei panaikinti teisinės kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos pakeitimus, atliktus pagal minėtuosius matavimus.

Taigi, iš esmės byloje buvo kilęs ginčas dėl klaidingų duomenų nekilnojamojo turto registre ištaisymo. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis savo ruožtu, inter alia, įtvirtina, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog suinteresuotų asmenų teisė kreiptis dėl netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo ir atitinkama nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija atlikti tokius duomenų taisymus yra susijusi su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis esminėmis nekilnojamojo turto registro tvarkymo taisyklėmis, pagal kurias nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą; nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (žr. pvz., 2012 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–2914/2012).

Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turte registre įrašyti kadastriniai duomenys, užfiksuoti 2010 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų metu, nebuvo nuginčyti, pareiškėjas taip pat neįrodė kitos techninės klaidos buvimo, todėl spręstina, jog atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ištaisyti klaidingus duomenis. Pabrėžtina, jog į nekilnojamojo turto registrą įrašyti kiemo statinių duomenys atitinka registravimui pateiktus dokumentus (kadastrinių matavimų bylą) ir kadastrinių matavimų rezultatus, todėl jų taisyti (naikinti) nėra teisinio pagrindo.

VI. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ginčo teritorijoje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti kiemo statinių, t. y. kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), dalis, iš esmės išsprendė ginčą dėl nuosavybės, t. y. pasisakė dėl ginčo nuosavybės teisių, nors neturėjo teisės to daryti. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl nuosavybės teisių į ginčo statinį ginčą turėtų spręsti bendrosios kompetencijos teismas, o administracinis teismas turėjo pasisakyti tik dėl ginčo statinių kadastrinių duomenų pakeitimo. Todėl pagrįsti yra trečiojo suinteresuotojo asmens argumentai, kuriais jis tikina, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo išeidamas už administracinės bylos ribų, taip pat tokiu būdu viršydamas administraciniams teismams suteiktos kompetencijos ribas (ABTĮ 142 str. 2 d. 1 p.).

Administraciniam teismui, nagrinėjančiam bylas dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, t. y. vykdančiam viešojo administravimo subjekto kontrolę, yra pavesta nagrinėti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veikla) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str.).

Kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą (Kadastro įstatymo 4 str. 2 d.). Ši kadastro tvarkytojo kompetencija nėra susijusi su tikrinimu, kuris iš asmenų turi daiktines teises į inžinierinius statinius, kurių duomenys į kadastrą buvo įrašyti netiksliai, todėl teismo, patikrinusio šį klausimą, veikla peržengė viešojo administravimo subjekto kontrolės ribas. Nei Kadastro tvarkytojas, sprendžiantis klausimą dėl kadastro duomenų įrašymo, nei administracinis teismas, tikrinantis Kadastro tvarkytojo veiksmų ir sprendimų teisėtumą, negali spręsti ginčo dėl daiktinių teisių į statinį. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas dėl daiktinių teisių į statinius, jis gali būti inicijuojamas bendrosios kompetencijos teisme.

Tuo pačiu atsakytina ir į trečiojo suinteresuotojo asmens argumentą esą ginčijami administraciniai aktai pareiškėjui nesukelia jokių teisių ar pareigų, todėl administracinė byla konkrečiu atveju turėtų būti nutraukta. Teisėjų kolegija su šiais trečiojo suinteresuotojo asmens teiginiais nesutinka.

Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų nustatytas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog pareiškėjas siekė ginti objektyviai egzistuojančią subjektinę teisę, o ne tariamą teisę, pagrįstą vien asmens subjektyviu suvokimu. Būtent – pareiškėjas, būdamas gretimo sklypo valdytoju bei manydamas, jog į nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą įrašius klaidingus duomenis, yra pažeidžiamos jo teisės, grindžiant tai manomu valdymo teisės į kiemo statinius turėjimu, galėjo ginti savo teises teismine tvarka ir šiuo pagrindu iškeltos bylos nutraukti nebuvo pagrindo.

Tuo pačiu pridurtina, jog nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas esą atsakovas neskundė Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo, todėl tai parodo, jog jis pripažįsta savo veiksmų neteisėtumą. Teisėjų kolegija su minimu argumentu nesutinka ir mano, jog iš fakto, kad pareiškėjas neskundė teismo sprendimo, neišplaukia (non sequitur), kad jis su juo sutinka, juo labiau, jog atsiliepime į trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinį skundą jis nurodė šiam skundui pritariantis.

Apibendrinus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 143 str.). Todėl trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičiant bei pareiškėjo skundą atmetant visa apimtimi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (3.1.6)S-3037 bei panaikinti pagal 2010 m. rugpjūčio 20 d. uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. rugpjūčio 23 d. atliktus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu priimtą 2010 m. rugsėjo 3 d. kadastro tvarkytojo sprendimą dalyje dėl kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo valstybės įmonės „Valstybės turto fonas“ skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius