A-2298-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2298-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00631-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ steigėjų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ steigėjų skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas steigiama kredito unija „Aitvaras“ (skundą pasirašė steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ įgaliotas asmuo K. V.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–11), prašydamas panaikinti Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas) 2013 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 03-18 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą įsteigti kredito uniją „Aitvaras“.

Paaiškino, kad atsakovas Nutarime remiasi ne teisės aktų nuostatomis, o prielaidomis, todėl skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, atsižvelgė į tai, kad tiek stebėtojų tarybos pirmininko P. M., tiek valdybos pirmininko ir siūlomo išrinkti administracijos vadovu K. V. elgesį svarsčiusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija juos abu pripažino pažeidusius Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Tačiau asmenims, pretenduojantiems eiti kredito unijos vadovo pareigas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimus kelia Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies, taip pat Lietuvos banko valdybos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 195 patvirtintų Leidimo tapti kredito unijos vadovu išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punkto nuostatos. Šie teisės aktai nenustato, jog asmuo, kuris buvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir šio pažeidimo galiojimo laikas yra pasibaigęs, negali būti pripažintas esančiu nepriekaištingos reputacijos. Be to, pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio 1 dalį pažeidimo atveju nuobauda galioja vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, todėl suėjus vienų metų terminui, net jei asmuo ir buvo pripažintas pažeidęs šio įstatymo nuostatas, nuobaudos galiojimas pasibaigia ir laikoma, jog pažeidimas nebuvo padarytas.

Atsakovas nenurodė, kokias realias grėsmes ar interesų konfliktą kelia K. V., einančio stebėtojų tarybos nario pareigas kredito unijoje „Vilniaus kreditas“, paskyrimas steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ valdybos pirmininku bei administracijos vadovu. Atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, jog steigiamos kredito unijos revizijos komisijos pirmininkė ir paskolų komiteto pirmininkė neturi panašaus darbo patirties, todėl negalės tinkamai eiti savo pareigų. Į steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ revizijos komiteto pirmininko pareigas išrinkus aukštąjį teisinį išsilavinimą ir pakankamą teisinio darbo stažą turintį asmenį, neturėtų kilti nepagrįstų abejonių dėl jo kompetencijos ir atitikties teisės aktų keliamiems reikalavimams. Abejojant, ar asmuo atitinka keliamus reikalavimus, Lietuvos banke turėtų būti sudaryta asmens kvalifikacijos ir patirties vertinimo komisija, kuri šiuo atveju nebuvo sudaryta, o asmens kvalifikacija buvo nustatyta remiantis prielaidomis. Atsakovas nepatikrino asmenų, pretenduojančių tapti steigiamos kredito unijos vadovais, kompetencijos ir tinkamumo šioms pareigoms, kitomis teisės aktais nustatytomis priemonėmis, todėl šie asmenys nemotyvuotai buvo pripažinti nekompetentingais eiti numatomas pareigas.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog K. V. Lietuvos bankui nepateikė informacijos apie ketinimą atsisakyti teisės verstis advokato veikla. Atsakovas, matydamas būtinybę pateikti papildomus dokumentus, turėjo skirti terminą šiems dokumentams pateikti.

Nurodė, kad atsakovas, nurodydamas, jog nėra pateikta informacija apie steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus, technines, informacines, technologines apsaugos užtikrinimo priemones, patalpas ir turto draudimą, akivaizdžiai supainiojo, kurioje kredito unijos steigimo stadijoje ši informacija turi būti pateikiama, ir taip pažeidė Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, jog steigiamos kredito unijos sukauptas kapitalas nėra pakankamas tinkamai pasirengti teikti finansines paslaugas ir pirmaisiais veiklos metais vykdyti Kredito unijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą mažiausio kredito unijos kapitalo reikalavimą. Steigiamos unijos pajinis kapitalas yra 20 000 Lt, o tai reiškia, kad jis yra 5 000 Lt didesnis už įstatyme nustatytą minimalų kapitalą. Taip pat atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, kad steigiama kredito unija neatitinka Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių įstatyme nustatyto kooperacijos principo.

Pareiškėjas pateiktame paaiškinime atkreipė dėmesį, kad iš esmės nesutinka ir ginčija visą atsakovo priimtą Nutarimą, o ne atskirus jo punktus, todėl atsakovas procesiniuose dokumentuose klaidingai pažymi ir išskiria, kad pareiškėjas neginčija skundžiamo Nutarimo 1 punkto. Manė, kad, remiantis Bendrųjų Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių prašymų išduoti leidimus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės dėl leidimų išdavimo), patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 58 1 punktu, 10–11 punktais, Lietuvos bankas, priėmęs pateikiamą prašymą išduoti leidimą steigti kredito uniją „Aitvaras“ ir nustatęs, kad būtina pateikti papildomus dokumentus, turėjo per 5 darbo dienas grąžinti dokumentus pateikusiam asmeniui ir nurodyti, jog yra pateikiami ne visi teisės aktuose nurodyti dokumentai, ir prašymo iš esmės nenagrinėti. Pabrėžė, kad pats atsakovas nepaisė bendradarbiavimo pareigos, nes, esant papildomos informacijos poreikiui (jei toks buvo nustatytas), turėjo nenagrinėti pareiškėjo pateikto prašymo, kad šis nebūtų atmestas vien formalaus neatitikimo pagrindais.

Paaiškino, kad atsakovas vienašališkai nusprendė, jog siūlomas kredito unijos vadovas A. S. neis kredito unijos vadovo pareigų, tačiau šis argumentas nėra pagrįstas, nes iš esmės nebuvo gautas paties pretendento atsisakymas eiti šias pareigas steigiamoje kredito unijoje „Aitvaras“. Pažymėjo, kad pareiškėjo įgaliotas asmuo nebuvo informuotas, jog privaloma pateikti papildomus dokumentus dėl naujo stebėtojų tarybos nario kandidatūros.

Pareiškėjo nuomone, nė vienas kredito unijų veiklą reglamentuojantis teisės aktas nenustato, kad asmuo, teikdamas kandidatūrą eiti steigiamos kredito unijos vadovu, privalo būti atsisakęs bet kokių einamų pareigų. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad vien faktas, kad asmuo eina kitas, renkamas, pareigas, leidžia daryti išvadą, kad jis neis pareigų kredito unijoje, nors į jas pretenduoja. Be to, iš esmės nė vienas kredito unijų veiklą reglamentuojantis teisės aktas nenustato, per kiek laiko asmuo, išrinktas kredito unijos vadovu, privalo atsisakyti ankstesnių pareigų, nors tai turėtų būti padaryta. Atkreipė dėmesį, kad prašymo nagrinėjimo stadijoje A. S. neprivalėjo atsisakyti Seimo nario mandato. Atsakovas, vertindamas pateiktus dokumentus, turėjo objektyviai įvertinti pateiktą informaciją ir asmens atitiktį teisės aktų keliamiems reikalavimams, o ne daryti subjektyvias ir teisiškai nepagrįstas išvadas, jog vienas ar kitas asmuo neis renkamų pareigų steigiamoje kredito unijoje.

Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 63–67) nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas neginčija Nutarimo 1 punkte nurodyto argumento dėl atsisakymo išduoti leidimą steigti kredito uniją „Aitvaras“, nes vien tik šis argumentas jau yra pakankamas pagrindas atsisakyti išduoti leidimą steigti kredito uniją. Vadovaujantis Kredito unijų įstatymo 26 straipsniu, kredito unijos stebėtojų taryboje turi būti ne mažiau kaip 3 nariai, o skundžiamo Nutarimo priėmimo dieną pagal pareiškėjo pateiktą informaciją stebėtojų tarybos narių pareigas pretendavo eiti tik 2 asmenys. Be to, Kredito unijų įstatymo 30 straipsnis įpareigoja priežiūros instituciją įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, galinčias turėti įtakos vertinant asmens reputaciją, įskaitant bet kokių nuobaudų (sankcijų) pritaikymą, pažeidimų konstatavimą.

Skundžiamame Nutarime nurodyta aplinkybė, susijusi su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimais, pateikta kaip apibūdinanti stebėtojų tarybos pirmininko pareigas pretendavusį eiti P. M. ir valdybos pirmininko pareigas pretendavusį eiti K. V.. Faktas, kad pasibaigęs nuobaudos galiojimo laikas, negali būti laikomas pagrindu teigti, jog nuobaudos (sankcijos) skyrimas pasidarė nereikšmingas vertinant asmens reputaciją. K. V. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu buvo pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl interesų suderinimo jam einant vadovo pareigas dviejose kredito unijose ir verčiantis advokato veikla.

Revizijos komisijos ir paskolų komisijos pirmininkais siūlomi asmenys yra advokato K. V. ir partnerių kontoros darbuotojai, todėl tiek šis faktas, liudijantis apie šių vadovų nepriklausomumo stoką, tiek šių asmenų atitinkamos veiklos kredito unijoje patirties stygius leidžia pagrįstai manyti, jog šie vadovai netinka eiti numatytas pareigas kredito unijoje „Aitvaras“. K. V. nepateikė Lietuvos bankui informacijos apie ketinimą atsisakyti teisės verstis advokato veikla. Skundžiamo Nutarimo 4 punkte nurodyta, kas, priežiūros institucijos nuomone, turi būti kredito unijos veiklos metmenyse aptarta, kad būtų galima daryti išvadą, jog kredito unija pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas.

Pareiškėjo pajinio kapitalo dydis (20 000 Lt) ir iš stojamojo mokesčio sukauptos steigimo išlaidų padengimo lėšos (sprendimo priėmimo metu buvo nepanaudoti 5 444 Lt) yra gerokai mažesnės už įprastines kredito unijų sąnaudas, todėl Lietuvos banko valdyba pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas bus nepajėgus vykdyti Kredito unijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto mažiausio kredito unijos kapitalo reikalavimo dar prieš priimdama sprendimą išduoti licenciją. Taip pat steigiamos kredito unijos įstatuose nurodomas tik abstraktus, bet neatskleistas jos narius vienijantis tikslas, todėl darytina išvada, kad Lietuvos bankas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme nustatyto kooperacijos principo.

Atsakovas pateiktuose paaiškinimuose atkreipė dėmesį, kad bent vieno iš Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų egzistavimas suponuoja priežiūros institucijai teisę atsisakyti išduoti leidimą įsteigti kredito uniją. Vienas iš pareiškėjo Lietuvos bankui nurodytų stebėtojų tarybos narių A. S. nuo 2012 m. lapkričio 16 d. davęs priesaiką pradėjo eiti Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas. Pabrėžė, kad Taisyklių dėl leidimų išdavimo 14 punkte nurodyta, jog jei prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo metu pasikeičia prašyme ar kituose pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys, prašymą pateikęs asmuo privalo Lietuvos bankui pateikti pasikeitusius duomenis ne vėliau kaip per 5 dienas po duomenų pasikeitimo, taigi pareiškėjas privalėjo informuoti Lietuvos banką apie tai, kad jo nurodytas stebėtojų tarybos narys A. S. neis vadovo pareigų. Atitinkamai pareiškėjas turėjo per minėtą terminą pateikti Lietuvos bankui teisės aktų nustatytą informaciją apie vietoj A. S. ketinamą rinkti stebėtojų tarybos narį tam, kad Lietuvos bankas galėtų įvertinti jo tinkamumą eiti pareigas pagal Kredito unijų įstatymo 30 straipsnio reikalavimus. Kadangi pareiškėjas daugiau nei per du mėnesius nepateikė Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytos informacijos apie vietoje A. S. ketinamą rinkti stebėtojų tarybos narį, Lietuvos bankas, remdamasis Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė išduoti leidimą įsteigti kredito uniją. Kredito unijų įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad kredito unijos stebėtojų taryboje turi būti ne mažiau kaip 3 nariai, o Nutarimo priėmimo dieną pagal pareiškėjo pateiktą informaciją stebėtojų tarybos narių pareigas pretendavo eiti tik 2 asmenys, todėl Lietuvos bankas pagrįstai taip pat taikė Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą atsisakymo išduoti leidimą įsteigti kredito uniją pagrindą, nes pareiškėjas neatitiko reikalavimų kredito unijos vadovams. Atsakovo nuomone, tinkami kredito unijos vadovai ir organų sudėtis yra svarbūs kredito unijos stabilumui ir patikimumui užtikrinti, todėl Nutarimo 1 punkte nurodytos aplinkybės jokiu būdu negali būti laikomos formaliu trūkumu, neribojančiu leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu (II t., b. l. 184–193) pareiškėjo steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ steigėjų skundą tenkino iš dalies. Panaikino Lietuvos banko valdybos 2013 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 03-18 „Dėl leidimo įsteigti kredito uniją „Aitvaras“ išdavimo“ 2, 3, 4, 5 ir 6 punktus. Kitą skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Lietuvos banko valdybos 2013 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 03-18 „Dėl leidimo įsteigti kredito uniją „Aitvaras“ išdavimo“ 1 punktą ir galutinį sprendimą atsisakyti išduoti leidimą įsteigti kredito uniją „Aitvaras“, atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą Lietuvos banko Priežiūros tarnybai išduoti leidimą steigti kredito uniją „Aitvaras“ (I t., b. l. 102). Lietuvos banko valdyba 2013 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 03-18, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 11 straipsniu, Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktais ir Taisyklėmis, atsisakė išduoti leidimą įsteigti kredito uniją „Aitvaras“ (I t., b. l. 13–15).

Teismas taip pat nustatė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1107-168/2014 kredito unijos „Aitvaras“ steigėjų skundą tenkino iš dalies: panaikino Nutarimą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 9 d. prašymą „Dėl leidimo įsteigti kredito uniją „Aitvaras“ išdavimo“ (II t., b. l. 122–128). Dėl minėto teismo sprendimo atsakovas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 130–133). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1732/2014 Lietuvos banko apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (II t., b. l. 148–158).

Teismas pažymėjo, kad skundžiamas Nutarimas susideda iš šešių punktų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1107-168/2014 įvertino 2–6 punktų pagrįstumą ir teisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1732/2014 konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, neaptaręs pagrindo, įtvirtinto Nutarimo 1 punkte, padarė procesinę pažaidą, dėl kurios galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl teismas, atsižvelgęs į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, vertino, ar visi Nutarimo punktai yra teisėti ir pagrįsti.

Dėl Nutarimo 1 punkto, kuriame nurodyta, kad dokumentų vertinimo metu paaiškėjo, jog Lietuvos bankui įvertinti pateiktos steigiamos kredito unijos vadovų (stebėtojų tarybos narių) kandidatūros keisis, tačiau išrinkto naujo stebėtojų tarybos nario kandidatūra Lietuvos bankui įvertinti nebuvo pateikta per daugiau nei du mėnesius nuo fakto, kad vienas iš išrinktų stebėtojų tarybos narių neis vadovo pareigų steigiamoje kredito unijoje, paaiškėjimo dienos, ir padaryta išvada, kad steigiamos kredito unijos pateikti dokumentai neatitinka Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių dokumentų matyti, kad kredito unijos steigėjai su 2012 m. rugpjūčio 9 d. prašymu išduoti leidimą įsteigti kredito uniją „Aitvaras“ (I t., b. l. 102) ir kitais dokumentais pateikė steigėjų sąrašą (I t., b. l. 155) ir pranešimą apie kredito unijos „Aitvaras“ išrinktus vadovus (I t., b. l. 156–157).

Kredito unijos stebėtojų tarybos pirmininku išrinktas P. M., stebėtojų tarybos nariais – A. S. ir S. M. Ž.. Steigiamos kredito unijos steigėjų įgaliotas asmuo K. V. 2013 m. sausio 4 d. pateikė raštą „Dėl papildomos informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad A. S. nuo 2012 m. lapkričio 16 d. pradėjo eiti Seimo nario pareigas ir kad artimiausiu metu bus sušauktas kredito unijos „Aitvaras“ visuotinis susirinkimas, kad būtų išrinktas naujas bei keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo, eisiantis kredito unijos „Aitvaras“ stebėtojų nario pareigas (I t., b. l. 71).

Remdamasis Kredito unijų įstatymo 26 straipsniu, steigiamos kredito unijos steigėjų įgalioto asmens K. V. 2013 m. sausio 4 d. pateiktu raštu „Dėl papildomos informacijos pateikimo“, teismas padarė išvadą, kad išrinkto stebėtojų tarybos nario A. S. apsisprendimas dėl Seimo nario pareigų ėjimo šio rašto teikimo metu jau buvo žinomas. Iki 2013 m. sausio 24 d., kada buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, jokia informacija apie išrinktą naują stebėtojų tarybos narį vietoj A. S. atsakovui nebuvo pateikta. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad Nutarimo priėmimo dieną steigiama kredito unija „Aitvaras“ neatitiko Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte (aiškinamam kartu su 26 str.) įtvirtintų reikalavimų.

Teismo nuomone, taip pat pripažintina ir neatitiktis Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimams, kadangi, pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su A. S. išrinkimu į Seimą, pranešime apie kredito unijos „Aitvaras“ išrinktus vadovus, įskaitant ir stebėtojų tarybos narius, pateiktame kartu su 2012 m. rugpjūčio 9 d. prašymu, nurodyta informacija apie A. S. ketinimą eiti stebėtojų tarybos nario pareigas nebeatitiko realios situacijos.

Dėl Nutarimo 2 punkto, kuriame atsakovas padarė išvadą, kad steigiamos kreditų unijos vadovai negalės tinkamai atlikti savo pareigų ir užtikrinti saugios ir patikimos steigiamos kredito unijos veiklos, kadangi tiek stebėtojų tarybos pirmininko P. M., tiek valdybos pirmininko ir siūlomo išrinkti administracijos vadovu K. V. elgesį svarsčiusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija juos abu pripažino pažeidusius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, todėl minėti asmenys negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos, teismas, remdamasis Kredito unijų įstatymo 30 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, pažymėjo, jog skundžiamame Nutarime nurodyta aplinkybė, susijusi su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimais, pateikta kaip apibūdinanti stebėtojų tarybos pirmininko pareigas pretendavusį eiti P. M. ir valdybos pirmininko pareigas pretendavusį eiti K. V.. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kredito unijų vadovai nepriskiriami prie asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje kategorijos, kuriems taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 str., 2 str. 1 d.), su tuo sutinka ir atsakovas. Teismas pažymėjo, kad Kredito unijų įstatymo 30 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų pagrindų, kuriems esant tiek stebėtojų tarybos pirmininkas P. M., tiek valdybos pirmininkas ir siūlomas administracijos vadovas K. V. negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos, atsakovas nenurodė. Pretendentus apibūdinančių aplinkybių nurodymas negali būti prilyginamas aiškiam ir tinkamam pagrindimui. Atsakovas vertino subjektyviai, nepateikdamas teisinių argumentų, patvirtinančių, kad minėti asmenys negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos būtent Kreditų unijos įstatymo nuostatų nustatytais pagrindais, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo padarytos išvados, kad P. M. ir K. V. negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, pripažintinos nepagrįstomis.

Dėl atsakovo Nutarimo 2.2 punkto, kuriame nurodyta, kad valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas K. V. jau eina stebėtojų tarybos nario pareigas kredito unijoje „Vilniaus kreditas“, todėl konstatuotas šio asmens interesų konfliktas ir padaryta išvada, kad jis negalės skirti pakankamai laiko tinkamai eiti paskirtas kredito unijos valdybos pirmininko ir administracijos vadovo pareigas, teismas, remdamasis Kredito unijų įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, pažymėjo, kad interesų konfliktas kiltų valdybos narį paskyrus į šioje normoje nurodytas minėtas pareigas toje pačioje kredito unijoje. Dėl atsakovo argumento, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 241-32 kredito unijai „Vilniaus kreditas“ buvo pritaikyta poveikio priemonė – įspėjimas, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėta poveikio priemonė buvo pritaikyta vėliau, nei priimtas Nutarimas (I t., b. l. 72). Iš Nutarimo turinio teismas nustatė, kad atsakovas nenurodė teisinio pagrindo, t. y. kuo remiantis padaryta išvada dėl galimo K. V. interesų konflikto, o vertinimas dėl to, kad K. V. negalės skirti pakankamai laiko tinkamai atlikti jam paskirtas kredito unijos valdybos pirmininko ir administracijos vadovo pareigas, yra subjektyvus, nepagrįstas nei nustatytais faktais, nei teisės aktų normomis.

Dėl atsakovo Nutarimo 2.3 punkto, kuriame nurodyta, kad revizijos komiteto pirmininkė L. S. ir paskolų komiteto pirmininkė S. G. neturi panašaus darbo patirties, todėl negalės tinkamai atlikti savo pareigų ir užtikrinti saugios ir patikimos steigiamos kredito unijos veiklos, teismas pažymėjo, kad reikalavimai tiek revizijos komiteto pirmininkui, tiek paskolų komiteto pirmininkui yra nustatyti Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d.) 8 punkte. Iš skundžiamo Nutarimo turinio teismas nustatė, kad atsakovas nenurodė, kokių konkrečiai Taisyklių reikalavimų neatitinka revizijos komiteto pirmininkė L. S. ir paskolų komiteto pirmininkė S. G., o tiesiog abstrakčiai konstatavo, kad jos neturi panašaus darbo patirties. Teismas atkreipė dėmesį į Taisyklių 17 punktą, kuriame nustatyta galimybė Lietuvos banke sudaryti asmens kvalifikacijos ir patirties vertinimo komisiją asmens kvalifikacijai ir patirčiai įvertinti ir nustatyti, ar asmuo gali būti kredito unijos vadovu, o pagal Taisyklių 21 punktą komisija asmens kvalifikaciją ir patirtį turi teisę vertinti bei tinkamumą tapti kredito unijos vadovu nustatyti, neatsižvelgdama į šių Taisyklių 5–8 punktuose nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nei L. S., nei S. G. kvalifikacija nebuvo vertinama pagal Taisyklių 17, 21 punktų reikalavimus, o apsiribota abstrakčiu konstatavimu, kad jos negalės tinkamai atlikti savo pareigų. Teismo nuomone, tokia atsakovo išvada pripažintina nepagrįsta.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad Nutarimo 2 punkte padaryta išvada, kad steigiamos kreditų unijos vadovai negalės tinkamai atlikti savo pareigų ir užtikrinti saugios ir patikimos steigiamos kredito unijos veiklos, yra nepagrįsta.

Dėl Nutarimo 3 punkto, kuriame atsakovas nurodė, kad steigiamos kredito unijos administracijos vadovas K. V. nepateikė informacijos apie ketinimą atsisakyti teisės verstis advokato veikla, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių dėl leidimų išdavimo 13 punkto nuostatomis, galėjo pareikalauti papildomų dokumentų arba informacijos, reikalingos sprendimui priimti, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė. Tokios informacijos nepateikimas, ypač atsižvelgus į tai, kad minėtoje informacijoje turėjo būti išdėstyti tik ketinimai asmens, pretenduojančio būti steigiamos kredito unijos administracijos vadovu, gali būti vertinamas tik kaip formalus trūkumas, kuris atsirado iš dalies dėl paties atsakovo veiksmų (neveikimo). Be to, sprendžiant šį klausimą turi būti vadovaujamasi ir kitais atsakovui pateiktais dokumentais, iš jų ir K. V. 2013 m. sausio 4 d. pateiktu raštu „Dėl papildomos informacijos pateikimo“, iš kurio, kaip jau aptarta, matyti, kad apsisprendimą dėl Seimo nario mandato išreiškė tik A. S., o kiti asmenys nepareiškė savo valios dėl atsisakymo būti steigiamos kredito unijos vadovais (stebėtojų tarybos nariais), taigi turėtų dokumentų pagrindu nebuvo galima daryti išvados, kad K. V. neatsisakys teisės verstis advokato veikla. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad šis atsakovo nurodytas pagrindas negali būti laikomas tinkamu pagrindu, kuriuo remiantis būtų galima atsisakyti išduoti leidimą steigti kredito uniją.

Dėl Nutarimo 4 punkto, kuriame atsakovas nurodė, kad pareiškėjo veiklos metmenys nėra išsamūs ir nepagrindžia, jog kredito unija pasirengusi vykdyti saugią ir patikimą veiklą, bei pažymėjo, kad nenurodyti narių priėmimo kriterijai, net trumpai neaptartos valdymo ir organizacinės struktūros, rizikos valdymo, apskaitos, vidaus kontrolės sistemos, techninės, informacinės, technologinės apsaugos užtikrinimo priemonės, nepateikti net preliminarūs patalpų, turto draudimo aprašymai, kainodaros strategija, nepateiktas finansinis planas pagal balansinės ir pelno (nuostolių) ataskaitų pagrindinius straipsnius ir siektinus finansinius rodiklius, nepateiktas veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymo aprašymas, sąnaudų iki licencijuojamų paslaugų teikimo pradžios ir finansinių išteklių, kuriais bus finansuojamos šios sąnaudos, įvertinimas (sąmatos), taip pat neatskleistos konkrečios strateginių krypčių ir tikslų įgyvendinimo priemonės, teismas, remdamasis Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, pastebėjo, kad reikalavimai pateikti valdymo ir organizacinės struktūros aprašymą, apskaitos politikos projektą ir detalų apskaitos sistemos aprašymą, dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad kredito unija turi tinkamą vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus, technines, informacines, technologines apsaugos užtikrinimo priemones, patalpas ir turto draudimą, yra nustatyti Kredito unijų įstatymo ne 8 straipsnio 2 dalyje, o 9 straipsnio 4 dalies 7, 8 ir 9 punktuose ir yra privalomi pateikti norint gauti kredito unijai licenciją, o ne leidimą įsteigti kredito uniją. Dėl atsakovo argumento, kad po Nutarimo priėmimo Lietuvos banko valdyba 2013 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 03-21 patvirtino Kredito unijos veiklos metmenų ir veiklos plano sudarymo reikalavimų aprašą, teismas pažymėjo, jog pareiškėjui teikiant dokumentus minėto aprašo reikalavimai nebuvo patvirtinti, todėl jam netaikytini (lex retro non agit principas). Jeigu atsakovas vis dėlto manė, kad minėti dokumentai yra būtini, sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, jis turėjo galimybę prašyti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus (informaciją). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepateikė informacijos, kurią privaloma pateikti leidimo išdavimo etape.

Dėl Nutarimo 5 punkto, kuriame atsakovas įvertino pareiškėjo pajinio kapitalo dydį ir padarė išvadą, kad jis pažeis Kredito unijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą mažiausio kredito unijos kapitalo reikalavimą dar iki priimdamas sprendimą išduoti licenciją ar jos neišduoti, teismas, remdamasis Kredito unijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byloje esančiais dokumentais, kad pareiškėjas neketina leisti elektroninių pinigų, teismas sprendė, jog pareiškėjui taikytina Kredito unijų įstatymo nuostata, nustatanti ne mažesnį nei 15 000 Lt kredito unijos kapitalo dydį. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo pajinis kapitalas yra 20 000 Lt, t. y. 5 000 Lt daugiau, nei reikalauja Kredito unijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, todėl neaišku, kuo remdamasis, atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeis nustatytą mažiausio kredito unijos kapitalo reikalavimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas savo teiginio, jog tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas pateiktuose dokumentuose nenurodė konkrečių priemonių ar veiksmų, leidžiančių aiškiai ir objektyviai įvertinti jo sąnaudas ar galimybes jas sumažinti, todėl potencialios pareiškėjo sąnaudos buvo apskaičiuotos lyginamuoju metodu, nepagrindė nei teisės aktų normomis, nei konkrečiais nustatytais faktais, taip pat neaišku, kokiais konkrečiais kriterijais remiantis ir su kokiais subjektais buvo lyginamas pareiškėjas, nenurodyta, kokiuose teisės aktuose toks lyginamasis metodas yra nustatytas. Atkreiptas dėmesys, kad kredito unijos „Aitvaras“ metmenyse, esančiuose byloje (I t., b. l. 143–154), yra pateikta lentelė pavadinimu „Balansas“. Nutarime nėra pateikta jokių argumentų dėl pateiktoje lentelėje nurodytų finansinių rodiklių, skaičiavimų ir pan., todėl padaryta išvada, kad atsakovas šių duomenų nevertino ir, pateikdamas išvadą, kad steigiama kredito unija nėra pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansinių paslaugų, į šiuos duomenis neatsižvelgė. Taigi atsakovo išvada, kad pareiškėjas bus nepajėgus vykdyti Kredito unijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, padaryta neišnagrinėjus visos atsakovui pateiktos informacijos ir dokumentų, todėl vertinta kaip neišsami bei nepagrįsta.

Dėl Nutarimo 6 punkto, kuriame atsakovas nurodė, kad pareiškėjo įstatuose nėra atskleistas steigiamos kredito unijos narius vienijantis tikslas ir konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka Kooperatinių bendrovių įstatyme nustatyto kooperacijos principo, teismas, remdamasis minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo tikslai yra nurodyti 2012 m. kovo 20 d. Kredito unijos steigimo sutarties (I t., b. l. 16–20) 2.2 punkte ir Įstatų 6 punkte (I t., b. l. 109–135), t. y. tenkinti savo narių ūkinius ir socialinius poreikius, teikti savo nariams ir kitiems įstatuose nustatytiems asmenims laiku ir kokybiškas finansines paslaugas, užtikrinant unijos finansinį stabilumą ir patikimumą, ir vykdyti kitą Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančią veiklą, siekiant šių tikslų įgyvendinimo. Atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka kooperacijos principo, remiasi tik subjektyviu atsakovo vertinimu, prielaidomis, nepateikiant konkrečių teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų. Nei iš Nutarimo, nei iš atsakovo atsiliepimo neaišku, kodėl minėtuose dokumentuose įvardyti tikslai vertinti kaip nepakankami, nekonkretūs ir neatitinkantys kooperacijos principo. Be to, Kooperatinių bendrovių įstatyme nėra nurodyta, kokie konkrečiai tikslai privalo būti nurodyti. Pažymėta ir tai, kad tokie tikslai kaip tenkinti savo narių ūkinius ir socialinius poreikius, teikti finansines paslaugas yra pakankamai konkretūs, nereikalaujantys atitinkamo detalizavimo. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, jog steigiama kredito unija neatitinka kooperacijos principo.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos bankas, kaip viešojo administravimo subjektas, spręsdamas klausimą dėl leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo, sprendimą (išduoti ar neišduoti leidimą) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyręs ir įvertinęs tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Reikalavimą tinkamai motyvuoti sprendimą įtvirtina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos. Išanalizavęs atskirų Nutarimo punktų atitiktį teisiniam reguliavimui, teismas padarė išvadą, kad Nutarimo 1 punktas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Nutarimo 2, 3, 4, 5, 6 punktai pripažintini kaip neteisti ir nepagrįsti, neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra pagrindas juos panaikinti.

Tačiau, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1732/2014 pateiktą išaiškinimą, teismas sprendė, kad neatitiktis teisės aktų reikalavimams, keliamiems steigiamos kredito unijos vadovams (stebėtojų tarybos nariams), šiuo atveju nepakankamas kredito unijos stebėtojų tarybos narių skaičius (pagal Kredito unijų įstatymo 26 str. – ne mažiau kaip 3 nariai), vertintinas kaip esminis, kuris pripažintinas savarankišku ir pakankamu pagrindu atsisakyti išduoti leidimą įsteigti kredito uniją. Todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo naikinti atsakovo Nutarime priimto galutinio sprendimo atsisakyti išduoti leidimą įsteigti kredito uniją „Aitvaras“.

III. Pareiškėjas steigiama kredito unija „Aitvaras“ pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 1-5), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Nutarimo 1 punkto ir tuo pačiu galutinio sprendimo atsisakyti išduoti leidimą įsteigti kredito uniją „Aitvaras“ panaikinimo, buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos bankui pateikė prašymą išduoti leidimą įsteigti kredito uniją „Aitvaras“. Su prašymu buvo pateikti visi teisės aktuose nustatyti dokumentai bei informacija, įskaitant steigiamos kredito unijos vadovų sąrašą. Lietuvos bankas pagal Kredito unijų įstatymo 30 straipsnio 7 dalį per 30 dienų nuo pareiškėjo prašymo įsteigti kredito uniją „Aitvaras“ bei kartu pateikto vadovų sąrašo gavimo dienos nepateikė jokio prašymo dėl papildomos informacijos dėl kredito unijos vadovų, todėl laikytina, jog 2012 m. rugsėjo 9 d. patvirtino steigiamos kredito unijos vadovų sąrašą.

2. Nei vienas kredito unijų veiklą reglamentuojantis teisės aktas nenumato, kad asmuo, teikdamas kandidatūrą eiti steigiamos kredito unijos vadovu, privalo būti atsisakęs bet kokių užimamų pareigų. Todėl, vien faktas, jog A. S. pradėjo eiti Seimo nario pareigas, nereiškia, kad jis negali pretenduoti į steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ stebėtojų tarybą. Pareiškėjas Lietuvos bankui pateiktu raštu „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ išreiškęs ketinimą rinkti naują stebėtojų tarybos narį, visuotinio narių susirinkimo metu turėjo visišką diskreciją palikti ar pakeisti A. S. stebėtojų tarybos pareigose. Kas iš tikrųjų sušaukus steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ visuotinį narių susirinkimą ir buvo padaryta.

3. Pažymėtina, jog pareiškėjas viso kredito unijos steigimo laikotarpiu savo valią procedūriniais klausimais išreiškė nuosekliai raštu kreipdamasis į Lietuvos banką, todėl akivaizdu, jog ir šiuo atveju apie priimtus pasikeitimus, jeigu tokie būtų įvykę, būtų taip pat informavęs raštu. Be to, kadangi steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ steigėjams ir unijos vadovams yra keliami itin aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, todėl neabejotina, kad pareiškėjui priėmus sprendimą išrinkti naują stebėtojų tarybos narį – tokia informacija būtų nedelsiant pateikta. Kadangi duomenys, susiję su steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ vadovais, nesikeitė, todėl vadovaujantis Taisyklių 14 punktu, Lietuvos bankas ir nebuvo informuotas.

4. 2012 m. gruodžio 21 d. gavus iš Lietuvos banko Priežiūros tarnybos pranešimą dėl patikslintos informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog per prašymo nagrinėjimo laikotarpį K. V. buvo išrinktas kredito unijos „Vilniaus kreditas“ stebėtojų tarybos nariu, todėl reikalinga patikslinti pasikeitusius duomenis, patikslinti pasikeitusių duomenų dėl A. S. nebuvo paprašyta nepaisant fakto, jog jis ėjo Seimo nario pareigas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Lietuvos bankas pripažino jog A. S. tapimas Seimo nariu neužkerta kelio būti pretendentu į stebėtojų tarybos narius.

5. Remdamasis Taisyklių dėl leidimų išdavimo 10 punktu, atsakovas, matydamas netikslumus, susijusius su A. S. kandidatūra, jeigu tokių buvo, turėjo per 5 darbo dienas kreiptis į pareiškėją, jog šis patikslintų duomenis. Akivaizdu, jog Lietuvos bankas nesilaikė jam keliamos bendradarbiavimo pareigos.

6. Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog Lietuvos bankas privalo pateiktus dokumentus išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Atsakovas priėmė skundžiamą Nutarimą 2013 m. sausio 24 d., t. y. daugiau kaip 2 mėnesiais praleisdamas procedūrinius terminus. Be to, Lietuvos bankas, priėmęs pateikiamą prašymą išduoti leidimą steigti kredito uniją „Aitvaras“, ir nustatęs, kad būtina pateikti papildomus dokumentus, turėjo per 5 darbo dienas grąžinti dokumentus pateikusiam asmeniui, nurodant, jog yra pateikiami ne visi teisės aktuose nurodyti dokumentai.

7. A. S. tapimas Seimo nariu, neužkerta kelio jam pasyviosios teisės būdu pretenduoti (siekti) būti išrinktu į kredito unijos „Aitvaras“ stebėtojų tarybos narius. Įsteigus kredito uniją „Aitvaras“, A. S. privalėtų apsispręsti, ar eiti ankstesnes Seimo nario pareigas, ar būti kredito unijos „Aitvaras“ stebėtojų tarybos nariu. Nagrinėjamu atveju teismas a priori vienašališkai nusprendė, kad A. S. pradėjus eiti Seimo nario pareigas ir K. V. pateikus 2013 m. sausio 4 d. raštą dėl papildomos informacijos pateikimo, A. S. atsisakė būti steigiamos kredito unijos stebėtojų tarybos nariu. Toks teismo teiginys yra nepagrįstas ir atmestinas, visų pirma dėl to, kad pareiškėjas ar pats A. S. nepateikė jokių dokumentų, nurodančių, jog vietoj A. S. skiriamas naujas stebėtojų tarybos narys, antra, kredito unija „Aitvaras“ dar nebuvo įsteigta, todėl A. S. nekilo pareiga apsispręsti, ar eiti Seimo nario pareigas, ar būti įsteigtos kredito unijos stebėtojų tarybos nariu.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. ir 2014 m. vasario 25 d. sprendimuose nurodė, kad steigiamos kredito unijos administracijos vadovas K. V. nepateikė informacijos apie ketinimą atsisakyti teisės verstis advokato veikla bei pažymėjo, jog Lietuvos bankas, vadovaudamasis Taisyklių dėl leidimo išdavimo 13 punkto nuostatomis, galėjo pareikalauti papildomų dokumentų arba informacijos, reikalingos sprendimui priimti, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė. Teismai išaiškino, jog tokios informacijos nepateikimas ypač atsižvelgus į tai, kad minėtoje informacijoje turėjo būti išdėstyti tik ketinimai asmens, pretenduojančio būti steigiamos kredito unijos administracijos vadovu, laikytinas formaliu trūkumu ir negali būti pripažintas esminiu, kurio pagrindu gali būti atsisakyta išduoti leidimą steigti kredito uniją pareiškėjui. Darytina išvada, kad net ir pripažinus, jog pareiškėjas nepateikė informacijos dėl A. S. ketinimo atsisakyti eiti Seimo nario pareigas, atsižvelgiant į teismų praktiką, tai laikytina tik formaliu trūkumu. A. S. galėjo būti pretendentu į stebėtojų tarybos narius, ką patvirtina ir Konstitucinio Teismo praktika (2007 m. vasario 9 d. nutarimas).

Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnyje nustatyta, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Šios nuostatos turinį yra išsamiai išaiškinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Byla Nr. 04/04), nurodęs, kad „Konstitucijoje yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad Seimo nario pareigų nesuderinamumas su jokiomis kitomis pareigomis ar darbu (išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis), apimantis Seimo nario pareigų nesuderinamumą su užsiėmimu verslu, komerciją, kita privačia veikla, kuria siekiama pelno, ir draudimas Seimo nariui gauti kitą atlyginimą (išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis) Seimo nariui yra taikomi nuo to momento, kai jis įgyja visas Tautos atstovo teises, t. y. kai jis prisiekia.

Konstitucijoje nėra numatyta, kad po to, kai Seimo narys prisiekia, jis dar kurį laiką gali eiti kurias nors kitas pareigas, dirbti kurį nors kitą darbą (išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis), užsiimti verslu, komercija, kita privačia veikla, kuria siekiama pelno, gauti kokį nors kitą atlyginimą (išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis). Kitoks Konstitucijos aiškinimas, esą Seimo narys, davęs priesaiką, dar kurį laiką gali eiti kokias nors kitas pareigas ar dirbti darbą, nesuderinamą su Seimo nario pareigomis (išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis), užsiimti verslu, komercija, kita privačia veikla, kuria siekiama pelno, būtų nepagrįstas, nes taip būtų nepaisoma šiame Konstitucinio Teismo nutarime nurodytų Konstitucijoje nustatytų draudimų Seimo nariui; taip būtų pažeista Konstitucija.“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtoje byloje taip pat yra nurodęs, kad „<...> Seimo narys, įgydamas visas Tautos atstovo teises, apsisprendžia, kad jis bus Tautos atstovas, o ne užsiims verslu, komercija ar kitokia privačia veikla, kuria siekiama pelno.“. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad A. S. 2012 m. lapkričio 16 d. duodamas Seimo nario priesaiką apsisprendė būti Tautos atstovu, o ne pareiškėjo stebėtojų tarybos nariu, kuriuo buvo išrinktas pareiškėjo steigiamojo susirinkimo 2012 m. balandžio 26 d. Būtent nuo A.

S. Seimo nario priesaikos davimo dienos pareiškėjo stebėtojų tarybą sudarė 2 asmenys, todėl pareiškėjas neatitiko Kredito unijų įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad stebėtojų tarybą turi sudaryti ne mažiau nei 3 stebėtojų tarybos nariai, tačiau pareiškėjas iki Nutarimo priėmimo dienos (per daugiau nei 2 mėnesius) neištaisė situacijos ir nepateikė Lietuvos bankui informacijos nei apie A. S. nustojimą eiti pareigas, nei apie kito stebėtojų tarybos nario išrinkimą, todėl Nutarimo priėmimo dieną neatitiko Kredito unijų įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuria remdamasis, Lietuvos bankas pagrįstai taikė Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

2. Taisyklių dėl leidimų išdavimo 10 punktas nustato Lietuvos banko teisę iš esmės dokumentų nenagrinėti ir juos grąžinti dokumentus pateikusiam asmeniui, jeigu pateikti ne visi teisės aktuose nurodyti dokumentai arba pateikti dokumentai parengti ir įforminti nesilaikant šiame ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taigi, ši teisės nuostata nustato tik dokumentų kiekio ir įforminimo atitikties vertinimą, tačiau ja vadovaujantis nėra vertinamas pateiktų dokumentų ir informacijos turinys, kuris yra įvertinamas per Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Pažymėtina ir tai, kad aptariama Taisyklių dėl leidimų išdavimo 10 punkto nuostata nustato, kad dokumentai gali būti grąžinami per 5 darbo dienas nuo jų pateikimo. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad A. S. neis pareiškėjo stebėtojų tarybos nario pareigų, paaiškėjo 2015 m. lapkričio 16 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo dokumentų pateikimo dienos, ir nebuvo žinoma dokumentų pateikimo metu.

3. Vadovaujantis tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas pateikė prašymą leisti įsteigti kredito uniją, 2012 m. spalio 10 d. pareiškėjas pateikė papildomą informaciją, 2012 m. gruodžio 21 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos ir dokumentų pateikimo, 2013 m. sausio 7 d. pareiškėjas pateikė prašymą ir papildomą informaciją, taip pat remiantis Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi ir 57 straipsnio 2 dalimi, 3 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo papildomai pareikalautų ar papildomai pareiškėjo pateiktų dokumentų ir informacijos gavimo dienos, taigi, sprendimo leisti įsteigti kredito uniją priėmimo terminas nagrinėjamu atveju turėjo baigtis 2013 m. balandžio 7 d., o Nutarimas buvo priimtas 2013 m. sausio 24 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, todėl jis privalo patikrinti visą bylą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiomis nuostatomis, patikrinęs bylą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir, iš naujo jų nekartodamas, tik papildo jas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus.

Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas nesutikimo argumentais dėl teismo faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės, nustatančios reikalavimus steigiamos kredito unijos stebėtojų tarybos nario kandidatūros pateikimui ir jų reikšmės atsisakymui išduoti leidimą įsteigti kredito uniją, aiškinimo.

Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 6 d. pranešimu atsakovui pateikė steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ 9 išrinktų vadovų sąrašą (I t., b. l. 156) ir 2013 m. sausio 4 d. pateikė papildomą informaciją apie tai, kad vienas iš išrinktų vadovų A. S. nuo 2012 m. lapkričio 16 d. pradėjo eiti Seimo nario pareigas ir kad artimiausiu metu bus sušauktas kredito unijos „Aitvaras“ visuotinis susirinkimas, kad būtų išrinktas kitas keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo, eisiantis kredito unijos „Aitvaras“ stebėtojų nario pareigas (I t., b. l. 71). Atsakovas nurodo, kad iki skundžiamo Nutarimo priėmimo dienos (2013 m. sausio 24 d.) nauja kandidatūra Lietuvos bankui nebuvo pateikta ir šiuo pagrindu buvo pripažinta, kad steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ pateikti dokumentai neatitinka Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų. Šia norma nustatyta, kad kredito unijos steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei informaciją, įskaitant: steigiamojo susirinkimo išrinktų kredito unijos vadovų, kuriems rinkti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą.

Pareiškėjas iki skundžiamo Nutarimo priėmimo dienos 2013 m. sausio 4 d. pateiktos informacijos apie galimą vadovų pasikeitimą nei paneigė, nei patvirtino, todėl atsakovas turėjo pagrindą nuspręsti, kad naujai išrinktos stebėtojų tarybos nario kandidatūros pareiškėjas nepateikė. Įvertinus tai, kad Leidimo įsteigti kredito unijų išdavimo taisyklių 14 punktu nustatyta, jog apie asmens išrinkimą kredito unijos vadovu Lietuvos bankui pranešama per 15 dienų, todėl daroma išvada, jog atsakovas šioje byloje ginčijamą Nutarimą priėmė 2013 m. sausio 24 d. per protingą laiką, suteikiantį pareiškėjui galimybę priimti sprendimą pagal 2013 m. sausio 4 d. įsipareigojimą arba jį paneigti. Atsakovas, prieš priimdamas Nutarimą, neprivalėjo reikalauti informacijos apie vadovus, nes pareiškėjui situacija buvo žinoma ir jis buvo atsakingas už jos pateikimą.

Šio ginčo apimtyje nesvarstytina, ar Seimo narys gali užimti stebėtojų tarybos nario pareigas, kadangi atsakovo Nutarimo turinys patvirtina, kad Nutarimas priimtas remiantis pareiškėjo pozicija dėl stebėtojų tarybos nario kandidatūros pakeitimo ir tokios kandidatūros nepateikimo, o ne dėl to, kad vienas iš vadovų yra Seimo narys.

Stebėtojų tarybos nario kandidatūros pateikimas yra vienas iš Kredito unijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, todėl atsakovas, remdamasis Kredito unijų 8 straipsnio 4 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė išduoti leidimą įsteigti kredito uniją, jei nebuvo pateikti duomenys apie steigiamojo susirinkimo išrinktą kredito unijos vadovą. Priimant Nutarimą, esminių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas naikinti Nutarimą, nebuvo padaryta.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo steigiamos kredito unijos „Aitvaras“ steigėjų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys