AS-822-147-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-147/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01900-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. R. 2013 m. spalio 17 d. (spaudas ant voko) pareiškėjas Šiaulių apygardos administraciniam teismui įteikė skundą, kurį vėliau patikslino, šalindamas skundo trūkumus. Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SDR-175; 2) panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. SNAD-1602; 3) įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių tinkamai apskaičiuoti pareiškėjui neišmokėtos ligos pašalpos dydį ir ją išmokėti; 4) įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių paskirti pareiškėjui netekto darbingumo periodinę kompensaciją.

Pareiškėjas nurodė, kad prašo atnaujinti skundo dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. SDR-175, kuriuo buvo nelaimingas atsitikimas darbe, įvykęs 2012 m. sausio 13 d., pripažintas nedraudiminiu įvykiu, bei VSDFV 2012 m. liepos 13 d. rašto Nr. (11.1) I-4431, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo 2012 m. birželio 12 d. prašymas panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą, padavimo terminą.

Paaiškino, kad šių sprendimų teismui neskundė, nes tik 2012 m. liepos 6 d. buvo išrašytas iš Plungės ligoninės reabilitacijos ir slaugos skyriaus pasibaigus terminui, pagal kurį galima asmenį slaugyti gydymo įstaigose. Ligoninėje nepertraukiamai buvo nuo 2012 m. sausio 13 d. autoįvykio dienos, dėl patirtų traumų negalėjo savarankiškai apsitarnauti. Namuose visą laiką gulėjo lovoje, nes po atviro lūžio nebuvo sugijęs kairės kojos šlaunikaulis. Kadangi labai ilgą laiką buvo nedarbingas, 2013 m. balandžio 15 d. buvo atleistas iš darbo vadovaujantis Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalimi. Faktiškai gydymas tęsėsi iki 2013 m. rugpjūčio 19 d., kai buvo nustatytas darbingumo lygis bei nustatytas 30 procentų netektas darbingumas įvykus nelaimingam atsitikimui darbe. Minėtų sprendimų neskundė dar ir dėl to, kad po ilgos ligos 2012 m. liepos 17 d. mirė jo žmona. Pareiškėjas neturėjo nei fizinių, nei moralinių, nei finansinių galimybių ginti savo teises teisme. 2013 m. rugpjūčio 5 d. jam buvo diagnozuotas 2 stadijos piktybinis prostatos vėžys, 2013 m. rugsėjo 2 d. buvo atlikta operacija, pooperacinis gydymas tęsiasi iki šiol.

Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius su pareiškėjo prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti nesutiko.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo motyvas, kad praleido skundo padavimo terminą dėl gydymosi ligoninėje, negali būti pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti. Gydymasis ligoninėje nesukliudė pareiškėjui 2012 m. birželio 12 d. paduoti skundą VSDFV dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. SDR-175. Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjas savo pažeistas teises galėjo ginti per atstovą. Nepagrįsti ir pareiškėjo motyvai, kad jis neturėjo finansinių galimybių tinkamai ginti savo teises. VSDFV Mažeikių skyriaus 2013 m. spalio 31 d. pažymoje Nr. PP2-4131 apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nurodyta, jog nuo 2012 m. sausio 15 d. A. R. buvo mokama ligos pašalpa, be to pareiškėjui buvo mokama ir netekto darbingumo pensija. Pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamas pasekmes. Su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2013 m. lapkričio 8 d., po to, kai VSDFV Mažeikių skyrius 2013 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą Nr. SNAD-1602 neskirti A. R. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, nes nelaimingas atsitikimas darbe (įvykęs 2012 m. sausio 13 d.) pripažintas nedraudiminiu įvykiu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutiko.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pažymėjo, kad ribotos asmens judėjimo galimybės neužkerta kelio naudotis kitais būdais ginant savo teises ir teisėtus interesus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, liga gali būti pripažinta svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines ir psichines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir išsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Todėl aplinkybe, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 12 d. dar gulėdamas ligoninėje pateikė skundą VSDFV, paneigia bet kokias abejones dėl pareiškėjo visiško negalėjimo išreikšti savo valios ir pasinaudoti teise ginti savo interesus. Pareiškėjas nepasinaudojo savo teise skųsti Mažeikių skyriaus ir VSDFV sprendimų ne tik per (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą, bet ir pasibaigus apskundimo terminui daugiau nei metus nebandė ginti savo interesų. Be to, 2012 m. rugpjūčio 6 d., kai dar nebuvo pasibaigęs terminas skundui dėl sprendimo, kuriuo nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu, paduoti, pareiškėjas Mažeikių skyriui pateikė prašymą skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Mažeikių skyriui 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. SNAD-1381 atsisakius skirti minėtą kompensaciją, pareiškėjas tokio sprendimo VSDFV neskundė. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti, nebuvo kliūtimi Mažeikių skyriui teikti prašymus dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos skyrimo. Todėl VSDFV, įvertinusi pareiškėjo argumentus, kartu su skundu pateiktus dokumentus bei tai, kad pareiškėjas, būdamas sunkios būklės, teikė prašymus Mažeikių skyriui dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos skyrimo, o skundą dėl sprendimo, kuriuo jam nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu pateikė tik praėjus daugiau nei metams po tokio sprendimo gavimo, mano, kad pareiškėjo sveikatos būklė nebuvo tokia sunki, kad jis neturėjo galimybės išreikšti savo valios ir ginti savo teisėtus interesus.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą.

Teismas konstatavo, kad sunki pareiškėjo sveikatos būklė po autoįvykio 2012 m. sausio 13 d. nesutrukdė pareiškėjui 2012 m. birželio 12 d. apskųsti Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SDR-175 ir 2012 m. rugpjūčio 6 d. VSDFV Mažeikių skyriui pateikti prašymą skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Nagrinėjamu atveju įvertinęs surinktus dokumentus teismas sprendė, kad pareiškėjo sveikatos būklė nebuvo tokia, kad neleido jam pačiam arba pasitelkiant kitus asmenis kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo iškart po sprendimo, kuriuo pažeidžiamos jo teisės, gavimo. Taip pat pažymėta, kad pareiškėjas tik praėjus daugiau negu metams laiko nuo skundžiamo sprendimo priėmimo kreipėsi į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo. Teismo nuomone, pareiškėjas, įgyvendindamas savo procesines teises ir pareigas buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus, todėl pareiškėjo nurodytos termino atnaujinimo priežastys nepripažintos svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjui įstatymų nustatytu terminu pateikti skundą teismui, dėl to pareiškėjo prašymas netenkintinas ir terminas skundui paduoti neatnaujintinas.

Teismas spręsdamas dėl kitų pareiškėjo skundo reikalavimų priėmimo pažymėjo, kad vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, periodinė netekto darbingumo kompensacija išmokama apdraustajam, netekusiam dalies ar viso darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Šiuo atveju pirminis sprendimas, sukėlęs teisines pasekmes pareiškėjui, yra Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. SDR-175. Mažeikių skyrius, priimdamas 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. SNAD-1602, rėmėsi galiojančiu 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. SDR-175, todėl konstatuota, kad kiti pareiškėjo skundo reikalavimai laikytini išvestinais, ir neatnaujinus termino skundui paduoti dėl Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. SDR-175 panaikinimo, skundą atsisakyta priimti visa apimtimi.

III. Pareiškėjas A. R. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 116–118), prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas pakartoja prašyme dėl termino atnaujinimo savo nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad pripažinus nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu jam nebuvo mokama ligos pašalpa, nes jis buvo pripažintas kaltu dėl netyčinio administracinio teisės pažeidimo, įvykus eismo įvykiui. 2013 m. spalio 18 d. pareiškėjui suteiktas bedarbio statusas, jam mokama 489,57 Lt invalidumo pensija ir 70 Lt našlių pensija. Pareiškėjas pažymi, kad neturi teisinio išsilavinimo, nežinojo apie skundo padavimo terminus, ir per vėlai sužinojo apie galimybę kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Tačiau bet kuriuo atveju, dėl anksčiau paminėtų aplinkybių, nebūtų galėjęs anksčiau kreiptis dėl savo teisėtų interesų gynybos.

Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Remiasi savo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodytais argumentais, pažymi, kad ligos pašalpa pareiškėjui buvo mokama nuo 2012 m. sausio 15 d., taip pat pareiškėjui buvo mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su atskiruoju skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Remiasi savo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodytais motyvais. Pažymi, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d., kai dar nebuvo pasibaigęs terminas skųsti sprendimą, kuriuo nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu, pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos skyrimo. Mažeikių skyriui atsisakius skirti minėtą kompensaciją ir nurodžius sprendimo apskundimo terminą, pareiškėjas tokio sprendimo neskundė, o 2013 m. rugpjūčio 19 d. vėl pateikė atsakovui prašymą dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos skyrimo. Gavęs neigiamą 2013 m. rugpjūčio 28 d. atsakymą pareiškėjas jį nustatytą tvarka apskundė VSDFV. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjas sprendimo dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu nustatytais terminais neskundė ne dėl sunkios sveikatos būklės, o todėl, kad negalvojo tokio sprendimo skųsti. Pažymima, kad visuose sprendimuose aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Atskirojo skundo dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo skundas paduotas dėl atsakovo VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. SDR-175, kuriuo pareiškėjui 2012 m. sausio 13 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu ir VSDFV Mažeikių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. SNAD-1602 neskirti pareiškėjui netekto darbingumo periodinės kompensacijos, nes nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio pareiškėjas neteko darbingumo, pripažintas nedraudiminiu įvykiu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmais (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius. Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad skundai dėl sprendimų pensijų, rentų ir kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija)

Iš pareiškėjo skundo bei pridėtos medžiagos matyti, kad Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SDR-175 pareiškėjas 2012 m. birželio 12 d. apskundė VSDFV, kuri 2012 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą Nr. (11.1) I-4431 pareiškėjo skundo netenkinti. VSDFV sprendime buvo nurodyta, kad pareiškėjas per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali jį skųsti Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Nustatyta, kad šis sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2012 m. liepos 20 d.

VSDFV Mažeikių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. SNAD-1602 pareiškėjas irgi skundė ikiteismine tvarka. Pareiškėjui atsakyta 2013 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (11.1) I-6389 ir 2013 m. spalio 8 d. raštu Nr. (11.1) I-6578. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2013 m. spalio 17 d., iš esmės nepraleidęs VSDFV sprendimo, kuriuo VSDFV Mažeikių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo išnagrinėtas ikiteismine tvarka, apskundimo termino. Tačiau VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. SDR-175 apskundimo terminas neabejotinai praleistas ir pareiškėjas prašė jį atnaujinti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., LVAT bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Kaip priežastis, sutrukdžiusias jam laiku ir tinkamai apginti savo teises paduodant skundą pareiškėjas nurodė savo sveikatos būklę ir teisinių žinių stoką.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apriboja pareiškėjo galimybės pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises. Pareiškėjų teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai, kad pareiškėjas dėl VSDF Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. SDR-175 į teismą kreipėsi tik 2013 m. spalio 17 d., praėjus daugiau nei metams nuo šio sprendimo priėmimo ir ginčo išnagrinėjimo ikiteismine tvarka, laikytina jo pasirinktu elgesio variantu ir šios aplinkybės negali būti laikomos svarbia priežastimi bei pagrindu praleistą terminą atnaujinti (ABTĮ 57 str. 6 d.). Tai, kad pareiškėjas minėtą sprendimą skundė ikiteismine tvarka inter alia leidžia teigti, kad pareiškėjo būklė nebuvo tokia, kad neleido jam pačiam ar per kitus asmenis ginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad prašyme dėl termino atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, visiškai nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjui termino skųsti VSDF Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą ir atsisakė priimti šį skundo reikalavimą.

Tačiau teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad Šiaulių apygardos administracinio teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo reikalavimus panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. SNAD-1602, įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių tinkamai apskaičiuoti pareiškėjui neišmokėtos ligos pašalpos dydį ir ją išmokėti, bei paskirti pareiškėjui netekto darbingumo periodinę kompensaciją kaip išvestinius iš reikalavimo panaikinti VSDF Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SDR-175. VSDFV Mažeikių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. SNAD-1602 yra atskiras administracinis aktas, kurį pareiškėjas apskundė privaloma ikiteismine tvarka ir nepraleidęs nustatyto termino kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo iš esmės nagrinėdamas bylą. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-674/2010, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1698/2010, 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).

Taigi tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu gali būti nuspręsta, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu. Teismas, spręsdamas, ar kreipęsis dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo asmuo turi jo nurodytas teises bei įstatymų saugomus interesus, ir ar šios teisės bei interesai objektyviai yra pažeisti pareiškėjo nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą tik įvykdęs ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes (ABTĮ 86 str.).

Remdamasi nurodytais argumentais ir suformuota teismų praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. SNAD-1602 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kaip išvestinius iš pirminio reikalavimo panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SDR-175, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina, ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. R. skundo reikalavimus panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. SNAD-1602 ir įpareigoti atlikti veiksmus, panaikinti ir tą bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė