AS-261-1231-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-1231/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01499-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. S. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. S. Č. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja M. S. Č. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu atsakovui nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui, kuriame prašė: 1) panaikinti 2014 m. birželio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S. Č.“ Nr. 10-S-(14.10.3)-49; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrių suformuoti lygiavertį žemės sklypą, kurio vertė būtų lygi nacionalizuoto J. Ž. 1,57 ha žemės sklypo vertei.

Pareiškėja taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2014 m. birželio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S. Č.“ Nr. 10-S-(14.10.3)-49 panaikinimo paduoti, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Prašyme atnaujinti praleistą terminą pareiškėja nurodė, jog 2014 m. liepos 28 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo nuspręsta jai teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išaiškinti, kodėl buvo sumažintos atkurtos nuosavybės teisės į 1,57 ha žemės sklypo plotą. 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo gautas atsakovo atsakymas į pareiškėjos prašymą. Dėl senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos, pilnai nesuprasdama gauto rašto svarbos, pareiškėja iš karto nesikreipė į paskirtą advokatę, o gautąjį raštą advokatei pateikė tik 2014 m. rugsėjo 12 d. Advokatė J. Koltakova nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 28 d. atostogavo, 2014 m. rugsėjo 29 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 1 d., 2014 m. spalio 2 d. advokatė turėjo teismo posėdžius įvairiuose teismuose, todėl tik 2014 m. spalio 3 d. atsirado galimybė surašyti skundą teismui. Pareiškėja nurodė, kad jos išdėstytos priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi (b. l. 33-35) neatnaujino skundo padavimo termino ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, jog pareiškėjai skundžiamas 2014 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. 10S-(14.10.3.)-49 buvo išsiųstas 2014 m. birželio 27 d. Pareiškėja neneigia jo gavimo, taigi padaryta išvada, jog apie priimtą anksčiau minėtą sprendimą jai tapo žinoma jau 2014 m. birželio mėnesio pabaigoje. 2014 m. liepos 28 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo nuspręsta pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 10S-(14.10.3.)-49 apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą paskirta teikti advokatė J. Koltakova.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Kaip patvirtina prie skundo pateikti įrodymai, advokatė J. Koltakova pareiškėjai 2014 m. liepos 30 d. ir 2014 m. rugpjūčio 1 d. teikė konsultacijas, todėl teismas padarė išvadą, jog tuo metu jau ir pareiškėjai, ir jos atstovei buvo žinoma apie priimtą skundžiamą sprendimą, jo turinį.

Teismas nustatė, jog, kaip nurodė pati pareiškėja, ji tik 2014 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į advokatę, o pastaroji nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 28 d. atostogavo, 2014 m. rugsėjo 29 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 1 d., 2014 m. spalio 2 d. dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie vyko įvairiuose teismuose, todėl tik 2014 m. spalio 3 d. atsirado galimybė surašyti skundą teismui. Teismas pažymėjo, jog duomenų apie tai, kad iki 2014 m. rugsėjo 12 d. minėta advokatė būtų atostogavusi nepateikta. Atsižvelgus į tai, padaryta išvada, jog advokatė, kaip pareiškėjos atstovė, būdama savo srities specialistė, išmanydama įstatymus ir žinodama, jog skundas administraciniam teismui dėl administracinio akto teisėtumo yra paduodamas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos turėjo būti aktyvi teisminiame procese, susipažinusi su pareiškėjai nepalankiu atsakovo sprendimu, turėjo neatidėliodama pasirūpinti dėl jo apskundimo per įstatymo nustatytą terminą. Advokatės neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Teismas rėmėsi suformuota teismų praktika, pagal kurią vien aplinkybė, kad pareiškėja yra garbaus amžiaus, negali būti pagrindu atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo teismui terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011). Be to pažymėjo, jog pareiškėja, norėdama termino praleidimą pateisinti pablogėjusia sveikata, teismui turėjo pateikti konkrečius įrodymus apie sveikatos būklę. Kadangi įrodymų apie blogą sveikatos būklę nepateikta, nurodyta priežastis įvardinta abstrakčiai, todėl nelaikyta objektyvia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011). Atsižvelgus į tai, padaryta išvada, jog pareiškėja neįrodė objektyvių nuo jos valios nepriklausančių svarbių priežasčių, sutrukdžiusių skundą pateikti įstatymo nustatytu terminu, todėl nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

Esant minėtoms aplinkybėms, skundo padavimo terminas neatnaujintas ir skundą dėl 2014 m. birželio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S. Č.“ Nr. 10-S-(14.10.3)-49 ginčijimo atsisakyta priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrių suformuoti lygiavertį žemės sklypą, kurio vertė būtų lygi nacionalizuoto J. Ž. 1,57 ha žemės sklypo vertei laikytas išvestinio pobūdžio iš pirmojo reikalavimo, todėl, kadangi atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą bei atsisakyta priimti skundą dėl reikalavimo panaikinti 2014 m. birželio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S. Č.“ Nr. 10-S-(14.10.3)-49, reikalavimas dėl įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrių suformuoti lygiavertį žemės sklypą, kurio vertė būtų lygi nacionalizuoto J. Ž. 1,57 ha žemės sklypo vertei, atsisakytas priimti kaip neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

III. Pareiškėja M. S. Č. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 37-39), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – priimti pareiškėjos skundą ir jį išnagrinėti iš esmės.

Nurodo, kad 2014 m. birželio 11 d. priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietoje pilietei M. S. Č.“ Nr. 10S-(14-10.3)-49 jai buvo įteiktas 2014 m. liepos 7 d. registruotu laišku (vokas pridedamas). 2014 m. rugpjūčio 7 d. savo nuožiūra pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrių su prašymu (skundu) išaiškinti, kodėl buvo sumažintas atkurtos nuosavybės teisės į 1,57 ha žemės sklypo plotas, buvusio (duomenys neskelbtini) iki 1,2202 ha žemės sklypo, atkurto (duomenys neskelbtini) Kauno apskrityje. Šio laiško nuorašo pareiškėja nėra išsaugojusi, jį turi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius. 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus raštas „Dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 10SS-(14.10.49)-64, kuriame yra nurodoma, kad atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus pareiškėjai 2014 m. birželio 11 d. priimtu Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 10S-(14.10.23)-49 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M. S. Č.“ atkurtos nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos buvusio žemės savininko J. Ž. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalį – 1,57 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės ūkio paskirties žemės sklypą 1,2202 ha (duomenys neskelbtini). Gavusi atsakymą, iš karto stengėsi susisiekti su paskirta antrinės teisinės pagalbos tarnybos advokate J. Koltakova, tačiau advokatė paaiškino, jog yra atostogose ir tik grįžusi iš atostogų galės priimti ir atsižvelgiant į tai, jog po atostogų advokatės užimtumas buvo padidėjęs ir tik 2014 m. spalio 3 d. atsirado galimybė surašyti dokumentą, ir tą pačią dieną buvo išsiųstas paštu teismui.

Pažymi, jog pažeistą pareiškėjos teisę teismas šiuo atveju privalo ginti, nes priešingu atveju, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į nuosavybę, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą būtų fiktyvi ir taip pareiškėjai būtų užkirstas kelias, jog būtų teisingai atkurta nuosavybės teisė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir atsisakyta jį atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido skundo dėl 2014 m. birželio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S. Č.“ Nr. 10-S-(14.10.3)-49 panaikinimo padavimo terminą, kreipusis į teismą tik 2014 m. spalio 3 d. (pagal pašto spaudą ant voko (b. l. 32)).

Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išaiškinti, kodėl buvo sumažintos atkurtos nuosavybės teisės į 1,57 ha žemės sklypo plotą; 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo gautas atsakovo atsakymas į pareiškėjos prašymą; dėl senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos, pilnai nesuprasdama gauto rašto svarbos, pareiškėja iš karto nesikreipė į valstybės paskirtą advokatę, o gautąjį raštą advokatei pateikė tik 2014 m. rugsėjo 12 d.; advokatė J. Koltakova nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 28 d. atostogavo, 2014 m. rugsėjo 29 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 1 d., 2014 m. spalio 2 d. advokatė turėjo teismo posėdžius įvairiuose teismuose, todėl tik 2014 m. spalio 3 d. atsirado galimybė surašyti skundą teismui, pagrįstai laikė subjektyviomis, nuo jos valios priklausančiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis skundą pateikti įstatymo nustatytu terminu, todėl pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėja nepagrindė ir neįrodė, kodėl nuo 2014 m. liepos 28 d., kai jai buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, iki 2014 m. rugsėjo 12 d., kai pareiškėja kreipėsi su skundžiamu aktu į jai paskirtą advokatę, nesikreipė į teismą dėl 2014 m. birželio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S. Č.“ Nr. 10-S-(14.10.3)-49 panaikinimo ir tik 2014 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į jai paskirtą advokatę.

Pridurtina, jog pareiškėjos 2014 m. rugpjūčio 7 d. kreipimasis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrių su prašymu (skundu) išaiškinti, kodėl buvo sumažintas atkurtos nuosavybės teisės į 1,57 ha žemės sklypo plotas, buvusio (duomenys neskelbtini) iki 1,2202 ha žemės sklypo, atkurto (duomenys neskelbtini), bet ne į teismą (kaip numato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis, 19 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 1, 3, 4 dalys ir pats skundžiamas aktas) negali pateisinti skundo padavimo termino praleidimo. Ši aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su pačios pareiškėjos pasirinktu jos elgesio variantu. Ta aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi į kitas institucijas ar kitaip neteismine tvarka gynė savo teises, negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1098/2006, 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-339/2007, 2008 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008, kt.). Taigi, pareiškėja savo pačios valia pasirinko kitokį, t. y. netinkamą savo galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą.

Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog terminą skundui paduoti pareiškėja praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl savo pačios aplaidumo, nerūpestingumo, todėl šis terminas pagrįstai neatnaujintas. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), ką pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai ir padarė.

Remiantis tuo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos M. S. Č. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys