AS-552-805-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-805/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00002-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies, turto vertinimo pažymos panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A-4246 „Dėl pilietės M. K. nuosavybės teisių atkūrimo'' 2 punktą dalyje, kurioje nustatyta, kad M. K. negrąžinamo gyvenamojo namo (lA2p), ūkinio pastato (2Ilp), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, vertė yra 360 900 Lt; natūra negrąžinamo minėto gyvenamojo namo ir ūkinio pastato bei perduodamų neatlygintinai nuosavybėn įsakyme išvardintų pastatų verčių skirtumas sudaro 115 300 Lt; 2) pripažinti nepagrįsta ir neteisėta UAB „Census optimus" 2011 metų Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Kauno miesto savivaldybėje, Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), Rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. VN-11/02-064 sudedamąją dalį – Turto vertės nustatymo pažymą Nr. VN-11/02-064, kuria remiantis Administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A-4246 „Dėl pilietės M. K. nuosavybės teisių atkūrimo" 2 punkte buvo nurodyta M. K. negrąžinamo gyvenamojo namo (lA2p) ir ūkinio pastato (2Ilp), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, vertė – 360 900 Lt, bei pinigais atlyginamas verčių skirtumas – 115 300 Lt; 3) įpareigoti Administraciją teisingai iš naujo nustatyti ir įvertinti Administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A-4246 „Dėl pilietės M. K. nuosavybės teisių atkūrimo" 2 punkte nurodyto M. K. negrąžinamo gyvenamojo namo (lA2p), ūkinio pastato (21lp), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, plotą bei rinkos vertę ir, atsižvelgiant į naujo vertinimo duomenis, patikslinti įsakymo 2 punkte nurodytą minėto turto vertę ir pinigais atlyginamą verčių skirtumą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti nepagrįsta ir neteisėta UAB „Census optimus" 2011 m. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. VN-11/02-064 sudedamąją dalį – Turto vertės nustatymo pažymą Nr. VN-11/02-064, nutraukė, kitoje dalyje pareiškėjos M. K. skundą patenkino iš dalies: panaikino Administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. A-4246 „Dėl pilietės M. K. nuosavybės teisių atkūrimo'' 2 punkto dalyje, kurioje nustatyta, kad M. K. negrąžinamo gyvenamojo namo (lA2p), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, vertė 360 900 Lt; natūra negrąžinamo minėto gyvenamojo namo ir ūkinio pastato bei perduodamų neatlygintinai nuosavybėn įsakyme išvardintų pastatų verčių skirtumas 115 300 Lt; įpareigojo Administraciją, tiksliai laikantis teisės aktų reikalavimų, teisingai nustatyti ir iš naujo įvertinti Administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A-4246 „Dėl pilietės M. K. nuosavybės teisių atkūrimo" 2 punkte nurodyto M. K. negrąžinamo gyvenamojo namo (lA2p), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, plotą ir rinkos vertę bei, atsižvelgiant į naujo vertinimo duomenis, patikslinti įsakymo 2 punkte nurodytą minėto turto vertę ir pinigais atlyginamą verčių skirtumą. Likusioje dalyje pareiškėjos skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjęs.

2014 m. balandžio 25 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos atstovo advokato Juliaus Jasaičio prašymas, kuriuo prašoma priteisti pareiškėjai 2800 Lt atstovavimo išlaidų.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą nurodė, jog teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu iš esmės patenkino tik 2 iš 3 (t. y. 66 proc.) byloje nagrinėtų pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimų, todėl pareiškėja įgijo teisę tik į 66 proc. jos nurodytų išlaidų. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad atstovavimo išlaidos turėtų būti priteistos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) numatytus maksimalius dydžius.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai M. K. 975 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino 1000 litų MMA.

Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už skundo parengimą maksimali priteistina suma yra 3000 Lt, ir darė išvadą, kad pareiškėjos prašoma priteisti už skundo ir patikslinto skundo parengimą 1200 Lt suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio.

Teismas rėmėsi Rekomendacijų 9 punktu, nustatė, kad pareiškėjos atstovas advokatas Julius Jasaitis dalyvavo 2013 m. spalio 24 d. teismo posėdyje, trukusiame 37 min., 2013 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje, trukusiame 40 min., 2014 m. sausio 28 d. teismo posėdyje, trukusiame 30 min., ir 2014 m. kovo 25 d. teismo posėdyje, trukusiame 2 val. 44 min. (neįskaitant pertraukos), iš viso 4 val. 31 min, kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 5 val. Už atstovavimą teismo posėdyje maksimali priteistina suma gali sudaryti 750 Lt.

Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju iš viso pareiškėjai galėtų būti priteista 1950 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme. Teismas pažymėjo, jog ši suma galėtų būti priteista, jeigu pareiškėjos skundas būtų buvęs patenkintas visiškai. Teismas nurodė, kad pareiškėja buvo pareiškusi tris reikalavimus, iš kurių vieno reikalavimo atsisakė ir teismas bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas atkreipė dėmesį, kad ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis numato, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui. Nagrinėjamu atveju minėtas pareiškėjos reikalavimas atsakovo geruoju nebuvo patenkintas. Kitoje dalyje pareiškėjos skundas buvo tenkintas iš dalies (reikalavimas dėl įsakymo dalies panaikinimo tenkintas visiškai, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkintas iš dalies). Atsižvelgęs į tai teismas priteistinų išlaidų sumą atitinkamai sumažino iki 50 procentų maksimaliai priteistinos sumos.

Teismas konstatavo, kad pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, įvertinus bylos sudėtingumą, prašomos priteisti bei maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla dalyje nutraukta, o kitoje dalyje pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, darė išvadą, kad pareiškėja patyrė 975 Lt pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme, kurios priteistinos iš Administracijos.

III. Pareiškėja M. K. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priteisti visas prašomas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos manymu, neteisingai pritaikytas ABTĮ 44 straipsnis. Pareiškėja pažymi, kad visi jos reikalavimai iš esmės buvo tenkinti. Pareiškėja taip pat pažymi, kad byla yra sudėtinga, teismo posėdžiai vyko ne jos gyvenamojoje vietovėje, dėl ko ji patyrė papildomų išlaidų. Pareiškėja daro išvadą, kad jokių pagrindų mažinti patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal to paties straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę inter alia reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti tris pareiškėjos reikalavimus. Vieno iš reikalavimų pareiškėja atsisakė (t. II, b. l. 68), todėl teismas bylą šioje dalyje nutraukė. Kaip matyti iš Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo rezoliucinės dalies, teismas pilnai tenkino likusius du pareiškėjos reikalavimus. Kita vertus, pastebėtina, kad, nors pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Administraciją teisingai iš naujo nustatyti ir įvertinti Administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A-4246 2 punkte nurodyto M. K. negrąžinamo gyvenamojo namo (1A2p), ūkinio pastato (21lp), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, plotą bei rinkos vertę ir atsižvelgiant į naujo vertinimo duomenis, patikslinti įsakymo 2 punkte nurodytą minėto turto vertę ir pinigais atlyginamą verčių skirtumą, teismas darė išvadą, kad pareiškėja teismui nepateikė pakankamo pagrindo įrodymų, kurie duotų pagrindą išvadai, jog ir ūkinio pastato (2Ilp) vertė nustatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl nurodė, kad šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Kauno apygardos administracinis teismas nurodė, kad vien tik pareiškėjos teiginys, jog pasirinktas netinkamas turto vertinimo metodas, nesudaro pagrindo išvadai, jog ūkinio pastato vertė labai maža. Teismas pažymėjo, jog savo iniciatyva jokių atitinkamų teisės aktų imperatyvių reikalavimų pažeidimų nenustatė. Teismas ginčijamą individualų aktą panaikino pareiškėjos prašomoje apimtyje tik dėl to, kad naujo vertinimo metu pakitus gyvenamojo namo vertei, keisis ir statinių bendra vertė bei išmokėtino verčių skirtumo pinigais dydis. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vienas iš pareiškėjos reikalavimų teismo buvo pilnai patenkintas ne dėl jos skunde išdėstytų pagrindų ar nurodytų argumentų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, tačiau dėl kitų, nuo pareiškėjos atstovavimo nepriklausiusių, priežasčių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog visi jos reikalavimai iš esmės buvo tenkinti.

Pareiškėja atskirajame skunde pažymi, kad byla buvo sudėtinga, teismo posėdžiai vyko ne jos gyvenamojoje vietovėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tinkamai atsižvelgė į bylos sudėtingumą. Tai, kad pareiškėja galimai patyrė papildomų išlaidų, nes teismo posėdžiai vyko ne jos gyvenamojoje vietovėje, nagrinėjamu atveju nevertintina, kadangi pareiškėja šių aplinkybių nenurodė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismui, taip pat nepateikė jokių galimai patirtas transporto ar kitas išlaidas patvirtinančių įrodymų.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos atskirasis skundas, kuriuo prašoma priteisti visas pirmosios instancijos teismo prašytas bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrįstas, todėl netenkintinas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nepriteisti pareiškėjai visų jos prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismo priteista 975 Lt bylinėjimosi išlaidų suma už skundo ir patikslinto skundo parengimą, atstovavimą teismo posėdyje yra pagrįsta, atitinkanti suteiktų teisinių paslaugų pobūdį. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių manyti, kad jai priteistos bylinėjimosi išlaidos dar turėtų būti atitinkamai padidintos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas