eAS-118-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-118-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01667-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui, viešajai įstaigai Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl administraciniu aktu pranešto atsisakymo atlikti veiksmus, veiksmų neatlikimo ir/ar netinkamo atlikimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame nurodė, jog skundžia atsakovo VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2014 m. spalio 17 d. administraciniu aktu Nr. S-3019(1.12) praneštą atsisakymą atlikti veiksmus, veiksmų neatlikimą ir/ar netinkamą atlikimą į pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 21 d. prašymo, reg. Nr. 36-12, 1–5 punktus kaip nepagrįstus ir neteisėtus bei prašo įpareigoti atsakovą:

1) registruotu laišku pareiškėjui pateikti tinkamai patvirtintą, gerai įskaitomą administracinį aktą – Vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Marių ligoninės direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-62;

2) registruotu laišku pareiškėjui pateikti tinkamai patvirtintus administracinius VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės ir VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės, Žiegždrių psichoneurologinės ligoninės aktus, kurie galiojo nuo 1986 m. balandžio 20 d. vietoje tokių administracinių aktų: Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Kauno ligoninės generalinio direktoriaus 2010 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1-189; Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Marių ligoninės direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-62; Skundų ir pareiškimų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Kauno ligoninės generalinio direktoriaus 2012 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1-168; Procedūros „Dėl informacijos apie pacientą teikimo“, patvirtintos Kauno ligoninės generalinio direktoriaus 2013 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1-184;

3) registruotu laišku pateikti visus išsamius duomenis apie 1986 m. pareiškėjui vengiant tarnauti okupacinėje rusų armijoje, atsigulus į Žiegždrių psichoneurologinę ligoninę, galiojusias metodikas, konkrečiai pareiškėjui taikytą „gydymo“ ir diagnozės nustatymo metodiką, šią metodiką išaiškinti raštu, pranešti, kodėl būtent ši metodika buvo naudota, o ne kitos galiojusios metodikos, skirtumus tarp metodikų išaiškinti raštu;

4) raštu pareiškėjui išsamiai išaiškinti visus skirtumus tarp 1986 m. pareiškėjui vengiant tarnauti okupacinėje rusų armijoje atsigulus į Žiegždrių psichoneurologinę ligoninę taikytos galiojusios gydymo bei diagnozės nustatymo metodikos ir nuo 2010 m. taikytų gydymo bei diagnozės nustatymo metodikų/metodikos;

5) raštu išsamiai pareiškėjui pranešti, ar jam 1986 m. Žiegždrių psichoneurologinėje ligoninėje taikyta metodika siekiant nustatyti, ar pareiškėjas simuliuoja ligą, siekdamas išvengti tarnybos okupacinėje Rusijos imperijos armijoje, ir ar pagal taikytą metodiką buvo galima nustatyti, jog pareiškėjas simuliuoja ligą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti V. J. skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 ir 15 straipsnius, 16 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnį administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, t. y. ginčus, kylančius iš administracinės teisės normų reguliuojamų santykių, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas ir nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus. ABTĮ 21 straipsnio 2 dalyje ir CPK 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas nesutinka su atsakovo viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės atsakymu į jo pateiktą prašymą ir siekia, jog atsakovas pateiktų jam Vidaus tvarkos taisykles (įvairias redakcijas), aktus, kurie galiojo vietoje Skundų ir pareiškimų nagrinėjimo tvarkos, Procedūros „Dėl informacijos apie pacientą teikimo“ (1–2 reikalavimai); pateiktų ir išaiškintų pareiškėjui taikytą gydymo ir diagnozės nustatymo metodiką, 1986 metais galiojusių metodikų duomenis, paaiškintų skirtumus tarp galiojusių metodikų bei, kodėl jo gydymui ir diagnozės nustatymui buvo naudojama viena, o ne kita metodika, paaiškintų, ar pagal jam taikytą metodiką buvo galima nustatyti, kad jis simuliuoja ligą (3–5 reikalavimai).

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ypatumus reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXXV skyriaus antrojo skirsnio nuostatos. Pagal CK 6.725 straipsnio 1 dalį, asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartimi savo profesinės ar verslo veiklos dėka turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas asmuo (sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas) įsipareigoja teikti kitai šaliai (pacientui) sutartyje numatytas sveikatos priežiūros paslaugas. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog sąvoka „asmens sveikatos priežiūros paslaugos“ yra veikla, įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmenį išgydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar įvertinti jo sveikatos būklę. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad paciento prašymas yra asmens rašytinis kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą, kuriame prašoma paaiškinti, suteikti informaciją ar gauti pageidaujamus dokumentus. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, išskyrus jo 7 straipsnyje nurodytą privačios informacijos teikimą ir viešojo administravimo funkcijų vykdymą, netaikomas informacijai, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 3 d. 7 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012 yra konstatavęs, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) viešojo administravimo nevykdo. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – Specialioji teisėjų kolegija) savo nutartyse ne kartą yra akcentavusi, kad ginčai kylantys tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos bei susiję su pacientui teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 11 d. Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis teismingumo byloje Nr. T-111/2014; 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-110/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas atsakovą pateikti atitinkamą informaciją (dokumentus), iš esmės siekia išsiaiškinti (prašo paaiškinti) jo atžvilgiu naudotas gydymo ir diagnozės nustatymo metodikas, kodėl jo atžvilgiu buvo taikytos tos, o ne kitos metodikos ir, ar pagal taikytas metodikas buvo galima nustatyti, jog pareiškėjas simuliuoja ligą. Pagal minėtas teisės aktų nuostatas, LVAT formuojamą praktiką, Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis, pareiškėjo skundo turinį bei suformuluotus reikalavimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į atsakovą kreipėsi siekdamas jog jam būtų suteikta informacija ir pateikti pageidaujami dokumentai, prašymu, kurio nagrinėjimo ypatumus reglamentuoja civilinės teisės normos (CK šeštosios knygos XXXV skyriaus antrasis skirsnis, Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas). Todėl vertintina, kad skunde vyrauja iš civilinių teisinių santykių kylantys reikalavimai (ABTĮ 21 str. 2 d.), kurie nepatenka į ABTĮ 15 straipsnyje nustatytas administracinių teismų kompetencijos ribas, dėl to ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str., 2 str. 1 p.).

Pareiškėjas dėl ginčo sprendimo turi teisę pareikšti ieškinį bendros kompetencijos teisme pagal atsakovo buvimo vietą, t. y. Kauno apylinkės teisme.

Prie skundo pateiktas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis 2014 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 0000000299. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pagal minėtą dokumentą žyminis mokestis yra sumokėtas (įskaitytas) administracinėje byloje Nr. I-3251-406/2014 ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjusi) išspręstas šio žyminio mokesčio grąžinimo klausimas. Todėl nagrinėjamu atveju žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nesprendžiamas.

III. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigimu, byloje ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo pateikti informaciją ir atlikti veiksmus, t. y. viešojo administravimo aktų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas nepagrįstai išsamiai ir visapusiškai nenagrinėjo visų jo reikalavimų, nenagrinėjo įrodymų ir aplinkybių. Pareiškėjo skundas atitinka visus ABTĮ reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nenustatė, kad byloje vyrauja administracinis santykis, kilęs iš pareiškėjo konstitucinės teisės į informacijos gavimą; nepagrįstai nenustatė, kad byloje pareiškėjas nekelia ginčo dėl atsakovo teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, tuo teismas pažeidė ABTĮ 2 straipsnio, 4 straipsnio 6 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 1 punkto, 6 ir 7 straipsnių nuostatas, 15 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 37, 81 ir 86 straipsnius. Teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis į specialią teisėjų kolegiją ir tuo pažeidė ABTĮ 21 straipsnio nuostatas. Be to, skundo priėmimo stadijoje teismas negali spręsti, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, kad jo teisės ir teisėti interesai nepažeisti, todėl negali atsisakyti priimti skundą šiuo pagrindu. Faktą, kad skundžiamas aktas ar veiksmas pareiškėjui teisines pasekmes sukelia, pareiškėjas pagrindė skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria teismas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui pateiktu skundu pareiškėjas V. J. prašė įpareigoti atsakovą VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę pateikti jam atitinkamų teisės aktų kopijas (1–2 skundo reikalavimai) bei informaciją apie pareiškėjui (kaip pacientui) taikytas gydymo ir diagnostikos metodikas (3–5 skundo reikalavimai).

Įvertinęs šiuos pareiškėjo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog skunde vyrauja iš civilinių teisinių santykių kylantys reikalavimai, kurie nepatenka į ABTĮ 15 straipsnyje nustatytas administracinių teismų kompetencijos ribas, dėl ko ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis adm. byloje Nr. AS502-880/2014, 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis adm. byloje Nr. AS662-1041/2014, 2014 m. birželio 18 d. nutartis adm. byloje Nr. AS858-464/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. AS492-845/2013) klausimas dėl informacijos (duomenų) pateikimo asmeniui patenka į administracinių teismų jurisdikciją (ABTĮ 3 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ir dėl pareiškėjo teisės į informaciją pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą, ir dėl teisės į informaciją pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą. Taigi, ginčas, kurio esmė – asmens teisė į informaciją, artimesnis administracinių teismų kompetencijai.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas minėtus teisės aktus bei informaciją apie jam (kaip pacientui) taikytas gydymo ir diagnostikos metodikas VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę prašė pateikti savo 2014 m. rugsėjo 22 d. skunde Nr. 36-12, į kurį atsakovas atsakė 2014 m. spalio 17 d. raštu Nr. S-3019(1.12). Nors pareiškėjas reikalavimo panaikinti VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2014 m. spalio 17 d. raštą Nr. S-3019(1.12) nesuformulavo, tačiau iš V. J. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikto skundo turinio matyti, kad iš esmės pareiškėjas nesutinka būtent su pastaruoju raštu. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo suteikti pareiškėjui galimybę pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu ir minėta trūkumą pašalinti.

Atsižvelgdama į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą bei panaikina Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį, o skundo priėmimo klausimą grąžina šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė