A-662-461-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-461/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00570-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija: 4.5; 14.7; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi priimtas pareiškėjo P. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundas dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104)-1376 (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo priimti naują sprendimą dėl P. M. ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5538/0016:257, kurio bendras plotas 0,71 ha, esančio Klaipėdos r., Saulažolių k., (duomenys neskelbtini), suderinimo pagal 2012 m. gruodžio 6 d. parengtą UAB „Matavimų sprendimai“ kadastrinių matavimų bylą.

Pareiškėjas P. M. skunde (b. l. 6-9) nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,71 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. 5538/0016:257, esantis Saulažolių k., Klaipėdos r. Paaiškino, jog 2012 m. gruodžio 6 d. UAB „Matavimų sprendimai“ atliko minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie buvo pateikti NŽT Klaipėdos rajono skyriui suderinti. Pažymėjo, kad NŽT Klaipėdos rajono teritorinis padalinys 2013 m. kovo 26 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 12KAM-26730 (toliau – ir Tikrinimo aktas), patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypo ribos kerta Gargždų miesto ribą, todėl turi būti rengiami du planai. Nurodė, kad 2013 m. kovo 14 d. skundu kreipėsi į NŽT direktorių, tačiau skundas buvo persiųstas NŽT Klaipėdos rajono skyriui. Teigė, jog ginčijamu Sprendimu atsakovas nepagrįstai atsisakė suderinti pareiškėjo žemės sklypo ribas. Tvirtino, kad žemės sklypo ribų nederinimo motyvai yra pagrįsti tik atsakovo subjektyvia nuomone, nepateikiant įrodymų, kokiam teritorinio planavimo dokumentui prieštarauja pareiškėjo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Rėmėsi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-40-01/2001, kurioje konstatuota, kad Gargždų miesto ribose esančio 224 kv. m. žemės sklypo ir miesto ribų klausimas išspręstas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 09-01-02-17-632. Argumentavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog žemės sklypas kertasi su Gargždų miesto administracine riba ir apie nustatytus pažeidimus bei Gargždų miesto teritorijos ribų keitimą neinformavo Klaipėdos rajono savivaldybės. Be to, ginčijamame Sprendime nenurodyta tiksli jo apskundimo tvarka.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 38-40) su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad NŽT Klaipėdos rajono skyriaus Sprendime yra pateiktas nederinimo motyvas – P. M. nuosavybės teise valdomas sklypas kerta Gargždų miesto teritorijos ribą, kuri pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teikimą buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255. Pažymėjo, jog ginčijamame sprendime pareiškėjui buvo nurodyta, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius informuos Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus), kadangi tik Klaipėdos rajono savivaldybės taryba turi išimtinę teisę inicijuoti Gargždų miesto teritorijos ribų pakeitimą. Teigė, kad pareiškėjas bus papildomai informuotas, kai toks kreipimasis bus pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tačiau tai neužkerta kelio pačiam P. M. pagal kompetenciją kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl Gargždų miesto teritorijos ribų pakeitimo. Argumentavo, jog pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie galimybę rengti žemės sklypo detalųjį planą – teritorijų planavimo dokumentą, kuriame būtų nustatytos žemės sklypų ribos, atsižvelgiant į Gargždų miesto teritorijos ribas. Nesutiko su pareiškėjo tvirtinimu dėl tikslios administracinio akto apskundimo tvarkos nenurodymo, kadangi P. M. į teismą kreipėsi nepraleidęs skundo padavimo termino. Rėmėsi NŽT generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 10 punktu, numatančiu, kad jei kameraliai tikrinant nustatoma pažeidimų, teritorinis padalinys žemės sklypo kadastro duomenų bylą grąžina ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti. Tvirtino, jog NŽT Klaipėdos rajono skyrius Tikrinimo akte nustatė pažeidimus, t. y. kad sklypo ribos kerta Gargždų miesto ribą, todėl kadastro duomenų byla grąžinta ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 12SD-(14.12.104.)-1376 bei įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių iš naujo patikrinti UAB „Matavimų sprendimai“ parengtą P. M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. 5538/0016:257), esančio Klaipėdos r. sav., Dauparų – Kvietinių sen., Saulažolių k., (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 8 straipsnio 5 dalį ir pažymėjo, kad nors Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (pakeistas 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-2) patvirtintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) ir Žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo priėmimo procedūros aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-69, (toliau – ir Aprašas) išsamiai reglamentuoja kadastro duomenų bylos tikrinimo procedūrą, tačiau atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą šiais teisės aktais nesivadovavo. Skundžiamas Sprendimas iš esmės grindžiamas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata.

Padaryta išvada, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta būtent kadastro tvarkytojo funkcija (pareiga), prieš įrašant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau nei Taisyklės, nei Aprašas tokios kompetencijos NŽT nesuteikia. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad viešojo administravimo srityje taikytinas bendrasis principas – viešojo administravimo subjektui leidžiama tai, kas konkrečiai įtvirtinta teisės aktuose. Todėl konstatuotina, jog vadovaudamasis minėta teisės norma atsakovas iš esmės veikė ultra vires, t. y. viršydamas savo kompetencijos ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005, 2011 m. sausio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-100/2011).

Teismas nurodė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pažymėta, kad vertinant ginčijamo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina atsižvelgti į Tikrinimo akte nustatytas aplinkybes, kadangi šis tikrinimo aktas, kaip tarpinis procedūros dokumentas, iš esmės buvo pagrindu priimti skundžiamą administracinį aktą, kadangi būtent šio tikrinimo akto teisėtumą 2013 m. balandžio 14 d. skundu kvestionavo pareiškėjas P. M..

Teismas nurodė, jog Aprašo 12 punkto 2 dalyje aprašoma, kas turi būti tikrinama nustatant žemės sklypo ribų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams. Analizuojant tiek šios teisės normos, tiek Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 21 punkto, kurio pažeidimą nustatė atsakovas, turinį, akivaizdu, jog šiuo atveju iš esmės tikrinama paženklintojo žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų ribų atitiktis. Aprašo 12 punkto 2 dalyje nurodoma, kad jei paženklinimo akte yra suderinimai su visų gretimų žemės sklypų savininkais, Tikrinimo akte pažymima nuoroda „Teisingai“. 2012 m. gruodžio 6 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. TKM12-438 esantis gretimo sklypo, kadastrinis Nr. 5538/0016:41, savininkės E. Ž. parašas patvirtina, jog gretimo sklypo savininkė sutiko su pareiškėjo atliktais kadastriniais matavimais ir nustatytomis jo sklypo ribomis. Todėl lieka neaišku, kodėl atsakovas, atlikdamas Aprašo 12 punkto 2 dalyje numatytus veiksmus, Nuostatų 21 punkto pažeidimą susiejo su Gargždų miesto administracinių ribų paženklinimo planu. Remiantis Aprašo 12 punkto 4 dalimi, tikrinant žemės sklypo plano parengimą, darbuotojas, tikrinantis bylą, turi patikrinti, ar žemės sklypo planas, parengtas pagal Nuostatų 34-37 punktus. Tikrinimo akte šioje grafoje pažymėta, jog pažeistas Nuostatų 37 punktas – turi būti rengiami du planai, kadangi sklypą dalina Gargždų miesto riba. Tačiau Nuostatų 37 punktas tokio reikalavimo rengti du planus nenumato, tik reglamentuoja formos ir turinio reikalavimus, kurių laikantis, atlikus kadastrinius matavimus, sudaromi žemės sklypų planai. Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuota, jog atsakovas, Tikrinimo akte nurodymas pastabas, jų nepagrindė jokiais objektyviais teisės aktų reikalavimais. Pagal Taisyklių 15 punktą, pildant Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto ir (arba) Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje akto 4 punkto lentelės skiltį „neteisingai“, skiltyje „pastabos“ privaloma nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, kurios buvo pažeistos. Nagrinėjamu atveju NŽT Klaipėdos rajono skyrius šios nuostatos nesilaikė.

Teismas sutiko su atsakovo argumentacija, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255 pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teikimą buvo patvirtinta Gargždų miesto teritorijos riba, kuria remiantis dalis pareiškėjo formuojamo žemės sklypo patenka į Gargždų miesto teritoriją. Pareiškėjo teiginiai, kad Gargždų miesto ribų klausimas buvo išspęstas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 09-01-02-17-632 (civilinė byla Nr. 2-270-04/2001, b. l. 63), atmesti kaip nepagrįsti, kadangi minėtame informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio rašte nurodoma, jog buvo patikslintos N. B.

žemės sklypo ribos, o ne Gargždų miesto riba. Administracinių vienetų ribų keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 651 patvirtintos Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklės, kurių 24 punkte numatyta, jog gyvenamąsias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia, pavadinimus gyvenamosioms vietovėms suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos pasiūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę.

Spręstina, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius, nagrinėjamu atveju siūlydamas pareiškėjui parengi du žemės sklypo planus, iš esmės neįvertino Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių III skirsnyje įtvirtintų gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo principų, kad vientisas žemės sklypas nedalomas dviem ar daugiau gyvenamųjų vietovių; žemės sklypas su nekilnojamojo turto objektu (pareiškėjo sklype yra įregistruoti 4 pastatai (b. l. 47-48)) priskiriamas vienai iš gyvenamųjų vietovių, kuri ribojasi su šiuo žemės sklypu.

Be to, nebuvo įvertintos ir nuo 2012 m. liepos 5 d. pasikeitusios Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatos. Akcentuota, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės iki 2012 m. liepos 4 d. numatė, jog žemės sklypų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) arba su statinių bei įrenginių išdėstymu; naujai formuojamo ar pertvarkomo žemės sklypo ribos negali kirsti gyvenamųjų vietovių teritorijų ir administracinių vienetų ribų (21 p.).

Tačiau nuo 2012 m. liepos 4 d. įsigaliojusi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių redakcija formuojant žemės sklypo ribas reikalavimo nekirsti gyvenamųjų vietovių teritorijų ir administracinių vienetų ribų nebenumato (34 p.).

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, išdėstė teismo praktiką dėl gero administravimo, atsakingo valdymo principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-737/2010), dėl būtinybės motyvuoti administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.). Teismas darė išvadą, kad ginčijamas Sprendimas nėra pagrįstas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų normomis, todėl priimtas pažeidžiant tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, gero administravimo principus.

Vadovaujantis lyginamuoju metodu, pažymėta, kad kitose savivaldybėse situacijos, kai privatūs žemės sklypai kerta administracinių vienetų ribas, sprendžiamos atsižvelgiant į gyventojų interesus. Nurodytas Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius aiškinamasis raštas „Dėl Plungės rajono savivaldybės kaimų ir Plungės miesto ribų pakoregavimo (nustatymo) specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo, gyventojų apklausos laiko, būdo, teksto ir vietos nustatymo, komisijos sudarymo bei įgaliojimų jai suteikimo“. Atsižvelgta ir į tai, kad ginčo situacija kilo ne dėl paties pareiškėjo kaltės. Civilinėje byloje Nr. 2-270-04/2001 esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas P. M. ginčo žemės sklypą 1999 m. balandžio 8 d. privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš P. K. (civilinė byla Nr. 2-270-04/2001, b. l. 7). Remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 621 duomenimis nustatyta, jog P. K. ir kitų asmenų įsigytas pagal Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 9 d. sprendimus Nr. 55/4315, Nr. 55/4316 ir Nr. 55/4317, žemės sklypas, padalintas į šešis sklypus, taip pat ir į pareiškėjo nupirktą 0,71 ha žemės ūkio paskirties sklypą (civilinė byla Nr. 2-270-04/2001, b. l. 6). Vadinasi, sklypą, kertantį Gargždų miesto ribą, privatiems asmenims perdavė pati viešojo administravimo institucija. Be to, preliminarios pareiškėjo žemės sklypo ribos, nustatytos Valstybinio žemėtvarkos instituto 1999 m. kovo mėnesį (civilinė byla Nr. 2-270-04/2001, b. l. 15), lyginant su UAB „Matavimų sprendimai“ parengtu žemės sklypo planu (b. l. 17), iš esmės išliko nepakitę.

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos rašytinius įrodymus, sutiko su pareiškėjo P. M. teigimu, jog priimant ginčijamą administracinį aktą buvo pažeista Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis, draudžianti persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Byloje nustatyta, jog 2013 m. balandžio 14 d. skundu pareiškėjas P. M. ginčijo Tikrinimo aktą, kurį surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylą patikrinusi vyr. specialistė V. L.. Nors ginčijamą Sprendimą pasirašė NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėja, tačiau šio administracinio akto rengėja taip pat nurodoma V. L.. Taisyklių 8 punktas numato, jog teritorinio padalinio vadovas negali pavesti teritorinio padalinio darbuotojui, kuris atliko žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą, derinti šio žemės sklypo plano ir kadastro duomenų lentelės. Taisyklių 7-8 punktuose akcentuojama, kad net tais atvejais, kai Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nenustatyta pažeidimų ir tikrinimo aktu nustatoma, jog žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantys duomenys yra teisingi, tas pats darbuotojas, kuris atliko bylos patikrinimą, negali derinti žemės sklypo plano. Nagrinėjamu atveju, vyr. specialistė V. L. Tikrinimo aktu nustatė kadastro duomenų bylos pažeidimus, todėl tai, jog V. L. ginčijamame sprendime vertino jos pačios priimto akto teisėtumą, laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, prieštaraujančiu objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principams. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnį. Konstatavus ginčijamo Sprendimo turinio prieštaravimą teisės aktų normoms bei nustačius jo priėmimo procedūrų pažeidimus, pareiškėjo P. M. skundas tenkintinas ir Sprendimas panaikintas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skundu taip pat prašo įpareigoti NŽT priimti naują sprendimą dėl P. M. ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5538/0016:257, kurio bendras plotas 0,71 ha, esančio Klaipėdos r., Saulažolių k., (duomenys neskelbtini), suderinimo pagal 2012 m. gruodžio 6 d. parengtą UAB „Matavimų sprendimai“ kadastrinių matavimų bylą. Remiantis Taisyklių nuostatomis, prieš derinant žemės sklypo planą visais atvejais atliekamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimas, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš esmės nesutiko su Tikrinimo akte nurodytais duomenimis, įvertinus, kad tikrinimo akte nustačius pažeidimus nėra galimas žemės sklypo suderinimas, atsakovas įpareigotas iš naujo patikrinti UAB „Matavimų sprendimai“ parengtą P. M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. 5538/0016:257), esančio Klaipėdos r. sav., Dauparų – Kvietinių sen., Saulažolių k., (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 85-88) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde teigia, jog NŽT Klaipėdos rajono skyrius, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Taisyklių 5.1 punkte suteiktais konkrečiais įgalinimais, todėl negalima teigti, kad priimant minėtą sprendimą viršijo savo kompetencijos ribas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta būtent kadastro tvarkytojo funkcija (pareiga), prieš įrašant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau NŽT pareiga prieš priimant sprendimą dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų (suformuoti žemės sklypą) pakeitimo ar nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Tikrinimo metu privaloma nustatyti, ar žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti bei žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus.

Dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus Tikrinimo akto vertinimo nurodo, jog Aprašas reglamentuoja NŽT teritorinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmų atliekant žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimą bei derinimą ir sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pertvarkyti žemės sklypą ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenis, pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priėmimo tvarką. Nurodo Aprašo 12 punkto 2 papunktį. Pažymi, jog pakeitus Gargždų miesto ribą, pareiškėjo P. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. 5538/0016:257), esantį (duomenys neskelbtini), Saulažolių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos rajone, minėta riba padalijo į dvi dalis, kuri viena jų patenka į Gargždų miesto teritoriją, o kita – į Saulažolių kaimo teritoriją. NŽT Klaipėdos rajono skyrius, nustatęs pažeidimą, kad žemės sklypo ribos kerta Gargždų miesto ribą, pažymėjo tai Tikrinimo akto 4 punkte. Nenustačius tokio pažeidimo ir priėmus sprendimą dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, Valstybinė įmonė Registrų centras teisės aktų nustatyta tvarka grąžintų žemės sklypo kadastro duomenų bylą NŽT su išvada dėl trūkumų pašalinimo. Tokiu atveju NŽT Klaipėdos rajono skyrius turėtų atlikti veiksmus, numatytus Aprašo 14 punkto 2 dalyje, t. y. priimti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, kuriame būtų nustatyti tie patys pažeidimai, kurie nustatyti Tikrinimo akte.

Dėl reikalavimo, kad žemės sklypas nekirstų gyvenamųjų vietovių teritorijų ir administracinių vienetų ribų, pažymėta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, yra žemesnio lygmens teisės aktas, kuris negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimui Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“. NŽT Klaipėdos rajono skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi Nuostatais, todėl priėmė teisingą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Ginčijamame sprendime Klaipėdos rajono skyrius nurodė dvi galimybes susidariusiai situacijai išspręsti, t. y. pasiūlyta sklypą dalinti į du sklypus, o pareiškėjui nesutikus, NŽT Klaipėdos rajono skyrius informuos Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus), kadangi tik Klaipėdos rajono savivaldybės taryba turi teisę inicijuoti Gargždų miesto teritorijos ribų pakeitimą.

Pareiškėjas P. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 95-96) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė ABTĮ numatytų pagrindų, t. y. jog sprendimas priimtas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas bei pažeidus materialinės teisės normas, be to, teismo sprendimas yra motyvuotas. Mano, kad atsakovo apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės ir motyvai yra tik atsakovo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio l dalies 1 ir 2 punktus, Nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai – žemės sklypas ir statiniai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. liepos 8 d. išrašu patvirtinama, kad jo sklypo atlikti kadastriniai matavimai yra teisingi. Būtent šio sklypo išorinės ribos atitinka 2013 m. balandžio 18 d. UAB „Matavimų sprendimai“ atliktą gyv. namo Klaipėdos r. sav., Dauparų-Kvietinių sen., Saulažolių k., (duomenys neskelbtini) pastato geodezinė nuotrauką, sklypo kad. Nr. 5538/0016:257, atitinka LKS-94 dislokacijos vietą. Pareiškėjo žemės sklypas (kadastrinio Nr. 5538/0016:257), kurio bendras plotas 0,71 ha, – ūkio paskirties žemės sklypas Klaipėdos r., Saulažolių k., (duomenys neskelbtini), jame įregistruotas gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai, šiltnamis, šulinys, tvora. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-40-01/2001 deklaruojama, kad Gargždų m. ribose esančio žemės sklypo 224 kv. m. ir miesto ribų klausimas išspręstas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 09-01-02-17-632. Atsakovas apeliaciniame skunde pats pripažįsta, kad nesivadovavo Aprašu, Taisyklėmis, motyvuodamas, kad jos prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimui Nr. 534, nepatvirtindamas jokiais įrodymais, tik savo subjektyvia nuomone bei įpareigodamas sklypą dalinti į du sklypus neturint tam jokių įgaliojimų. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, jog Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre bei Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013-05-17 sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104)-1376, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl kadastrinių matavimų patvirtinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija) 17 straipsnio 4 dalies 3 punktu. Šiame punkte reglamentuota, kad įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu ar administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų tikslumu. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nekilnojamojo turto kadastrą tvarko Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė Kadastro tvarkytojas, kuris įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534, kuriuo patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, 1.2 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras. Tai reiškia, jog anksčiau nurodytų normų adresatas yra Kadastro tvarkytojas, t. y. Registrų centras. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras, todėl darytina išvada, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta būtent kadastro tvarkytojo funkcija (pareiga) prieš įrašant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, atlikti tam tikrus veiksmus, o nei Taisyklės, nei Aprašas tokios kompetencijos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nesuteikia.

Apart šios nuostatos ginčijamame sprendime daugiau nenurodyta jokių teisės aktų ir jų normų, kurių pagrindu pareiškėjo skundas netenkintas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme atsakovo priimtas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto užpildymo teisingumo, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 23 straipsnio 5 dalį, draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Iš bylos medžiagos matyti, jog žemės sklypo kadastro duomenų bylą patikrino ir 2013-03-26 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 12KAM-26730 surašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vyr. specialistė V. L.. Ginčijamo atsakymo P. M. rengėja taip pat yra V. L.. Vadinasi, tiek žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą atliko, tiek ir pareiškėjo skundą dėl kadastrinių matavimų patvirtinimo nagrinėjo ta pati vyr. specialistė. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog sprendimą pasirašė teritorinio padalinio vedėja nėra reikšminga. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad vyr. specialistė V. L. 2013 m. kovo 26 d. tikrinimo aktu nustatė kadastro duomenų bylos pažeidimus, todėl tai, jog V. L. ginčijamame sprendime vertino jos pačios priimto akto teisėtumą, laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, prieštaraujančiu objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principams.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius