Legislator Case Law & Legislation
AS-858-614-14 AI generated

AS-858-614-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-858-614-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovams Joniškio rajono savivaldybei ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl nutarimų panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

AS-858-614-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 2014 m. sausio 10 d. pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1 nutarimą ir 2013 m. lapkričio 26 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. 1 nutarimą arba priteisti pareiškėjui 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-614/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00128-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovams Joniškio rajono savivaldybei ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2014 m. sausio 10 d. pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1 nutarimą ir 2013 m. lapkričio 26 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. 1 nutarimą arba priteisti pareiškėjui 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Kartu su skundu buvo pateiktas ir P. Š. prašymas (b. l. 2-3) atnaujinti praleistą terminą jam paduoti. Taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Atsakovas Joniškio rajono savivaldybė atsiliepimu (b. l. 72-74) į pareiškėjo prašymą prašė pareiškėjo prašymą atmesti ir neatnaujinti termino skundui paduoti administracinėje byloje Nr. I-650-621/2014.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi nutarė pareiškėjo P. Š. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkinti. 2014 m. sausio 24 d. pareiškėjas P. Š. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą dėl 2014 m. sausio 20 d. nutarties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi P. Š. atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimus dėl 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1 nutarimo ir 2013 m. lapkričio 26 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. 1 nutarimo panaikinimo ir netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl šių nutarimų paduoti, panaikino bei perdavė šios skundo dalies priėmimo ir termino atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi (b. l. 90-95) netenkino pareiškėjo P. Š. prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakė toje dalyje priimti P. Š. skundą. Pareiškėjo P. Š. patikslinto skundo dalį dėl 2014 m. vasario 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus sprendimo Nr. 2D-3083-(19.2) panaikinimo ir 100 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos priėmė teismo žinion.

Teismas pažymėjo, kad iš 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1 matyti, jog buvo svarstyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo į du sklypus ir atidalinto žemės sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją), statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo detalusis planas. Nutarta nederinti, nes gautas VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2013 m. birželio 5 d. raštas Nr. 5-660 (1.7) nepritarimas. Taip pat matyti, jog posėdyje dalyvavo pareiškėjas P. Š.. Pareiškėjo vertinimu, šio administracinio akto apskundimo terminą jis praleido, nes bandė ginčą su Joniškio rajono savivaldybe išspręsti alternatyviais būdais bei dėl to, kad 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1 esminę sudedamąją dalį komisijos narių pateiktą nuomonę raštu iš penkių lapų gavo tik 2014 m. sausio 16 d., todėl nuo šios dienos skaičiuotinas apskundimo terminas. Vertindamas tą aplinkybę, jog pareiškėjas iš pradžių bandė ginčą išspręsti alternatyviais būdais, teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kreipimasis dėl atitinkamų administracinių sprendimų (aktų) panaikinimo į kitas, o ne į įstatymų numatytas administracinių ginčų nagrinėjimo institucijas, paprastai nėra svarbi priežastis terminui paduoti skundą teismui atnaujinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-98/2006).

Nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2013 m. birželio 5 d. raštą Nr. 5-660 (1.7) „Dėl sklypo derinimo“ įteikė pareiškėjui P. Š. asmeniškai 2013 m. birželio 5 d., pagrindas – dokumentų valdymo sistemos „Kontora“ išrašas, šiuo raštu VĮ „Šiaulių regiono keliai“ informavo P. Š., jog nederins žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastro duomenis nustatė VĮ Valstybės žemėtvarkos instituto Šiaulių filialas, ribų, kadangi žemės sklypo dalis patenka į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1606 privažiuojamasis kelias prie Šiaulių miesto oro uosto nuo kelio Kepaliai–Gasčiūnai–Meškuičiai juostą, šiame rašte išdėstyti pagrindiniai nederinimo motyvai. Todėl pareiškėjo teiginį, jog 2013 m. birželio 5 d. VĮ „Šiaulių regiono keliai“ rašto Nr. 5-660(1.7) kopiją gavo tik 2014 m. sausio 16 d., teismas vertino kritiškai.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas dalyvaudamas 2013 m. birželio 12 d. posėdyje bei turėdamas 2013 m. birželio 5 d. raštą Nr. 5-660(1.7) „Dėl sklypo derinimo“, kuriame išdėstyti nederinimo motyvai, žinojo apie jo teises galimai pažeidžiantį atsakovo protokolą Nr. 1 ir tik 2013 m. rugpjūčio 22 d. pirmą kartą nuvykęs į Joniškio rajono savivaldybę spręsti susidariusios situacijos, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo suvokti savo teisę skųsti teismui jo netenkinantį atsakovo priimtą individualų administracinį aktą. Faktą, kad pareiškėjas gavo skundžiamą administracinį aktą, pats pripažįstą prašyme atnaujinti terminą. Pažymėjo ir tai, kad pats pareiškėjas skunde tvirtina, jog ne katą kreipėsi į Joniškio rajono savivaldybės merą, prašydamas išsiaiškinti susidariusią situaciją. Šios aplinkybės reikšmingos vertinant pareiškėjo sąžiningumą, atidumą ir rūpestingumą, siekiant apginti savo galimai pažeistas teises. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas delsė kreiptis į teismą dėl 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1 nutarimo panaikinimo, laikytina paties pareiškėjo pasirinktu elgesio variantu ir ši aplinkybė negali būti laikoma svarbia priežastimi bei pagrindu praleistam terminui atnaujinti.

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2013 m. lapkričio 26 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. 1 nutarimą teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, jog, kaip nurodyta 2013 m. gruodžio 30 d. Šiaulių VGTPT sprendime Nr. SP-4195(7.3585), pareiškėjas prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, todėl Šiaulių VGTPT, siekiant įvertinti, ar yra faktinis pagrindas kreiptis į teismą, paprašė pateikti papildomos informacijos, nurodant informaciją bei pateikiant dokumentus, pagrindžiančius reikalavimą, t. y. kad į Joniškio savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją pareiškėjas kreipėsi su nauju prašymu (nurodė naujas aplinkybes). 2013 m. gruodžio 17 d. Šiaulių VGTPT gavo pareiškėjo raštą, kuriame pareiškėjas nurodo, kad naujų aplinkybių jis pateikti negali.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir jo veiksmai, pakartotinai kreipiantis į komisiją, tikintis, jog bus priimtas teigiamas sprendimas, ir tai, kad pareiškėjas suvokė, jog negali pateikti naujų aplinkybių, žinodamas, kad Šiaulių VGTPT atsisakius teikti antrinę teisinę pagalbą jis gali praleisti terminą nutarimui apskųsti, nėra pagrindas šį terminą atnaujinti. Nepaisant to, gavęs Šiaulių VGTPT sprendimą, pareiškėjas ir toliau delsė pats kreiptis skundu į teismą. Pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi tik 2014 m. sausio 10 d. Teismas pažymėjo kad nepaisant to, jog Šiaulių VGTPT pareiškėjui atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas pats skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, todėl darė išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas pareiškėjui nesutrukdė kreiptis pačiam į teismą.

Nurodė, jog praleistas terminas skundui pateikti gali būti atnaujintas tik esant svarbioms aplinkybėms. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti, negali būti pripažintos objektyviomis, nuo jo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti.

III. Pareiškėjas P. Š. atskiruoju skundu (b. l. 108-110) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties, kurioje Šiaulių apygardos administracinio teismas netenkino pareiškėjo prašymo bei atsisakė priimti skundą toje dalyje, ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį ir vėl priėmė analogišką nutartį.

Paaiškina, kad 2014 m. sausio 24 d. prašymu dėl termino atnaujinimo ir skundu pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1 nutarimą bei 2013 m. lapkričio 26 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo Nr. 1 nutarimą. 2014 m. vasario 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius sprendimu Nr. 2D-3083-(19.2) nurodė, kad 2013 m. birželio 12 d. protokole ir 2013 m. lapkričio 26 d. protokole priimti sprendimai yra teisėti. Pastebi, jog 2014 m. kovo 21 d. pareiškėjas pateikė skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui nepraleisdamas apskundimo terminų. Taigi atsižvelgiant į nurodytą pareiškėjo skundų pateikimo seką Šiaulių apygardos administracinis teismas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjas praleido apskundimo terminą.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas Joniškio rajono savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą nesutiko su juo ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas P. Š. skundžia Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1 ir 2013 m. lapkričio 26 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. 1 nutarimų panaikinimo ir šiuo pagrindu atsisakė priimti skundą dėl minėtų nutarimų.

Pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu su nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir pažymi, kad teismas netinkamai vertino jo nurodytas aplinkybes dėl termino skundui pateikti atnaujinimo.

Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka.

Vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatų kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Kita vertus, nurodyta teisė taip pat suponuoja ir reikalavimą laikytis tam tikros teisės aktuose numatytos tvarkos, užtikrinančios, be kita ko, ir tinkamo proceso įgyvendinimą. Vienas iš tokių reikalavimų yra laikymasis įtvirtintų procesinių terminų. Pastebėtina, jog šis reikalavimas sietinas su tuo, kad apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą, taip, be kita ko, apsaugant ir kitų susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių interesus.

Specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Minėto įstatymo 33 straipsnyje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 34 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-46/2010). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar tinkamai pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo nurodytas termino skundui dėl 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1 ir 2013 m. lapkričio 26 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. 1 nutarimų panaikinimo pateikti praleidimo priežastis ir nurodė, jog jos negali būti vertinamos objektyviomis termino praleidimo priežastimis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip svarbias termino skundui dėl 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1 panaikinimo pateikti praleidimo priežastimis nurodė tai, kad bandė ginčą su Joniškio rajono savivaldybe išspręsti alternatyviais būdais (neinicijuodamas teisminio proceso) bei dėl to, kad 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1 esminę sudedamąją dalį komisijos narių pateiktą nuomonę raštu iš penkių lapų gavo tik 2014 m. sausio 16 d., todėl nuo šios dienos skaičiuotinas apskundimo terminas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus pareiškėjo argumentus, visų pirma pabrėžia, kad, kaip jau buvo nurodyta, teisės aktai imperatyviai numato priimtų administracinių aktų apskundimo tvarką, kurios turi laikytis visi subjektai. Iš skundžiamo 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1 matyti, kad pareiškėjas asmeniškai, kaip planavimo organizatorius, dalyvavo Joniško rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdyje (pareiškėjas šios faktinės aplinkybės neginčija).

Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad jau 2013 m. birželio 12 d. pareiškėjui gerai buvo žinomas minėto posėdžio protokolo turinys ir jo sukeliamos teisinės pasekmės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolu Nr. 1 buvo nutarta nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo į du sklypus ir atidalinto žemės sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją) statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo detaliojo plano, nes buvo gautas VĮ “Šiaulių regiono keliai” 2013 m. birželio 5 d. raštas Nr. 5-660 (1.7), kuriuo išreikštas nepritarimas minėtam detaliajam planui.

Pažymėtina, kad pareiškėjui VĮ “Šiaulių regiono keliai” raštas buvo įteiktas asmeniškai dar 2013 m. birželio 5 d., tai patvirtina Dokumentų valdymo sistemos “Kontora” išrašas (b. l. 61). Šiuo atveju pareiškėjui manant, kad 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolas Nr. 1 yra neteisėtas, jis turėjo jį skųsti teisės aktų nustatytu terminu. Pareiškėjo argumentas, kad jis laukė, kol Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija pateiks nuomonę raštu iš penkių lapų atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš byloje esančių faktinių aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėjui apie 2013 m. birželio 12 d.

Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolą Nr. 1 tapo žinoma dar 2013 m. birželio 12 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, atsižvelgdamas į skundo padavimo terminą, galėjo veikti apdairiai ir rūpestingai, glaustai ir aiškiai išdėstydamas savo nesutikimo su skundžiamu administraciniu aktu argumentus ir tokiu būdu laiku pateikdamas skundą teismui. Juk siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas turi būti rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo.

Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas, procesinis neveikimas ir iš esmės laukimas naudojimosi kitais teisių gynimo būdais išnaudojimo baigties ir rezultato.

Šiuo atveju pats pareiškėjas patvirtino, kad terminą skundui paduoti praleido, nes bandė ginčą su Joniškio rajono savivaldybe išspręsti alternatyviais būdais (neinicijuodamas teisminio proceso). Toks delsimas negali būti pateisinamas, jis yra paties pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog kreipimasis su skundu į kitas institucijas, kurioms įstatymai nesuteikia kompetencijos nagrinėti atitinkamus administracinius ginčus, paprastai nelaikytinas svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–211/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-397/2012 ir kt.). Taigi kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi, teisės aktai privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos nagrinėjamu atveju nenustatė, tačiau pareiškėjas, veikdamas savo nuožiūra, ieškojo kitų būdų apginti savo galimai pažeistas teises. Aplinkybė, kad pareiškėjas siekė ginčą išspręsti kreipdamasis į Joniškio savivaldybės merą tik parodo pasirinktą savo teisių gynimo būdą ir šis pasirinkimas visiškai priklausė nuo jo valios. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą pareiškėjui sutrukdė objektyvios ir nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui dėl ginčijamo 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1 ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, nes terminas praleistas be svarbių priežasčių, ir šioje dalyje atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl reikalavimo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2013 m. lapkričio 26 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. 1 nutarimo panaikinimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaip svarbias termino skundui pateikti praleidimo priežastis pareiškėjas nurodė tai, jog Šiaulių VGTPT 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pažymėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tokį teisinį reguliavimą suponuoja tai, kad asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties. Taigi pareiškėjo nurodomos termino praleidimo aplinkybės – teisinis neišmanymas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nesuteikimas – yra subjektyvios aplinkybės ir jos nėra pakankamos nagrinėjant termino atnaujinimo klausimą, taip pat tai nėra aplinkybės, kurios kažkokiu būdu užkirto pareiškėjui kelią laiku pasinaudoti teismine gynyba. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas galėjo tinkamai įgyvendinti savo teises laiku, tačiau net ir gavęs Šiaulių VGTPT neigiamą sprendimą pareiškėjas ir toliau delsė pats kreiptis skundu į teismą.

Atkreiptinas dėmesys į pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį ir vėl priėmė analogišką nutartį. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl minėto argumento, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje AS492-311/2014 pasisakė tik tuo aspektu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti 2013 m. birželio 12 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. 1 nutarimą ir 2013 m. lapkričio 26 d. Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. 1 nutarimą, nusprendęs, kad pareiškėjas nepasinaudojo išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir tuo pagrindu netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nors tokia tvarka pareiškėjo kreipimosi į teismą metu nebuvo nustatyta. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartyje neanalizavo ir nevertino kitų su terminų atnaujinimo klausimu susijusių aplinkybių, o grąžino jas įvertinti atgal pirmosios instancijos teismui. Todėl šis pareiškėjo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas terminą skundui pateikti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios priklausančių priežasčių, iš esmės pasirinkęs atitinkamą elgesio modelį.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties paduoti ir šiuo pagrindu atsisakė skundo dalį priimti. Dėl šių priežasčių pareiškėjo V. K. atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys