A-604-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-604-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00252-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 12.3.; 12.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui ir A. D. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau - ir VĮ) Registro centro Alytaus filialo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą įregistruoti žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) ir A. D. nuosavybės teises į jį bei žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įrašytą statusą „Daiktas performuotas“.

Pareiškėjas nurodė, kad 2000 m. balandžio 3 d. pirko 0.12 ha žemės sklypą su sodo pastatu, esantį (duomenys neskelbtini). Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimu šis sklypas buvo padalintas į du sklypus po 0.06 ha. ir vienas priteistas A. D., kitas - pareiškėjui. Pareiškėjas 2008 m. gruodžio 8 d. įregistravo nuosavybės teises į ½ 0.12 ha žemės sklypo. 2009 m. rugpjūčio 26 d. tokį veiksmą atliko ir A. D.. Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. birželio mėnesį sužinojo, jog A. D. rengia sklypo detalųjį planą. Po kiek laiko jam buvo pateiktas šis planas susipažinimui, ant kurio pareiškėjas pasirašė, tačiau vėliau susipažinęs atidžiau pastebėjo, jog šiaurinė sklypo riba neteisingai pažymėta, perstumiant ją (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi. Apie tai jis informavo projekto vadovą, po to kreipėsi į savivaldybės administraciją, bet problema liko neišspręsta, detalusis planas buvo patvirtintas. Šio dokumento nustatyta tvarka jis neskundė. 2013 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas nuvyko į Registrų centrą ir sužinojo, kad A. D. įregistravo savo sklypą atskirai, o jo dokumentai netvarkingi, sklypo parduoti jis nebegali, nes reikia atlikti 1 500 Lt kainuojančius sklypo kadastrinius matavimus. Pareiškėjas teigė, kad tai jam, kaip pensininkui, per didelė suma, be to, A. D., norėdama atsidalinti savo sklypą, turėjo paruošti abiejų sklypų kadastrinius matavimus be papildomo mokesčio. Mano, kad tokiu būdu, jo teisės tapo suvaržytos. Nurodė, kad neišsprendus taikiai susidariusios situacijos su A. D., 2013 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į Registrų centro Alytaus filialo direktorių, kuris jam atsakė, kad 2011 m. balandžio 7 d. 0.06 ha žemės sklypą ir A. D. nuosavybės teises į jį įregistravo teisėtai, pagal A. D. prašymą ir 2010 m. rugsėjo 2 d. kadastrų duomenų bylos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 4VĮ-(14.4.42)-95 pagrindu. Nesutikdamas su tokia pozicija pareiškėjas šį sprendimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė centriniam registratoriui, tačiau teritorinio registratoriaus sprendimas buvo paliktas galioti. Teigė, kad 2011 m. balandžio 7 d. sprendimas dėl 0.06 ha žemės sklypo ir A. D. nuosavybės teises į jį įregistravimo pažeidžia jo teises, yra neteisėtas, todėl prašė skundą tenkinti.

Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad 2011 m. kovo 28 d. gavo A. D. prašymą dėl nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į 0.06 ha suformuotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo, taip pat šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir 2011 m. vasario 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.42)-95. Išnagrinėjus šiuos dokumentus, 2011 m. balandžio 7 d. buvo priimtas ginčijamas sprendimas įregistruoti šį nekilnojamąjį daiktą. Kadangi 0.06 ha sklypas buvo atidalintas iš 0.12 ha žemės sklypo, įregistruoto bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį J. D. ir A. D. performuoto sklypo registro įraše Nr. 15/89 buvo išregistruotos A. D. nuosavybės teisės ir įrašytas sklypo statusas „Daiktas performuotas“. Rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis ir nurodė, kad turto registro tvarkytojui nenustačius aplinkybių, trukdančių nekilnojamojo turto registre įregistruoti minėtą nekilnojamąjį daiktą ir A. D. nuosavybės teises į jį, įrašomiems duomenims atitinkant dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašomi, ginčijamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžė ir tai, jog šalių valia dėl sklypo padalijimo buvo išreikšta ir fiksuota Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendime.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu (b. l. 77-80) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad A. D., kaip nekilnojamojo daikto savininkė, 2011 m. kovo 24 d. pateikė prašymą Nr. 2394227 įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pridėdama 2011 m. vasario 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.42)-95 „Dėl detaliuoju planu padalinto žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo“ ir IĮ „Žemata“ parengtą 2010 m. rugsėjo 2 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. VĮ Registrų centro 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pateiktų dokumentų pagrindu buvo įregistruotas naujai suformuotas nekilnojamasis daiktas - 0.06 ha bendro ploto žemės sklypas ir A. D. nuosavybės teisė į jį. Tuo pačiu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše Nr. 15/89 buvo nurodytas šio sklypo statusas – „Daiktas performuotas“.

Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad ginčo sklypas, suteikiant jam unikalų numerį, yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas Kadastro įstatymo nustatyta tvarka, žemės sklypo formavimo procedūra atlikta parengiant teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą, kuriame, beje, yra pasirašęs ir pats pareiškėjas, taip pat pagrįstai atsižvelgiant į Druskininkų miesto apylinkės sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-18-182/2008, kuriuo patvirtinta pareiškėjo išreikšta valia dėl sklypo atidalijimo iš bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės, nekilnojamojo daikto formavimo procedūra atlikta nepažeidžiant teisės aktuose keliamų reikalavimų ir yra baigta, nes jo kadastro duomenys nustatyti ir priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo patvirtinti detaliuoju planu nustatyto žemės sklypo duomenys. Pažymėjo, kad 0.06 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimą atskiru nekilnojamuoju daiktu patvirtinantys dokumentai įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjo nėra nuginčyti, jo argumentai, kad įregistravus naujai suformuotą 0.06 ha žemės sklypą ir A. D. nuosavybės teises į jį, buvo suvaržytos jo teisės, nepagrįsti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daryta išvada, kad ginčijamas atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimas, kuriuo pagal A. D. prašymą ir 2010 m. rugsėjo 2 d. kadastrų duomenų bylos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 4VĮ-(14.4.42)-95 pagrindu buvo įregistruotas 0.06 ha žemės sklypas ir A. D. nuosavybės teises į jį, teisėtas ir pagrįstas. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą atstatyti žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įrašytą statusą „Daiktas performuotas“.

III. Pareiškėjas 2014 m. liepos 16 d. pateikė apeliacinį skundą, kurį 2015 m. balandžio 21 d. patikslino, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad neturėjo žemės sklypo plano, taip pat jo ribų paženklinimo akto, todėl negalėjo jų skųsti. Tvirtina, kad plane nurodyta žemės sklypo riba nesutampa su 1999 m. gruodžio 2 d. įregistruota žemės sklypo riba. Nurodo, kad į žemės sklypo paženklinimą nebuvo kviesti gretimų sklypų savininkai, sklypas nebuvo paženklintas keturiais riboženkliais. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad rengiant detalųjį planą nebuvo laikomasi planavimo sąlygų, išduotų 2009 m. gruodžio 18 d. Tvirtina, kad įregistravus A. D. sklypą pareiškėjo dokumentai yra netvarkingi, sklypo parduoti jis nebegali, nes reikia atlikti 1 500 Lt kainuojančius sklypo kadastrinius matavimus. Mano, kad tokiu būdu jo teisės buvo suvaržytos.

Pareiškėjas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

A. D. mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo. Be to, nurodo, kad apeliaciniame skunde keliami nauji reikalavimai, kas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, proceso šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. apeliantui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, apeliantas savo poziciją yra išsamiai išsakęs apeliaciniame skunde. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo veiksmų 2011 m. balandžio 7 d. įregistruojant 0,0600 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. D. nuosavybės teises į jį.

Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai yra įtvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalis, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Prašymai įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikiami ir nagrinėjami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjo J. D. ir A. D. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo padarytas įrašas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)nuosavybės teisės, nurodant, kad šis žemės sklypas lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso J. D. ir A. D. (b. l. 13). Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. padavė prašymą nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti jai priklausantį žemės sklypą kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą (b. l. 36). Kartu su prašymu A. D. pateikė kadastro duomenų bylą bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.42)-95 „Dėl detaliuoju planu padalinto žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo“ (b. l. 37), kurie vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu sudarė teisinį pagrindą įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis.

Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, jog kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Taigi teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo turto kadastro tvarkymą, nesuteikia kadastro tvarkytojui teisės vertinti dokumentų, kurių pagrindu į nekilnojamojo turto kadastrą yra įrašomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, teisėtumo. Todėl nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas ginčą dėl teritorinio registratoriaus atsisakymo panaikinti žemės sklypo registraciją ir trečiojo suinteresuoto asmens A. D. vardu atliktą nuosavybės teisės registraciją į šį žemės sklypą, turėjo vertinti, tik ar nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie žemės sklypą ir trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į jį atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, nesprendžiant dėl šių dokumentų galiojimo civilinės teisės normų kontekste.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnis įtvirtina, kad Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 5) šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu; prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo; prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.

Įvertinusi bylos duomenis apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, skųsdamas kadastro tvarkytojo veiksmus dėl kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą, A. D. nuosavybės teisių į žemės sklypą įregistravimo, nepateikė duomenų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog nekilnojamojo turto kadastre ir registre atlikti kadastrinių duomenų įrašymai neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo pakeisti. Pareiškėjas nėra ginčijęs Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 4VĮ-(14.4.42)-95 „Dėl detaliuoju planu padalinto žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo“. Kai tokie reikalavimai nebuvo reiškiami skunde pirmosios instancijos teismui ir nebuvo nagrinėjami, jie negali būti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyku, todėl teisėjų kolegija su šio įsakymo teisėtumu susijusių apeliacinio skundo argumentų netiria ir nevertina. Byloje nenustačius aplinkybių, įtvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje, kurios galėtų būti pagrindas panaikinti arba pakeisti skundžiamus registratoriaus veiksmus, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas nagrinėjamu atveju veikė teisėtai ir pagrįstai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė