A-878-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-878-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00447-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savavaldybės administracijai, G. U., G. V., B. Ž. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. D. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 8SD-(14.8.94.)-5554 „Dėl informacijos pateikimo“; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. lSS-(7.5)-523 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių atkurti nuosavybės teises į žemę natūra buvusio savininko K. G. turėtoje vietoje prie grąžintų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje 2014 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjos atstovė įgaliota advokatė pateikė pareiškėjos atsisakymą nuo skundo reikalavimo, kuriuo ji prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių atkurti nuosavybės teises į žemę natūra buvusio savininko K. G. turėtoje vietoje prie grąžintų pastatų adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja skunde nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius) 2013 m. lapkričio 14 d. išnagrinėjęs A. G. įpėdinių G. U., G. V., B. Ž. ir G. D. 2013 m. birželio 14 d. prašymą grąžinti žemę (duomenys neskelbtini), prie grąžintinų pastatų, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė, kad nuosavybės teisės prie natūra grąžintų pastatų (duomenys neskelbtini), negali būti atkuriamos. Žemės sklypas gali būti perkamas arba nuomojamas iš valstybės. Taip pat nurodė, kad K.

G. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimu, apskundė jį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui. NŽT 2014 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė, kad žemės sklypas prie A. G. nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), negali būti formuojamas nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) mieste nepatenka į buvusio savininko K.

G. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės valdos ribas. Pareiškėja nurodo, kad pretendentės A. G. įpėdiniai, prašydami grąžinti žemę prie nuosavybės teise turimų pastatų, nesiekia, kad nuosavybė būtų atkurta perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemę prie turimų pasatų ar būtų perduotas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas. Mano, kad Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo statymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 36 punkte nustatytas ribojimas netaikytinas.

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nepagristai nustatė, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra pretendentei A. G. (įpėdiniams), nepatenka į buvusio savininko K. G. iki 1940 metų iki nacionalizacijos valdytos žemės valdos ribas. Gyvenamasis namas lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir ūkinis pastatas 2I2pž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra buvusio savininko K. G. iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje.

Šią aplinkybę patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus parengta kartografinės medžiagos schema Nr. 1, kur nurodyta, kad gyvenamasis namas lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra teritorijos dalyje Nr. 9 ir Nekilnojamojo turto registro kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapyje nurodoma, kad statinys yra tarp (duomenys neskelbtini )tako ir (duomenys neskelbtini) tako, t. y. buvusio savininko K. G. turėtos žemės ribose.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas rėmėsi Tvarkos 106 punktu ir 1061 punktu. Nurodė, kad pareiškėja kartu su G. V., B. Ž. ir G. U. 2013 m. birželio 14 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui prašymą, prašydamas grąžinti žemę (duomenys neskelbtini), nes yra grąžinti pastatai. Jokių kitų duomenų prašyme nebuvo nurodyta. Kauno miesto skyrius skundžiamame 2013 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 8SD-(14.8.94.)-5554, preliminariai įvertinęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame registruotų pastatų išsidėstymą, nurodė, kad žemės sklypas yra už K.

G. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytos žemės ribų. Todėl atsakovas atsižvelgdamas į Tvarkos 36 punktą, kuriame nustatyta, kad bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą (t.y. ne daugiau kaip 0,12 ha) nurodė, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) negali būti atkuriamos, nes pretendentei jau perduotas naujas 0,1256 ha žemės sklypas.

Atkreiptas dėmesys, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priklauso privačios nuosavybės teise fiziniam asmeniui, jame stovi šiam asmeniui priklausantys statiniai. Pareiškėjos skunde nurodyti statiniai, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra, pagal kadastro žemėlapio ištrauką stovi už žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ribų. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pareiškėjoms negalėtų būti grąžinamas ir dėl šių papildomai nurodytų priežasčių. Pažymėta, kad Tvarkos 1061 punkte nurodyta procedūra, susijusi su laisvos neužstatytos žemės, esančios K.

G. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, žymėjimu, ribų kartografavimu, žemės sklypų projektavimu, kadastrinių matavimų atlikimu, žemės sklypų planų tvirtinimu nėra baigta. Tuo atveju, jei pažymėjus ribas, būtų nustatyta, kad pretendentės nuosavybės teise turimi pastatai, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A-4244, yra natūrinės K. G. žemės ribose ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, atsižvelgiant į Kauno miesto skyriaus 2014 m. vasario 12 d. prašymą, suformavus žemės sklypus ir atlikus kitas reikalingas procedūras, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bus tęsiamos pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Atsakovo manymu, ginčijamų sprendimų panaikinimas nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Skundžiamu Kauno miesto skyriaus raštu suinteresuoti asmenys, tuo pačiu ir pareiškėja, buvo informuoti apie vykdomas tarpines procedūras iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Kauno miesto skyrius, informavęs suinteresuotus asmenis, toliau vykdė savo teisės aktais nustatytas funkcijas, tęsdamas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras ir toliau jas vykdo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu (b. l. 102-107) pareiškėjos skundą tenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 8SD-(14.8.94.)-5554 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2014 m. vasario 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. lSS-(7.5)-523 „Dėl skundo nagrinėjimo“. Priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo skundo reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių atkurti nuosavybės teises į žemę natūra buvusio savininko K. G. turėtoje vietoje prie grąžintų pastatų, (duomenys neskelbtini)ir bylą dalyje dėl nurodyto skundo reikalavimo nutraukė.

Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymu „Dėl pilietės A. G. (įpėdinių) nuosavybės teisių atkūrimo“ Nr. A-4244 buvo atkurtos A. G. (įpėdinių) nuosavybės teisės į sutuoktinio K. G. turėtus 27,94 kv. m bendrojo ploto 1 butą su bendrojo naudojimo patalpa a-1 (1/3 nuo 7,10 kv. m) gyvenamajame name 1 A1m ir ¼ ūkinio pastato 2I2pž, 24,67 kv. m bendrojo ploto 2 butą su bendrojo naudojimo patalpa a-1 (1/3 nuo 7,10 kv. m) gyvenamajame name lAlm ir ¼ ūkinio pastato 2I2pž, 20,85 kv. m bendrojo ploto 3 butą gyvenamajame name lAlm ir ¼ ūkinio pastato 2I2pž, 18,05 kv. m bendrojo ploto 4 butą su bendrojo naudojimo patalpa a-1 (1/3 nuo 7,10 kv. m) gyvenamajame name lAlm ir 1/4 ūkinio pastato 2I2pž, grąžinant šį turtą natūra. Nurodyti pastatai, į kuriuos minėtu sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra, įregistruoti (duomenys neskelbtini) (b. l. 77-79). Taip pat nustatyta, jog nurodytas gyvenamasis namas 1A1m, (duomenys neskelbtini), į kurį buvo atkurtos A. G. (įpėdinių) nuosavybės teisės, yra buvusio savininko K. G. iki 1940 metų turėto žemės sklypo ribose (b. l. 27).

Nustatytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, akivaizdžiai patvirtina, jog skundžiamuose administraciniuose aktuose neteisingai nurodytos faktinės aplinkybės, jog žemės sklypas prie pastatų, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir ūkinio pastato 2I2pž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės A. G. (įpėdinių) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymu, nepatenka į buvusio savininko K. G. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytos žemės ribas. Atsakovas skundžiamuose aktuose nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neturi teisės atkurti nuosavybės teisių natūra į K. G. valdytą žemę buvusioje (natūrinėje) žemės vietoje, tokiu būdu nepagrįstai atsisakydamas atkurti nuosavybės teises pareiškėjai ir kitiems K. G. įpėdinimas į žemę jų pageidaujamu būdu – natūra (b. l. 27, 77-79).

Teismas rėmėsi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsniu, pagal kurį nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti atkuriamos keliais būdais, vienas iš jų, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ir kiti buvusio savininko K. G. įpėdiniai pirminiuose prašymuose pageidavo nuosavybės teises atkurti keliais būdais, t. y. natūra ir suteikiant valstybės vienkartines išmokas arba išduodant akcijas, vėliau už valstybės išperkamą žemę prašė atlyginti kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais (nuosavybės teisių atkūrimo bylos b. l. 4, 13, 20, 31, 37, 40, 42). Teismas nurodė, kad remiantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, tik nesant galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra pagal K. G. įpėdinių išreikštą valią, nuosavybės teisių atkūrimas galimas kitu būdu. Išvada, kad atsakovas skundžiamuose aktuose nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja ir kiti įpėdiniai neturi teisės atkurti nuosavybės teisių natūra į K. G. valdytą žemę (duomenys neskelbtini), padaryta neišsiaiškinus visų aplinkybių dėl galimybių atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra.

Įvertinus Atkūrimo įstatymo nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad gyvenamasis namas 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir ūkinis pastatas 2I2pž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenka į buvusio savininko K. G. valdytos žemės ribas, konstatuota, jog pareiškėja ir kiti įpėdiniai turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. G. laisvą (neužstatytą) žemę natūra.

Pažymėta ir tai, jog vėlesni atsakovo veiksmai, susiję su preliminariai laisvos neužstatytos žemės nustatymu, t. y. atsakovo 2014 m. vasario 12 d. raštas Nr.8SD-(14.8.7.)-627 ir 2014 m. balandžio 24 d. raštas Nr. 850-(14.8.7)-1938 Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui, šio skyriaus atsakymai atsakovui, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014 m. birželio 26 d. raštas Nr. 8SD-(14.8.94.)-3222 A. G. įpėdiniams (nuosavybės teisų atkūrimo byloje), patvirtina skundžiamuose sprendimuose nurodytas nepagrįstas atsakovo išvadas, jog pareiškėjai ir kitiems įpėdinimas nuosavybės teisės prie gražintų pastatų (duomenys neskelbtini), negali būti atkuriamos natūra ir kad statiniai, (duomenys neskelbtini), į kuriuos pretendentams buvo atkurtos nuosavybės teisės, nepatenka į buvusio savininko K. G. valdytos žemės ribas.

Teismas sprendė, kad skundžiami atsakovo sprendimai nepagrįsti objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, juose nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrųjų aplinkybių, kurios turėjo būti nustatytos išaiškinus visus objektyvius duomenis, turinčius reikšmę priimant sprendimus. Taigi, skundžiami sprendimai neatitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimų, juose nurodytos išvados nepagrįstos ir neteisėtos. Nurodyti skundžiamų administracinių aktų trūkumai laikyti esminiais bei vertinti kaip neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pagrįsti aktą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Dėl nurodytų trūkumų skundžiami administraciniai aktai panaikinti kaip nepagrįsti ir neteisėti.

Nepagrįstu laikytas atsakovo argumentas, jog skundžiami administraciniai aktai yra tik informacinio pobūdžio raštai. Atkreiptas dėmesys, kad skundžiamuose administraciniuose aktuose nurodytos išvados, jog pareiškėja neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į K. G. valdytą žemę buvusioje žemės vietoje natūra prie minėtų pastatų (duomenys neskelbtini), bei tai, kad šią žemę turi teisę nuomoti arba pirkti, sukėlė pareiškėjai ir kitiems įpėdiniams pasekmes, kadangi buvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises natūrinėje K. G. žemėje, tuo pažeidžiant pareiškėjos ir kitų įpėdinių teises į nuosavybės atkūrimą natūra. Tai, kad atsakovas vėliau ėmėsi veiksmų dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra K. G. valdytos žemės ribose, nepaneigia, jog skundžiami sprendimai yra individualūs administracinio pobūdžio teisės aktai, esantys šio administracinio ginčo objektu.

Teismas priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo skundo reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių atkurti nuosavybės teises į žemę natūra buvusio savininko K. G. turėtoje vietoje prie grąžintų pastatų adresu (duomenys neskelbtini), ir administracinę byla dėl šio pareiškėjos reikalavimo nutraukė.

III. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 127-134), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti, o nenustačius bylos nutraukimo pagrindų – pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai skundžiamus raštus sutapatino su administraciniais aktais, kas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Laikosi pozicijos, kad ginčijamais raštais nebuvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises. Be to, į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui nuosavybės teisės negali būti atkurtos pagal galiojančius teisės aktus, joks sklypas, prie pastatų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės A. G., nėra suformuotas. Teismas nevertino, kokiu tikslu atsakovas ginčijamais raštais teikė informaciją pareiškėjai, nevertino šių raštų kitų byloje esančių dokumentų kontekste. Tvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros yra vykdomos, ko negalėtų būti ginčijamus raštus pripažinus sprendimais dėl atsisakymo atkurti nuosavybės teises.

Atsakovas mano, kad teismas nepagrįstai vertino, jog pastatai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A-4244 yra grąžinti pareiškėjai. Atsakovas nurodo, kad jam kyla abejonės dėl pareiškėjos subjektiškumo reikšti skundą teismui, siekiant, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos prie jai nuosavybės teise nepriklausančių pastatų, pretendentės, kurios teisių pareiškėja nėra paveldėjusi, vardu (Atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d.). Pažymi, kad dėl pastarosios aplinkybės teismas sprendime nepasisakė.

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo argumentu, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. G. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad pareiškėja nėra pretendentė atkurti nuosavybės teises, be to, ji nėra paveldėjusi pretendentės A. G. teisių, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu. Paaiškina, kad pareiškėja buvo informuota, kokių veiksmų turi imtis, siekdama, kad nuosavybės teisės A. G. vardu būtų atkurtos prie Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu grąžintų pastatų ir perduotos įpėdiniams, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ar kiti asmenys būtų kreipęsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo plano rengimo, ar būtų ėmęsi veiksmų dėl A. G. turto ir turtinių teisių paveldėjimo.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėja, teikdama teismui skundą, siekė, kad nuosavybės teisės jai būtų atkurtos į žemės sklypą prie Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu grąžintų pastatų, o ne, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į laisvą žemę natūra. Teismas nevertino, kad pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas, žemė, esanti K. G. iki nacionalizacijos valdyto žemė sklypo ribose, yra valstybės išperkama ir į ją negali būti atkuriamos nuosavybės teisės grąžinant ją natūra. Nurodo, kad K. G. iki nacionalizacijos valdyta žemė patenka į SB „(duomenys neskelbtini)“ sodų teritoriją ir yra laikoma valstybės išperkama, už kurią atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį. Teismas šios aplinkybės neįvertino.

Tvirtina, kad atsakovas buvo suklaidintas Nekilnojamojo turto registro duomenų, kadangi pastatai yra registruoti tuo pačiu adresu kaip ir žemės sklypas, t. y. (duomenys neskelbtini), nors pastatai yra nutolę nuo šio sklypo ir yra visai prie kitų gatvių.

Atsakovas pažymi, kad niekada nebuvo nutraukęs veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu natūra.

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėja mano, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl jo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Laikosi pozicijos, kad ginčijamais aktais pareiškėjai buvo nustatyta atitinkama elgesio taisyklė, aiškiai pasisakyta dėl nuosavybės teisių natūra neatkūrimo, nurodyta sprendimų apskundimo tvarka, todėl šis raštas nelaikytinas informaciniu, nesukeliančiu pareiškėjai teisinių pasekmių. Pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra priėmusi A. G. palikimą, šios aplinkybės negali paneigti tai, kad pareiškėjai dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos ir kitų įpėdinių teisės atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio savininko K. G. valdytą žemę, prie pareiškėjai ir kitiems įpėdinimas grąžintų pastatų.

Byloje yra nustatyta, kad K. G. iki 1940 m. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje turėjo 13,8100 ha žemės. Atkurti nuosavybės teises į minėtą žemę prašymus pateikė žemės savininko žmona A. G. ir dukros O. T., G. V. ir B. Ž.. A. G. (duomenys neskelbtini) mirė, jos turtą paveldėjo visos trys dukros, O. T. mirė (duomenys neskelbtini), jos turto paveldėtoja yra G. U. ir pareiškėja. Kauno apskrities viršininko 2007 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 02-01-6371 A. G. (mirusi) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1256 ha žemės ir įpėdiniams perduotas naujas žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymu „Dėl pilietės A. G. (įpėdinių) nuosavybės teisių atkūrimo“ Nr. A-4244 buvo atkurtos A. G. (įpėdinių) nuosavybės teisės į sutuoktinio K. G. turėtus 27,94 kv.m bendrojo ploto 1 butą su bendrojo naudojimo patalpa a-1 (1/3 nuo 7,10 kv.m) į gyvenamajame name 1 A1m ir ¼ ūkinio pastato 2I2pž, 24,67 kv.m bendrojo ploto 2 butą su bendrojo naudojimo patalpa a-1 (1/3 nuo 7,10 kv.m) gyvenamajame name lAlm ir ¼ ūkinio pastato 2I2pž, 20,85 kv.m bendrojo ploto 3 butą gyvenamajame name lAlm ir ¼ ūkinio pastato 2I2pž, 18,05 kv.m bendrojo ploto 4 butą su bendrojo naudojimo patalpa a-1 (1/3 nuo 7,10 kv.m) gyvenamajame name lAlm ir 1/4 ūkinio pastato 2I2pž, grąžinant šį turtą natūra. Nurodyti pastatai, į kuriuos minėtu sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra, įregistruoti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prašo atkurti nuosavybės teises natūra prie grąžintų pastatų.

Atsakovas nurodo, kad grąžinti pastatai neįeina į K. G. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ribas, aplink grąžintus pastatus nėra suformuoti sklypai. Grąžintų pastatų savininkė yra A. G. ir nėra dokumentų, patvirtinančių, kad priimtas jos palikimas. Be to, K. G. žemė yra valstybės išperkama, kadangi ji patenka į Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Taip pat nurodo, kad ginčijami raštai yra tik informacinio pobūdžio, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūra vykdoma ir toliau.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2001 m. balandžio 2 d. nutarime atskleisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio turinį, be kita ko, nurodė, jog žemės grąžinimą natūra turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei, taip pat nusprendė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, taip pat įstatymo 12 straipsnio 3 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad yra išperkama žemės dalis, liekanti perdavus piliečiui neatlygintinai nuosavybėn prie gyvenamojo namo ar kito pastato esantį naudojamą žemės sklypą, kuris yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, nors minėtai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Taigi minėtoje įstatymo nuostatoje yra aiškiai įtvirtintas imperatyvas atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje, išskyrus dvi išimtis: kai pilietis nepageidauja susigrąžinti žemę turėtoje vietoje, taip pat kai šio įstatymo 12 straipsnyje numatytais pagrindais žemė priskirtina valstybės išperkamai. Sisteminė minėto Atkūrimo įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad reglamentuodamas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą įstatymų leidėjas prioritetą teikia asmenims, siekiantiems atkurti nuosavybės teises natūra.

Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, K. G. įpėdiniai pirminiuose prašymuose prašė gražinti žemę natūra bei suteikti vienkartines išmokas, ar vertybinius popierius. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo preambulėje įtvirtinta principinė nuostata, jog pirmiausia piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama. Taigi, tik nesant galimybės atkurti nuosavybės teisų natūra pagal K. G. įpėdinių išreikštą valią, nuosavybės teisių atkūrimas galimas kitu būdu, todėl šiuo atveju Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – Atkūrimo tvarka) 36 punkto nuostatos dėl žemės dydžio ribojimo atkuriant nuosavybės teises lygiaverčiu sklypu, kai atlyginama piliečiams perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemę prie turimų pastatų, netaikytinos.

Iš atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, jog teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą jis iš esmės tapatina su teise paveldėti nuosavybę. Tačiau, pagal Konstituciją teisė paveldėti nuosavybę nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą; asmenys, kurie turi teisę paveldėti mirusio buvusio savininko turtą, neprivalo būti tapatinami su asmenimis, turinčiais teisę įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo santykių specifiką, įstatymų leidėjo diskrecija nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką apima jo diskreciją apibrėžti inter alia nuosavybės teisių atkūrimo subjektų ratą, t. y. nustatyti asmenis, turinčius teisę atkurti nuosavybės teises. Įgyvendindamas šią diskreciją įstatymų leidėjas gali nustatyti, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos ne pagal paveldėjimo santykius reguliuojančias teisės normas, o tik specialia įstatymo nustatyta tvarka, ne visiems buvusiems savininkams ir ne visiems buvusių savininkų įpėdiniams, o tik tiems, kurie atitinka įstatyme nustatytas sąlygas (Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarimas).

Kaip matyti iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių 1991 m. rugsėjo 18 d. prašymų, pretendentės atkurti nuosavybės teises prašė ne tik į žemę, bet ir į išlikusius pastatus, todėl ta aplinkybė, kad A. G. yra mirusi nesudaro pagrindo žemės sklypo, kuris reikalingas grąžintam pastatui eksploatuoti, pirkti arba nuomotis iš valstybės, o neatkurti nuosavybės teisių. Be to, kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. A-4244 „Dėl pilietės A. G. (įpėdinių) nuosavybės teisių atkūrimo“, nuosavybė į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą natūra grąžinta A. G. įpėdiniams, pastariesiems Įsakymo 2 punktu nustatant ir pareigas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje nustatytų aplinkybių vertinimu bei padaryta išvada, kad grąžinti pastatai, įregistruoti adresu (duomenys neskelbtini), yra buvusio savininko K. G. iki 1940 metų turėto žemė sklypo valdose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, reikalingą pastatui eksploatuoti nepaneigia ir ta aplinkybė, kad dalis K. G. turėtos laisvos (neužstatytos) žemės yra užstatyta metaliniais garažais arba kitais Nekilnojamojo turto kadastre neįregistruotais statiniais. Taigi, kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013 m. spalio 3 d. rašto Nr. 70-2-2767, K. G. turėtos žemės dalis yra preliminariai laisva. Jokių įrodymų, kad žemė, reikalinga pastatui eksploatuoti yra užstatyta ar egzistuoja kitos aplinkybės, dėl kurių nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių į ginčo žemę natūra, byloje nepateikta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamuose sprendimuose nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, kurios turėjo būti nustatytos išaiškinus visus objektyvius duomenis, turinčius reikšmę priimant sprendimus. Atsakovo teiginys, kad skundžiami sprendimai yra tik informacinio pobūdžio, neatitinka šiuose sprendimuose pateiktų išvadų, kuriose nurodoma, kad šalia grąžintų pastatų esančio žemės sklypo nuosavybės teisės negali būti atkuriamos, o įpėdiniai gali sklypą tik pirkti arba nuomotis iš valstybės. Tokie sprendimai vertinti kaip individualaus administracinio pobūdžio aktai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau pateiktus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė