AS-662-137-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-137/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00601-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. Š. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, Šiaulių VGTPT, atsakovas) 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą „Dėl nusišalinimo nuo sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. SD-491(7.1056) (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. balandžio 15 d. jis kreipėsi į Šiaulių VGTPT su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos jam teikimo civilinėje byloje dėl nuvertėjusių indėlių grąžinimo iš banko, parengiant teismui dokumentus ir atstovaujant jį teismuose. Šiaulių VGTPT 2011 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tačiau jam antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama. Su Tarnyba vyko teisminiai ginčai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A492-1541/2012 panaikinęs Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. SP-2833(7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ konstatavo, kad pareiškėjui turi būti teikiama antrinė teisinė pagalba. Tarnyba jį informavo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu panaikinus Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą toliau galioja Tarnybos 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas su vėlesniais pakeitimais. Tačiau nei Tarnyba, nei jos paskirtas advokatas A. Š. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo nevykdė. Advokatas A. Š. konkrečioje civilinėje byloje jokių veiksmų neatliko, nerengė procesinių dokumentų, o Tarnyba nekontroliavo, kokius veiksmus konkrečioje byloje atlieka paskirtas advokatas, taigi jam antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama. Dėl to, kad Tarnyba jam neteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo, jis 2012 m. spalio 24 d. pareiškimu pareiškė nušalinimą Šiaulių VGTPT. Tačiau Tarnyba Sprendimu jo prašymo netenkino, nurodė, kad pareiškėjo nurodytas nušalinimo pagrindas nesudaro įstatyminio pagrindo Tarnybai nusišalinti nuo teisinės pagalbos organizavimo. Tai, kad Tarnyba yra šališka, patvirtina ir tas faktas, kad ji net du kartus nepagrįstai nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą konkrečioje byloje. Pareiškėjas mano, kad Tarnybos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teismų.

Paaiškino, kad Tarnyba vykdydama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-48-621/2013 pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. 2012 m. spalio 24 d. prašymą nusišalinti nuo antrinės teisinės pagalbos teikimo ir 2013 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. SD-491(7.1056) „Dėl nusišalinimo nuo sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“. Šio sprendimo priėmimo metu antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl patirtų nuostolių bei žalos atlyginimo pareiškėjui P. Š. buvo nutraukta Tarnybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. SP-1050(7.1056), kuris Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-545-621/2013 paliktas galioti. Tarnybos Sprendimas, kuriuo atsisakyta nusišalinti nuo antrinės teisinės pagalbos teikimo, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir jo nagrinėjimas teisme yra beprasmis.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nereglamentuoja Tarnybos ar atskirų jos valstybės tarnautojų, atliekančių savo pareigas teikiant antrinę teisinę pagalbą, nušalinimo tvarkos ir sprendimų dėl jų nušalinimo (atsisakymo nušalinti) apskundimo tvarkos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), kurio paskirtis inter alia yra nustatyti administracinės procedūros organizavimo pagrindus, garantuoti asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, reglamentuodamas pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimą, 25 straipsnyje įvardija tik atvejus, kai pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas turi nusišalinti pats arba privalo būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, bei nustato, kad sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas, o sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas. Viešojo administravimo įstatymas nenumato suinteresuotų asmenų teisės skųsti sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo nušalinimo (atsisakymo nušalinti / nusišalinti) nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje. Iš šio įstatymo 34 straipsnio ir 36 straipsnio nuostatų matyti, kad asmuo turi teisę apskųsti administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui tik viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, kuriuo yra baigiama administracinė procedūra.

Teisėjų kolegija darė išvadą, kad Šiaulių VGTPT Sprendimas, kuriuo Tarnyba nenusišalino, yra tik tarpinis procedūrinis sprendimas, priimamas administracinės procedūros eigoje, t. y. konkrečiu atveju teikiant pareiškėjui P. Š. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl praleisto, įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir /arba patirtų nuostolių bei žalos atlyginimo. Ginčijamas sprendimas objektyviai jokios įtakos pareiškėjo P. Š. teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. nėra ginčo dėl teisės, šiame sprendime nėra valinio pobūdžio patvarkymų, įpareigojimų, kurie paliestų pareiškėjo teises ar interesus. Taigi jis nesukėlė ir negalėjo sukelti pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių, todėl padaryta išvada, kad toks tarpinis procedūrinis sprendimas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas. Pareiškėjas P. Š. savo nesutikimo argumentus dėl tokio Tarnybos priimto tarpinio procedūrinio sprendimo gali išdėstyti paduodamas įstatymo nustatyta tvarka teismui skundą dėl Tarnybos priimto galutinio administracinės procedūros sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ar nesuteikimo. Išvada dėl teisės skųsti tarpinį procedūrinį sprendimą dėl pareigūno nušalinimo (atsisakymo nušalinti / nusišalinti) atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą bylose dėl skundų, kuriais ginčijamas mokesčių administratoriaus pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011), tarnybinės veiklos vertinimą atliekančių tarnautojų nušalinimo (nenusišalinimo) (nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010), taip pat apskritai nagrinėjant skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių viešojo administravimo subjektų aktų ar veiksmų (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008 ir kt.).

III. Pareiškėjas P. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių VGTPT Sprendimą.

Atskirajame skunde teigia, jog Šiaulių VGTPT pareiškėjas skundėsi ne dėl to, jog advokatas A. Š. negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, bet dėl to, kad minėtas advokatas neatlieka jokių veiksmų konkrečioje byloje ir Šiaulių VGTPT nesiima jokių veiksmų, kad būtų atliekami konkretūs veiksmai byloje, t. y. teikiama antrinė teisinė pagalba. Tai, jog Šiaulių VGTPT yra šališka, patvirtina ir tai, jog Šiaulių VGTPT net du kartus nepagrįstai nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą konkrečioje byloje. Kadangi įstatymai nereglamentuoja Šiaulių VGTPT nušalinimo pagrindų ir nušalinimo sprendimo tvarkos, konstatuotina teisinio reguliavimo spraga, kuri užpildytina įstatymų analogijos pagalba, taikytini analogiški kriterijai kaip ir teismams.

Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pažymi, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui nutraukta Šiaulių VGTPT 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. SP-1050(7.1056), kuris yra galiojantis. Mano, jog šališkumo aplinkybe pareiškėjas galėjo remtis ginčydamas sprendimus dėl advokato paskyrimo, jo pakeitimo, antrinės teisinės pagalbos teikimo ar nutraukimo. Teigia, jog Sprendimo nuginčijamas pareiškėjui nesukels jokių pasekmių. Pareiškėjo inicijuotas ginčas dėl advokato A. Š. pakeitimo ir Šiaulių VGTPT nušalinimo analogiškais pagrindais išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-791/2013. Pareiškėjo elgesys, kai jis kreipiasi į teismą be rimto pagrindo, vertintinas kaip piktnaudžiavimas teismine gynyba. Pareiškėjas su skundais ir reikalavimais, nesukeliančiais jam jokių pasekmių, į teismą kreipiasi jau ne pirmą kartą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-443/2013). Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A62-3218/2011 ir teigia, jog pareiškėjas nepagrindė skundo, nepateikė įrodymų, paneigiančių Šiaulių VGTPT nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo nutraukta antrinė teisinė pagalba.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Šiaulių VGTPT Sprendimo, kuriuo Šiaulių VGTPT, pareiškėjo prašymu, nenusišalino nuo teisinės pagalbos organizavimo pareiškėjui, panaikinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byla pagrįstai nutraukta tuo pagrindu, kad ginčijamas sprendimas objektyviai negali sukelti pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių. Šiuo konkrečiu atveju, kaip nurodė atsakovas, Šiaulių VGTPT 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. SP-1050-(7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ pareiškėjui P. Š. antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje dėl santaupų atkūrimo buvo nutrauktas. Byloje nėra duomenų, jog minėtas sprendimas būtų apskųstas, panaikintas ar negaliojantis. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-2282/2013 paliko galioti nepakeistą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo P. Š. skundas dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. SP-640-(7.1056) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ atmestas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad skundžiamas aktas, kuriuo Šiaulių VGTPT nenusišalino nuo antrinės teisinės pagalbos organizavimo, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels, kadangi antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui yra nutrauktas, todėl Šiaulių VGTPT 2013 m. balandžio 16 d. sprendimas „Dėl nusišalinimo nuo sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. SD-491(7.1056) negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, o administracinė byla nutrauktina. Pažymėtina, jog nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas dėl Šiaulių VGTPT Sprendimo panaikinimo jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl byla pagrįstai nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, jos naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius